Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. P. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimo, kuriuo V. P. nubaustas pagal ATPK 163² str. 4 d. 10000 Lt (2896 €) bauda su 48040 vienetų cigarečių ir 0,5 kg rūkomojo tabako, bei automobilio „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio V. P., konfiskavimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimu V. P. nubaustas pagal ATPK 163² str. 4 d. už tai, kad jis 2014-12-08 apie 12.30 val., nuosavo automobilio „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) salone, Šilalės m., Pietinio kelio gatvėje, gabeno 48040 vienetų cigarečių, tai yra „Chesterfied“ 51 pakelis, „Parliament“ 19 pakelių, „Dubliss“ 2 pakeliai, „Merit“ 24 pakeliai, „Virginia“ 8 pakeliai, „Peterfe“ 4 pakeliai, „Muratti“ 4 pakeliai, „Diana“ 1 pakelis, „Lark“ 60 pakelių, „LM“ 236 pakeliai, „Marlboro“ 281 pakelis, „Philips Morris“ 92 pakeliai, „Bond“ 26 pakeliai, „Marlboro“ 19100 vnt., „LM“ 13660 vnt., „Philips Morris“ 5680 vnt, „Lark“ 200 vnt., „Bond“ 1340 vnt., „Muratti“ 500 vnt., „Chesterfied“ 4020 vnt, „Dubliss“ 160 vnt. „Multijieter“ 20 vnt., „Red“ 60 vnt. „Black“ 20 vnt., „Petteroes“ 300 vnt., „Merit“ 1120 vnt., „Parliament“ 1200 vnt., „Virginias“ 660 vnt. bei apie 0,5 kg. rūkomojo tabako, nepaženklintų LR nustatyta tvarka, kurių bendra muitinės su privalomu sumokėti mokesčiu vertė yra 19910,93 Lt., t. y. 153,16 MGL. Tokiais veiksmais V. P. pažeidė Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. 4-200 „Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo 2013 m. rugpjūčio 27 d. Nr. 4-759 taisyklių 3.1.2 punktą bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 163² str. 4 d. Apylinkės teismas V. P. už ATPK 163² str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymą skyrė 10 000 Lt baudą su gabentų cigarečių (viso 48040 vienetų), rūkomojo tabako (apie 0,5 kg) ir automobilio „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Apeliaciniu skundu V. P. prašo pakeisti Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimą ir panaikinti nutarimo dalį dėl automobilio „Subaru Forester", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo. Nurodo, jog teismo nutarimo dalis, kuria skirta papildoma nuobauda – automobilio konfiskavimas, yra neteisėta ir nepagrįsta. Apeliantas nuosekliai pripažino savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo ir nuoširdžiai gailėjosi ir gailisi dėl savo veiksmų. Administracinės bylos medžiagoje nėra jokių įrodymų, kad V. P. priklausančiame automobilyje vežamos cigaretes būtų slėptos.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nutarime nurodo, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas privalomai taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo specialiai pritaikyta pažeidimui daryti, ir jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas. Tačiau aiškinant nuosekliai suformuotą teismų praktiką, kurią nurodo nutarime pirmosios instancijos teismas matyti, kad formuojama teismų praktika yra tuo aspektu, jog nusižengimo padarymo priemonė konfiskuojama esant dviem sąlygoms: kai transporto priemonė buvo specialiai pritaikyta pažeidimui daryti, ir jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas. Esant tik vienai iš šių sąlygų, transporto priemonės konfiskavimas neturėtų būti taikomas. Pirmosios instancijos teismas nemotyvuoja savo padarytos išvados, kodėl būtina taikyti transporto priemonės konfiskavimą. Priešingai, negu nurodė nutarime pirmosios instancijos teismas, transporto priemonė negalėjo būti konfiskuojama. Pirma, automobilis nebuvo pritaikytas specialiai cigarečių vežimui. Šias cigaretes galėjo parsigabenti ir su dviračiu ar net pėsčiomis. Antra, automobilyje nebuvo įrengtos slėptuvės ir vežamos cigaretės nebuvo slepiamos. Trečia, pirmosios instancijos teismas absoliučiai netyrė ir neanalizavo ypatingai svarbios faktinės aplinkybės, kad gabenimas cigarečių buvo tik tarpinis variantas nusižengimo daryme, nes jis cigaretes įgijo savo reikmėms, jam jas reikėjo pargabenti tik iki namų, o vėliau jis būtų jas laikęs savo namuose. Dėl šių priežasčių apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad jam priklausančią transporto priemonę būtina konfiskuoti, kadangi cigarečių gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas, yra nepagrįsta.

