Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

2020-11-17 · Administracinė byla Nr. I1-6888-621/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-11-17Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-03-24Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-11-17
Bylos Nr.
I1-6888-621/2020
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01431-2020-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Žanas Kubeckas (pirm.)
Pareiškėjas
V. P.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-6888-621/2020Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01431-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 20.5.1.; 55.1.3. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 17 d.Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjas Žanas Kubeckas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. P. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu (1-6 b. l.) ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – Atsakovas), 10 000 Eur neturtinę žalą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje (toliau – Šiaulių TI) buvo laikomas nuo 2019-06-10 iki 2020-03-06, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Buvo laikomas kamerose, kur ploto tekdavo žymiai mažiau, nei tai numato teisės aktai. Sanitarinis mazgas yra įrengtas toje pačioje gyvenamojoje kameroje ir nėra atskirtas nuo patalpos. Tualetas atitvertas tik plonomis sienelėmis, tačiau viršuje ir apačioje nėra jokių atitvėrimų. Naudodamasis sanitariniu mazgu neturėjo visiško privatumo. Dėl netinkamo sanitarinio mazgo atitvėrimo, kameroje nuolat tvyrojo nemalonus kvapas. Kamerose buvo daug parazitų – blakių, tarakonų bei pelių. Dėl daugybinių blakių įkandimų ant pareiškėjo kūno buvo daugybė spuogų, kankino nesibaigiantis niežulys, kuris peraugo į alerginius odos išbėrimus. Pasivaikščiojimo kiemeliai maži, juose nėra įrengta vietos atsisėsti, nėra įrengta sporto inventoriaus, o pritvirtinti metaliniai skersiniai nėra saugūs naudotis. Kiemeliai dengti banguotuoju šiferiu, kurio pagrindinė sudėtis – asbestas, dėl to buvo sukeltas pavojus pareiškėjo sveikatai. Karštu vandeniu galėjo naudotis vieną kartą per savaitę ir tik 15 minučių. Dušai įrengti nesilaikant teisės aktų reikalavimų, o naudojantis dušu buvo pažeistos asmens privatumo taisyklės. Neturėjo galimybės sveikai maitintis, buvo draudžiama įsigyti tam tikrų produktų, maisto papildų ir vitaminų. Maistas nemaistingas, neturintis jokių žmogaus organizmui būtinų vitaminų, nekokybiškas, pagamintas atmestinai, patiekiamas nesilaikant higienos normų, iš nehigieniškų plastikinių kibirų. Pavalgius įstaigoje gaminto maisto, neretai sustojo pareiškėjo skrandžio veikla, skaudėjo pilvą, padidėjo rūgštingumas ir visuomet kankino diskomforto jausmas. Prie neigiamų pareiškėjo išgyvenimų prisidėjo nuolatinis triukšmas. Kamerose buvo nuolat drėgna, netvarkingi sanitariniai mazgai, pelėsis, šalta ir buvo skersvėjis, nešvara. Kameros neremontuotos daug metų, nuo sienų ir lubų krito tinkas, grindys suskilinėjusios.

Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė daug neigiamų išgyvenimų, streso, dvasinių ir emocinių kančių, kurios turėjo tiesioginės įtakos pareiškėjo fizinės bei psichinės sveikatos pablogėjimui.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo skundą (74-85 b. l.) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019-03-05 įsakymo Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1. punktą vienam suaugusiam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m., o pagal 1.3.2 punktą – 4,1 kv. m. nepilnamečiui asmeniui. Taip pat nurodė, jog pareiškėjui visas dienas tekęs plotas buvo didesnis nei 3,6 kv. m., kas leidžia daryti išvadą, jog kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus.

Be to, pažymi, kad sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių, sienelių aukščiai atitinka nustatytas normas, netgi gerokai jas viršija, o įėjimas į sanitarinius mazgus atitvertas - durimis arba užuolaidėle, todėl tiek teiginiai dėl kamerų ploto neatitikimo ir sanitarinio mazgo netinkamo įrengimo yra atmestini.

