- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-14
- Bylos Nr.
- e2-4225-1055/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00973-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ana Karšul
- Atsakovas
- L. Z.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės reorganizuojamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir RUAB) „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui L. Z. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė RUAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškiniu prašė pripažinti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą nepagrįstu; pripažinti, jog RUAB „(duomenys neskelbtini)“ skolinga atsakovui L. Z. 388,24 EUR nesumokėto darbo užmokesčio; išdėstyti šios 388,24 EUR skolos mokėjimą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; nepriteisti atsakovui L. Z. netesybų.
Nurodė, kad atsakovas L. Z. 2021 m. kovo 12 d. sudarytos darbo sutarties pagrindu iki 2021 m. birželio 9 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės Utenos mieste pardavėju. Jis buvo atleistas iš darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalies normų pagrindu. Dėl sunkios ekonominės padėties ieškovė negalėjo laiku sumokėti atsakovui viso darbo užmokesčio ir liko skolinga. Pagal su atsakovu sudarytos darbo sutarties sąlygas atleidimo iš darbo atveju su atsakovu turėjo būti visiškai atsiskaityta ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo atleidimo dienos, tai yra iki 2021 m. liepos 9 d. Dar nepasibaigus nurodomam atsiskaitymo terminui ieškovė pateikė atsakovui 2021 m. birželio 23 d. pasiūlymą dėl skolos mokėjimo dalimis pagal grafiką, su kuriuo atsakovas sutiko. Nors pagal sudarytą susitarimą ieškovė turėjo atsiskaityti su atsakovu per 27-30 metų savaites, mokant po 200 EUR, paskutinis mokėjimas – 188,27 EUR, tačiau atsakovas 2021 m. liepos 22 d. kreipėsi su prašymu į Darbo ginčų komisiją, prašydamas išieškoti iš RUAB „(duomenys neskelbtini)“ 788,24 EUR darbo užmokesčio ir netesybas. Išnagrinėjusi šalių ginčą Panevėžio darbo ginčų komisija 2021 m. rugpjūčio 25 d. priėmė sprendimą darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovo L. Z. prašymą patenkino iš dalies ir nusprendė išieškoti iš RUAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovo naudai 588,24 EUR išmokų, susijusių su darbo santykiais, 70 EUR netesybų ž visą uždelstą atsiskaityti laiką nuo darbo sutarties nutraukimo dienos iki sprendimo priėmimo, sprendimą dalyje dėl darbo užmokesčio išieškojimo neviršijant vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, tai yra 697,53 EUR, nurodė vykdyti skubiai.
Pažymi, kad atsakovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją tebegaliojant 2021 m. birželio 23 d. susitarimui dėl atsiskaitymo ir jame numatytiems prievolės vykdymo atidėjimams, pareikšdamas reikalavimus dėl prievolių, kurių vykdymo terminas, numatytas 29 ir 30 savaitėmis, dar nebuvo suėjęs, o ieškovė buvo pradelsusi tik du susitarime nurodytus mokėjimus už 27 ir 28 savaites. Susitarimas dėl atsiskaitymo buvo sudarytas jau pasibaigus darbo santykiams, todėl, ieškovės nuomone, jam taikomos bendrosios civilinės teisės normos ir ieškovė įgijo teisę iki atsakovo inicijuoto ginčo išsprendimo dienos sulaikyti likusius mokėjimus pagal susitarimą. Taip pat pažymi, kad nagrinėjant ginčą darbo ginčų komisijoje, ieškovė atliko du mokėjimus atsakovui – 2021 m. rugpjūčio 3 d. ir 2021 m. rugpjūčio 16 d., taigi šalių ginčo nagrinėjimo komisijoje dieną – 2021 m. rugpjūčio 25 d., buvo skolinga atsakovui tik 388,24 EUR. Nors Darbo ginčų komisijai buvo pateikti mokėjimus atsakovui patvirtinantys dokumentai, tačiau komisija ignoravo 2021 m. rugpjūčio 16 d. mokėjimą 200 EUR sumai ir priteisė atsakovui 588,24 EUR.
Posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinį jame išdėstytais motyvais ir papildomai paaiškino, kad įmonės finansinė padėtis neleidžia laiku atsiskaityti su atsakovu, vykdomi priverstiniai išieškojimai, areštuotos sąskaitos. Atsakovui po jo kreipimosi į darbo ginčų komisiją nemokėjo pagal susitarimą, nes pasinaudojo sulaikymo teise, be to, neturėjo galimybės mokėti sutartais terminais. 2021 m. rugpjūčio mėnesį buvo atlikti du mokėjimai po 200 EUR, nes atsirado tokia galimybė. Yra keli atleisti darbuotojai, su kuriais neatsiskaityta, ir tų, su kuriais yra ginčas, reikalavimams taiko sulaikymo teisę, geranoriškai nemoka, išieško antstoliai tokiais atvejais. Šiuo atveju viskas užsitęsė, bandė tartis taikiai, bet nepavyko, po to antstolis pradėjo vykdymą ir vyko jau diskusijos su antstoliu. Kadangi atsakovas inicijavo ginčą, išieškojimas perduotas antstoliui, jam daugiau nieko ir nemokėjo, moka tik tiems, su kuriais ginčo nėra. Šiuo metu sprendžiami klausimai dėl įmonės turto realizavimo, kai bus realizuotas, antstolis galės išieškoti. Savo, kaip advokato, atlygio už teisines paslaugas komentuoti negali, kadangi tai yra susitarimo su klientu paslaptis, be to, neprašo šioje byloje bylinėjimosi išlaidų. Gali tik pažymėti, kad iš RUAB „(duomenys neskelbtini)“ seniai nėra gavęs jokių mokėjimų. Dėl į bylą pateikto prašymo Sodrai išmokėti darbo užmokestį, buhalterė jį informavo, kad prašymas buvo patenkintas visa apimtimi ir leista išmokėti visiems pagal sąrašą. Atsakovas į šį sąrašą neįtrauktas, kadangi su juo vyksta ginčas.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad sutinka, jog iš ieškovės priteistina darbo užmokesčio suma yra ne 588,24 EUR, o 388,24 EUR. Tačiau prašo palikti priteistas netesybas ir priteisti papildomai uždelstas nuo 2021 m. rugpjūčio 25 d. Taip pat prašo sprendimą vykdyti nuo sprendimo įsiteisėjimo.
Posėdžio metu atsakovas papildomai paaiškino, kad apie du mėnesius dirbo RUAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje pardavėju, iš darbo išėjo savo noru dėl asmeninių priežasčių. Po atleidimo su juo nebuvo visiškai atsiskaityta, o po kurio laiko gavo pasiūlymą dėl jam priklausančios sumos mokėjimo išdėstymo 4 savaitėms. Su pateiktu pasiūlymu sutiko, tačiau įmonė nesilaikė jame nurodytų terminų, todėl išsigandęs, kad negaus nieko, kreipėsi į darbo ginčų komisiją. Žinojo, kokia yra situacija įmonėje, bijojo negauti savo algos. Dar bandė tartis taikiai, skambino administracijai, tačiau ten jam leido suprasti, kad pinigų neturi ir reikia kreiptis į komisiją. Nagrinėjant ginčą darbo ginčų komisijoje, nebuvo bandyta tartis taikiai, kadangi jam niekas neskambino, jis irgi daugiau nebeskambino. Darbo ginčų komisijos posėdyje nedalyvavo, kadangi jam paaiškino, kad nebūtina. Pirmų išmokų pagal susitarimą sulaukė tik kai kreipėsi į komisiją. Kai ieškovė pateikė ieškinį teismui, skambino advokatui, siūlė tartis taikiai, kad atsisakys netesybų, jei jam bus iš karto sumokėta likusi 388,24 EUR suma, bet advokatas nesutiko, siūlė išmokėti per mėnesį laiko. Prašo priteisti papildomas netesybas nuo 2021 m. rugpjūčio 25 d., kadangi nuo to laiko nėra sulaukęs jokių išmokų. Antstolis taip pat nieko jo naudai neišieškojo, informavo, kad sustabdytas išieškojimas. Pateikė sprendimą vykdymui, kadangi galvojo, kad jis teisingas, tik po to sutikrinęs sąskaitas, suprato, kad per didelė suma nurodyta.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad ieškovė RUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovas L. Z. 2021 m. kovo 12 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas buvo priimtas dirbti į įmonę pardavėjo pareigose. Darbo sutartimi šalys susitarė, kad darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui 697,53 EUR (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį, darbo užmokestį mokant vieną kartą per mėnesį. Taip pat šalys sutartimi susitarė, kad darbuotojo atleidimo iš darbo atveju darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su darbuotoju ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo darbuotojo atleidimo iš darbo dienos. Darbo sutartis nutraukta 2021 m. birželio 9 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 55 straipsnio 1 dalies pagrindu.
