Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alfredas Vilbikas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Š. S. atstovės advokatės Linos Meškauskienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. nutarimo, kuriuo Š. S. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 163¹¹ straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirta 1 013 Eur (vieno tūkstančio trylikos eurų) bauda su krovinio – 300 vnt. skląsčių korpusų; 529 vnt. LSG kontaktų; 942 vnt. apkabėlių – konfiskavimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Š. S. nubaustas už tai, kad patikrinimui sustabdžius jo vairuojamą automobilį „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „E.“ (įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu: (duomenys neskelbtini)), nustatyta, kad jis Lietuvos Respublikos teritorijoje be gabenimą ar įsigijimą patvirtinančių dokumentų gabeno metalo gaminius: skląsčių korpusus, 300 vnt. po 0,90 Eur; LSG kontaktus, 529 vnt. po 4,00 Eur; apkabėles, 942 vnt. po 0,30 Eur. Iš pažeidėjo žodžių nustatyta, kad gabentos prekės priklauso UAB „E.“, bendra gabentų prekių vertė yra 2 668,60 Eur, tai sudaro 70,23 MGL.

Skunde nurodoma, kad teismas, nustatydamas gaminių vertę, visiškai nevykdė jam numatytos pareigos rinkti įrodymus, o tik formaliai pakartojo administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą vertę. Advokatė atkreipia dėmesį, kad protokole gaminių vertė buvo nurodyta atsižvelgiant tik į Š. S. patikrinimo metu žodžiu nurodytą gaminių vertę, nors tuo metu jis neturėjo jokių objektyvių galimybių nustatyti gaminių vertės, taigi gaminių vertę nurodė tik preliminariai.

Š. S. atstovė pažymi, kad pagal pateikiamą UAB „E.“ 2016 m. sausio 28 d. pažymą, gaminių vertė yra 1 121,30 Eur. Taigi gaminių vertei nesiekiant 30 MGL, Š. S. padaryta veika turi būti perkvalifikuota į ATPK 163¹¹ straipsnio 2 dalį.

Advokatės L. Meškauskienės teigimu, teismas, skirdamas Š. S. nuobaudą, net nesvarstė galimybės skirti jam mažesnę, negu ATPK 163¹¹ straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali, baudą arba apskritai neskirti nuobaudos. Mano, kad teismas galėjo taikyti ATPK 30¹ straipsnį, nes: Š. S. prisipažino kaltu, nuoširdžiai gailėjosi, už tokius pat ar panašius pažeidimus nėra baustas, jo padarytas teisės pažeidimas yra formalus – žala valstybės ekonomikai nepadaryta, be to, tokios didelės baudos jis negali sumokėti dėl savo finansinės padėties – jo darbo užmokestis 2015 metais buvo apie 720 Eur, o jo turimo buto vertė yra tik 13 757 Eur. Mano, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai yra pasiekti vien pačia administracinio teisės pažeidimo procedūra. Taip pat teigia, kad Š. S. suprato pažeidęs įstatymą ir viešąjį interesą, dėl savo poelgio patiria neigiamus išgyvenimus.

Skunde taip pat pažymima, kad iš ATPK 163¹¹ straipsnio matyti, jog be piniginės baudos yra galimas ir turto konfiskavimas. Tačiau pagal ATPK 26 straipsnio 1 dalį konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą ir pajamas, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti administracinio teisės pažeidimo padarymu, išskyrus ATPK 26 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus, o tarp jų ATPK 163¹¹ straipsnio nėra. Taigi norint konfiskuoti daiktus ar pajamas taikant ATPK 163¹¹ straipsnį, privaloma nustatyti, ar daiktai (pajamos) priklauso pažeidėjui.

Š. S. atstovės tvirtinimu, apylinkės teismas, skirdamas Š. S. nuobaudą – gaminių konfiskavimą, nukrypo nuo Lietuvos teismų praktikos: nors ir administracinio teisės pažeidimo protokole, ir nutarime buvo pažymėta, kad gaminiai priklauso ne Š. S., o UAB „E.“, teismas vis tiek Š. S. taikė ATPK 163¹¹ straipsnyje numatytą papildomą nuobaudą – gaminių konfiskavimą. Kartu advokatė pažymi, kad teismai dėl galimybės konfiskuoti daiktus (pajamas) administracinio teisės pažeidimo byloje, yra pasisakę, kad sprendimas dėl prekių (krovinio) konfiskavimo reikalauja teismo išsamaus aplinkybių ištyrimo ir aiškių motyvų pateikimo dėl tokio sprendimo (Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-224-557/2014). Taigi sprendimas dėl prekių (krovinio) konfiskavimo gali būti priimtas tik po išsamaus aplinkybių ištyrimo, be to, jis turi būti motyvuotas, tačiau teismo nutarimo motyvuojamojoje dalyje visiškai nepasisakyta dėl gaminių konfiskavimo. Dėl to, kas paminėta, darytina išvada, kad teismas nepagrįstai taikė Š. S. papildomą administracinę nuobaudą – gaminių konfiskavimą.

