Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. V., atstovaujamos atstovės pagal įstatymą V. P., pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybinės įmonės „Turto bankas“, G. A., R. J., S. B., A. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

4. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos A. V. atstovaujamos atstovės pagal įstatymą, motinos V. P., motina, t. y. pareiškėjos senelė V. T., mirė (duomenys neskelbtini) Mirusioji buvo pareiškėjos A. V. tėvo Z. V., mirusio (duomenys neskelbtini), motina.

5. Byloje esantis Kretingos rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarės I. K. 2025 m. balandžio 1 d. raštas Nr. S-65 patvirtina, kad notarės žinioje buvo pradėta paveldėjimo byla po V. T. mirties, ir nustatyta, jog per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo momento (t. y. nuo (duomenys neskelbtini)) nepilnametės vardu dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo niekas nesikreipė. Rašte pažymima, kad įstatyminė atstovė neįgyvendino pareigos veikti nepilnametės interesais paveldėjimo procese.

6. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja A. V. gimė ir nuo gimimo gyvena (duomenys neskelbtini) su savo motina V. P.. Po tėvo Z. V. mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėja su mirusia senele V. T. nepalaikė artimų ryšių. Kai mirė V. T., pareiškėjai buvo 12 metų, ji buvo nepilnametė, todėl neturėjo objektyvios galimybės savarankiškai priimti sprendimą dėl paveldėjimo.

7. Pareiškėjos atstovė pagal įstatymą V. P. apie mirusiosios turtą, taip pat apie paveldėjimo teisę sužinojo tik 2025 metų pavasarį, kai į ją kreipėsi Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai. Iki tol nei pareiškėja, nei jos motina neturėjo jokių žinių apie mirusiajai priklausiusį nekilnojamąjį turtą. Nei pareiškėja, nei jos atstovė pagal įstatymą mirusiajai priklausiusiu nekilnojamuoju turtu nesinaudojo, apie jį nežinojo ir jokių ryšių su mirusiosios aplinka nepalaikė.

8. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas. Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį, šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai.

9. Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidariusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, pripažintina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011).

10. Pareiškėjos A. V. atstovė pagal įstatymą V. P. nurodė, kad priežastys, dėl kurių buvo praleistas įstatymo nustatytas terminas palikimui po V. T. mirties priimti, yra tai, kad nei ji, nei pareiškėja nežinojo ir objektyviai negalėjo žinoti, jog A. V., mirus jos senelei (tėvo motinai) V. T., įgijo teisę paveldėti po jos mirties likusį turtą. Pareiškėja yra nepilnametė, ji nuo gimimo gyvena (duomenys neskelbtini), jos motina nuo 2006 metų taip pat gyvena užsienyje. Todėl nei pareiškėja, nei jos atstovė pagal įstatymą V. P., nepalaikydamos ryšių su V. P. buvusio sutuoktinio Z. V. artimaisiais, nežinojo apie V. T. mirtį. Apie paveldėjimo teisės atsiradimą pareiškėjai tapo žinoma tik 2025 m. pavasarį, kai į jos atstovę pagal įstatymą kreipėsi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai bei persiuntė 2025-04-01 Kretingos rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarės I. K. raštą Nr. S-65 „Dėl nepilnamečio vaiko turtinių teisių įgyvendinimo paveldėjimo byloje“. Pareiškėja, būdama nepilnametė, objektyviai išreikšti valią ir pati priimti po senelės mirties atsiradusį palikimą per įstatymo nustatytą terminą negalėjo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjos nurodomos palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis.

11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paveldėjimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros principas suponuoja būtinybę įvertinti, kaip termino palikimui priimti atnaujinimas gali paveikti asmens, priėmusio palikimą ir tokiu būdu jau tapusio paveldimo turto savininku, teises ir pareigas, taip pat tai, kokią įtaką gali turėti termino atnaujinimas (neatnaujinimas) šių santykių dalyvių turtiniams interesams. Taigi, teismas, spręsdamas įstatyme nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).

12. Bylos medžiaga patvirtina, kad suinteresuoti asmenys G. A., R. J., S. B., A. V. neprieštarauja pareiškėjos prašymo patenkinimui, paveldimas turtas nėra perėjęs valstybei. Valstybę atstovaujantis VĮ Turto bankas iš esmės neprieštarauja pareiškimo patenkinimui. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus.

13. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad ginčo byloje nėra, suinteresuoti asmenys nepateikė prieštaravimų dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo, konstatuotina, kad terminas palikimui, atsiradusiam po V. T. mirties yra praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškimas tenkinamas ir terminas atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 straipsniu, 290-291 straipsniais, 578 straipsniu,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Pareiškėjai A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) atstovaujamai atstovės pagal įstatymą V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) atnaujinti praleistą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą, jos senelės V. T., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.