Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Andriaus Veriko ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir – BUAB) „Architelio statyba“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Draugo petys“, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Architelio statyba“ ieškinį atsakovei UAB „Audriaus medžio studija“ dėl rangos teisinių santykių pripažinimo ir skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

11. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.

16. Įrodinėjimo civiliniame procese tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ v. UAB „Bioetan LT“, bylos Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Dalis erdvės“ v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. S. ir kt. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-84/2013; kt.).

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad viena vertus, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai pažymėjo, kad šalių atstovų ir liudytojų parodymai yra gana prieštaringi, o tiesioginių rašytinių įrodymų, t. y. rašytinės rangos sutarties, kurie patvirtintų rangos teisinių santykių tarpu šalių faktą, byloje nėra. Kita vertus, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, vadovaudamasi aukščiau nurodytais teismų praktikoje suformuotais įrodymų pakankamumo civiliniame procese, išvadų tikėtinumo laipsnio ir kitais principais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė savo ieškinio reikalavimų pagrįstumo, o atsakovė atsikirtimus į ieškinį įrodė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog UAB „Audriaus medžio studija“ ir UAB „Architelio statyba“ vis dėlto, siejo statybos rangos teisiniai santykiai, negu kad tokių santykių tarp ginčo šalių nebuvo.

18. Pirmiausiai pažymėtina, kad apeliantė, pateikdama ieškinį, tiksliai žinojo atsakovės pastato vietą, plotą ir kitas technines charakteristikas, taip pat kokius konkrečiai darbus norima atlikti (kokie buvo atlikti), turėjo duomenų apie tai, kad šalia pastato stovi dar ir kitas statinys, atliktų darbų akte iš esmės tiksliai nurodė tiek darbų pobūdį, tiek panaudotinas medžiagas, jų kiekius, tiek laikotarpį, kada darbai turėjo ir galėjo būti atliekami. Šie apeliantės UAB „Architelio statyba“ nurodomi duomenys ir darbai iš esmės atitinka šiuo metu esančią ginčo objekte faktinę situaciją, užfiksuotą ir detaliai aprašytą 2017 m. gruodžio 11 d. Teismo ekspertizės akte Nr. 17-31, kuriame teismo eksperto prof. dr. S. M. nustatyti neatitikimai tarp faktiškai atliktų darbų ir nurodytų apeliantės pateiktame atliktų darbų akte yra iš esmės nedideli.

20. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ir 2017 m. gruodžio 11 d. Reismo ekspertizės akte Nr. 17-31 nurodytas aplinkybes ir išvadas, nors sprendimą motyvavo daugiausiai remdamasis šiuo aktu, iš esmės jį tik cituodamas. Pabrėžtina, kad nei teismo ekspertizės akte, nei apklausiamas teismo posėdžio metu prof. dr. S. M. nepadarė išvados, kad UAB „Architelio statyba“ pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos medžiagos negalėjo būti panaudotos apeliantės nurodomiems statybos darbams. Teismo ekspertizės akte daroma visiškai priešinga išvada – jog apeliantės nurodomos medžiagos galėjo būti panaudotos nurodytiems statybos darbams (atsakymas į pirmą klausimą). Dar daugiau, atsakyme į antrąjį klausimą pažymima, kad pastato fasado šildymo ir montavimo (be skardos) darbų faktiškai atlikta 516 kv. m, o ieškovės pateiktame 2014-09-15 atliktų darbų akte nurodomas kiekis - 571 kv. m.; sandėlio sienų apskardinimo faktiškai atliktų darbų kiekis 156 kv. m., o ieškovės atliktų darbų akte nurodytas kiekis - 161 kv. m. Nors teismo eksperto atsakyme taip pat pažymėta, kad neatlikti angokraščių apskardinimo darbai, tačiau matyti, kad kitų atliktų darbų apimtis apeliantė nurodė pakankamai tiksliai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pabrėžia, jog UAB „Audriaus medžio studija“ į bylą pateiktais dokumentais galėjo įsigyti dalį medžiagų statybos darbams atlikti, tačiau atsakyme į trečią klausimą teismo ekspertizės akte nurodoma, kad atsakovės įsigijimo dokumentuose nurodytų statybinio medžiagų kiekio nepakako statybos darbams atlikti, atsakyme į ketvirtą klausimą nurodoma, kad mineralinės vatos Isover KL-37 kiekio nepakaktų visam pastato fasadui apšiltinti, tuo tarpu sąskaitos faktūros, kuriomis atsakovė įsigijo šiferio dangą, apskritai išrašytos dar 2006 metais. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija laiko, kad iš tiesų yra pakankamai tikėtina, jog darbams galėjo būti panaudotos tiek UAB „Architelio statyba“ pirktos medžiagos, tiek dalis UAB „Audriaus medžio studija“ pirktų medžiagų (ką pareikšdama ieškinį iš esmės ir nurodė apeliantė, ir tai buvo viena iš priežasčių, dėl ko darbų kaina galutiniame atliktų darbe buvo gerokai mažesnė, nei pradinėje ieškovės parengtoje sąmatoje). Iš ekspertizės akto taip pat matyti, kad jame nurodoma, jog dauguma atliktų darbų akte nurodytų gamybinio pastato apšiltinimo bei sandėlio (pjuvenų saugyklos) rangos darbų faktiškai šiuo metu ir yra atlikti.

