Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisminio nagrinėjimo metu peržiūrėjus CD-R diske užfiksuotus vaizdo įrašus, matyti, kad vaizdo įraše VID 20190608-105827 yra užfiksuota įvykio vietoje stovintys vienas šalia kito L. ir J. V., prieš juos stovi A. Ž., kuris kairia koja spiria J. V. į tarpkojį. Iš karto po šio veiksmo J. V. kaire ranka bando suduoti smūgį A. Ž., pastarasis veidą dengia rankomis ir dešine ranka J. V. suduoda smūgį A. Ž. į veido sritį.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Teismas, ištyręs ir įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus, daro išvadą, kad jie pakankami kaltinamojo J. V. kaltei pagrįsti.

BK 140 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už nežymų sveikatos sutrikdymą arba fizinio skausmo sukėlimą. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Liudytoja L. V. patvirtino, kad nukentėjusysis buvo užstatęs traktorių ir neleido pravažiuoti vaikams bendro naudojimo keliu, todėl nukentėjusiajam pareiškus, kad traktoriaus nepatrauks, nes tai jo žemė, tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo kilo žodinis konfliktas. Matė, kaip nukentėjusysis A. Ž. pirmas įspyrė jos sutuoktiniui į tarpkojį, o pastarasis tikriausiai inertiškai užsimojo ranka ir nukentėjusiajam kažkur sudavė. Kur tuo rankos mostu pataikė, ji gerai nematė. Ji atsistojo tarp savo vyro ir nukentėjusiojo ir liepė liautis, dėl to jie baigė konfliktuoti. Jos sutuoktinis po šio įvykio kreipėsi pas teismo medicinos ekspertus ir jam buvo nustatytas sužalojimas lytiniuose organuose, tačiau ikiteisminis tyrimas dėl vyro sužalojimo buvo nutrauktas. Nutarimo neskundė, nes manė, kad abiejų konflikto dalyvių atžvilgiu jis bus nutrauktas. Liudytojas V. V. patvirtino, kad A. Ž. užtvėrus jiems pravažiavimą, jis paskambino savo tėvams ir papasakojo situaciją. Tėvams atvykus į sodybą, tarp A. Ž. ir jo tėvo prasidėjo žodinis konfliktas. A. Ž. sūnūs taip pat norėjo lysti į konfliktą, tačiau, siekiant išvengti didesnio konflikto, jis su pusbroliu jiems to daryti neleido ir laikė juos. Iš savo tėvo vėlesnio pasakojimo sužinojo, kad tarp tėvo ir nukentėjusiojo kilo grumtynės, nes nukentėjusysis pirmasis įspyrė tėvui į tarpkojį. Analogiškas aplinkybes patvirtino liudytojas A. V. Teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad sužalojimai A. Ž. buvo padaryti veide t. y. poodinės kraujosruvos nosies nugarėlėje, kairės akies apatiniame voke, pereinant į skruostą, odos nubrozdinimas dešinio skruosto srityje. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek krentant ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus, galimai užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti mažiausiai trijų trauminių poveikių pasekoje. Teisminio nagrinėjimo metu peržiūrėjus CD-R diske užfiksuotus vaizdo įrašus, matyti, kad vaizdo įraše VID 20190608-105827 yra užfiksuota įvykio vietoje stovintys vienas šalia kito L. ir J. V., prieš juos stovi A. Ž., kuris kairia koja spiria J. V. į tarpkojį. Iš karto po šio veiksmo J. V. kaire ranka bando suduoti smūgį A. Ž., pastarasis veidą dengia rankomis, ir dešine ranka J. V. suduoda smūgį A. Ž. į veido sritį. Visi šie teisme patikrinti ir ištirti bylos duomenys yra gauti įstatymo nustatyta tvarka, ir jie yra pakankami padaryti išvadą, jog kaltinamasis J. V. tyčia pykčio pasekoje rankomis sudavė ne mažiau du smūgius nukentėjusiajam A. Ž. į galvos sritį, t. y. veidą ir dėl tokių jo neteisėtų veiksmų atsirado padariniai – nukentėjusiojo sveikatai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. BPK 20 str. 5 d. numato, jog teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Nors kaltinamasis J. V., duodamas paaiškinimus nurodė, kad dėl jo suduotų smūgių negalėjo atsirasti specialisto išvadoje nustatyti sužalojimai, teismas įvertinęs tiek tiesioginius, tiek netiesioginius baudžiamosios bylos įrodymus, juos sulyginęs ir susiejęs į visumą daro išvadą, kad tokie kaltinamojo paaiškinimai yra gynybinė pozicija, kuri yra paneigta aukščiau aptartais įrodymais, kuriais netikėti teismas neturi teisinio pagrindo. Tai, jog kaltinamasis atliko aktyvius smurtinius veiksmus, smūgiuodamas nukentėjusiajam į galvos sritį, t. y. asmens gyvybei ir sveikatai svarbią kūno vietą, rodo, kad kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Kaltinamojo J. V. veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Iš kaltinamojo J. V. paaiškinimų, nukentėjusiojo A. Ž. parodymų, liudytojų L. V., V. ir A. V. parodymų, įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelių, filmuotos medžiagos, 2019 m. spalio 11 d. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės A. B. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Alytaus skyriaus pažymoje esančių duomenų nustatyta, kad nukentėjusysis A. Ž., užstatydamas bendro naudojimo kelią traktoriumi ir neleisdamas šiuo keliu pravažiuoti V., vėliau atvykus kaltinamajam ir jo sutuoktinei, atsisakydamas atlaisvinti bendro naudojimo kelią, žodinio konflikto metu pirmas spirdamas kaltinamajam J. V. į tarpkojį, dėl ko Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje konstatuota, kad J. V. poodinė kraujosruva sėklidžių kapšelio dešinėje pusėje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje, sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, kurio pasekoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą, įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo A. Ž. elgesys buvo provokuojantis. Visgi, net ir esant provokuojančiajam nukentėjusiojo A. Ž. elgesiui, konflikto eigoje kaltinamasis J. V., turėdamas realią galimybę pasišalinti ir konfliktinę situaciją spręsti teisėtais ir visuotinai priimtinais būdais, to nepadarė, priešingai, pykčio pasekoje veikdamas tyčia, vadovaudamasis agresyviais tikslais, panaudojo prieš nukentėjusįjį intensyvų fizinį smurtą. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo provokuojantis elgesys šioje situacijoje nešalina kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės ir nekeičia jo smurtinių veiksmų teisinio įvertinimo.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, kad bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę atsižvelgiama ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