2021 m. birželio 23 d. ieškovė kreipėsi į atsakovą su pasiūlymu dėl atsiskaitymo, kuriuo siūlė atsakovui jam mokėtiną darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas 788,24 EUR sumoje sumokėti jam pagal pasiūlyme nurodytą atsiskaitymo grafiką, tai yra per 27-30 metų savaites, mokant kas savaitę po 200 EUR, o paskutinę savaitę – 188,27 EUR. Atsakovas su pasiūlymu sutiko.
L. Z. 2021 m. liepos 22 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisiją (toliau – ir Darbo ginčų komisija) su prašymu išieškoti iš ieškovės 788,24 EUR darbo užmokesčio ir netesybas. Darbo ginčų komisija 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovo prašymą patenkino iš dalies, nuspręsdama išieškoti iš RUAB „(duomenys neskelbtini)“ jo naudai 588,24 EUR išmokų, susijusių su darbo santykiais, 70 EUR netesybų už visą uždelstą atsiskaityti laiką nuo darbo sutarties nutraukimo dienos 2021 m. birželio 9 d. iki Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos. Sprendimą dalyje dėl darbo užmokesčio išieškojimo L. Z. naudai iš RUAB „(duomenys neskelbtini)“, neviršijant vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, tai yra 697,53 EUR, nurodė vykdyti skubiai.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 231 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, ji turi teisę per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatomis.
Byloje kilo ginčas dėl galutinio atsiskaitymo su atleidžiamu iš darbo darbuotoju sumos, terminų ir netesybų.
Dėl ieškovės reikalavimo pripažinti, jog RUAB „(duomenys neskelbtini)“ skolinga atsakovui 388,24 EUR darbo užmokesčio.
Pagal DK 32 straipsnio 1 dalį, darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį.
DK 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.
DK 214 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu darbuotojas kreipiasi į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl individualaus ginčo dėl teisės, darbdavys privalo įrodinėti tam tikras ginčui išspręsti svarbias aplinkybes ir pateikti įrodymus, jeigu jis juos turi arba jie jam lengviau prieinami. DK 148 straipsnyje numatyta darbdavio pareiga tvarkyti informaciją apie darbuotojo darbo užmokestį ir dirbtą laiką. DK 65 straipsnio 7 dalies ir DK 146 straipsnio 2 dalies nuostatos įtvirtina darbdavio pareigą užtikrinti tinkamą darbo santykių pasibaigimo įforminimą ir atsiskaitymą su darbuotoju.
Aptartos teisinio reguliavimo nuostatos lemia darbdavio pareigą užtikrinti tokius faktus (pavyzdžiui, atsiskaitymą su darbuotoju) patvirtinančių duomenų pakankamumą. Esant darbdavio ir darbuotojo ginčui dėl išmokų, susijusių darbo santykiais sumokėjimo fakto, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsniu ir DK 214 straipsnio 3 dalimi, darbdaviui (šiuo atveju ieškovei) tenka procesinė pareiga įrodyti, jog ji tinkamai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju (ieškovu).