Motyvuojamoji dalis

Š. S. atstovės advokatės L. Meškauskienės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis).

ATPK 256 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Be to, pagal teismų praktiką, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi ir baudžiamajame procese. Vienas tokių yra bylos tiesioginio nagrinėjimo teisme principas, pagal kurį teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2012).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė visapusiškai, išsamiai ir objektyviai neištyręs visų reikšmingų bylos aplinkybių. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad teismas skundžiamame nutarime tik išvardijo įrodymus, kuriais remdamasis Š. S. pripažino kaltu, tačiau dėl byloje surinktų įrodymų įrodomosios reikšmės nepasisakė ir jų nevertino, kaip to reikalauja ATPK 257 straipsnis. Apylinkės teismas konstatavo, kad iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolo, Š. S. rašytinio pasiaiškinimo, krovinio važtaraščio (durims), PVM sąskaitos faktūros (apkaboms, traversoms, šviestuvo laikikliams), fotonuotraukų nustatyta, kad Š. S. gabeno prekes, kurių vertė yra 2 668,60 Eur, t. y. viršija 30 MGL dydžio sumą, neturėdamas jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, neturi pagrindo sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmiau paminėti duomenys, kuriais remdamasis apylinkės teismas pripažino Š. S. kaltu padariusį ATPK 163¹¹ straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, neginčijamai pastarojo kaltės nepatvirtina. Priešingai, nagrinėjamu atveju kyla pagrįstų abejonių dėl Š. S. gabentų prekių vertės, o nuo to priklauso pastarojo veikos kvalifikacija, kartu – ir skirtinos nuobaudos dydis. Iš bylos medžiagos, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotų duomenų (2–3 b. l.), daiktų ir dokumentų paėmimo protokolo (4 b. l.) matyti, kad Š. S. gabentų prekių vertė nustatyta iš jo žodžių, kurių nepatvirtina jokie rašytiniai duomenys. Kaip minėta, apeliaciniame skunde Š. S. atstovė nurodė, kad pastarojo gabentų prekių vertė yra ne 2 668,60 Eur, o 1 121,30 Eur. Iš tikrųjų, iš byloje esančios UAB „E.“ pažymos matyti, kad joje nurodyta kitokia, nei nurodė Š. S., pastarojo gabentų prekių vertė, ir ji paskaičiuota pagal šių prekių (kontaktų, skląsčių korpusų, apkabėlių) savikainą, t. y. kainą be PVM (24 b. l.). Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas neturi galimybės nustatyti ar Š. S. veika yra pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 163¹¹ straipsnio 3 dalį.

Be to, iš bylos matyti, kad prekės, kurias Š. S. gabeno galimo pažeidimo padarymo metu, pastarajam nepriklauso, krovinio savininkas yra UAB „E.“, tačiau savininko atstovas į teismo posėdį iškviestas ir apklaustas nebuvo. Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje taikant konfiskavimo nuobaudą yra sprendžiama dėl asmens teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe, taigi nuobaudos paskyrimas nagrinėjamu atveju tiesiogiai daro įtaką krovinio, kurį nuspręsta konfiskuoti, savininko teisėms, ir šis asmuo turi neabejotiną suinteresuotumą apginti savo interesus. Todėl krovinio savininkui turėtų būti pranešama apie administracinio teisės pažeidimo bylos procesą ir suteikiama teisė dalyvauti bylos nagrinėjime,– priešingu atveju nebūtų užtikrinamas teisingas teismo procesas ir efektyvi savininko teisių gynyba.

Dėl to, kas paminėta, pirmosios instancijos teismo nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikinamas ir byla grąžinama skundžiamą nutarimą priėmusiam teismui nagrinėti iš naujo. Apylinkės teismas, iš naujo išsamiai ir nešališkai nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, įvertins ir apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, todėl apeliacinės instancijos teismas, vengdamas iš anksto įtakoti iš naujo bylą nagrinėsiančio apylinkės teismo sprendimą, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų šioje nutartyje išsamiau nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti Š. S. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti Šiaulių apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.