Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2021-03-24 · Administracinė byla Nr. TA-878-968/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-11-17Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-03-24Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-03-24
Bylos Nr.
TA-878-968/2021
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01431-2020-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Rytis Krasauskas (pirm.), Ramutė Ruškytė
Pareiškėjas
V. P.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. TA-878-968/2021Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01431-2020-9Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 24 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas V. P. 2020 m. liepos 16 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2019 m. birželio 10 d. iki 2020 m. kovo 6 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus: buvo laikomas kamerose, kuriose ploto tekdavo žymiai mažiau nei tai numato teisės aktai; sanitarinis mazgas įrengtas toje pačioje gyvenamojoje kameroje ir nėra atskirtas nuo patalpos, jame nuolat tvyrojo nemalonus kvapas, naudojantis sanitariniu mazgu, jis neturėjo visiško privatumo; kamerose buvo daug parazitų – blakių, tarakonų bei pelių, dėl daugybinių blakių įkandimų ant pareiškėjo kūno buvo daug (duomenys neskelbtini), kankino nesibaigiantis (duomenys neskelbtini), kuris peraugo į (duomenys neskelbtini); pasivaikščiojimo kiemeliai maži, juose nėra įrengta vieta atsisėsti, nėra įrengtas sporto inventoriaus, pritvirtinti metaliniai skersiniai nėra saugūs naudotis; kiemeliai dengti banguotuoju šiferiu, kurio pagrindinė sudėtis – asbestas, dėl to buvo sukeltas pavojus pareiškėjo sveikatai; karštu vandeniu galėjo naudotis vieną kartą per savaitę ir tik 15 minučių; dušai įrengti nesilaikant teisės aktų reikalavimų, naudojantis dušu buvo pažeistas privatumas; jis neturėjo galimybės sveikai maitintis, buvo draudžiama įsigyti tam tikrų produktų, maisto papildų ir vitaminų; maistas nekaloringas, neturintis jokių žmogaus organizmui būtinų vitaminų, nekokybiškas, pagamintas atmestinai, patiekiamas nesilaikant higienos normų, iš nehigieniškų plastikinių kibirų; pavalgius įstaigoje gaminto maisto, neretai sustodavo pareiškėjo skrandžio veikla, skaudėjo pilvą, padidėjo rūgštingumas ir visuomet kankino diskomforto jausmas; prie neigiamų pareiškėjo išgyvenimų prisidėjo nuolatinis triukšmas; kamerose buvo nuolat drėgna, netvarkingi sanitariniai mazgai, pelėsis, šalta, skersvėjis, nešvara; kameros neremontuotos daug metų, nuo sienų ir lubų krito tinkas, grindys suskilinėjusios. Dėl nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas teigė patyręs daug neigiamų išgyvenimų, streso, dvasinių ir emocinių kančių, kurios turėjo tiesioginę įtaką pareiškėjo fizinės bei psichinės sveikatos pablogėjimui.

Atsiliepimas

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo atstovas atsiliepimą grindė šiais argumentais:

3.1. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1. punktą, vienam suaugusiam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m., o pagal 1.3.2 punktą – 4,1 kv. m. nepilnamečiui asmeniui. Pareiškėjui visas dienas tekęs plotas buvo didesnis nei 3,6 kv. m., o tai leidžia daryti išvadą, kad kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus.

3.2. Sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių, sienelių aukščiai atitinka nustatytas normas, o įėjimas į sanitarinius mazgus atitvertas – durimis arba užuolaidėle, todėl tiek teiginiai dėl kamerų ploto neatitikimo ir sanitarinio mazgo netinkamo įrengimo yra atmestini.

3.3. Kameros, kuriose laikytas pareiškėjas, dėl jų atitikimo higienos normoms aktualiu laikotarpiu netikrintos, tačiau jokie teisės aktai neįpareigoja nuolat fiksuoti kamerose esančių sąlygų atitikimo higienos normoms, kadangi tai nebūtų proporcingas reikalavimas. Kadangi kameros tikrinamos tuomet, kai gaunami skundai, nesikreipimas dėl jų leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su higienos normos reikalavimais, nebuvo. Preziumuojama, kad kameros atitiko nustatytas kalinimo sąlygas.

3.4. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, Taisyklės) 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Analogiška nuostata nustatyta ir higienos normos. Patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas įrengtos pagal Higienos normos reikalavimus. Kitos pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl sąlygų Šiaulių TI yra nepagrįstos.

