- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2013-11-13
- Bylos Nr.
- 2A-1223/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytas Milius, Marytė Mitkuvienė, Egidija Tamošiūnienė
- Ieškovas
- A. B., G. V., L. O., L. P., J. P., R. K.
- Kategorijos
- 30.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Marytės Mitkuvienės ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens bankrutuojančios akcinės bendrovės banko „Snoras“ ir atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Leidybos centras“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1077-656/2012 pagal ieškovų A. B., G. V., L. O., L. P., J. P., R. K., R. K. ieškinį atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Leidybos centras“ dėl patalpos teisinės registracijos panaikinimo ir teisių pripažinimo, tretieji asmenys bankrutuojanti akcinė bendrovė bankas „Snoras“, daugiabučio namo savininkų bendrija „Strazdelio namai“, Jivisi Development Corporation, G. V., V. Š., N. Ž., uždaroji akcinė bendrovė „Metsuna“, M. K., V. P. ir viešoji įstaiga „Registrų centras“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui BUAB „Leidybos centras“, prašydami: 1) panaikinti VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre įregistruotos negyvenamosios patalpos, esančios pastate, adresu (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją BUAB „Leidybos centras“ vardu; 2) pripažinti negyvenamąją patalpą, esančią pastate, adresu (duomenys neskelbtini), bendrąja daline minėtame pastate esančių butų (patalpų) savininkų nuosavybe.
Ginčo patalpa Nekilnojamojo turto kadastre 2007-10-24 suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, suteikiant jai atskirą unikalų numerį ir nustatant negyvenamosios patalpos paskirtį. Patalpos nuosavybės teisė Nekilnojamojo turto registre atsakovo vardu registruota nuo 2007-10-24 Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento statybos inspekcijos tarnybos 2007-07-28-04 pažymos apie nebaigtą statyti (rekonstruoti) statinį Nr.(101) 11.0-763 ir 2007-10-08 pažymos apie nebaigtą statyti (rekonstruoti) statinį Nr.(101)-11.10-1182 pagrindu. Nurodytų pažymų pagrindu atsakovo nuosavybės teisė registruota visam pastatui kaip vienam objektui, adresu (duomenys neskelbtini), neišskiriant ginčo patalpos. Atsakovas nuosavybės teisę į visą pastatą, įskaitant ginčo patalpą, įgijo statybos būdu. Atsakovas, atlikęs statinio registraciją, su ieškovais ir kitais pirkėjais sudarinėjo butų ir patalpų pirkimo-pardavimo sutartis. Ginčo patalpos perleidimo sutartis nebuvo sudaryta, todėl patalpos likimas gali būti dvejopas: patalpa galėjo likti bendro naudojimo patalpa, t. y. daline namo butų ir patalpų savininkų nuosavybe arba kaip atskiras turtinis vienetas perleista bet kuriam asmeniui. Ieškovai vertino, kad atsakovas neteisėtai atliko ginčo patalpos teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre, nes ginčo patalpa yra bendro naudojimo, tai atsakovas neturėjo teisės paduoti prašymo Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojui dėl ginčo patalpos suformavimo kaip atskiro nekilnojamojo daikto ir registravimo atsakovo nuosavybės teise.
Atsiliepimas
Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ginčo patalpa yra individualios paskirties patalpa, Nekilnojamojo turto kadastre suformuota kaip atskiras turtinis vienetas ir įregistruota viešajame registre. Registracijos faktas galiojantis ir nenuginčytas. Ginčo patalpa atskirta nuo kitų patalpų, turi atskirą įėjimą, ten yra kitos pagalbinės patalpos, gali būti naudojama atskirai, nes ginčo patalpoje esančias bendro naudojimo inžinerines sistemas galima iškelti. Namo butų ir patalpų pirkėjai sudarydami butų pirkimo-pardavimo sutartis iš viešų registro duomenų galėjo žinoti, kad ginčo patalpos nuosavybės teisė priklauso atsakovui. Atsakovas ginčo patalpas valdė ir valdo, moka visus išlaikymo mokesčius. Ieškovai neįrodė, kad bendro naudojimo inžinerinių sistemų nėra galimybės perkelti į kitas patalpas. Ieškovai valdo tik 16 procentų patalpų ploto, todėl neturi teisės atstovauti visų savininkų. Atsakovas prašė taikyti vieno mėnesio ieškinio senaties terminą ginčyti viešojo administravimo aktus Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento statybos inspekcijos tarnybos 2007-04-04 pažymas.
