Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4225-1055/2021 pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui L. Z. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškiniu prašė: pripažinti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą nepagrįstu; pripažinti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolinga atsakovui L. Z. 388,24 EUR nesumokėto darbo užmokesčio; išdėstyti šios 388,24 EUR skolos mokėjimą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; nepriteisti atsakovui L. Z. netesybų.

2. Nurodė, kad atsakovas 2021 m. kovo 12 d. sudarytos darbo sutarties pagrindu iki 2021 m. birželio 9 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės (duomenys neskelbtini) mieste pardavėju. Jis buvo atleistas iš darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalies normų pagrindu. Dėl sunkios ekonominės padėties ieškovė negalėjo laiku sumokėti atsakovui viso darbo užmokesčio ir liko skolinga. Pagal su atsakovu sudarytos darbo sutarties sąlygas atleidimo iš darbo atveju su atsakovu turėjo būti visiškai atsiskaityta ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo atleidimo dienos, t. y. iki 2021 m. liepos 9 d. Dar nepasibaigus nurodomam atsiskaitymo terminui, ieškovė pateikė atsakovui 2021 m. birželio 23 d. pasiūlymą dėl skolos mokėjimo dalimis pagal grafiką, su kuriuo atsakovas sutiko. Nors pagal sudarytą susitarimą ieškovė turėjo atsiskaityti su atsakovu per 27-30 metų savaites, mokant po 200 Eur, paskutinis mokėjimas – 188,27 Eur, tačiau atsakovas 2021 m. liepos 22 d. kreipėsi su prašymu į Darbo ginčų komisiją, prašydamas išieškoti iš ieškovės 788,24 Eur darbo užmokesčio ir netesybas. Išnagrinėjusi šalių ginčą Panevėžio darbo ginčų komisija 2021 m. rugpjūčio 25 d. priėmė sprendimą darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovo prašymą patenkino iš dalies ir nusprendė išieškoti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovo naudai 588,24 Eur išmokų, susijusių su darbo santykiais, 70 Eur netesybų už visą uždelstą atsiskaityti laiką nuo darbo sutarties nutraukimo dienos iki sprendimo priėmimo, sprendimo dalį dėl darbo užmokesčio išieškojimo neviršijant vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, t. y. 697,53 Eur, nurodė vykdyti skubiai.

3. Ieškovės teigimu, atsakovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją tebegaliojant 2021 m. birželio 23 d. susitarimui dėl atsiskaitymo ir jame numatytiems prievolės vykdymo atidėjimams, pareikšdamas reikalavimus dėl prievolių, kurių vykdymo terminas, numatytas 29 ir 30 savaitėmis, dar nebuvo suėjęs, o ieškovė buvo pradelsusi tik du susitarime nurodytus mokėjimus už 27 ir 28 savaites. Susitarimas dėl atsiskaitymo buvo sudarytas jau pasibaigus darbo santykiams, todėl, ieškovės nuomone, jam taikomos bendrosios civilinės teisės normos ir ieškovė įgijo teisę iki atsakovo inicijuoto ginčo išsprendimo dienos sulaikyti likusius mokėjimus pagal susitarimą. Be to, nagrinėjant ginčą darbo ginčų komisijoje, ieškovė atliko du mokėjimus atsakovui – 2021 m. rugpjūčio 3 d. ir 2021 m. rugpjūčio 16 d., taigi šalių ginčo nagrinėjimo komisijoje dieną – 2021 m. rugpjūčio 25 d., buvo skolinga atsakovui tik 388,24 Eur.

