Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-06-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1759-865/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-06-12
Bylos Nr.
1-1759-865/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-17983-2019-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Rezultatas
Išnagrinėta priimant nuosprendį.
Teisėjas
Irma Randakevičienė
Kaltinamasis
A. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1759-865/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17983-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.6; 2.12.1.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,sekretoriaujant Gintarei Prunskaitei,dalyvaujant prokurorei Rasai Šimonei,kaltinamajai A. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje,

A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, aukštojo išsilavinimo, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Vilnius, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini)., dirba UAB "Litpark" instruktore, neteista;

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 281(1) straipsnio 1 dalį,teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji A. Š. vairavo transporto priemonę neblaivi, o būtent:

ji, 2019 m. gegužės 1 d., apie 4.56 val., Vilniuje, Olandų gatvėje, ties 57-u namu, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,31 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji A. Š. savo kaltę prisipažino visiškai ir parodė, jog ji viską pripažįsta ir gailisi, buvo išgėrusi. Nebuvo galimybės užvažiuoti į tualetą. Sugalvojo, kad jai reikia privažiuoti arčiau kolonėlės, tačiau automobilis nėra mažas tad užkabino kolonėlę. Automobilis priklauso jai, pirktas lizingu, vertė – 6000 Eur. Vairuotojo pažymėjimą turi berods 7 metus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Įtariamoji A. Š. su 2019-05-03 įteiktu patikslintu pranešimu apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281(1) str. 1 d., savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2019-04-30 vakare, apie 23 val., privažiavo prie pažįstamų garažo Vitebsko gatvėje. Garaže jie bendravo ir taip pat vartojo alkoholį, gėrė vyną. Ji pati išgėrė apie pusę butelio vyno. Paryčiais, t.y. 2019-05-01 apie 04.50 val., užsimanė į tualetą. Garaže tualeto nebuvo, todėl nutarė nuvažiuoti automobiliu BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio naudotoja ji yra, į netoli esančią degalinę „Viada" ir ten nueiti į tualetą. Vairuodama automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privažiuodama prie degalinės pirmos kolonėlės, nesugebėjo tinkamai išsukti vairą ir užkabino šią kolonėlę, nestipriai ją apgadino. Iš karto sustabdė automobilį. Degalinės „Viada" darbuotoja pranešė policijai apie šį įvykį. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai davė jai alkotesterį papusti į jį. Ji sutiko. Į alkotesterį pūtė du kartus. Po šito buvo pristatyta į Kelių policiją, kur buvo atlikinėjami procesiniai veiksmai. Po jų ją paleido namo. (b.l. 26-27, 22-21).

Liudytoja R. V. parodė, kad 2019-05-01, apie 4.55 val., jai dirbant degalinėje "Viada", adresu Olandų g. 57, Vilniuje, į degalinės teritoriją įvažiavo automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas moters. Įvažiavęs į teritoriją, automobilis BMW atsitrenkė į pirmą degalinės užpylimo kolonėlę, tačiau iš karto nesustojo, pavažiavo šiek tiek į priekį, todėl kitas degalinėje buvęs klientas, kuris matė šį įvykį, savo automobiliu užblokavo automobiliui BMW kelią. Iš automobilio BMW vairuotojo vietos išlipo moteris, ji atrodė neblaivi ar apsvaigusi, jos judesiai buvo nekoordinuoti. Moteris automobiliu BMW važiavo viena, daugiau žmonių su ja nebuvo. Ji paskambino 112 ir pranešė apie įvykį policijai. Atvykę policijos pareigūnai patikrino moterį dėl blaivumo alkotesteriu, po ko įformino eismo įvykį ir išvežė BMW automobilio vairuotoją į komisariatą. (b.l. 18).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 4-ojo būrio vyriausiosios patrulės Inos Dambrauskaitės 2019-05-01 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad š. m. gegužės 1 d., 04.55 val., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu Liudu Skripkausku, iš Vilniaus aps. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad adresu Olandų g. 57, degalinėje, neblaivi moteris su automobiliu BMW, v/n (duomenys neskelbtini) apgadino kolonėlę ir mėgina šalintis. Pranešė operatorė. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko degalinės "Viada" operatorė R. V., kuri paaiškino, kad klientė, kaip vėliau paaiškėjo A. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., vairuodama automobilį BMW X5, v/n (duomenys neskelbtini) apgadino degalinės kolonėlę. Kadangi nuo A. Š. sklido stiprus alkoholio kvapas, 05.02 val., buvo patikrintas vairuotojos blaivumas alkotesteriu "Alcotest 7510 Nr. ARJK-0152" Nr. 0854653, nustatytas 2,31 promilės girtumas. 05.34 val. antrą kartą patikrinus vairuotojos blaivumą buvo nustatytas 2,38 promilių girtumas. Įvykį toliau registravo ir vairuotoją į Kelių policijos valdybą išsivežė V 1823 policijos pareigūnų ekipažas. Automobilis priverstinai nuvežtas saugojimui. (b.l. 6).

