Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2S-1833-912/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-11-19
Bylos Nr.: e2S-1833-912/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-08160-2019-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Tomas Venckus
Suinteresuotas asmuo: kreditoriaus D, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, akcinė bendrovė SEB bankas, AB „Swedbank“, D. M.
Kreditorius: D. M.
Pareiškėjas: R. J., J. J.

Kategorijos

3.4.2.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
3.4.2.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2S-1833-912/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08160-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.2.10.3; 3.4.2.10.4 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. lapkričio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens kreditoriaus D. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. J. ir J. J. pareiškimą dėl bankroto bylos jiems iškėlimo; suinteresuoti asmenys: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, akcinė bendrovė SEB bankas, AB „Swedbank“, D. M., antstolis Saulius Mulevičius, antstolė Daiva Prunskienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 3 d nutartimi pareiškėjams iškelta bankroto byla. Ši nutartis 2019 m. gegužės 11 d. įsiteisėjo. Suinteresuotas asmuo D. M., nesutikdamas su bankroto bylos pareiškėjams iškėlimu, prašė teismo bylą nutraukti. Prašyme nurodoma, kad pareiškėjas nuo 2012 m. sausio 23 d. buvo UAB „Garbeta“, kuriai iškelta bankroto byla, vadovas. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1251-656/2017 BUAB „Garbeta“ naudai pareiškėjo priteista 77 836,65 Eur žala, padaryta įmonei ir jos kreditoriams. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1219-864/2018 UAB „Garbeta“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Teismas nutartimi konstatavo, kad UAB „Garbeta“ jau esant nemokios būsenos R. J. įmonės turtą bei veiklą faktiškai perkėlė į kitą įmonę UAB „Konfesta“, kuriai vadovauja pareiškėjų sūnus D. J. ir kurioje dirba pareiškėja. Pareiškėjas dirba kitoje sūnaus vadovaujamoje įmonėje – MB „Bioproduktas“. Pareiškėja gauna 350, 90 Eur atlyginimą, pareiškėjas – 350 Eur. Įsidarbinimas pas artimą giminaitį prieš pat pateikiant teismui prašymą iškelti bankroto bylą pareiškėjo teigimu yra fiktyvus ir neatitinkantis realios situacijos. Suinteresuoto asmens vertinimu, kad pareiškėjai slepia nuo teismo tikrąją finansinę būklę ir bando sudaryti įspūdį, kad skolos jiems susidarė elgiantis sąžiningai, o šiuo metu abu skolininkai gauna labai mažas pajamas, kurių nepakanka įsipareigojimams padengti.

Atsiliepimas

2. Bankroto administratorė UAB „Stiprus žmogus“ atsiliepime prašė bankroto bylos nenutraukti. Bankroto administratorė nurodė, kad nuo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1251-656/2017, kurioje 2017 m. birželio 5 d. sprendimu UAB „Garbeta“ naudai iš R. J. priteistas 77 836,65 Eur žala, nustatytų veiksmų, su kuriais teismas siejo pareiškėjo atsakomybę, praėjo daugiau kaip treji metai. Pareiškėjai į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo kreipėsi 2019 m. kovo 18 d., todėl jų veiksmai sąžiningumo aspektu turėjo būti vertinami tik nuo 2016 m. kovo 18 d. Teismo sprendimas buvo pridėtas prie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo. Bankroto administratorė nurodo, kad suinteresuoto asmens kreditoriaus D. M. reikalavimas sudaro 11,68 proc. visų kreditorių reikalavimų. Šio kreditoriaus nurodomos aplinkybės priežastiniu ryšiu nesusijusios su pareiškėjų nemokumu, reikšmingos įtakos pareiškėjų nemokumui jos neturėjo. Pareiškėjų nemokumą lėmė 657 747,94 Eur skola AB SEB bankui dėl paskolos sutarties vykdymo, o ne įsiskolinimas D. M. pagal perimtą reikalavimo teisę.

3. Pareiškėjas atsiliepime nurodė, kad su D. M. siejo verslo santykiai. D. M., neaiškiomis aplinkybėmis įsigijęs reikalavimo teisę į pareiškėjo skolą UAB „Garbeta“, pats yra nesąžiningas. Kreditorius siekia pakenkti pareiškėjų šeimai dėl jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo. Pareiškėjas nurodo, kad, nutraukus bankroto bylą, būtų pažeisti protingumo ir sąžiningumo reikalavimai, nes dėl paskolos sutarties nevykdymo nemokiu tapęs pareiškėjas neturės jokių galimybių atkurti savo mokumo ir grįžti į aktyvų ekonominį gyvenimą.