3.5. Pareiškėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių TI pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl šio laikotarpio Šiaulių TI neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų), pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali būti tenkinamas.

3.6. Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių TI sąlygomis. Todėl pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti.

II.

4. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, reglamentuojančiomis žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimą.

6. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl ploto kamerose trūkumo, teismas nustatė, kad pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2019 m. birželio 10 d. iki 2020 m. kovo 6 d. Šiaulių TI buvo laikomas kamerose Nr. 48 (plotas 18,81 kv. m.), Nr. 16 (plotas 19,09 kv. m.), Nr. 106 (plotas 23,46 kv. m.), Nr. 44 (plotas 17,92 kv. m.), Nr. 14 (plotas 19,56 kv. m.). Teismas, įvertinęs byloje pateiktą pažymą, priėjo prie išvados, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Teismas šiuo aspektu taip pat pažymėjo, kad, netgi atsižvelgiant į mažiausią pareiškėjui tekusį plotą išskaičiavus sanitarinio mazgo plotą, minimalus 3 kv. m standartas pagal Europos Žmogaus Teisnių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką būtų išlaikytas ir nebūtų galima konstatuoti, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas (pareiškėjui tenkanti sanitarinio mazgo ploto dalis atsižvelgiant į kameroje buvusių asmenų skaičių) taip pat kamerose esantys baldai, akivaizdžiai ribotų galimybę normaliai judėti kameroje.

7. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad patalpos (kameros, dušo patalpos) neatitinka higienos normų reikalavimų, teismas nurodė, kad Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma).

8. Iš pažymos apie 2019 metais atliktus remonto darbus teismas nustatė, kad 2019 m. buvo suremontuotos gyvenamosios kameros Nr. 14 ir 44 bei pasivaikščiojimo kiemeliai. Bylai aktualiu laikotarpiu kitose patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas (pareiškėjo laikymo metu ar praėjus neilgam laiko tarpui prieš ar po pareiškėjo patalpinimo į šias patalpas), nebuvo atlikti sąlygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimai, taip pat byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų apie patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, atitikimą higienos normų reikalavimams.

9. Teismas konstatavo, kad Šiaulių TI pastatytas iki Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių įsigaliojimo, todėl ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto (Taisyklių 14.5 p.), sanitariniame mazge įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą arba kameroje įrengti būtent mechaninį vėdinimą, o natūralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus (Taisyklių 14.10 p., Higienos normos 17 p.).

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų, bylai aktualiu laikotarpiu, į Šiaulių TI administraciją su skundais nesikreipė. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas (pvz., Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Teisės aktai neįpareigoja Šiaulių TI administraciją nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji) būklės.

Atsiliepimas

11. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad neįrodyta, jog patalpos, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, neatitiko higienos normų reikalavimų.

Žemesnės instancijos teismas

12. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl privatumo naudojantis sanitariniais mazgais neužtikrinimo, iš Šiaulių TI pateiktos „San. mazgų zonų kamerose lentelės“ teismas nustatė, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinis mazgas atitvertas OSB plokšte ar mūrine konstrukcija, kurios aukštis yra nuo 1,88 m (kamera Nr. 16) iki 2,33 m (kamera Nr. 44). Teismas vertino, kad šias aplinkybes patvirtina fotonuotraukos, iš kurių matyti, jog sanitarinis mazgas gyvenamosiose kamerose yra atitvertas nuo kameros erdvės sienele, o įėjimas į sanitarinį mazgą uždengiamas durimis arba užuolaida. Atsižvelgęs į tai teismas sprendė, kad pareiškėjo teiginiai dėl privatumo pažeidimo yra abstraktūs, šiuo atveju neįrodyta, jog pareiškėjo teisė į privatumą, naudojantis sanitariniu mazgu, buvo pažeista.

Šalies argumentai

13. Pareiškėjo teiginius dėl pasivaikščiojimo kiemelių stogo konstrukcijose esančio asbesto, teismas atmetė kaip abstrakčius, nedetalizuotus, deklaratyvius, nes pareiškėjas nenurodė kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas.