2019-05-01 Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta transporto priemonė BMW X5, v/n (duomenys neskelbtini) Nustatyti išoriniai automobilio sugadinimo požymiai: priekinis bamperis, priekinės kairės pusės durys, priekinis kairės pusės sparnas. (b.l. 7-9).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis vidutinė transporto priemonės - automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaina Lietuvoje – 6020 eurų su PVM ir 4975 Eur be PVM (b. l. 11).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, jog automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas A. Š., savininkas UAB „Mogo Lt“ (b.l. 13).

2019-05-01 Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad prietaisu „Alcotest 7510 Nr. ARJK-0152" Nr. 0854653 A. Š. buvo atliktas neblaivumo tikrinimas. Pirmojo tikrinimo 05.02 val. rezultatas 2,31 promilės, antrojo tikrinimo 05.34 val. rezultatas 2,38 promilės. (b.l. 34-37).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo motyvai dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281(1) straipsnio 1 dalyje padarymo

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Pagal Lietuvos Respublikos BK 281(1) straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Asmuo atsako ir tais atvejais, kai šio straipsnio 1 dalyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo.

KET 14 punkte numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji vairuodama transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą asmeniui vairuoti transporto priemonę neblaiviam.

Kaltinamoji A. Š. vairavo automobilį būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,31 promilės etilo alkoholio. Alkotesteris sertifikuotas (b.l. 35).

Kaltinamoji A. Š. pati savo kaltę prisipažino visiškai, parodė, jog nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Jos kaltę ir nusikalstamos veikos padarymą patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos R. V. parodymai, tarnybinio pranešimo duomenys, alkotesterio rezultatas, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas. Visi šie duomenys sutampa, sudaro nuoseklią įrodymų grandinę.

Kaltinamosios A. Š. veika baigta, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 281(1) straipsnio 1 dalį.

Kaltinamosios A. Š. atsakomybę švelnina prisipažinimas ir gailėjimasis (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Bausmės skyrimo klausimai

Už Lietuvos Respublikos BK 281(1) straipsnio 1 dalyje numatytą veiką gali būti skiriama bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Skirdamas kaltinamajai bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t.y., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį.

A. Š. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. Nors nusikaltimas nėra sunkus visgi, neblaivi vairuotoja kėlė didelį pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams. Nusikaltimas tyčinis, nes kaltinamoji sėsdama neblaivi už automobilio vairo, elgėsi tyčia, siekdama neblaivi vairuoti automobilį. Jos atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Pažymėtina ir tai, kad kaltinamajai nustatytas girtumo laipsnis (2,31 promilės) viršijo vidutinio (daugiau nei 1,51 promilės) neblaivumo ribą. Be to, kaltinamoji sukėlė eismo įvykį, apgadino kolonėlę

Atsižvelgiama į kaltinamosios charakteristiką, t.y. A. Š. aukštojo išsilavinimo, dirbanti, ištekėjusi, turi du nepilnamečius vaikus, nors praeityje neteista, tačiau administracine tvarka bausta už KET pažeidimus, t.y. pora kartų viršijo greitį ir vieną kartą vairavo automobilį neprisisegusi saugos diržo. Tačiau kaltinamosios airavimo stažas nėra didelis.