21. Teisėjų kolegija pabrėžia ir tai, kad bylą pirmosios instancijos teismas 2017 m. gruodžio 11 d. Teismo ekspertizės aktą Nr. 17-31 iš esmės vertino atskirai nuo kitų įrodymų, savo sprendimą priėmė vadovaudamasis iš esmės vien šiuo aktu, tačiau neatsižvelgė į kitus byloje esančius įrodymus, t.y. nevertino, ar kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, paneigia, papildo teismo ekspertizės aktą, ar jam neprieštarauja ir leidžia pasiekti aukšto tikėtinumo išvadas dėl vienokių ar kitokių šalių nurodomų aplinkybių buvimo ar nebuvimo. Be to, nagrinėjamoje byloje atsakovės pateikta teismo eksperto E. L. išvada, kuria taip pat rėmėsi pirmosios instancijos teismas, galėjo būti vertinama tik kaip paprastas rašytinis įrodymas, bet ne kaip teismo ekspertizės išvada, nes ji nebuvo teismo nutartimi paskirtos teismo ekspertizės rezultatas.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors G. V., kuris jau seniai nebedirba atsakovės įmonėje, rašytiniuose liudytojo parodymuose prisiekus (b. l. 133-135), atsakydamas į jam pateiktus klausimus teigė, kad ieškovės nurodomus darbus atliko patys atsakovės darbuotojai, o šias aplinkybes paliudijo ne tik jis, bet ir atsakovės darbuotoja E. K., tačiau teismas jų nurodytas aplinkybes vertina kritiškai dėl buvusių ar esamų darbo santykių, kuriuose bet kuriuo atveju vyrauja pavaldumas (subordinacija), taip pat dėl to, kad mažai tikėtina, jog G. V., kuris ėjo cecho meistro pareigas, prižiūrėjo įrengimus, bei kiti atsakovės darbuotojai, kurie be kita ko turėjo savo tiesiogines pareigas ceche, turėjo galimybes (laiko sąnaudų prasme) darbo metu profesionaliai atlikti įvairius apšiltinimo ir statybos darbus. Pažymėtina, kad daugiau nei vienas esamas ar buvęs atsakovės darbuotojas nepatvirtino faktiškai dalyvavęs atliekant tokius darbus, nors tokiems darbams neabejotinai atlikti turėjo būti pasitelktas ne vienas asmuo. Šiuo atveju svarbu tai, kad būtent apeliantės UAB „Architelio statyba“ veikla buvo susijusiu iš esmės tik su statybos ranga, todėl labiau tikėtina, kad darbus atliko būtent apeliantė. Apeliaciniame skunde pagrįstai pažymima, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieškovės liudytojų nurodytas aplinkybes ir jų duoti parodymai nebuvo sistemiškai vertinti su kitais byloje esančiais įrodymais. Svarbu tai, kad nagrinėjamoje byloje apklausiamas teismo posėdžio metu UAB „Euremsta“ atstovas R. D. pažymėjo, kad pats skaičiavo sąmatą pagal A. V. prašymą, medžiagas pirko tiek UAB „Architelio statyba“, tiek UAB „Audriaus medžio studija“, sąskaitos – faktūros buvo išrašytos ir atsakovei, medžiagos buvo pristatytos į patį ginčo objektą, nors taip pat pristatinėjo medžiagas ir į objektą Vokietijoje. Liudytojas T. L. nurodė, kad dirbo UAB „Architelio statyba“, būtent ši įmonė atliko fasado apšiltinimo darbus, tiekė į objektą medžiagas, pastolius kopėčias. Medžiagas ėmė ir iš UAB „Euremsta“, gali būti, kad dalis medžiagų buvo imama iš sandėlio. Nurodytos aplinkybės neabejotinai yra svarbios ir patvirtina apeliantės įrodinėjamas aplinkybes, ypač atsižvelgiant į tai, kad UAB „Euremsta“ atstovas teisinio suinteresuotumo ginčo baigtimi neturi. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad šių ieškovės liudytojų nurodytos aplinkybės dėstytos nuosekliai ir aiškiai. Tuo tarpu atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti buvusio UAB „Architelio statyba“ vadovo A. V. nurodytų aplinkybių neatitikimai teisėjų kolegijos vertinimu, visų pirma sietini su tuo, kad tarp teismo posėdžių praėjo net treji metai. Be to, A. V. viso teisminio nagrinėjimo metu teigė, jog darbus atliko būtent apeliantė, buvo nuoseklus, o nustatyti neatitikimai (turėtų statybos objektų skaičius, apsilankymų objekte skaičius, darbų trukmės nurodyti skirtumai, paaiškinimai dėl rašytinės rangos sutarties nesudarymo), nesudaro pagrindo teisėjų kolegijai spręsti, kad apeliantė UAB „Architelio statyba“ ieškinyje nurodomų rangos darbų negalėjo, o visus juos atliko pati UAB „Audriaus medžio studija“.