Trečiasis asmuo BAB bankas „Snoras“, kurio naudai ginčo patalpos įkeistos hipoteka, prašė ieškinį atmesti ir palaikė atsakovo argumentus. Taip pat nurodė, kad ginčo patalpos nelaikytinos bendrojo naudojimo patalpomis, nes jos gali būti savarankišku civilinių santykių objektu. Bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos buvimas ginčo patalpose nedaro šių patalpų antraeiliu daiktu. Pasikeitus aplinkybėms, apsaugos ir kitų sistemų naudojimo principams, ginčo patalpos gali būti naudojamos kitiems tikslams. Ieškovai ir bendrija gali netrukdomai eksploatuoti bendro naudojimo įrangą. CK 4.83 str. nurodyta, kad patalpų savininkas privalo leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jų patalpose esančią bendro naudojimo inžinerinę įrangą.
Trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepime nurodė, kad pagal teisės aktus Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas netikrina patalpų priskyrimo bendrojo naudojimo patalpoms klausimo. Nekilnojamas daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti kadastro duomenys ir priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti nekilnojamąjį daiktą. Reikalavimas dėl ginčo patalpų teisinės registracijos panaikinimo yra išvestinis.
Trečiasis asmuo daugiabučio namo savininkų bendrija „Strazdelio namai“ atsiliepime prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad ginčo patalpa būtina pastato priešgaisrinės saugos ir apsaugos sistemų funkcionavimui. Jeigu ieškinys būtų atmestas, tai nuosavybės teisės į ginčo patalpą neišvengiamai pereitų tretiesiems asmenims ir grėstų esančios įrangos perkėlimas kitur (nebūtų kur iškelti). Būtų pažeisti norminių aktų reikalavimai užtikrinti statinio saugumo reikalavimus. Ieškinio patenkinimas atitiktų tikrąją butų ir patalpų pirkimo-pardavimo sutarčių šalių valią.
Tretieji asmenys V. P., A. Ž., kurio teisų perėmėja yra N. Ž., UAB „Metsuna“ atsiliepimuose prašė ieškinį patenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai: panaikino VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre įregistruotos negyvenamosios patalpos, esančios pastate, adresu (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją BUAB „Leidybos centras“ vardu; pripažino negyvenamąją patalpą, esančią pastate, adresu (duomenys neskelbtini), bendrąja daline minėtame pastate esančių butų (patalpų) savininkų nuosavybe; iš atsakovo BUAB „Leidybos centras“ priteisė daugiabučio namo savininkų bendrijai „Strazdelio namai“ 278 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas ieškinį patenkino motyvuodamas tuo, kad pagal pastato rekonstrukcijos projektą, kuris galėjo būti atskleistas ir ieškovams bei kitiems statomų butų ir patalpų pirkėjams, ginčo patalpos ketinamos įrengti kaip bendro naudojimo patalpa, o butų pirkimo pardavimo sutartyse šalys nesusitarė, kad ginčo patalpa nebus bendrojo naudojimo patalpa, ką padarė dėl kitų patalpų (rūsio ir palėpės), todėl šiai patalpai taikomas rekonstrukcijos projekte nustatytas bendrojo naudojimo patalpos teisinis rėžimas. Teismas taip pat nurodė, kad patalpų išplanavimas nepatogus individualiam naudojimui ir jos naudojimas kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto kitiems tikslams kartu paliekant bendro naudojimo inžinerinę įrangą būtų apsunkintas. Teismas atsakovo argumentus, kad ieškovai praleido vieno mėnesio ieškinio senaties terminą ginčyti viešojo administravimo aktus - Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento statybos inspekcijos tarnybos pažymas, vertino kaip teisiškai nereikšmingus, nes nurodytose pažymose konstatuota viso pastato, o ne tik ginčo patalpų būklė.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