Žemesnės instancijos teismas

14. Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius dėl to, kad patalpose buvo daug parazitų – blakių, tarakonų ir pelių ir kad tai turėjo įtakos pareiškėjo sveikatai, pažymėdamas, jog iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos matyti, kad bylai aktualiu laikotarpiu pareiškėjas į sveikatos priežiūros specialistus dėl (duomenys neskelbtini) nesikreipė. Teismas vertino atsakovo atsiliepime pateiktus paaiškinimus, kad įstaigoje nuolat atliekama kamerų dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija. Teismas nurodė, kad šias aplinkybes patvirtina dezinfekcijos planai bei išrašas iš Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo žurnalo.

15. Teismo vertinimu, pareiškėjo teiginiai dėl nekokybiško maisto ir per mažų maisto porcijų yra abstraktūs, nes pareiškėjas nenurodė konkrečių aplinkybių, kada jis gavo nekokybišką maistą ar jo buvo per mažai. Teismas pažymėjo, kad iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos matyti, kad bylai aktualiu laikotarpiu pareiškėjas į sveikatos priežiūros specialistus dėl virškinimo ar kitokių sutrikimų dėl netinkamo maisto nesikreipė, Šiaulių TI administracijai dėl maitinimo pažeidžiant teisės aktų reikalavimus skundų neteikė. Teismas vertino Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos patikrinimo aktus, iš kurių matyti, kad pažeidimų, susijusių su skunde nurodytomis aplinkybėmis, nenustatyta. Įvertinęs pareiškėjo nurodomas aplinkybes ir byloje ištirtus įrodymus, teismas konstatavo, jog neįrodyta, kad pareiškėjui buvo tiekiamas maitinimas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

16. Kaip abstrakčius ir deklaratyvius teismas atmetė pareiškėjo teiginius, kad jis neturėjo galimybės sveikai maitintis, buvo draudžiama įsigyti tam tikrų produktų, maisto papildų ir vitaminų; prie neigiamų pareiškėjo išgyvenimų prisidėjo nuolatinis triukšmas, nes dėl šių aplinkybių pareiškėjas į Šiaulių TI administraciją su skundais nesikreipė, nenurodė kuo pasireiškė neturtinė žala.

17. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl prausimosi duše trukmės, teismas nurodė, kad Higienos normos 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau, kaip vieną kartą per savaitę. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę prausti visą kūną po šiltu dušu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas būtų privalėjęs sudaryti sąlygas pareiškėjui daugiau nei vieną kartą per savaitę prausti visą kūną po dušu, todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šiuos pareiškėjo teiginius teismas atmetė kaip nepagrįstus.

18. Įvertinęs pareiškėjo ir atsakovo atstovo paaiškinimus dėl dušų įrengimo, taip pat tai, kad pareiškėjas nenurodė kuo pasireiškė jo privatumo pažeidimas ar kokių įrengimo reikalavimų neatitiko dušo patalpos, teismas darė išvadą, kad neįrodyta, jog dušo patalpos neatitiko teisės aktų reikalavimų ir buvo pažeistas pareiškėjo privatumas.

19. Dėl pareiškėjo argumentų, kad pasivaikščiojimo kiemuose buvo per mažai vietos, nėra įrengta sporto inventoriaus, o pritvirtinti skersiniai nėra patogūs naudotis, teismas pažymėjo, kad teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių dydžio ar būtino inventoriaus. Įvertinęs atsakovo atstovo paaiškinimus, kad į pasivaikščiojimo kiemelį buvo vedami visi vienu metu kameroje laikomi asmenys, pasivaikščiojimo kiemeliai nėra užstatyti baldais ar kitais įrenginiais, teismas konstatavo, kad neįrodyta, jog pareiškėjui buvo per mažai vietos pasivaikščiojimo kiemeliuose. Taip pat neįrodyta, kad pasivaikščiojimo kiemeliai neatitiko teisės aktų reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvūs, pareiškėjas nenurodė kuo pasireiškė neturtinė žala, skundų Šiaulių TI administracijai dėl pasivaikščiojimo kiemelių neatitikimo teisės aktų reikalavimams neteikė.

20. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu, todėl nesant vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), pareiškėjo prašymą priteisti jam 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, atmetė kaip nepagrįstą.

III.

21. Pareiškėjas V. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti visa apimtimi ir priteisti prašomą neturtinės žalos (kompensacijos) sumą.

22. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

22.1. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT), tiek EŽTT suformuota praktika dėl įrodymų pateikimo ir vertinimo. Teismas nepagrįstai įrodinėjimo dėl netinkamų kalinimo sąlygų naštą perkėlė pareiškėjui.