23. Nors teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra duomenų, kad atliekant rangos darbus UAB „Architelio statyba“ tinkamai laikėsi aktualių tokio pobūdžio darbams statybos techninių reglamentų bei kitų teisės aktų nuostatų, t.y. pildė statybos darbų žurnalus, teikė atitikties dokumentus, fiksavo darbų pradžią ir pabaigą, turėjo darbų techninį prižiūrėtoją ir pan., tačiau galimas viešosios teisės reguliuojamų normų nesilaikymas šiuo atveju neturi įtakos sprendžiant dėl privatinės teisės reguliuojamų teisinių santykių buvimo ar nebuvimo, nustatant, ar tarp šalių buvo susitarimas atlikti atitinkamus statybos rangos darbus, ar tokio susitarimo nebuvo, todėl nurodyta aplinkybė galėjo būti laikoma tik netiesioginiu įrodymu. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, šalių atstovus ilgą laiką siejo ir neformalūs santykiai, bendradarbiauta kitame projekte užsienyje, todėl formalumų nesilaikymas, įskaitant susijusių su rašytine rangos sutarties forma ar statybos teisės nustatytais formaliais reikalavimais, yra pakankamai tikėtinas nagrinėjamos situacijos kontekste ir negali būti vertinamas ieškovės nenaudai.

24. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.681 str. 1 d. numato, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą, jeigu užsakovas sutinka, darbų kaina arba avansas gali būti sumokėti sutarties sudarymo metu arba vėliau šalių sutartu laiku (CK 6.676 str. 2d.).

25. Atsižvelgdama į aptariamas LR Civilinio kodekso nuostatas, įvertusi sutarties laisvės principo turinį, visų pirma reiškiantį šalių laisvę savanoriškai nustatyti sutarties formą ir turinį, išskyrus atvejus, kai juos reglamentuoja imperatyviosios teisės normos ar tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka ir kiti teisės principai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad tarp apeliantės UAB „Architelio statyba“ ir atsakovės UAB „Audriaus medžio studija“, vis dėlto, buvo susiklostę statybos rangos santykiai dėl atsakovės gamybinio pastato (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone apšiltinimo ir su tuo susijusių kitų darbų bei pjuvenų saugyklos statybos darbų, kuriuose ieškovė buvo rangovė, o atsakovė – užsakovė.