II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė

4. Teismas 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartimi netenkino suinteresuoto asmens D. M. prašymo nutraukti bankroto bylą.

5. Teismas nurodė, kad pareiškėjų kreditorius prašo bankroto bylą sutuoktiniams Juškiams nutraukti, vadovaujantis Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 10 straipsnio 1 dalies 3–5 punktais.

6. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai būtų pripažinti kaltais padarę nusikalstamas veikas, numatytas BK 207, 208, 209, 216, 222 ir 223 straipsniuose. Byloje nėra duomenų, kad bankrutuojantys sutuoktiniai turėjo ar turi žalingų įpročių, nurodytų FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 punkte.

7. Teismas nurodė, kad teismų suinteresuoto asmens nurodytuose teismų procesiniuose sprendimuose nustatyta, kad R. J. neteisėtus veiksmus atliko 2014-2015 metais, t. y. daugiau nei prieš trejus metus iki kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo dienos. Dėl to Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1251-656/2017 bei 2018 m. liepos 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-1219-864/2018 konstatuoti R. J. neteisėti veiksmai nėra reikšmingi sprendžiant pagal jo 2019 m. kovo 18 d. teismui pateiktą pareiškimą iškeltos bankroto bylos nutraukimo klausimą dėl buvusio bankrutuojančio fizinio asmens nesąžiningumo.

8. Teismas vertino, kad bankroto bylą nutraukti prašantis kreditorius nenurodė jokių aplinkybių, kurios teismui nebuvo žinomos sprendžiant bankroto bylos sutuoktiniams Juškiams iškėlimo klausimą. D. M. minimi Vilniaus apygardos teismo procesiniai sprendimai buvo priimti ir įsiteisėję iki nutarties iškelti pareiškėjams bankroto bylą priėmimo.

9. Teismas sutiko su bankroto administratoriaus pozicija, jog aplinkybė, kad bankrutuojantys sutuoktiniai dirba įmonėse, susijusiose su jų sūnumi, savaime nepreziumuoja, jog jų gaunamos pajamos yra ar objektyviai gali būti didesnės nei nurodomos.

10. Teismas pažymėjo, kad nė viena iš kreditoriaus D. M. nurodytų priežasčių neturėjo tiesioginės įtakos bankrutuojančių sutuoktinių nemokumui. Teismas vertino, kad sutuoktinių nemokumą iš esmės lėmė tai, kad jie nebegebėjo įvykdyti įsipareigojimų savo didžiausiam kreditoriui AB SEB bankui pagal paskolos, už kurią buvo įgytas šeimos būstas, sutartį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė

11. Suinteresuotas asmuo kreditorius D. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir nutraukti pareiškėjų bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Teismas nepagrįstai vertino, kad teismo sprendimai, kuriais pripažinti R. J. nesąžiningi veiksmai, nėra reikšmingi sprendžiant dėl bankroto bylos nutraukimo. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartimi UAB „Garbeta“ bankrotas pripažintas tyčiniu, nustatyta, kad įmonei padaryta 77 836,65 Eur žala, pareiškėjas laiku nesikreipė dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, neperdavė bankroto administratorei dalies įmonės dokumentų, įmonės veiklą ir turtą perkėlė į UAB „Konfesta“. UAB „Konfesta“ akcininkas ir vadovas nuo 2014 m. lapkričio 7 d. yra pareiškėjo sūnus D. J.. Šiuo metu UAB „Konfesta“ – pelningai veikianti įmonė, t. y. toliau gauna naudą UAB „Garbeta“ kreditorių sąskaita, o kartu neabejotinai naudą gauna ir R. J.. Apeliantas vertina, jog R. J. atlikti nesąžiningi veiksmai yra tęstiniai ir vykdomi iki šiol.

11.2. Pareiškėjai, kreipdamiesi į teismą dėl bankroto bylos jiems iškėlimo, nepaminėjo apie R. J. vadovautos UAB „Garbeta“ bankroto pripažinimą tyčiniu. Pareiškėjas tyčia neatskleidė šio fakto teismui, norėdamas nuslėpti, jog nemokumas kilo dėl jo nesąžiningų veiksmų.

11.3. Pareiškėjai sąmoningai leido susidaryti skoloms, nesiekė pagerinti savo finansinės būklės, todėl neatitinka sąžiningo asmens kriterijaus.