Pirmosios instancijos teismas nutarime padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo padarymo priemonės – automobilio konfiskavimas yra būtinas ATPK 20 str. numatytiems tikslams administracinei nuobaudai keliamiems prevenciniams tikslams pasiekti, tačiau pirmosios instancijos teismas nutarime nenurodė nė vieno motyvo, kodėl konfiskavimas būtinas. Automobilis „Subaru Forester", v/n (duomenys neskelbtini) yra asmeninė apelianto nuosavybė ir vienintelė jo šeimos susisiekimo priemonė. Automobilio vertė šiuo metu yra apie 5000 EUR. Tai yra vienintelis V. P. turtas, nes nekilnojamojo ar kito registruotino turto neturi. Gyvena mamai O. P. priklausančiame gyvenamajame name faktinės panaudos pagrindais su sugyventine J. V., kuri dirba l/d „(duomenys neskelbtini)" ir gauna tik šiek tiek didesnį darbo užmokestį, negu nustatyta LRV minimali alga. V. P. pats šiuo metu niekur nedirba, tačiau intensyviai ieškosi darbo. Serga diabetu ir dėl to jo darbingumas siekia tik 50 procentų, todėl susirasti darbą dėl jo ligos pobūdžio ir pačios sveikatos būklės yra tikrai sudėtinga. Su sugyventine J. V. augina mažametę dukterį K. (g. 2011 m.). Pirma jo santuoka yra nutraukta, po santuokos nutraukimo su mama liko gyventi jo sūnus J. P. (g. 2001 m.) ir pilnametė duktė L. P.. Sūnui J. P. teikia materialinį išlaikymą kaip nepilnamečiui, be to, nors L. P. jau yra pilnametė, bet ji mokosi Didžiosios Britanijos universitete, todėl ir jai reikalinga abiejų tėvų materialinė parama. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino šių aplinkybių, jų nesvarstė ir neanalizavo, ar teismo paskirta nuobauda kartu su automobilio konfiskavimu yra adekvati apelianto padarytam pažeidimui, ir ar tokių tikslų siekia ATPK 20 str.

Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad remiasi susiformavusia teismų praktika, tačiau nenurodė konkrečių teismų nutarčių. Apeliantas pažymi, kad aukštesni teismai priima ir kitokias nutartis, atsižvelgdami į visas bylos aplinkybes, į padaryto nusižengimo mastą, į tai, kokia padarytu pažeidimu yra konfiskuotinų cigarečių vertė ir pan. Klaipėdos apygardos teismas administracinėse bylose Nr. ATP-867-255/2013, Nr. ATP-463-651/2014, Lietuvos Vyriausiasis teismas administracinėse bylose Nr. N16-1171/2007, N575-47/2008, N575-215/2009, N62-872/2010 ir daugelyje kitų yra pasisakęs, kad kiekvienoje konkrečioje byloje būtina vertinti visumą aplinkybių, o ne vadovautis vien formaliu pagrindu – įstatymo suteikta teise teismui konfiskuoti transporto priemonę. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad įstatymo leidėjas suteikia teismui pasirinkimą konfiskuoti transporto priemonę arba jos nekonfiskuoti. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju, kiekvienoje situacijoje turi būti analizuojamos visos aplinkybės, kurioms esant turi būti konfiskuojama transporto priemonė, o kokioms esant gali būti nekonfiskuojama. Iš pirmosios instancijos teismo nutarimo seka išvada, kad teismas bet kuriuo atveju privalo konfiskuoti transporto priemonę, net netiriant ir nevertinant konkrečios bylos faktinių aplinkybių.

Apeliantas pažymi, kad administracinės nuobaudos skyrimas 10000 Lt/2896 EUR sumoje pagal padaryto administracinės teisės pažeidimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį yra aiškiai pakankamas. Prie šios nuobaudos skirti papildomą nuobaudą – transporto priemonės konfiskavimą yra neadekvatu, paskirtos nuobaudos dydžio bei konfiskuotos transporto priemonės vertes lyginant su padaryto pažeidimo verte. Apeliantas tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, cigaretes įsigijo savo reikmėms, o automobilis yra būtina sąlyga šeimos būtiniausių interesų tenkinimui. Be to, jis nuosekliai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų, tarytum jie administracinėje teisenoje neegzistuotų.

