Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. nutarimo, kuriuo R. T. nubaustas pagal ATPK 163¹¹ str. 3 d. 3500 Lt bauda su 1000 pakelių cigarečių „LM Blue Label”, 500 pakelių cigarečių „Marlboro Gold” bei 127 butelių 0,5 l talpos degtinės „Bajorų klasikinė“ konfiskavimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Vadovaujantis formuojama teismų praktika, administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (LVAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N1-1396/2007, N17-103/2007). Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Šiame kontekste pažymi, kad už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (LAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-8-2013 ir kt). Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011).

Jis, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pripažino, kad teisėtai įsigijo prekes (cigaretes ir alkoholį), pažymėtas LR banderolėmis, tačiau jas gabeno be įsigijimo dokumentų, kas reiškia, kad jis formaliai pažeidė ATPK 163¹¹ str. normą, dėl ko jis nubaustas už tai, kad gabendamas prekes neturėjo jų įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Tačiau įsigijimo dokumentus pateikė teismui, kuomet buvo nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla, nors jų teismas ir nevertino. Iš byloje esančių prekių įsigijimo dokumentų matyti, kad tiek prekių kiekis, tiek prekių pavadinimai sutampa, jos praktiškai įsigytos nepraėjus dideliam laikui iki pažeidimo fakto konstatavimo, o dokumentus nepasiėmė dėl neapdairumo. Nors atsakomybei pagal ATPK 163¹¹ str. 3 d. atsirasti tiesioginė tyčia nebūtina, nagrinėjamu atveju prekių konfiskavimas už formalų pažeidimo padarymą, už kurį jam paskirta ir piniginė nuobauda, neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų. Jo veiksmais kokia nors reikšminga žala valstybės ekonomikai ir nustatytai verslo tvarkai padaryta nebuvo, o prekių konfiskavimas valstybei naudos išvis neduotų, nes tokios prekės yra naikinamos. Tačiau asmeniškai jam esminė žala būtų padaryta, jis teismo posėdžio metu paaiškino, kokiam tikslui prekes įsigijo. Jis anksčiau už analogiškus administracinius teisės pažeidimus nebaustas, nors nuobaudos paskyrimo momentu ir nedirbo, tačiau šiuo metu jis dirba užsienyje, išlaiko šeimą, dėl ko tai nustatytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo asmenybę, kaltės laipsnį, darytina išvada, kad papildomos nuobaudos - prekių konfiskavimo - paskyrimas nebūtų proporcingas ir teisingas padarytam teisės pažeidimui, kad tai proporcijai ir teisingumui išlaikyti būtina taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir netaikyti prekių konfiskavimo. Administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str., bus visiškai pasiekti jam paskiriant 3500 Lt baudą, bet nekonfiskuojant prekių, kurios išvardintos Klaipėdos teritorinės muitinės daiktų (prekių) ir dokumentų paėmimo protokole.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

R. T. nubaustas pagal ATPK 163¹¹ str. 3 d. už tai, kad gabeno 1500 pakelių cigarečių su LR banderolėmis ir 127 butelius po 0,5 l degtinės su LR banderolėmis, kurių bendra vertė 15 576,73 Lt, be jų įsigijimą ir gabenimą patvirtinančių dokumentų.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog ginčo dėl R. T. kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą nėra, apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Apelianto nuomone, apylinkės teismas, skirdamas papildomą nuobaudą – prekių (krovinio) konfiskavimą, skyrė jam pernelyg griežtą nuobaudą. Todėl prašo jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir neskirti papildomos nuobaudos – prekių (krovinio) konfiskavimo.

ATPK 163¹¹ str. 3 d. nustatyta, jog prekių (krovinio), kurių vertė viršija 30 MGL dydžio sumą, gabenimas Lietuvos Respublikos teritorijoje be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų ar su suklastotais dokumentais, kai nėra šio kodekso 210 str. numatytų požymių, – užtraukia baudą nuo 3500 Lt iki 10 000 Lt su prekių (krovinio) konfiskavimu.