11.4. FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą pagrindą nutraukti bankroto bylą. R. J. ir J. J. veiksmai yra akivaizdžiai nesąžiningi, dėl ko iš šių asmenų negalima tikėtis sąžiningo ir kreditorių interesus atitinkančio bankroto proceso.

11.5. R. J. ir J. J. sąmoningai leido susidaryti skoloms, nesiekė pagerinti savo finansinės būklės, todėl neatitinka sąžiningo asmens kriterijaus.

11.6. Įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatyta, kad pareiškėjas, žinodamas apie sunkią įmonės finansinę būklę, sudarydamas įmonei žalingus sandorius, siekė sąmoningai sumažinti įmonės turimą turtą, veikė priešingai įmonės bei jos kreditorių interesams. Pareiškėjas nevykdė teismų sprendimų, nemokėjo žalos kreditoriams, bet sąmoningai laukė trejus metus, kad galėtų kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.

11.7. Teismas nevertino aplinkybių, jog byloje nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių pareiškėjų sąžiningumą . Pareiškėjai nepateikė duomenų apie gautas pajamas per trejus metus iki bankroto bylos iškėlimo.

11.8. Teismas neteisingai konstatavo, jog tarp R. J. nesąžiningų veiksmų ir nemokumo nėra priežastinio ryšio . Dėl nesąžiningų pareiškėjo veiksmų UAB „Garbeta“ iškelta bankroto byla. Tai lėmė skolininkų nemokumą.

Atsiliepimas

2. Atsiliepime į atskirąjį skundą bankroto administratorė prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

12.1. Teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui, bankroto administratorė neturėjo įstatyminio pagrindo vertinti pareiškėjų elgesį už laikotarpį iki 2016 m. kovo 18 d.

12.2. Prie pareiškimo iškelti bankroto bylą pareiškėjai pridėjo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimą dėl žalos iš pareiškėjo priteisimo. Pareiškėjai atskleidė visas aplinkybes, susijusias su BUAB „Garbeta“. Be to, teismas galėjo matyti duomenys Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO.

12.3. Teismas teisingai konstatavo, kad tarp pareiškėjo nesąžiningų veiksmų, atliktų BUAB „Garbeta“, ir pareiškėjų nemokumo nėra priežastinio ryšio. Pareiškėjų nemokumą nulėmė pareiškėjų 657 747,94 Eur skola AB SEB bankui, bet ne skola kreditoriui D. M.. Pareiškėjo veiksmai, dėl kurių BUAB „Garbeta“ priteista žala, atlikti seniau negu 3 metai iki bankroto bylos iškėlimo. Skola BUAB „Garbeta“ beveik 8 kartus mažesnė negu AB SEB bankui.

12.4. Pareiškėjai neslėpė gaunamų pajamų, dirbo, pateikė teismui visus duomenis. Pareiškėja dirba ne tik pagal darbo sutartį sūnaus įmonėje, bet ir verčiasi individualia veikla, t. y. siekia uždirbti daugiau pajamų.

12.5. FABĮ nėra įtvirtinto draudimo bankrutuojantiems asmenims dirbti giminystės ryšiais susijusių asmenų bendrovėse. Asmenų pastangos įsidarbinti ir gauti pajamų turėtų būti vertinamos itin palankiai kaip siekis atkurti savo mokumą.

12.6. Pareiškėjai dėl ištikusių finansinių sunkumų bankroto byloje praras ilgą laiką turėtą šeimos būstą, už kurį jau daug metų mokėjo įmokas, – jei pareiškėjų finansinė būklė būtų kitokia, negu nurodyta pareiškime, jie siektų šį turtą išsaugoti.

12.7. Kreditorius subjektyviai nurodo, kad pareiškėjų sūnaus vadovaujamose įmonėse mokamas didesnis atlyginimas.

12.8. Bankroto administratorė sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjai gauna kitokias pajamas nei nurodo bankroto byloje ar sąmoningai siekia uždirbti mažiau pajamų ir neatsiskaityti su kreditoriais.