Apelianto manymu, kiekvienas nusižengimą padaręs asmuo turi teisę į teisingą teismą ir teisingą nuobaudą, kuria siekiama žmogų nubausti ir perauklėti, kad jis nenusižengtų. Jam paskirta piniginė bauda jau pati savaime yra ypatingai didelė nuobauda net ir jo šeimai, nes tą baudą teks sumokėti iš bendrų lėšų, o tokio dydžio baudos paskyrimu yra pasiekti bet kokie ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Be to, apeliantą nubaudus pagal ATPK 163² str. 4 d., jam paskaičiuoti mokėti akcizo mokesčiai valstybei, kad prilygs dar vienai, papildomai, finansinei baudai.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, apeliantas nesutinka su ta Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimo dalimi, kuria V. P. taikyta papildoma administracinė nuobauda – daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis (automobilio), konfiskavimu. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų.

Pagal ATPK 163² str. 4 d. šio straipsnio 1 dalyje numatyti veiksmai, kai neteisėtai laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė viršija penkiasdešimt minimalių gyvenimo lygių (MGL), užtraukia baudą nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų su šių prekių konfiskavimu ir gabenimo priemonės, kuria šios prekės buvo neteisėtai gabenamos, konfiskavimu arba be jos konfiskavimo. Kaip teisingai nurodo pareiškėjas, straipsnio sankcijoje priemonės, kuria buvo gabenamos prekės, konfiskavimas yra įtvirtintas kaip alternatyvi nuobauda, tačiau tai reiškia, kad būtent teismas, vertindamas visas bylos aplinkybes, sprendžia dėl tokios priemonės konfiskavimo. Priimdamas šį sprendimą teismas taip pat atsižvelgia į Konstitucinio Teismo doktriną, pagal kurią pripažįstama, kad nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala (LAT nutartis 2AT-5/2011). Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada turėtų būti skiriama viena ar kita nuobauda, tačiau tais atvejais, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, parenkama turi būti tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013). Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje pritaikius apeliantui automobilio konfiskavimą, nurodyta teisinga pusiausvyra nepažeista. Jo nuosavybės teisių apribojimas vertintinas kaip proporcingas siekiamam teisėtam tikslui kovoti su kontrabanda (būtent iš jos ir išplaukia neteisėtas akcizais apmokestinamų prekių gabenimas), kuri daro didelę žalą Lietuvos ekonomikai ir verslo tvarkai, taip pat užkirsti kelią neteisėtam cigarečių patekimui į Europos Sąjungos muitų teritoriją. Iš tiesų pareiškėjas savo asmeninį automobilį panaudojo neteisėtai, norėdamas nepastebėtas ir išvengdamas muitinės kontrolės vidaus keliuose gabenti akcizines prekes.

Pagal susiformavusią teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo panaudota pažeidimui daryti, t. y. tais atvejais, kai transporto priemonė buvo specialiai pritaikyta pažeidimui daryti, ar jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas (LVAT nutartys Nr. N16-1171/2007, N575-47/2008, N575-215/2009, N62-872/2010, Nr. N575-205/2012). Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismų praktika formuojama taip, kad nusižengimo padarymo priemonė konfiskuojama tik esant abiem sąlygoms - kai transporto priemonė buvo specialiai pritaikyta pažeidimui daryti ir jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šie automobilio konfiskavimo pagrindai yra alternatyvūs, t. y. savarankiški ir nepriklausomi vienas nuo kito, todėl automobilio konfiskavimas taikomas esant bent vienam iš jų. Analizuojant bylos medžiagą, joje esantį administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 4), pareigūnų tarnybinius pranešimus (b. l. 6, 7, 12), asmens pasiaiškinimą (b. l. 5) matyti, kad nors gabentos cigaretės buvo išpakuotos ir sudėtos atskirais vienetais į plastikinius maišus (b. l. 17), todėl krovinys nebuvo itin didelio svorio, tačiau dėl savo apimties (iš viso 12 maišų) užėmė daug vietos (visas krovinys net netilpo automobilio bagažinėje, dėl to buvo sukrautas ir salone), nes buvo gabenta net 48040 vienetų cigarečių ir apie 0,5 kg rūkomojo tabako, todėl cigarečių kiekis apeliacinės instancijos teismo sprendimu pagrįstai pripažintas pakankamai dideliu, kad jam gabenti būtų būtina transporto priemonė ir be jos gabenimas nebūtų įmanomas. Automobilis nebuvo specialiai pritaikytas akcizais apmokestinamoms prekėms gabenti, tačiau cigaretės vežtos ir daiktams gabenti neskirtoje vietoje – automobilio salone už vairuotojo sėdynės, be to, iš byloje esančių nuotraukų (b. l. 13, 16) matyti, kad automobilio galiniai langai buvo stipriai tonuoti, taip apsunkinant galimybę pastebėti salone ir bagažinėje gabenamus daiktus ir taip tikintis, jog jie nebus surasti. Esant tokioms aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad transporto priemonė „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaudota pažeidimui daryti, ir tokio kiekio akcizinių prekių gabenimas be jos nebūtų įmanomas, o transporto priemonės konfiskavimas užkerta kelią jos analogiškam panaudojimui ateityje.