Kaip matyti, įstatymų leidėjas nustatė, jog už ATPK 163¹¹ str. 3 d. numatyto pažeidimo padarymą papildoma nuobauda – prekių (krovinio) konfiskavimas – yra privaloma. Tačiau kartu pažymėtina, jog Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 30¹ str., kurio 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į ATPK 31 str. nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (LAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-29-2013). Nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ str. nuostatos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-13-2013, 2AT-18-2014 ir kt.).

Konfiskuojant asmens turtą, radikaliai apribojama konstitucinė ir konvencinė asmens teisė į nuosavybės neliečiamumą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus; jo įgyvendinimo tvarka bendriausia prasme nustatyta šio straipsnio 2 d. ir 3 d. Nustatant turtines sankcijas, be kita ko, turto konfiskavimą už padarytus teisės pažeidimus, asmeniui, padariusiam teisės pažeidimą, nuosavybės gynimas susiaurėja pagal sankcijos numatytas ribas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimas). Kiekvieno fizinio ar juridinio asmens teisė netrukdomam naudotis savo nuosavybe įtvirtinta ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 1 1 str. (Nuosavybės apsauga). Pagal šio straipsnio 2 d. valstybėms suteikiama teisė priimti įstatymus, jų manymu, reikalingus, kad būtų galima kontroliuoti nuosavybės naudojimą atsižvelgiant į bendrąjį interesą. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką į nuosavybės naudojimo kontrolės sritį patenka turto konfiskavimas. Tam, kad nuosavybės teisių apribojimas atitiktų šią nuostatą, jis turi būti nustatytas įstatymo, juo siekiama teisėto tikslo, o panaudotos priemonės – pagrįstai proporcingos šiam tikslui. Spręsdamas dėl viešojo intereso poreikių ir asmens intereso teisingos pusiausvyros nustatymo, Teismas palieka valstybei plačią vertinimo laisvę dėl įgyvendinimo priemonių pasirinkimo ir vertinimo, ar šio įgyvendinimo padariniai pateisinami atsižvelgiant į bendrąjį interesą siekiant atitinkamo įstatymo tikslo. Teisinga pusiausvyra pažeidžiama tuo atveju, kai asmeniui užkraunama „individuali ir pernelyg didelė našta“ (e. g. Ismayilov v. Russia, no. 30352/03, judgment of 6 November 2008) (LAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje 2AT-19-2014).

Kaip minėta, prekių (krovinio) konfiskavimas yra nustatytas ATPK 163¹¹ str. 3 d. sankcijoje ir juo siekiama teisėto tikslo. Tačiau pagrindinė šios bylos problema yra susijusi su šios nuobaudos taikymo proporcingumo vertinimu. Sprendimas dėl prekių (krovinio) konfiskavimo reikalauja teismo išsamaus aplinkybių ištyrimo ir aiškių motyvų pateikimo dėl tokio sprendimo. Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas šių reikalavimų nevykdė, todėl gabentų prekių (krovinio) konfiskavimas apeliantui skirtas vadovaujantis tik formaliais motyvais ir tinkamai neįvertinus šios nuobaudos taikymo proporcingumo.