12.9. Teismas pagrįstai sprendė, kad byloje nėra įrodymų dėl galimo pareiškėjų nesąžiningumo. Kreditorius abejoja dėl pareiškėjų gaunamų pajamų šaltinių, tačiau jų nepagrindžia.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

3. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas R. J. nuo 2012 m. sausio 23 d. buvo įmonės UAB „Garbeta“ vadovas. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 1 d. nutartimi iškėlė UAB „Garbeta“ bankroto bylą. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1251- 656/2017 iš R. J. priteisė BUAB „Garbeta“ 77 836,65 Eur žalos atlyginimą. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1219- 864/2018 BUAB „Garbeta“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Teismas vertino, kad, BUAB „Garbeta“ esant nemokiai, pareiškėjas įmonės turtą bei veiklą faktiškai perkėlė į kitą įmonę UAB „Konfesta“, kuriai vadovauja R. J. sūnus D. J. ir kurioje dirba R. J. žmona pareiškėja J. J..

4. Suinteresuotas asmuo D. M. 2019 m. balandžio 25 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perėmė reikalavimo teisę iš BUAB „Garbeta“ į R. J. prievolę.

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 3 d nutartimi pareiškėjams iškelta bankroto byla. Ši nutartis 2019 m. gegužės 11 d. įsiteisėjo. Suinteresuotas asmuo D. M., nesutikdamas su bankroto bylos pareiškėjams iškėlimu, prašė teismo bylą nutraukti.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

7. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

8. Pagal FABĮ 10 straipsnio 1 dalį, teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu yra nors viena iš šių sąlygų: 1) nustatytais terminais planas nepateikiamas teismui tvirtinti; 2) teismas nepatvirtina plano; 3) paaiškėja, kad fizinis asmuo pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis ar kita ir dėl to plane numatytos priemonės gali būti neįvykdytos; 4) paaiškėja, kad fizinis asmuo tapo nemokus per paskutinius 3 metus iki bankroto bylos iškėlimo ar negalėjo atkurti mokumo iškėlus bankroto bylą dėl šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytų veiksmų ar 5 straipsnio 8 dalies 3 punkte nurodytų žalingų įpročių; 5) paaiškėja, kad fizinis asmuo buvo teistas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Baudžiamojo kodekso 207, 208, 209, 216, 222 ir 223 straipsniuose, ir teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus; 6) fizinis asmuo nuslepia nuo bankroto administratoriaus bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą, kurių vertė viršija vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį, ir tai gali pakenkti kreditorių interesams ar turėti įtakos fizinio asmens mokumui atkurti; 7) iškeliama neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla; 8) fizinis asmuo nevykdo kitų šio įstatymo nustatytų reikalavimų; 9) fizinis asmuo miršta;10) kitais šio įstatymo nustatytais atvejais.

9. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad, siekiant tinkamai pritaikyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, kuriame nustatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl veiksmų, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Kasacinio teismo praktikoje taip pat ne kartą konstatuota, kad sprendžiant dėl pareiškėjo (pareiškėjų) sąžiningumo, turi būti įvertinti jo veiksmai (neveikimas) per paskutinius trejus metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65-969/2015; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-269-219/2015, 2015 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015).

10. Pirmosios instancijos teismas teisingai vadovavosi kasacinio teismo praktika, kurioje nurodyta, kad, vertinant asmens sąžiningumą, FABĮ prasme privalu laikytis šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyto trejų metų laikotarpio. Būtent šis terminas nustato ribas, kurių negalima peržengti vertinant asmens sąžiningumą. Jokie veiksmai, atlikti už šio laikotarpio ribų, negali būti vertinami sąžiningumo aspektu nepaisant to, ar jie yra nemokumo priežastis. Kasacinis teismas net yra nurodęs, kad asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, praėjus 3 metams nuo šių veiksmų atlikimo, neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-680-684/2015, 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2016 ir kt.). Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyto 3 metų termino pradžia skaičiuojama nuo nesąžiningų veiksmų atlikimo laiko, o ne nuo teismo sprendimo, kuriuo tie veiksmai pripažinti nesąžiningais, įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2016, 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39-313/2017).

11. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad pareiškėjai kreipėsi į teismą 2019 m. kovo 18 d. Dėl to teismas turėjo vertinti pareiškėjų elgesį per paskutinius trejus metus. Apeliantas nurodo, kad dėl pareiškėjo nesąžiningų veiksmų bankrutavo jo vadovaujama įmonė. Įmonės bankrotas pripažintas tyčinių, iš pareiškėjo priteista bankrutavusiai įmonei padaryta žala. Apeliaciniame skunde nurodyti veiksmai atlikti 2014-2015 m. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šie pareiškėjo veiksmai nėra reikšmingi sprendžiant pagal jo 2019 m. kovo 18 d. teismui pateiktą pareiškimą iškeltos bankroto bylos nutraukimo klausimą dėl buvusio bankrutuojančio fizinio asmens nesąžiningumo, nes nuo jų atlikimo iki pareiškėjų kreipimosi į teismą dienos praėjo daugiau nei treji metai.