Apeliantas nurodo, kad automobilio vertė yra 5000 €, o jam paskirta bauda 2896 € yra pati savaime didelė, be to, jam reikės sumokėti akcizo mokestį už konfiskuotas cigaretes, todėl automobilio konfiskavimas yra neproporcingas ir nesąžiningas jo atžvilgiu, nes nebuvo atsižvelgta į padaryto nusižengimo mastą ir gabentų cigarečių vertę. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skiriant automobilio konfiskavimą, atsižvelgtina ne tik į automobilio, tačiau ir į gabentų cigarečių vertę – 19 910,93 Lt (5767€), kuri yra lygi 153,16 MGL, t. y. tris kartus viršija ATPK 163² str. 4 d. įtvirtintą minimalią gabentų prekių vertę ir yra didesnė už V. P. nurodomą konfiskuoto automobilio vertę. Be to, teismų praktikoje transporto priemonės vertė savaime nepripažįstama besąlygišku pagrindu jos nekonfiskuoti (LAT byla Nr. 2AT-2-2013). Dėl priemonių, skirtų akcizais apmokestintoms prekėms gabenti, konfiskavimo kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiama įvertinus visas, o ne atskiras šios nuobaudos skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes (LAT byla 2AT-7-2013). Nors apeliantas nurodo, kad automobilis yra vienintelis jo turtas ir vienintelė šeimos susisiekimo priemonė, tačiau teismas konstatuoja, kad transporto priemonė nėra apelianto šeimos pragyvenimo šaltinis (a contrario mutatis mutandis Nr. 2AT-4-2011), be to, nors V. P. yra neįgalus (b. l. 33), jo prarastas darbingumas nesusijęs su judėjimo negalia (serga diabetu), todėl teismas laiko, kad automobilio konfiskavimas neviršija neigiamų padarinių, neišvengiamai kylančių įgyvendinant administracinės nuobaudos tikslus (ATPK 20 straipsnis). Neskiriant V. P. papildomos nuobaudos – automobilio konfiskavimo, nebus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės atsakomybės taikymo tikslai. V. P. padarytas teisės pažeidimas daro didelę žalą prekybai ir finansams, už šį pažeidimą įstatymų leidėjas nustatė griežtas nuobaudas. Apeliaciniame skunde nurodomas argumentas, kad V. P. cigaretes įgijo savo reikmėms, jam jas reikėjo pargabenti tik iki namų, ir vėliau jis būtų jas laikęs savo namuose, niekaip neįtakoja šio administracinio teisės pažeidimo pavojingumo ar juo sukeliamos žalos masto, todėl jis atmetamas kaip nepagrįstas. Akcizais apmokestinamų prekių laikymas bei gabenimas, pažeidžiant nustatytą tvarką, gali būti padarytas tik tyčiniais veiksmais, t. y. teisės pažeidėjas supranta, kad jis laiko ir gabena prekes pažeisdamas įstatymus, ir to nori. Pažymėtina, kad V. P., net ir žinodamas, kad automobilis yra vienintelis jo turtas, savo neteisėtais veiksmais vis tiek pats sudarė tokią situaciją, kai jam nuosavybės teise priklausantis turtas gali būti prarastas.

Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas, įgyvendindamas ATPK 163² str. 4 d. sankcijoje jam suteiktus įgaliojimus konfiskuoti transporto priemonę, neperžengdamas valstybei suteiktos vertinimo laisvės ribų ir laikydamasis pagrįsto proporcingumo tarp siekiamo teisėto tikslo ir taikomos priemonės, konfiskuodamas V. P. automobilį „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepažeidė bendrojo intereso ir apelianto nuosavybės teisių apsaugos pusiausvyros principo ir pagrįstai konfiskavo jo automobilį.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. P. apeliacinio skundo netenkinti ir Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.