Duomenų, jog kaltinamoji būtų gydyta psichiatrijos įstaigose, nėra, į priklausomybės ligų centrą neįrašyta.

Sutiktina su prokurorės pozicija, jog kaltinamajai atsižvelgus į visas aplinkybes, tikslinga už nusikalstamą veiką paskirti baudos bausmę. Jos dydis mažintinas vienu trečdaliu, nes byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64(1) straipsniu. Teismas sutinka su prokurorės pasiūlytu baudos dydžiu kaltinamajai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnyje, taikymo

Pagal Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis.

Teismas, įvertinęs kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajai.

Kadangi kaltinamoji vairuodama automobilį pažeidė KET taisykles, padarė šiurkštų pažeidimą, t..y. nusprendė vairuoti neblaivi, nepaisydama to, jog prieš tai suvartojo nemažą kiekį alkoholio, nekreipdama dėmesio į tai, jog vairuodama kelia pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams. Šie kaltinamosios veiksmai neabejotinai kėlė realų pavojų tiek jos pačios, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. Nustatytas 2,31 promilių neblaivumas, taigi kaltinamajai taikytina Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).

Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos padarymo aplinkybes, įvertina ir tai, jog kaltinamoji savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281(1) straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikoma 1 metams ir 6 mėnesiams.

Atsižvelgiant į tai, kad A. Š. teisę vairuoti transporto priemones prarado nuo 2019 m. gegužės 1 d., kai jai buvo skirtos kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas, kurios savo turiniu faktiškai atitinka skirtinos baudžiamojo poveikio – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo turinį, nes visais šiais atvejais asmeniui yra taikomi tokio paties pobūdžio ir griežtumo apribojimai, teismas sprendžia, jog kaltinamajai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2019 m. gegužės 1 d., kai asmeniui buvo realiai suvaržyta galimybė naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnyje, taikymo

Pagal Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas <...> priklauso tretiesiems asmenims <...>, teismas iš kaltininko <...> išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (2019 01 11 įstatymas Nr. XIII-1929 (nuo 2019 04 01)) numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Iki 2019 m. balandžio 1 d. atsakomybę už vairavimą neblaiviu, kai nustatomas neblaivumas didesnis nei 1,5 promilės, buvo nustatyta BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Teismų praktikoje laikoma, kad šios veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018).

Kasacinis teismas išaiškino ir tai, kad asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi.

Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6dalis, 67 straipsnio 3 dalis); remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Pagal teismų praktiką, išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (pvz. Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-122-699/2018, 2K-133-719/2018, 2K-134-1037/2018, 2K-186-942/2018).

Teismas, atsižvelgęs į tai, jog kaltinamoji nagrinėjamą nusikaltimą padarė būdama girta, kai nustatytas neblaivumo laipsnis (2,31 prom.) pakankamai ženkliai viršijo ribą nuo kurios kylą baudžiamoji atsakomybė, taigi padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių pažeidimą.

Netaikyti turto konfiskavimo teismas neturi pagrindo, kadangi siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,51 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant baudžiamajame kodekse, automobilio konfiskavimas yra iš esmės būtinas (pvz., Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-385-211/2017, Nr. 1A-242-870/2017).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, jog automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas A. Š., savininkas UAB „Mogo Lt“. Atsižvelgiant į tai, konfiskuotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, t.y. 4975 Eur (be PVM).

Dėl kardomųjų priemonių

A. Š. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. 00783164) paėmimas (b.l. 28-29), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“.

A. Š. paskirta kardomoji priemonė – specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (b. l. 30).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

A. Š. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 75 MGL, taikant Lietuvos Respublikos BK 64(1) straipsnį – 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą.

Paskirti kaltinamajai A. Š. Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams ir 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gegužės 1 d.

A. Š. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. 00783164) paėmimą (b.l. 28-29), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.

A. Š. paskirtą kardomąją priemonę – specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Paskirti A. Š. Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą bei konfiskuoti automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, t.y. 4975 Eur valstybės naudai.

Išaiškinti nuteistajai, kad bauda per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Irma Randakevičienė