12. Apeliantas teigia, kad pareiškėjo veiksmai yra tęstiniai, nes, perkėlus BUAB „Garbeta“ turtą į kitą įmonę UAB „Konfesta“, kuri veikia sėkmingai, pareiškėjas iš jos gauna naudą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl žalos atlyginimo iš pareiškėjo bankrutavusiai įmonei, įvertino buvusio vadovo padarytą žalos dydį ir ją priteisė iš pareiškėjo. Aplinkybė, kad įmonės, į kurią perkeltas bankrutavusios įmonės turtas, akcininkas ir vadovas yra pareiškėjo artimas giminaitis, savaime nereiškia, kad pareiškėjas vykdo tęstinius nesąžiningus veiksmus.

13. Apeliantas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą neatskleidė visų aplinkybių, t. y. nenurodė, kad UAB „Garbeta“ bankrotas teismo nutartimi pripažintas tyčiniu. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs pirmosios instancijos teismui su prašymu iškelti pareiškėjams bankroto bylą pateiktais duomenimis, nustatė, kad pareiškėjai pridėjo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. teismo sprendimą, kuriuo iš pareiškėjo, kaip buvusio UAB „Garbeta“ vadovo, bankrutavusiai įmonei priteista padaryta žala. BUAB „Garbeta“ bankroto byla iškelta 2015 m. spalio 1 d. Pareiškėjo veiksmai, dėl kurių UAB „Garbeta“ bankrotas pripažintas tyčiniu taip pat atlikti daugiau negu prieš trejus metus iki pareiškėjų kreipimosi į teismą dienos. Dėl to apeliantas nepagrįstai teigia, kad pareiškėjas neatskleidė visų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo sąžiningumu, aktualių sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą.

14. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad bankroto pripažinimas tyčiniu ar pareiškėjo, kaip bankrutavusios įmonės vadovo nesąžiningi veiksmai, atlikti 2014–2015 metais, vienareikšmiškai nelėmė pareiškėjų, kaip fizinių asmenų, nemokumo. Sutiktina, kad, bankrutavus UAB „Garbeta“, pareiškėjas neteko pajamų šaltinio, iš jo priteista įmonei padaryta žala. Pareiškėjai turėjo 727 181 Eur (Valstybinei mokesčių inspekcijai – 1 384 Eur, BUAB „Garbeta“ – 77 836,65 Eur, AB SEB bankui – 647 961 Eur) pradelstų skolinių įsipareigojimų kreditoriams bankroto bylos iškėlimo dieną. Įvertinus nurodytas aplinkybes, sutiktina su bankroto administratorės argumentu, kad pareiškėjų nemokumą lėmė įsipareigojimai AB SEB bankui.

15. Pareiškėjai, kreipdamiesi į teismą, pateikė duomenis apie turimą turtą ir gaunamas pajamas. Sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjas teismo posėdyje paaiškino, kad žlugus verslui dirba samdomu darbuotoju. Tai, kad pareiškėjas įsidarbino prieš kreipdamasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nepagrindžia, kad pareiškėjas buvo nesąžiningas. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjai gauna kitokias pajamas nei nurodo bankroto byloje ar sąmoningai siekia uždirbti mažiau pajamų ir neatsiskaityti su kreditoriais.

16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto nurodytus argumentus, daro išvadą, kad tarp pareiškėjo nesąžiningų veiksmų, atliktų, kaip UAB „Garbeta“ vadovo, ir pareiškėjų nemokumo nėra priežastinio ryšio, apeliantas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjai per trejus metus iki bankroto bylos iškėlimo atliko nesąžiningus veiksmus, dėl kurių tapo nemokūs.

17. Kiti šalių argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl dėl jų teismas išsamiau nepasisako.

18. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010). Apeliacinės instancijos teismas sutinka pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytais argumentais, todėl jų nekartoja.

19. Dėl visų pirmiau šioje nutartyje išdėstytų priežasčių konstatuotina, kad apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista, o suinteresuoto asmens atskirasis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Atmesti suinteresuoto asmens kreditoriaus D. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarties.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Tomas Venckus