Byloje nustatyta, kad 2021 m. birželio 9 d. pasibaigus šalis siejantiems darbo santykiams, ieškovė liko skolinga atsakovui 788,24 EUR su darbo santykiais susijusių išmokų. Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad ieškovė atsakovui 2021 m. rugpjūčio 3 d. pavedimu sumokėjo 200 EUR ir 2021 m. rugpjūčio 16 d. dar 200 EUR. Taigi nustatyta, kad ieškovė iš viso atsakovui yra sumokėjusi 400 EUR įsiskolinimo dalį. Tokiu būdu yra pagrindas konstatuoti, jog Darbo ginčų komisijos 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo priėmimo momentui ieškovė buvo neišmokėjusi 388,24 EUR (788,24 – 200 – 200) su darbo santykiais susijusių išmokų. Šio fakto taip pat neginčija atsakovas, kuris šioje dalyje su ieškiniu sutiko, todėl teismas plačiau nepasisako. Taigi šioje dalyje ieškovės ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas pripažįstant, kad ieškovė atsakovui yra skolinga 388,24 EUR nesumokėto darbo užmokesčio.
Dėl reikalavimų nepriteisti atsakovui netesybų bei atidėti skolos sumokėjimą per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų (DK 146 straipsnio 2 dalis). Darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių (DK 147 straipsnio 2 dalis).
2016 m. rugsėjo 14 d. buvo priimtas Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas Nr. XII-2603, kuriuo patvirtintas naujasis DK, įsigaliojęs nuo 2017 m. sausio 1 d. Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio naujojo DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatas, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Minėtos įstatymo nuostatos suponuoja, jog pareiga mokėti netesybas – darbuotojo vidutinį darbo užmokestį per mėnesį – siejama su darbuotojo kaltės dėl vėluojančio atsiskaitymo nebuvimu. Ši įstatyminė nuostata, įsigaliojusi nuo 2017 m. sausio 1 d., pati savaime nebuvo nauja. Tokia darbdavio pareiga jau ir anksčiau buvo įtvirtinta iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio DK 141 straipsnio, reglamentavusio atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarką, 3 dalies nuostatose. 2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymu Nr. XII-2603 buvo naujai sureguliuoti tik išmokos (įvardintos netesybomis) dydžio nustatymo klausimai, o sąlygos, kurioms esant kyla darbdavio pareiga mokėti nurodytą išmoką, liko nepakeistos. Todėl kasacinio teismo praktika, suformuota aiškinant ir taikant šiuo metu nebegaliojančio DK 141 straipsnio nuostatas, tebėra aktuali taikant ir naujojo DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatas (Panevėžio apygardos teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-665-212/2019, 43-44 punktai).
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad DK 141 straipsnio 3 dalies paskirtis yra dvejopa. Pirma, ši norma nustato kompensacinį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Pažymėtina, kad darbdavio pareiga išmokėti vidutinį darbuotojo užmokestį už uždelstą laiką neatleidžia jo nuo pareigos darbuotojui sumokėti priklausantį darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Antra, ši norma kartu nustato sankciją darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaito atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama. Proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams. Proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas. Šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2016 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501-701/2016).
Ieškovė šį savo reikalavimą motyvuoja tuo, kad įmonei iškelta restruktūrizavimo byla, jos finansinė padėtis yra sunki, visi atsiskaitymai turi būti derinami su Sodra ir kitais kreditoriais, darbo ginčų komisija, priteisdama atsakovui 70 EUR netesybų, kurios sudaro penktadalį likusios skolos sumos, tinkamai neįvertino skolos atsakovui dydžio, neatsiskaitymo su atsakovu priežasčių, šalių sutartų mokėjimų terminų ir paties atsakovo veiksmų.