Nors kameros, kuriose laikytas pareiškėjas, dėl jų atitikimo higienos normoms aktualiu laikotarpiu netikrintos, atsakovas nurodo ir tai, kad jokie teisės aktai neįpareigoja nuolat fiksuoti kamerose esančių sąlygų atitikimo higienos normoms, kadangi tai nebūtų proporcingas reikalavimas. Kadangi kameros tikrinamos tuomet, kai gaunami skundai, nesikreipimas dėl jų leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su higienos normos reikalavimais, nebuvo. Preziumuojama, kad kameros atitiko nustatytas kalinimo sąlygas.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato: Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Analogiška nuostata nustatyta ir higienos normos. Patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas įrengtos pagal Higienos normos reikalavimus. Kitos pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl sąlygų Šiaulių TI yra nepagrįstos.

Pareiškėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl šio laikotarpio Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų), pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali būti tenkinamas.

Šiaulių TI akcentavo, kad pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių TI sąlygomis. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, Šiaulių TI manė, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas V. P. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės 10 000 Eur žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2019-06-10 iki 2020-03-06. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019-03-05 įsakymo Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą (redakcija galiojusi nuo 2019-03-06 iki 2020-02-05) vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-02-05 įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (redakcija galiojusi nuo 2020-04-03 iki 2020-08-07) 2.2. punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2019-06-10 iki 2020-03-06 Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas kamerose Nr. 48 (plotas 18,81 kv. m.), Nr. 16 (plotas 19,09 kv. m.), Nr. 106 (plotas 23,46 kv. m.), Nr. 44 (plotas 17,92 kv. m.), Nr. 14 (plotas 19,56 kv. m.). Iš byloje esančios pažymos (26-31 b. l.) matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausiai iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas.

Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) didžioji kolegija, harmonizuodama praktikos išsiskyrimus, 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršic prieš Kroatiją pažymėjo, jog pagal Konvencijos 3 straipsnį nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos. Būtent šiame EŽTT sprendime nurodė, kad nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, jog 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. EŽTT šiame sprendime taip pat nurodė, kad kai vertinamas kalinimas kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 kv. m, erdvės veiksnys išlieka svarbus sprendžiant dėl kalinimo sąlygų adekvatumo; tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sąlygomis. Be to, EŽTT paaiškino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, nurodydamas, jog kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, tačiau nėra nurodyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, užstatytas baldais. EŽTT vertinimu, šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Tai reiškia, kad baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.

Teismas konstatuoja, kad netgi atsižvelgiant į mažiausią pareiškėjui tekusį plotą išskaičiavus sanitarinio mazgo plotą, minimalus 3 kv. m standartas būtų išlaikytas ir nebūtų galima konstatuoti, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas (pareiškėjui tenkanti sanitarinio mazgo ploto dalis atsižvelgiant į kameroje buvusių asmenų skaičių) taip pat kamerose esantys baldai, akivaizdžiai ribotų galimybę normaliai judėti kameroje.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog patalpos (gyvenamosios kameros, dušo patalpos), kuriose jis buvo laikomas, neatitinka higienos normų reikalavimų.

Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta 2015-08-03 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma).

Iš pažymos apie 2019 metais atliktus remonto darbus (38-46 b. l.) matyti, kad 2019 m. buvo suremontuotos gyvenamosios kameros Nr. 14 ir 44 bei pasivaikščiojimo kiemeliai. Bylai aktualiu laikotarpiu, kitose patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas (pareiškėjo laikymo metu ar praėjus neilgam laiko tarpui prieš ar po pareiškėjo patalpinimo į šias patalpas), nebuvo atlikti sąlygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimai, taip pat byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų apie patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas atitikimą higienos normų reikalavimams.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Eksploatavimo taisyklės) 2 punktas numato, kad „Šios Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais“. Šiaulių TI pastatytas iki šių taisyklių įsigaliojimo, todėl ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto (Eksploatavimo taisyklių 14.5 punktas), sanitariniame mazge įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą arba kameroje įrengti būtent mechaninį vėdinimą, o natūralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus (Eksploatavimo taisyklių 14.10 punktas, Higienos norma HN 134:2015 17 punktas). Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-226-822/2020). Įvertinus šias aplinkybes konstatuotina, kad atsakovo neteisėti veiksmai dėl blogo oro kameroje, nenustatyti.