Trečiasis asmuo BAB bankas „Snoras“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo. Apeliaciniu skundu prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą netinkamai išaiškino ir taikė Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. nuostatas. Sprendime teismas nurodė, kad bendrojo naudojimo patalpos pagal minėto įstatymo nuostatas yra daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims. Ginčo patalpa butų ieškovams perleidimo momentu VĮ „Registrų centras“ buvo įregistruota kaip savarankiškas teisinių santykių objektas bei atsakovo nuosavybė (įregistruota nuo 2007-04- 25). Ginčo patalpoms 2007-04-25 ne tik buvo įregistruota nuosavybės teisė atsakovo vardu, bet tą pačią dieną įregistruotas ir juridinis faktas apie šių patalpų hipoteką. Kadangi ginčo patalpos buvo įregistruotos kaip savarankiškas nekilnojamojo turto objektas ir dar įkeistas, butų ieškovams pardavimo metu joms negalėjo būti taikomas bendrojo naudojimo patalpų statusas kaip tai numatoma Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. Butų pirkimo pardavimo sutartys buvo sudaromos maždaug po pusės metų ir vėliau, todėl apie ginčo patalpos nuosavybės teises ir jų įregistravimą galėjo ir privalėjo žinoti butų bei kitų patalpų pirkėjai šiame name. Nekilnojamojo turto registras yra viešas registras ir ieškovai sudarydami butų pirkimo-pardavimo sutartis galėjo išsiaiškinti koks turtas yra registruotas atsakovo vardu bei suprasti, kad ginčo patalpos yra savarankiškas teisinių santykių objektas, o ne bendro naudojimo patalpos, kurių dalis jie įsigyja kartu su įsigyjamu butu. Pateiktų pirkimo-pardavimo sutarčių 11.9 (kai kuriose 11.8) punkte yra nurodyta, kad pirkėjui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kitokia įranga. Bendro naudojimo patalpos nebuvo užregistruotos atsakovo nuosavybės teise, todėl turėjo būti akivaizdu į kokį bendrojo naudojimo turtą įgyjamos bendrosios dalinės nuosavybės teisės. Pateiktų pirkimo-pardavimo sutarčių 12.1 punktuose ieškovai patvirtino, kad ėmėsi visų priemonių sutarties esmei bei iš jos atsirandančioms teisėms bei pareigoms suprasti, taip pat, kad šios sutarties pasirašymo metu nebuvo nei vienos aplinkybės (šalies neinformuotumo, nepatyrimo, neapdairumo ir kt.), dėl kurių galėtų atsirasti esminė sutarties šalių nelygybė. Pasirašydami sutartį ieškovai patvirtino, kad dėl sutarties sąlygų pareiškė pasiūlymus ir pastabas, į kurias sudarant sutartį buvo atsižvelgta, t. y. ieškovai galėjo daryti įtaką nustatant sutarties sąlygas, kurios yra aiškiai išreikštos, suprantamos ir priimtinos, kad sutartis ar jos atskiros sąlygos nepažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyros, teisių ir interesų. Sutartimi ieškovai taip pat patvirtino, kad iki sutarties pasirašymo turėjo pakankamai laiko susipažinti su sutarties bei jos priedų nuostatomis, išsiaiškinti jų prasmę, pasikonsultuoti su teisininkais, todėl sutarties pasirašymo metu jie pilnai suvokė sutarties bei jos priedų nuostatų prasmę ir reikšmę ir su jomis sutinka, kaip atitinkančiomis tikrąją ieškovų valią bei tikruosius ieškovų ketinimus. Minėti ieškovų patvirtinimai reiškia, kad jiems turėjo būti žinomos visos aplinkybės, susijusios su ginčo patalpa, o pasirašydami pirkimo-pardavimo sutartis ieškovai suprato, kad ginčo patalpa nėra bendro naudojimo patalpa, ji neperduodama jiems valdyti, naudoti bei disponuoti ir jie neįgyja į ją nuosavybės teisių. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ginčo patalpa jau nuo pat pradžių buvo laikoma savarankišku teisinių santykių objektu ir tretieji asmenys turėjo teisę įgyti ir sąžiningai įgijo daiktines teises į ginčo patalpą, t. y. hipoteką. Beje, hipotekos klausimas šioje byloje nebuvo sprendžiamas, todėl panaikinus patalpos teisinę registraciją atsakovo vardu, hipoteka liko galioti naujiems patalpos bendrasavininkiams.Teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nenurodė, kad registruojant ginčo patalpos nuosavybės teisę atsakovui būtų buvę pažeisti kokie nors teisės aktai, todėl atsakovui esant teisėtu jos savininku bei nesant teisės aktų pažeidimų nebuvo pagrindo vadovaujantis sprendime išdėstytais argumentais panaikinti atsakovo nuosavybės teisę į ginčo patalpą. Nagrinėjant bylą teismui buvo pateiktos butų pirkimo pardavimo sutartys, kuriose ginčo patalpos nebuvo nurodytos tarp aptartų bendros dalinės nuosavybės objektų, byloje taip pat nėra įrodymų, kad tik ieškovai bei kiti namo butų (patalpų) savininkai gali naudotis ginčo patalpomis, todėl vadovaujantis formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, ieškovų teisių pažeidimo šioje byloje nebuvo, todėl negalėjo būti ir šių teisių gynimo, o teismas priimdamas sprendimą akivaizdžiai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.Teismas, pažeisdamas CPK 185 str., nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, todėl netinkamai įvertino įrodymus ir padarė neteisėtas išvadas. Teismas nepagrįstai savo sprendimą grindė prielaidomis, nurodydamas, kad pagal rekonstrukcijos projektą, kuris galėjo būti atskleistas ir ieškovams, ginčo patalpos buvo ketinamos įrengti kaip bendro naudojimo patalpa. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovai atsakovo buvo informuoti, jog ginčo patalpa bus bendro naudojimo patalpa. Ieškovai įrodinėdami, kad ginčo patalpa yra bendro naudojimo patalpa ir negali būti savarankišku teisinių santykių objektu, nurodo, kad ginčo patalpa neatskiriamu funkciniu ryšiu susijusi su viso daugiabučio gyvenamojo namo butais, t. y. pagrindiniu daiktu ir priklauso butų ir kitų patalpų savininkams. Tokią išvadą ieškovai padaro todėl, kad ginčo patalpoje yra sumontuotos daugiabučio namo apsaugos sistemos, kurios butų ir kitų patalpų savininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, o sudarant nekilnojamojo turto (butų) pirkimo-pardavimo sutartis minėtame name ginčo patalpos buvo perduotos ieškovams ir jie pradėjo jas valdyti, naudoti ir disponuoti jomis bendrosios dalinės nuosavybės teise, nes atsakovas pirkimo-pardavimo sutarčių pasirašymo metu į ginčo patalpas nebuvo įregistravęs nuosavybės teisės. Nagrinėjant bylą tapo akivaizdu, kad butų pirkimo pardavimo pasirašymo metu ginčo patalpos buvo įregistruotos savarankišku teisinių santykių objektu, todėl minėti ieškovų teiginiai yra nepagrįsti. Nepaisant to, teismas motyvuodamas savo priimtą sprendimą nurodo, kad butų pirkimo pardavimo sutartyse šalys nesusitarė, kad ginčo patalpa nebus bendrojo naudojimo patalpa. Teisės normos, kuri įpareigotų šalis dėl minėtos aplinkybės susitarti, teismas nenurodo. Manytina, kad teismo nurodomo susitarimo nereikėjo, nes ginčo patalpa Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota kaip atskiras nepriklausomas objektas ir pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. nuostatas nebuvo laikoma bendro naudojimo patalpa.Teismas priimdamas sprendimą nurodė, jog vertino ir patalpos išplanavimą, bei nurodė, kad patalpų išplanavimas nepatogus individualiam naudojimui ir patalpų naudojimas kitiems tikslams kartu paliekant bendro naudojimo inžinerinę įrangą būtų apsunkintas. Padarydamas šias išvadas teismas net nevertino ir nepasisakė dėl tokių aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos byloje, t. y. kad faktiškai ieškovai patalpomis nesinaudojo ir nesinaudoja, nes jiems nebuvo prireikę patekti į šias patalpas, patalpose nėra jokio budėtojo ar kitokio įrangą prižiūrinčio asmens, kas leidžia daryti išvadą, kad patalpose esanti įranga funkcionuoja savarankiškai ir pastovios priežiūros jai nereikia, dėl ko patalpos gali būti naudojamos kitai komercinei veiklai. Tam yra visos sąlygos: atskiras įėjimas, atskiras sanitarinis mazgas. Patalpų naudojimas kitai komercinei veiklai visiškai netrukdytų eksploatuoti patalpose esančios įrangos. Bendro naudojimo įrangos buvimas ginčo patalpose, nuosavybės teise priklausančiose atsakovui, netrukdo įrangos bendrasavininkiams ja naudotis pagal paskirtį, ieškovai ieškinyje taip pat nenurodė trukdymo faktų. CK 4.83 str. nurodyta, kad patalpų savininkas privalo leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo patalpose esančią bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą, todėl akivaizdu, kad teisės aktuose yra aptarta bendro naudojimo įrangos buvimo galimybė kitam savininkui nuosavybės teise priklausančiame nekilnojamame daikte ir tas nekilnojamasis daiktas nebūtinai turi būti bendro naudojimo. Dėl ginčo patalpos naudojimo eksploatuojant jame esančią bendrojo naudojimo įrangą galima vadovautis kitomis teisės normomis, numatančiomis servituto ar uzufrukto galimybę (ieškovų pasirinkimu) nedarant žalos nei įrangos bendrasavininkiams nei patalpos savininkui, nei sąžiningam daiktinės teisės (hipotekos) turėtojui.Teismas taip pat nepagrįstai nevertino ir nepasisakė dėl į bylą pateiktų įrodymų, kad už ginčo patalpų išlaikymą visą laiką mokėjo tik atsakovas. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovai būtų išlaikę ginčo patalpas ar bent prisidėję prie jų išlaikymo.