22.2. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo bylos iš esmės, nesivadovavo galiojančia EŽTT praktika, pateikė klaidingą teisės aiškinimą, skirtingai nuo taikomo tokio pobūdžio bylose. Nepriteisdamas neturtinės žalos atlyginimo, teismas pareiškėją diskriminavo. Atsakovo atstovas pareiškėjo teises pažeidė, veikdamas sąmoninga tyčia, pareiškėjo atžvilgiu padaryti pažeidimai buvo daug rimtesni nei tie, už kuriuos teismai priteisia neturtinės žalos atlyginimą, todėl šiuo atveju nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo nebuvo pagrindo.

22.3. Pagal nurodytą EŽTT praktiką, pareiškėjas buvo kalinamas tokiose pačiose ir panašiose sąlygose, tačiau jo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis buvo nepagrįstai atmestas, nors atsižvelgiant į minėto teismo praktiką, pareiškėjo reikalavimas yra logiškas, proporcingas ir pagrįstas.

Atsiliepimas

23. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovo atstovas atsiliepime apžvelgia teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, susijusius su valstybės civiline atsakomybe, bei mano, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, pažeistos teisės pripažinimas yra pakankama satisfakcija už galbūt patirtus nepatogumus. Taip pat nurodo, kad nėra duomenų, jog Šiaulių TI būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, teismas sprendime nenustatė, kad dėl Šiaulių TI neteisėtų veiksmų (neveikimo) ginčui aktualiu laikotarpiu būtų pažeista pareiškėjo sveikata. Atsakovo atstovo manymu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

24. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI nuo 2019 m. birželio 10 d. iki 2020 m. kovo 6 d., atlyginimo.

25. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI, nenustatė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu, mano, jog, teismas nenagrinėjo bylos iš esmės, nesivadovavo EŽTT praktika, o, nepriteisdamas neturtinės žalos atlyginimo, pareiškėją diskriminavo lyginant su tais, kuriems neturtinės žalos atlyginimas buvo priteistas.

26. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

27. Taip pat pabrėžtina, jog teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

28. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, susijusias su atsakovo atstovo neteisėtais veiksmais (neveikimu) pareiškėjui neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tik abstrakčiai dėsto teisės aktų nuostatas, EŽTT ir LVAT praktiką, tačiau nenurodo, su kokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, kokios bylai reikšmingos aplinkybės pirmosios instancijos teismo nebuvo įvertintos ar įvertintos netinkamai.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad specifinė kalinamo asmens teisinė padėtis suponuoja tam tikrus procesinių taisyklių taikymo ypatumus, pareiškėjui įrodinėjant patirtą neturtinę žalą dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Pagal LVAT praktiką, tokio pobūdžio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-670-520/2020; 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-624/2019; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015). Tai reiškia, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes. Taigi pareiškėjas, įrodinėdamas patirtą neturtinę žalą dėl netinkamų kalinimo sąlygų, privalo įrodyti, t. y. išsamiai apibūdinti, laisvės atėmimo įstaigos jam padarytus konkrečius neteisėtus veiksmus (neveikimą), nurodant, kada (kokiu laikotarpiu) jie buvo padaryti, išdėstant konkrečias jų padarymo aplinkybes, ir pagrįsti, kad būtent dėl padarytų neteisėtų veiksmų (neveikimo) jis patyrė neturtinę žalą.

30. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėją diskriminavo ar netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

31. Priešingai nei teigia pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų (dėl ploto kamerose trūkumo, privatumo sanitariniame mazge neužtikrinimo, netinkamų higienos sąlygų gyvenamosios patalpose, parazitų ir kitų kenkėjų, nekokybiško maisto, per mažų jo porcijų ir galimybės sveikai maitintis nesudarymo, netinkamo dušų įrengimo ir prausimosi duše trukmės, pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo ir asbesto), juos išanalizavo detaliai ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą. Patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kuriomis remiantis reikėtų keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl pareiškėjo gyvenimo sąlygų Šiaulių TI.

32. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Šioje byloje nenustačius vienos iš būtinų sąlygų viešajai atsakomybei atsirasti – neteisėtų Šiaulių TI pareigūnų veiksmų (neveikimo) pareiškėjo atžvilgiu, nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjo reikalavimą priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą.

33. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. P. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys Rytis Krasauskas Ramutė Ruškytė