Pareiškėjas dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų, bylai aktualiu laikotarpiu, į Šiaulių TI administraciją su skundais nesikreipė (73 b. l.). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Teisės aktai neįpareigoja Šiaulių TI administraciją nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji) būklės. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog aplinkybė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl nurodytų pažeidimų nesikreipė į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją ar kitas kompetentingas įstaigas, leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iš tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobūdžio, kad pareiškėjas patyrė tokio laipsnio neigiamą poveikį, kuris sukėlė vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas, arba sudarė kliūtis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017). Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad neįrodyta, jog patalpos, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, neatitiko higienos normų reikalavimų.

Pareiškėjas nurodė, kad nebuvo užtikrintos sąlygos turėti privatumą naudojantis higieniškais sanitariniais įrenginiais.

Šiaulių TI nurodė, kad sanitarinio mazgo patalpa Šiaulių TI kalinimo patalpose yra atitverta nuo likusio kameros ploto mūrine sienele ar OSB plokšte, praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia užuolaida. Iš Šiaulių TI pateiktos „San. mazgų zonų kamerose lentelės“ (32-33 b. l.) matyti, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas sanitarinis mazgas atitvertas OSB ar mūrine atitvarine konstrukcija, kurios aukštis yra nuo 1,88 m (kamera Nr. 16) iki 2,33 m (kamera Nr. 44). Šias aplinkybes patvirtina fotonuotraukos (47-51 b. l.), iš kurių matyti, kad sanitarinis mazgas gyvenamosiose kamerose yra atitvertas nuo kameros erdvės sienele, o įėjimas į sanitarinį mazgą uždengiamas durimis arba užuolaida. Pareiškėjo teiginiai dėl privatumo pažeidimo abstraktūs, prieštaringi. Atsižvelgiant į visumą nurodytų aplinkybių, konstatuotina, kad neįrodyta, jog pareiškėjo teisė į privatumą, naudojantis sanitariniu mazgu buvo pažeista.