Šalies argumentai
Atsakovas BUAB „Leidybos centras“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo. Apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsakovas iš esmės pakartoja argumentus, nurodytus trečiojo asmens apeliaciniame skunde. Papildomai nurodo šiuos argumentus:
Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.Norint panaikinti įrašą VĮ „Registrų centras“ apie UAB „Leidybos centras“ nuosavybės teisę į ginčo patalpą, turi būti panaikintas juridinio fakto įvykimą patvirtinantis teisinis pagrindas, t. y. VAVA 2008-07-28 pažyma apie nebaigtą statyti (rekonstruoti, kapitališkai remontuoti) statinį. Tokiems reikalavimas pagal ABTĮ 33 str. 1 d. taikomas 1 mėnesio ieškinio senaties terminas nuo juridinio fakto (įrašo) Nekilnojamojo turto registrų centre atsiradimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad nuo šio juridinio fakto atsiradimo dienos praėjo daugiau nei 3 metai, akivaizdu, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas. Taigi pirmosios instancijos teismas ignoravo atsakovo prašymą taikyti ieškinio senatį ir nepaisė ieškinio senaties termino pabaigos teisinių pasekmių – atmesti ieškinį.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas ketino ginčo patalpas priskirti bendrojo naudojimo patalpų kategorijai, ką patvirtina atsakovo elgesys iki bankroto bylos iškėlimo, t. y. kad atsakovas perdavė daugiabučių namų bendrijai „Strazdelio namai“ serverinę patalpą. Pažymėtina, kad atsakovas tokių ketinimų niekada neturėjo ir minėtai daugiabučių namų bendrijai perdavė ne ginčo patalpas, o tik jose esančią inžinierinę įrangą.
Atsiliepimas
Atsakovas BUAB „Leidybos centras“ pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens apeliacinį skundą. Atsiliepimu prašo trečiojo asmens apeliacinį skundą tenkinti. Atsakovas atsiliepime sutiko su trečiojo asmens apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai netenkintini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai ( Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis P. Š. v. A. D. byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“ byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniuose skunduose dėstomų argumentų.
Apeliantas BAB bankas „Snoras“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis iš esmės dėl to, kad ginčo patalpa buvo įrengta kaip atskiras nekilnojamojo turto vienetas, atskirai įregistruota ir apsunkinta hipoteka. Apeliaciniame skunde pažymima, kad ieškovai turėjo tai sužinoti iš viešų registrų duomenų. Be to, šalys sutartyse neapibrėžė, kad ginčo patalpos laikytinos bendro naudojimo patalpomis.
Lietuvos Respublikos CK 6.193 str. 1 d. numato, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški, sutarties šalimis esantys, protingi asmenys.
BAB bankas „Snoras“ nurodo, kad pateiktose pirkimo-pardavimo sutartyse yra nurodyta, kad pirkėjui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kitokia įranga. Apelianto nuomone, šis sąrašas yra baigtinis. Kadangi ginčo patalpos nebuvo įtrauktos į šį sąrašą, jos negali būti laikomos ieškovų bendra daline nuosavybe. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog šių sutarčių 4.12 p. ir 4.13 p. yra atskirai numatyta, kad šiais punktais pardavėjas informuoja pirkėją, jog palėpė ir rūsys nėra ir nebus bendra butų savininkų nuosavybė bei jog dėl požeminės automobilių stovėjimo aikštelės su pardavėju turi būti deramasi atskirai. Ši sutarties nuostata atskleidžia, kad pardavėjas sutartyse aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kas nelaikytina bendra butų savininkų nuosavybe. Dėl šios priežasties, priešingai negu teigia apeliantas, pardavėjui ginčo patalpų pirkimo – pardavimo sutartyse nenurodžius kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto, pirkėjai pagrįstai galėjo tikėtis, jog ginčo patalpos yra laikytinos bendrąja butų savininkų nuosavybe. Juo labiau, kad ginčo patalpose yra įrengti visi inžinieriniai tinklai, kurie pirkimo – pardavimo sutartimis pirkėjams buvo perduoti kaip bendroji dalinė nuosavybė. Šiomis aplinkybėmis bet kuris pirkimo – pardavimo sutarties šalimi esantis protingas asmuo laikytų, kad ginčo patalpos šia sutartimi jam buvo perduotos kaip bendroji dalinė nuosavybė.