Nagrinėjamu atveju atsakovė su ieškovu iki darbo santykių pabaigos iki galo neatsiskaitė, todėl yra pagrindas skaičiuoti tam tikras netesybas. Darbo sutartis buvo nutraukta 2021 m. birželio 9 d., byloje nustatyta, kad ieškovui nebuvo išmokėta 877,24 EUR su darbo santykiais susijusių išmokų, uždelstos sumos 388,24 EUR dalis nesumokėta iki šiol. Teismas laiko nepagrįstais ieškovės motyvus, kad šioje byloje netesybos atsakovui neturėtų būti priteistos apskritai. Ji prašo atsižvelgti ir įvertinti atsakovo veiksmus, tačiau teismas vertina ir pačios ieškovės elgesį ir veiksmus (neveikimą). Teismas sutinka, kad atsakovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją nepasibaigus susitarime nurodyto galutinio atsiskaitymo termino, kuris turėjo baigtis 2021 m. liepos 31 d., tačiau atkreiptinas dėmesys, kad toks atsakovo kreipimasis buvo sąlygotas pačios ieškovės, kadangi ji nesilaikė susitarime nurodyto grafiko ir iki kreipimosi pradelsė sumokėti atsakovui 2 įmokas. Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovo paaiškinimais, kad iki kreipimosi į Darbo ginčų komisiją jis kelis kartus buvo susisiekęs su ieškovės administracija telefonu ir jam buvo atsakyta, kad pinigų nėra. Taigi, teismo vertinimu, ieškovės šiuo konkrečiu atveju neturėjo teisinio pagrindo pasinaudoti sulaikymo teise, kadangi pati nevykdė šalių sudaryto susitarimo.
Remiantis byloje esančia medžiaga atsakovo vidutinis darbo užmokestis buvo 697,53 EUR neatskaičius mokesčių, tai yra mažesnis, nei darbdavio uždelsta suma (877,24 EUR). Net atsižvelgiant į šalių sudarytą susitarimą, ieškovė pradelsė sumokėti atsakovui jam priklausančią sumą daugiau negu mėnesį laiko. Nors ieškovė motyvavo tai ne tik tuo, kad pasinaudojo sulaikymo teise, kas teismo jau aptarta aukščiau, bet ir tuo, kad neturėjo finansinių galimybių vykdyti susitarimą, tačiau pažymėtina, kad ieškovė privalėjo įvertinti savo finansines galimybes ir tai, ar galės tinkamai vykdyti susitarimą, prieš išsiųsdama pasiūlymą atsakovui. Be to, į bylą pateikti duomenys ir to neneigė ieškovės atstovas, kad visi duomenys apie reikalingą išmokėti darbo užmokestį yra teikiami Sodrai ir, paprastai, šis prašymas tenkinamas pilnai, leidžiant iš įmonės sąskaitos sumokėti darbuotojams priklausantį darbo užmokestį. Ieškovė nepaneigė, kad tuo atveju, jei į sąrašą būtų įtraukta atsakovui priklausanti suma pilnai ar dalimis, prašymas ir atsakovui išmokėtinos sumos dalyje būtų patenkintas. Ieškovės atstovas posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas į sąrašą nebuvo įtrauktas, kadangi vyksta ginčas ir tokias sumas ieškovė išmoka tik antstoliui išieškojus. Tokiu būdu nenustatyta jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių ieškovė negalėjo bent iki Darbo ginčų komisijos sprendimo dienos pilnai atsiskaityti su atsakovu, juolab atsižvelgiant į įsiskolinimo sumą. Teismas laiko, kad nagrinėjamu atveju Darbo ginčų komisijos priteistų 70 EUR netesybų dydis parinktas tinkamai, atsižvelgus į visas reikšmingas aplinkybes ir tinkamai įvertinus darbuotojo dirbtą laiką, išieškotinos sumos dydį, ieškovės finansinę situaciją. Toks netesybų dydis, atsižvelgiant į ieškovės elgesį, atsakovui priklausančių sumų neišmokėjimo priežastis, yra adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams, atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus bei nereiškia nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų tarp teisės pažeidimo ir sankcijos.