4. Ieškovė neneigia, kad vėlavo atsiskaityti su atsakovu, tačiau vėlavimą lėmė objektyvios priežastys, kadangi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartimi įmonei iškelta ir nagrinėjama restruktūrizavimo byla. 2020 m. vasario 3 d. nutartimi šioje byloje patvirtinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ restruktūrizavimo planas, kuriame numatytas kreditorių reikalavimų 9 233 694,94 Eur tenkinimas. Be to, įmonė patyrė papildomų finansinių sunkumų dėl COVID-19 infekcijos ir jos pasėkoje paskelbtų karantinų, nes jų laikotarpiu bendrovė faktiškai neveikė ir po to pardavimai nebegrįžo į prieškarantininį lygį, o Valstybinė mokesčių inspekcija atsisakė įrašyti bendrovę į juridinių asmenų, kuriems taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, sąrašą. Valstybinė mokesčių inspekcija ir Sodra taiko įmonei priverstinio išieškojimo priemones, todėl visi darbo užmokesčio mokėjimai šiuo metu derinami su Sodra, kuri nustato, kokią sumą galima mokėti iš areštuotų bendrovės lėšų. Taigi, ieškovė neturėjo ir šiuo metu neturi objektyvių galimybių iš karto pilnai atsiskaityti su atsakovu, todėl jo interesai, nors ir yra absoliučiai teisėti, negali būti laikomi svarbesniais nei kitų kreditorių analogiški teisėti interesai. Atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes, ieškovės nuomone, darbo ginčų komisija, priteisdama atsakovui 70 Eur netesybų, kurios sudaro penktadalį likusios skolos sumos, tinkamai neįvertino skolos atsakovui dydžio, neatsiskaitymo su atsakovu priežasčių, šalių sutartų mokėjimų terminų ir paties atsakovo veiksmų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino, kad ieškovės reorganizuojamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola atsakovui L. Z. sudaro 388,24 Eur ir priteisė iš ieškovės atsakovo naudai 388,24 Eur neišmokėto darbo užmokesčio (suma nurodyta atskaičius mokesčius) bei 70 Eur netesybų už visą uždelstą atsiskaityti laiką (suma nurodyta neatskaičius mokesčių). Ieškovės prašymo dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo netenkino.

6. Teismas nustatė, kad 2021 m. birželio 9 d. pasibaigus šalis siejantiems darbo santykiams, ieškovė liko skolinga atsakovui 788,24 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų. Ieškovė atsakovui 2021 m. rugpjūčio 3 d. pavedimu sumokėjo 200 Eur ir 2021 m. rugpjūčio 16 d. dar 200 Eur. Taigi ieškovė iš viso atsakovui yra sumokėjusi 400 Eur įsiskolinimo dalį. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog yra pagrindas konstatuoti, kad Darbo ginčų komisijos 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo priėmimo momentui ieškovė buvo neišmokėjusi 388,24 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų, ko neginčijo ir atsakovas, todėl šią ieškinio dalį tenkino.

7. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju ieškovė su atsakovu iki darbo santykių pabaigos pilnai neatsiskaitė, todėl yra pagrindas skaičiuoti netesybas. Teismas sutiko, kad atsakovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją nepasibaigus susitarime nurodytam galutiniam atsiskaitymo terminui, kuris turėjo baigtis 2021 m. liepos 31 d., tačiau pažymėjo, jog toks atsakovo kreipimasis buvo sąlygotas pačios ieškovės, kuri nesilaikė susitarime nurodyto grafiko ir iki kreipimosi pradelsė sumokėti atsakovui 2 įmokas. Teismo nuomone, ieškovė privalėjo įvertinti savo finansines galimybes ir tai, ar galės tinkamai vykdyti susitarimą, prieš išsiųsdama pasiūlymą atsakovui. Teismas laikė, kad nagrinėjamu atveju Darbo ginčų komisijos priteistų 70 Eur netesybų dydis parinktas tinkamai, atsižvelgus į visas reikšmingas aplinkybes ir tinkamai įvertinus darbuotojo dirbtą laiką, išieškotinos sumos dydį, ieškovės finansinę situaciją. Toks netesybų dydis, atsižvelgiant į ieškovės elgesį, atsakovui priklausančių sumų neišmokėjimo priežastis, yra adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams, atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus bei nereiškia nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų tarp teisės pažeidimo ir sankcijos.

8. Pasisakydamas dėl ieškovės prašymo išdėstyti 388,24 Eur skolos mokėjimą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teismas sprendė, kad nėra objektyvaus pagrindo tenkinti šį ieškovės prašymą, kadangi įsiskolinimo suma yra labai nedidelė, jos išmokėjimas iš esmės niekaip nepažeis kitų ieškovės kreditorių teisių ir interesų, ieškovė neįrodė neturinti galimybės atsiskaityti su atsakovu, atsakovas yra silpnesnė šio santykio šalis – darbuotojas.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir išdėstyti 388,24 Eur skolos atsakovui mokėjimą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos bei nepriteisti atsakovui netesybų.