Pareiškėjas nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemelių stogo konstrukcijose yra asbesto. Pareiškėjas nenurodė kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas. Šie pareiškėjo teiginiai abstraktūs, nedetalizuoti, deklaratyvūs, todėl atmestini, kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodė, kad patalpose buvo daug parazitų – blakių, tarakonų ir pelių. Dėl daugybinių blakių įkandimų ant pareiškėjo kūno buvo daugybė spuogų, kankino nesibaigiantis niežulys, kuris peraugo į alerginius odos išbėrimus. Šie pareiškėjo teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti. Iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos (14-24 b. l.) matyti, kad bylai aktualiu laikotarpiu pareiškėjas į sveikatos priežiūros specialistus dėl odos išbėrimų nesikreipė. Atsiliepime atsakovas nurodo, kad įstaigoje nuolat atliekama kamerų dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija. Šias aplinkybes patvirtina dezinfekcijos planai (52-58 b. l.) bei išrašas iš Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo žurnalo (61 b. l.).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam buvo tiekiamas nekaloringas maistas, jo per mažai, patiekiamas nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas nesikreipė su skundais ar prašymais dėl per mažų maisto porcijų ar papildomo maitinimo, nenurodo aplinkybių, kad jam rekomenduotas papildomas maitinimas, tokių duomenų byloje nėra. Pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs, nenurodo jokių konkrečių aplinkybių kada jis gavo nekokybišką maistą, ar jo buvo per mažai. Iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos (14-24 b. l.) matyti, kad bylai aktualiu laikotarpiu pareiškėjas į sveikatos priežiūros specialistus dėl virškinimo ar kitokių sutrikimų dėl netinkamo maisto, nesikreipė. Pareiškėjas Šiaulių TI administracijai dėl maitinimo pažeidžiant teisės aktų reikalavimus skundų neteikė ( 73 b. l.). Iš Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos patikrinimo aktų (62-72 b. l.) matyti, kad pažeidimų, susijusių su skunde nurodytomis aplinkybėmis, nenustatyta. Įvertinus pareiškėjo nurodomas aplinkybes ir byloje ištirtus įrodymus, konstatuotina, jog neįrodyta, kad pareiškėjui buvo tiekiamas maitinimas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Pareiškėjas nurodė, kad neturėjo galimybės sveikai maitintis, buvo draudžiama įsigyti tam tikrų produktų, maisto papildų ir vitaminų; prie neigiamų pareiškėjo išgyvenimų prisidėjo nuolatinis triukšmas. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas į Šiaulių TI administraciją su skundais nesikreipė, pareiškėjo teiginiai abstraktūs, deklaratyvūs, pareiškėjas nenurodo kuo pasireiškė neturtinė žala, todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodė, kad galėjo nusiprausti duše vieną kartą per savaitę ir tik 15 minučių. Šie pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs, nedetalizuoti. Higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau, kaip vieną kartą per savaitę. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę prausti visą kūną po šiltu dušu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas būtų privalėjęs sudaryti sąlygas pareiškėjui daugiau nei vieną kartą per savaitę prausti visą kūną po dušu, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes šie pareiškėjo teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemuose buvo per mažai vietos, nėra įrengta sporto inventoriaus, o pritvirtinti skersiniai nėra patogūs naudotis. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje rėžiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose (ant rėžiminio pastato stogo) yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemas. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Pasivaikščiojimo kiemeliuose pritvirtinti skersiniai yra tvarkingi ir nekeliantys pavojaus suimtųjų ir nuteistųjų sveikatai. Pareiškėjo teiginiai deklaratyvūs, prieštaringi, pareiškėjas nenurodo kuo pasireiškė neturtinė žala, skundų Šiaulių TI administracijai dėl pasivaikščiojimo kiemelių neatitikimo teisės aktų reikalavimams neteikė. Pareiškėjas nurodo, jog pasivaikščiojimo kiemeliuose nėra sportinio inventoriaus, bet tuo pačiu nurodo, kad kiemeliuose yra skersiniai, tačiau nesaugūs naudotis. Teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių dydžio ar būtino inventoriaus. Įvertinus tai, kad į pasivaikščiojimo kiemelį buvo vedami visi vienu metu kameroje laikomi asmenys, pasivaikščiojimo kiemeliai nėra užstatyti baldais ar kitais įrenginiais, konstatuotina, kad neįrodyta, jog pareiškėjui buvo per mažai vietos pasivaikščiojimo kiemeliuose. Taip pat neįrodyta, kad pasivaikščiojimo kiemeliai neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Pareiškėjas nurodė, kad dušai įrengti nesilaikant teisės aktų reikalavimų, o naudojantis dušu buvo pažeistos asmens privatumo taisyklės. Atsakovo atsiliepime nurodyta, kad Šiaulių TI yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į dušą vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę, į dušą vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji), Šiaulių TI dušo patalpose yra įrengtos pertvaros, kurios yra kur kas aukštesnės nei žmogaus už žmogaus ūgį, kuriose suimtieji (nuteistieji) yra atskirti vienas nuo kito ir gali privačiai naudotis dušu. Pareiškėjas nenurodė kuo pasireiškė jo privatumo pažeidimas ar kokių įrengimo reikalavimų neatitiko dušo patalpos. Įvertinus paminėtas aplinkybes konstatuotina, kad neįrodyta, jog dušo patalpos neatitiko teisės aktų reikalavimų ir buvo pažeistas pareiškėjo privatumas.

Įvertinus paminėtas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų prieš pareiškėją. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir nesant vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), pareiškėjo prašymas priteisti jam neturtinės 10 000 Eur žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Žanas Kubeckas