Bylos medžiaga nustatyta, jog R. T. už tokio pobūdžio administracinį teisės pažeidimą baudžiamas pirmą kartą. Jo veiksmuose sistemingumas nenustatytas. Duomenų apie tai, kad jis anksčiau būtų buvęs baustas administracine tvarka ar teistas, nėra. Neigiamai jį charakterizuojančios medžiagos byloje nepateikta. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors pažeidimo padarymo metu R. T. nepateikė gabenamų prekių (krovinio) įsigijimą patvirtinančių dokumentų, vėliau, teismo posėdžio metu jis teismui pateikė šių prekių (krovinio) įsigijimą patvirtinančius dokumentus – kvitus (b. l. 18, 19), kas patvirtina, jog prekės tikrai buvo nupirktos, įsigytos teisėtai, o ne įgytos kokiu tai neteisėtu, nusikalstamu būdu. Vienintelis R. T. priešingas teisei elgesys – prekių (krovinio) įsigijimą patvirtinančių dokumentų nepateikimas muitinės pareigūnams. Nepaneigtas R. T. aiškinimas, kad jis nežinojo nustatytos prekių (krovinio) gabenimo tvarkos. Nors įstatymų nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia, R. T. padarytas pažeidimas yra pakankamai formalus, padarytas dėl neatsargumo, aplaidžių jo paties veiksmų (pamiršo su savimi pasiimti prekių pirkimo kvitus). Turtinė žala dėl jo tokių aplaidžių veiksmų niekam nebuvo padaryta, valstybė jokių nuostolių nepatyrė. R. T. nuo pat pradžių (b. l. 6) pripažino, kad gabenamos prekės priklauso jam, paaiškino, kokiu tikslu jas įsigijo ir gabeno, pripažino palikęs pirkimo kvitus. Nors R. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe negalima pripažinti, kaip to prašo apeliantas, tokių aplinkybių, kaip anksčiau už analogiškus administracinius teisės pažeidimus nebaustas, dirba, išlaiko šeimą, tačiau šios aplinkybės laikomos jo asmenybę teigiamai charakterizuojančiomis aplinkybėmis ir į jas atsižvelgiama individualizuojant nuobaudą.

Įvertinęs R. T. asmenybę, jo padaryto pažeidimo pavojingumą, atsižvelgęs į pažeidimo padarymo aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad papildomos nuobaudos – prekių (krovinio) konfiskavimo, kurį iš esmės lemtų tik jų įsigijimą patvirtinančių dokumentų savalaikis nepateikimas (vėliau šie dokumentai buvo pateikti), paskyrimas R. T. būtų neproporcinga poveikio priemonė padarytam teisės pažeidimui ir jo asmenybei. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad už padarytą administracinį pažeidimą pagal ATPK 163¹¹ str. 3 d. R. T. paskirta administracinė nuobauda yra per griežta, todėl neteisinga. Šiuo atveju yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir R. T. paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ATPK 163¹¹ str. 3 d. sankcijoje, t. y. neskirti papildomos nuobaudos – prekių (krovinio) konfiskavimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, R. T. apylinkės teismo paskirta pagrindinė piniginė nuobauda – 3500 Lt bauda nebus per švelni ir bus pakankama įgyvendinant administracinės nuobaudos tikslus, t. y. nubaudžiant R. T. už padarytą pažeidimą bei siekiant auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų ir nebepadarytų tokių pažeidimų ateityje. Papildomos nuobaudos – prekių (krovinio) konfiskavimo skyrimas nėra būtinas siekiant šių tikslų, ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis.

Remdamasis tuo, kas aukščiau aptarta, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais konstatuoja, kad R. T. pagal ATPK 163¹¹ str. 3 d. paskirta administracinė nuobauda – 3500 Lt bauda su prekių (krovinio) konfiskavimu – yra aiškiai per griežta, prieštarauja teisingumo ir protingumo principams, yra neproporcinga padarytam pažeidimui ir R. T. asmenybei, todėl skundžiamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. nutarimas keistinas dėl netinkamai paskirtos nuobaudos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. nutarimą pakeisti.

R. T. pagal ATPK 163¹¹ str. 3 d. paskirtą nuobaudą, pritaikius ATPK 30¹ str., sušvelninti ir panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. nutarimo dalį dėl prekių (krovinio) - 1000 pakelių cigarečių „LM Blue Label”, 500 pakelių cigarečių „Marlboro Gold” bei 127 butelių 0,5 l talpos degtinės „Bajorų klasikinė“ konfiskavimo.

Prekes (krovinį) - 1000 pakelius cigarečių „LM Blue Label”, 500 pakelius cigarečių „Marlboro Gold” bei 127 butelius 0,5 l talpos degtinės „Bajorų klasikinė“ grąžinti savininkui R. T..

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.