Atsakovas atsiliepime ir posėdžio metu formulavo prašymą priteisti papildomas netesybas už pradelstą atsiskaityti laiką nuo Darbo ginčų komisijos sprendimo dienos, tačiau jis nėra pareiškęs reikalavimo byloje (pateikęs priešieškinio), todėl teismas neturi pagrindo svarstyti tokio prašymo, nes vadovaujantis CPK 417 straipsnio nuostatomis turi teisę viršyti tik pareikštus reikalavimus byloje pagal darbuotojo ieškinį. Šiuo gi atveju atsakovas su Darbo ginčų komisijos sprendimu sutiko, ieškinio teismui nereiškė.
Ieškovė taip pat prašė išdėstyti 388,24 EUR skolos mokėjimą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis CPK 284 straipsnio 1 dalimi teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo nuomone, byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia padaryti išvadą, kad nėra objektyvaus pagrindo tenkinti šį ieškovės prašymą, kadangi, kaip jau aptarta aukščiau, įsiskolinimo suma yra labai nedidelė, jos išmokėjimas iš esmės niekaip nepažeis kitų ieškovės kreditorių teisių ir interesų, ieškovė neįrodė neturinti galimybės atsiskaityti su atsakovu, atsakovas yra silpnesnė šio santykio šalis – darbuotojas. Todėl ieškovės prašymas dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo netenkintinas.
Pažymėtina, kad pagal naujojo DK (įsigaliojusio nuo 2017 m. liepos 1 d.) nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies – Darbo ginčų komisija ginčą nagrinėdama ikiteismine tvarka jį išnagrinėjo iš dalies netinkamai, todėl teismas ginčą išnagrinėjęs iš esmės sprendžia, kad yra pagrindas atsakovo reikalavimus tenkinti iš dalies: priteisti iš ieškovės RUAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovo L. Z. naudai 388,24 EUR nesumokėtų su darbo santykiais susijusių išmokų, 70 EUR netesybų; kitoje dalyje ieškovės ieškinys atmestinas.
Sutinkamai su CPK 282 straipsnio 2 dalies 2 punktu teismas nukreipia skubiai vykdyti sprendimus dėl darbo užmokesčio priteisimo – sprendime nustatyta dalis neviršija vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio. Netenkinus ieškovės prašymo dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo vidutinis darbo užmokestis buvo 697,53 EUR neatskaičius mokesčių, kas sudaro 500 EUR atskaičius mokesčius, priteista darbo užmokesčio suma yra 388,24 EUR, sprendimas dalyje dėl 388,24 EUR darbo užmokesčio išieškojimo vykdytinas skubiai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalimis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Nei ieškovė, nei atsakovas nepateikė į bylą duomenų apie jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl pagrindo spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir atlyginimo, nėra.
Nagrinėjamoje byloje procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 1,89 EUR. Ši suma nepriteisiama, nes ji yra mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos finansų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
ieškovės RUAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad ieškovės reorganizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), skola atsakovui L. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudaro 388,24 EUR (tris šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus ir 24 ct) ir priteisti iš ieškovės reorganizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovo L. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 388,24 EUR (tris šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus ir 24 ct) neišmokėto darbo užmokesčio (suma nurodyta atskaičius mokesčius) bei 70 EUR (septyniasdešimt eurų) netesybų už visą uždelstą atsiskaityti laiką (suma nurodyta neatskaičius mokesčių).
Ieškovės prašymo dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo netenkinti.
Teismo sprendimą dalyje dėl 388,24 EUR (trijų šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų ir 24 ct) neišmokėto darbo užmokesčio nukreipti skubiai vykdyti.
Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.