26. Sprendžiant dėl ieškovės prašomo priteisti atlyginimo už statybos rangos darbus, pažymėtina, kad nors iš 2017 m. gruodžio 11 d. teismo ekspertizės akte Nr. 17-31 nurodytų aplinkybių, kitų byloje esančių įrodymų matyti, kad nežymiai skiriasi faktiškai apeliantės atliktų darbų kiekis ir darbų kiekis, nurodytas UAB „Architelio statyba“ 2014-09-15 Atliktų darbų akte Nr. 1, tačiau teisėjų kolegija pilnai sutinka su cokolio valymo, tvarkymo, gruntavimo, hidroizoliacijos, šiltinimo ir armavimo darbų verte, langų mūrijimo, ardymo darbų verte, pjuvenų saugyklos darbų verte ir apimtimis, išskyrus pjuvenų saugyklos sienų apskardinimą. Pažymėtina, jog nors teismo ekspertizės metu ir nebuvo galima nustatyti faktiškai pjuvenų saugyklos konstrukcijai sunaudoto medienos kiekio ir atliktų darbų apimties, teisėjų kolegija sprendžia, kad atliktų darbų akte nurodyta medžiagų vertė (be medienos) – 2 248,00 Lt (be PVM) yra reali, kadangi ji nėra didelė, taip pat sutinka su nurodyta darbo verte – 13 769,00 Lt (be PVM), kadangi medinių konstrukcijų statyba yra sudėtinga, reikalaujanti ženklių laiko sąnaudų. Taip pat, nors ir nebuvo įmanoma įvertinti polinių pamatų įrengimo, tačiau mažai tikėtina, kad poliniai pamatai įrengti nebuvo, kadangi pjuvenų saugykla tebestovi praėjus pakankamai dideliam laiko tarpui, tokių pamatų įrengimas yra realus ir pakankamai tikėtinas, atsižvelgiant į atliktų darbų akte nurodytą jų vertę. Įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad aukščiau nurodyti darbai galėjo būti atlikti, jų vertė galėjo atitikti rinkos kainas ir atspindėti šalių tikrąją vali. Atsakovė jokių argumentų ir įrodymų, jog ieškovės prašoma priteisti atlyginimo už tokio pobūdžio rangos darbus suma galėtų būti nepagrįstai didelė, neprotinga, neatitinkanti vidutinių rinkos kainų ir pan., neteikė ir atlyginimo dydžio apskritai nekvestionavo.

27. Kita vertus, 2017 m. gruodžio 11 d. Teismo ekspertizės akte Nr. 17-31 nurodoma, kad pastato angokraščių skardinimo darbai apskritai nebuvo atlikti, todėl nėra pagrindo priteisti ieškovei 472,39 Eur (1 348,00 Lt + PVM) už šiuos darbus. 2014-09-15 Atliktų darbų akte Nr. 1 nurodoma, kad 165 kv. m. sienų skardos montavimas kainuoja iš viso 1 445,57 Eur (4 125,00 Lt + PVM), tačiau faktiškai atliktas darbų kiekis nurodomas teismo ekspertizės akte yra 156 kv. m., kurių vertė proporcingai yra 1366,72 Eur, todėl nėra pagrindo priteisti ir 78,85 Eur skirtumo už faktiškai neatliktus darbus. Atitinkamai fasado šiltinimo ir montavimo 571 kv. m. darbų vertė atliktų darbų akte nurodoma 14 624,57 Eur (41 732,00 Lt + PVM), tačiau faktiškai atliktų apimtis yra 516 kv. m., kurie proporcingai kainuotų 13 215,90 Eur, todėl 1408,67 Eur dydžio šių kainų skirtumo teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nėra pagrindo priteisti.

28. Apeliantė, pareikšdama ieškinį, prašė priteisi iš viso 108 096,60 Lt (31 306,94 Eur) skolą, tačiau atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes yra pagrindas priteistiną sumą mažinti ir priteisti apeliantei iš atsakovės iš viso 29 347,03 Eur (31 306,94 Eur - 472,39 Eur - 78,85 Eur - 1408,67 Eur) už faktiškai atliktus ir atsakovės priimtus darbus.

29. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatomis, iš atsakovės apeliantei priteistinos 6 procentų dydžio palūkanos už priteistiną 29 347,03 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2014 m. spalio 7 d. - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

30. Įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, todėl yra pagrindas skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – apeliantės ieškinį tenkinti iš dalies, pripažinti statybos rangos teisinių santykių tarp šalių buvimą ir priteisti apeliantei, kaip rangovei, iš atsakovės, kaip užsakovės, iš viso 29 347,03 Eur už faktiškai atliktus statybos rangos darbus, o taip pat 6 procentų dydžio procesines palūkanas.

31. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija pažymi, kad net penkerius metus trukęs bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme vyko pirmiausiai dėl fakto klausimo – ar tarp šalių buvo faktiškai susiklostę statybos rangos teisiniai santykiai. Atsakovė viso proceso metu, taip pat ir apeliacinės instancijos teisme neigė tokių teisinių santykių tarp šalių buvimą, tuo tarpu priimant naują sprendimą tenkinama didžioji dalis apeliantės ieškinio reikalavimų – tiek reikalavimas dėl pripažinimo, tiek didžioji dalis reikalavimo dėl priteisimo (ieškinys atmetamas tik nedidelėje dalyje, darbų vertės klausimas nagrinėjamoje byloje atsakovės iš esmės ginčytas apskritai nebuvo, kadangi atsakovė teigė, jog apeliantė darbų neatliko), todėl, paskirstant šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje yra iš esmės tenkinami būtent apeliantės reikalavimai. Priimant naują sprendimą atitinkamai pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme, priteisiant apeliantei visas jos pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė pirmosios instancijos teisme sumokėjo 228,80 Eur (790,00 Lt) žyminio mokesčio už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo (t. 1 b. l. 2), papildomai turėjo 689,30 Eur (2380,00 Lt) išlaidų, primokėdama žyminį mokestį pareiškiant ieškinį, įskaitant komisinį mokestį (t. 1 b. l. 35), turėjo 847,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų (t. 1 b. l. 143-145) bei sumokėjo 2 000,00 Eur už ekspertizės atlikimą (t. 2 b. l. 190, t. 3 b. l. 137) ir 150,00 Eur už eksperto dalyvavimą teismo posėdyje (t. 4 b. l. 6), t. y. iš viso patyrė 3 915,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl šios pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės.

32. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, už apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo apeliantė yra atleista, atsižvelgiant į patenkintus reikalavimus, priteistinas iš atsakovės į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė ieškinyje reiškė vieną neturtinį reikalavimą, kuris tenkintinas, taip pat jai priteistina 29 347,03 Eur suma už atliktus darbus, iš atsakovės valstybei priteistinas žyminis mokestis, įvertinus tai, kad apeliacinis skundas pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, sudaro 698,00 Eur (38,00 Eur už neturtinį reikalavimą + 660,00 Eur už turtinį reikalavimą). Kadangi apeliacinis skundas tenkinamas beveik pilna apimtimi, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., 4 d., 5 d., 98 str. 1-2 d., bei atsižvelgiant į šio sprendimo 31 punkte išdėstytus argumentus, jai nepriteistinos.

33. Iš atsakovės UAB „AUDRIAUS MEDŽIO STUDIJA“ valstybei taip pat priteistina ir 97,74 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, paskaičiuotų pirmosios instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 83 str. 1 d. 9 p. 96 str. 1 d.)

34. Vadovaujantis CPK 150 str. 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartimi atsakovės atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendė:

Apeliantės UAB „Architelio statyba“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Draugo petys“, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:

Pripažinti, kad tarp UAB „Architelio statyba“ (juridinio asmens kodas 302330448) ir atsakovės UAB „Audriaus medžio studija“ (juridinio asmens kodas 124262439) buvo susiklostę statybos rangos santykiai dėl atsakovės gamybinio pastato (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), apšiltinimo bei su tuo susijusių darbų bei pjuvenų saugyklos statybos darbų, kuriuose UAB „Architelio statyba“ buvo rangovė, o UAB „Audriaus medžio studija“ – užsakovė.

Priteisti ieškovei BUAB „Architelio statyba“, atstovaujamai bankroto administratorės UAB „Draugo petys“, iš atsakovės UAB „Audriaus medžio studija“ 29 347,03 Eur (dvidešimt devynis tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt septynis eurus 3 ct) skolos už atliktus statybos rangos darbus, 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 29 347,03 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. spalio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 915,10 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus penkiolika eurų 10 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Audriaus medžio studija“ 795,74 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 74 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą (priteista suma mokėtina į vieną iš nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 (AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 (AB SEB bankas), Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 (AB Šiaulių bankas), Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas)), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius)), Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 („Swedbank“, AB), Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 (UAB Medicinos bankas), įmokos kodas 5660).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartimi atsakovės UAB „Audriaus medžio studija“ atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.