10. Ieškovės teigimu, ji pirmosios instancijos teismui jau buvo nurodžiusi, kad vėlavimą atsiskaityti su atsakovu lėmė sunki UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekonominė – finansinė padėtis, tačiau teismas neįsigilino į prašymo esmę ir jį išnagrinėjo netinkamai. Ieškovė, nurodydama tuos pačius argumentus, kaip ir ieškinyje, papildomai pažymi, jog nemaža dalis buvusių UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų kreipėsi į darbo ginčų komisiją dėl darbo užmokesčio skolos priteisimo. Įmonė stengiasi atsiskaityti su šiais darbuotojais ir darbo bylose sudaryti taikos sutartis, numatydama atsiskaitymų atidėjimą. Darbuotojai, su kuriais taikos sutarčių sudaryti nepavyko, dėl priteistų sumų išieškojimo kreipėsi į antstolį. Antstolis pateikė privalomuosius nurodymus nurašyti pinigines lėšas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų. Dėl taikomų priverstinio vykdymo priemonių nebelieka lėšų sudarytoms taikos sutartims, susitarimams dėl atsiskaitymo vykdyti, esamų darbuotojų darbo užmokesčiui mokėti. Be to, ieškovė ketina parduoti turimą turtinį kompleksą, esantį (duomenys neskelbtini) (naudojamą išperkamosios nuomos pagrindais), atsiskaityti su banku (turtinio komplekso savininku), o likusias lėšas skirti kreditorių (pirmiausiai darbuotojų) reikalavimams padengti. Tokiu būdu, atidėjus atsiskaitymą, bendrovė turėtų galimybę atsiskaityti ir su atsakovu.

11. Nurodo, kad teismas nepaneigė, jog vėlavimą atsiskaityti su atsakovu lėmė ieškovės nurodytos objektyvios priežastys. Nors teismas pripažino iš dalies pagrįstu ieškovės ieškinį ir nepriteisė atsakovui dalies sumos, kurią buvo priteisusi darbo ginčų komisija, tačiau vis tiek priteisė iš ieškovės tokio paties dydžio netesybas, kaip ir buvo priteistos darbo ginčų komisijos nuo nepagrįstai nustatytos didesnės skolos sumos. Apeliantės nuomone, atsižvelgiant į byloje nurodytas aplinkybes ir į tai, kad dalis darbo ginčų komisijos priteistos sumos nebuvo pripažinta, netesybos atsakovui turėjo būti priteistos mažesnės arba ieškovė turėjo būti atleista nuo jų mokėjimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacinis skundas atmetamas.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

14. Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo netenkintas jos prašymas dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo bei priteistos netesybos, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo.

15. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 7 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Visgi tam tikrais atvejais, kai dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo, teismas, vadovaudamasis CPK 284 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas svarbias aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva gali sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Kita vertus, CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, o teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais.

16. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo (išdėstymo) aktualūs yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo (išdėstymo) klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas (išdėstomas) tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo (išdėstymo), teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas (išdėstymas) neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

17. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantė neįrodė išimtinio atvejo, objektyviai lemiančio įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo išdėstymo poreikį, egzistavimo. Apeliantė savo prašymą grindžia bloga finansine padėtimi, tuo, kad įmonei iškelta restruktūrizavimo byla, su COVID-19 susijusia susiklosčiusia ekstremalia situacija, dėl kurios įmonės veikla buvo apribota ir pan.

18. Pažymėtina, kad apeliacijos paskirtis – neįsiteisėjusių pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolė (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas nagrinėjant teismo sprendimo priėmimo metu buvusias aplinkybes ir pagal byloje esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis. Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo apskųsto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nagrinėdamas tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Apeliantė (ieškovė) skundą nagrinėjamoje dalyje iš esmės grindžia analogiškais pirmosios instancijos teisme jau išnagrinėtais argumentais, kuriais buvo grindžiamas ieškinio pagrįstumas, tik deklaratyviai nurodant, kad teismas neįsigilino į jos argumentus ir bylą išnagrinėjo netinkamai. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja.

19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, apeliantės skunde nurodytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašymo dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo. Visų pirma, kaip matyti (CPK 179 straipsnio 3 dalis), Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. sausio 31 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2022 m. kovo 18 d., nutraukė UAB „(duomenys neskelbtini)“ restruktūrizavimo bylą ir iškėlė jai bankroto bylą. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. kovo 17 d. nutartyje konstatavo, kad įmonės ekonominės veiklos rezultatai restruktūrizavimo plano vykdymo laikotarpiu teikia pagrindą išvadai, kad ji neturi galimybių įvykdyti restruktūrizavimo plano ir atsiskaityti su kreditoriais – atsakovės įsipareigojimai ne mažėja, kaip to reikalauja restruktūrizavimo tikslai, bet priešingai, tik didėja, o galimybės stabilizuoti finansinę padėtį atsakovė neįrodė; nesant jokio objektyvaus pagrindo tikėtis, kad restruktūrizavimo procesu siekiami tikslai bus pasiekti ateityje, spręstina, kad buvo pagrindas nutraukti UAB „(duomenys neskelbtini)“ restruktūrizavimo bylą bei nustačius, kad atsakovė atitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 dalies 7 straipsnyje nurodytą nemokumo apibrėžimą, iškelti atsakovei bankroto bylą.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia faktinė situacija rodo, jog skundžiamo sprendimo priėmimo metu iš esmės nebuvo tikimybės, kad artimoje perspektyvoje įmonės finansinė padėtis pagerės. Šiuo aspektu teisingi pirmosios instancijos teismo argumentai, kad įsiskolinimo suma buvo nedidelė, jos išmokėjimas iš esmės niekaip nebūtų pažeidęs kitų ieškovės kreditorių teisių ir interesų, ieškovė, kuri tuo metu dar vykdė veiklą ir gaudavo pajamas, neįrodė neturėjusi galimybės atsiskaityti su atsakovu.

21. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovės nurodyta aplinkybė, kad ji ketino parduoti turimą turtinį kompleksą ir taip atsiskaityti su banku, o likusias lėšas skirti kreditorių reikalavimams padengti, buvo deklaratyvi ir nesudarė pagrindo pirmosios instancijos teismui išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Tai patvirtina ir Lietuvos apeliacinis teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. kovo 17 d. nutartyje padarytos išvados apie tai, kad, nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo teisę parduoti nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), anksčiau nei 2023 metais, tačiau už šį turtą numatomos gauti 2 380 000 Eur sumos neužteks 2022 metais numatytai 1 000 000 Eur sumai kreditoriams atlyginti.

22. Ieškovė nepaneigė pirmosios instancijos teismas sprendime padarytos išvados, kad duomenys apie tai, kiek įmonei reikia lėšų darbuotojų darbo užmokesčiui sumokėti, buvo teikiami teritoriniam Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriui, kuris, paprastai, prašymą tenkindavo pilnai ir leisdavo iš įmonės sąskaitos sumokėti darbuotojams priklausantį darbo užmokestį. Taigi, bylos duomenys nepaneigia, kad tuo atveju, jei į minėtą sąrašą būtų įtraukta atsakovui priklausanti išmokėti suma, ją taip pat būtų buvę leista sumokėti. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad nenustatyta jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių ieškovė negalėjo bent iki Darbo ginčų komisijos sprendimo dienos pilnai atsiskaityti su atsakovu, yra pagrįsta.

23. Nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiu, kad netesybos atsakovui turėjo būti priteistos mažesnės arba ieškovė turėjo būti atleista nuo netesybų mokėjimo. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog Darbo ginčų komisija 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendime darbo byloje aiškiai nurodė, kad įmonė pradelsė sumokėti 2 mėnesius ir 12 darbo dienų, kas reiškia, jog darbuotojui priklausytų 1 512,62 Eur netesybų už pavėluotai sumokėtas su darbo santykiais susijusias išmokas; Darbo ginčų komisija, įvertinusi darbuotojo dirbtą laiką įmonėje, išieškotinos sumos dydį, įmonės finansinę situaciją, protingumo ir sąžiningumo principus, sumažino netesybų sumą ir sprendė, kad iš darbdavio darbuotojo naudai pagrįsta išieškoti 70 Eur netesybų už pradelstą atsiskaityti laiką, nes ji yra pakankamai adekvati sankcija darbdaviui ir tuo pačiu kompensacija darbuotojui. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog Darbo ginčų komisijos priteistų 70 Eur netesybų dydis parinktas tinkamai, atsižvelgus į visas reikšmingas aplinkybes. Tai rodo, kad šiuo atveju buvo priteistos ženkliai mažesnio dydžio netesybos, negu jas buvo galima priteisti pagal įstatymą. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog toks netesybų dydis, atsižvelgiant į ieškovės elgesį, atsakovui priklausančių sumų neišmokėjimo priežastis, yra adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams, atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus bei nereiškia nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų tarp teisės pažeidimo ir sankcijos.

24. Remdamasis nurodytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė neįrodė tokių išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį išdėstyti sprendimo įvykdymą, ir neįrodė pagrindų, kuriais vadovaujantis reikėtų dar labiau sumažinti netesybų dydį ar jų nepriteisti (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas apeliantės ginčijamasi klausimais priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išsakytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama sprendimo dalis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25. Pažymėtina, kad aukščiau nutartyje nurodyti faktiniai ir teisiniai argumentai buvo reikšmingi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu. Kaip minėta, 2022 m. kovo 18 d. įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 31 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iškelti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą, visų bendrovės kreditorių reikalavimai turi būti pateikti paskirtam nemokumo administratoriui, patvirtinti teismo nutartimi ir bus tenkinami laikantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 94,95 straipsniuose nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.