Ta aplinkybė, kad ginčo patalpos buvo įrengtos kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, t. y. turi atskirą įėjimą, sanitarinį mazgą ir pan., taip pat nepaneigia jų buvimo bendrąja butų savininkų nuosavybe. Iš bylos medžiagos matyti, kad šios patalpos nėra didelės, t. y. 21,6 m². Iš antstolio A. N. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (b. l. 161 – 162, t. 2) matyti, kad faktiškai visa patalpa yra užpildyta inžinieriniais įrengimais. Vertintina, kad butų savininkai pagrįstai galėjo manyti, jog atskiras įėjimas ir kiti ginčo patalpos ypatumai yra skirti pačių butų savininkų patogumui pasiekiant minėtus inžinerinius įrengimus.
Šios aplinkybės leidžia teigti, kad iš tikrųjų pirkimo – pardavimo sutartimis šalys ketino ginčo patalpas laikyti bendrąja butų savininkų nuosavybe, kas lemia, jog jų, kaip atskiro nekilnojamojo turto vieneto ir BUAB „Leidybos centras“ nuosavybės, teisinė registracija buvo nepagrįsta. Atitinkamai vertintina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai ją panaikino.
Apeliantas BAB bankas „Snoras“ atkreipė dėmesį, jog ginčo patalpos yra apsunkintos hipoteka. Susiklosčius nagrinėjamai situacijai, jog turi būti ginami ne tik butų savininkų pažeisti interesai, bet ir viešasis interesas, egzistuojantis apelianto bankroto byloje, vertintina, kad šiuo konkrečiu atveju, t. y. ginčo patalpas pripažinus butų savininkų nuosavybe, jiems kartu su ginčo patalpomis pereina ir su turto hipoteka susijusios pasekmės. Tai faktiškai skundžiamu sprendimu pripažino ir pirmosios instancijos teismas.
BAB banko „Snoras“ apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nevertino tos aplinkybės, kad ginčo patalpos komunalinius mokesčius mokėjo atsakovas BUAB „Leidybos centras“. Pažymėtina, kad pats atsakovas BUAB „Leidybos centras“ nekelia klausimo dėl šių išlaidų atlyginimo. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šio apelianto argumento nepasisako.
BUAB „Leidybos centras“ apeliaciniame skunde nurodo, kad ginčo patalpų išregistravimas yra negalimas, kol nėra nuginčyta VAVA 2008-07-28 pažyma apie nebaigtą statyti (rekonstruoti, kapitališkai remontuoti) statinį. Pažymi, kad ABTĮ 33 str. 1 d. tokio pobūdžio skundo pateikimui numato 1 mėnesio terminą, kuris šiuo atveju yra akivaizdžiai praleistas. Šiuo atveju išaiškintina, kad ABTĮ 34 str. 1 d. numato, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Tikėtina, kad bendrosios kompetencijos teismų sprendimai bus pakankamas pagrindas atnaujinti ieškovams 1 mėnesio terminą skundui dėl VAVA 2008-07-28 pažymos apie nebaigtą statyti (rekonstruoti, kapitališkai remontuoti) statinį nuginčijimo paduoti. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, jog skundo padavimo termino atnaujinimo klausimas ir, jei toks skundas bus priimtas, jo pagrįstumo klausimas yra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šio argumento nepasisako. Atitinkamai apeliantui išaiškintina, jog nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai šiuo atveju neturi kompetencijos taikyti 1 mėnesio ieškinio senatį nagrinėjamoje byloje.
Apeliantas BUAB „Leidybos centras“ nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, kas laikytina absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu. Su šiuo apelianto argumentu nesutiktina. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai pagrindė savo sprendimą. Net jei vertinti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo nepakankamai motyvuotas, tai būtų laikytina formaliu trūkumu, nesudarančiu pagrindo naikinti teisėtą bei pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 328 str.).
Kiti apeliaciniuose skunduose ir atsiliepime į juos nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.