Kaltinamojo J. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte yra įtvirtinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Tokia aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Sprendžiant apie provokuojančius veiksmus atsižvelgiama į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininką prieš jį nusikalsti (nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jam artimą asmenį, buvo smurtinių ar kitokių pavojingų veiksmų ir pan.) (kasacinės nutartys Nr. 2K-364/2014, 2K- 377/2011, 2K-450/2011). Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis, ir pan. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tikisi, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (kasacinės nutartys Nr. 2K–166/2013, 2K-386/2012). Atsižvelgdamas į nustatytas baudžiamosios bylos aplinkybes bei į tai, kaip BK 59 str. 1 d. 6 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė aiškinama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, teismas įvertinęs byloje esančius ir aukščiau aptartus duomenis, šiuos nukentėjusiojo A. Ž. veiksmus (bendro naudojimo kelio užstatymas traktoriumi, neleidžiant šiuo keliu pravažiuoti V., vėliau atvykus kaltinamajam ir jo sutuoktinei, atsisakymas atlaisvinti bendro naudojimo kelią, žodinio konflikto metu pirmam spiriant J. V. į tarpkojį) vertina kaip provokuojančius BK 59 str. 1 d. 6 p. įtvirtintos teisės normos dispozicijos prasme bei pripažįsta tai kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Skirdamas bausmę J. V., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Praeityje neteistas (1 t., b. l. 166), nebaustas administracine tvarka (1 t., b. l. 169). Kaltinamasis dirba (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 168). Psichikos sveikatos centro įskaitoje neįrašytas (1 t., b. l. 166). Teismas, įvertinęs nusikaltimo pobūdį, kilusius padarinius, kaltinamojo asmenybę, vadovaudamasis BK 55 straipsnio nuostatomis, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę. BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Kaltinamajam J. V., įvertinus nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei tai, jog sunkinančių kaltinamojo atsakomybę aplinkybių nėra, skirtina 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Teismo vertinimu, tokia bausmė šiuo atveju yra proporcinga ir teisinga, atitinkanti nusikalstamos veikos pobūdį, jo padarymo aplinkybes, padarinius, kaltinamojo asmenybę. Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas, už kurį nuteisiamas J. V., padarytas iki 2020 m. liepos 1 d., kada įsigaliojo 2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 5 straipsnis (juo pakeistas BK 48 straipsnis), intensyvi priežiūra J. V. neskiriama, jis įpareigotinas bausmės atlikimo metu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Baigiamųjų kalbų metu nukentėjusysis ir nukentėjusiojo atstovas prašė kaltinamajam paskirti baudžiamojo kodekso IX skyriuje 72¹ straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu. Teismas mano, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė yra perteklinė, baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis savo neteisėtais veiksmais nuolat pažeidinėtų nukentėjusio asmens teisėtus interesus, bendrautų ar ieškotų ryšių su juo, lankytųsi nurodytose vietose, kuriose būna nukentėjęs asmuo, todėl nėra pagrindo manyti, kad prašoma baudžiamojo poveikio priemonė kaip nors padės įgyvendinti paskirtos bausmės paskirtį.

Dėl A. Ž. civilinio ieškinio

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. Ž. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo J. V. 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 73-75). Taip pat prašė priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiojo patirtas išlaidas jį atstovavusio advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas atsižvelgia į atsiradusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti įgyvendinamas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Kartu turi būti atsižvelgiama ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis), siekiant, kad neturtinės žalos atlyginimas nepavirstų papildoma bausme, todėl teismas turi pareigą siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas, pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t. Taip pat pakankamai svarbios aplinkybės yra ir žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas ir pan. Kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro tyčia, kai jo neteisėti veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina didesnė atsakomybė (kaip žalos dydžio išraiška) nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Kaltininko turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui. Nors nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį į tokias aplinkybes turi būti atsižvelgiama ir kaltininko interesai neturi būti ignoruojami, tačiau, kaip minėta, visų pirma būtina įvertinti nusikaltimo pasekmes, nepažeisti nukentėjusio asmens teisių bei interesų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019). Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Sukėlus skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatą (BK 140 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145-1 000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta kaltinamojo tyčiniais nusikalstamais veiksmais, dėl to jis patyrė fizinius bei emocinius nepatogumus. Išgyvenimai dėl sužalojimo ir dėl pasekmių bet kuriam fiziniam asmeniui yra nenaudingi, nepriimtini, destruktyvūs, dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą. Įvertinus, jog būtent dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą, atsižvelgiant į nukentėjusiajam padarytą kūno sužalojimo pobūdį, nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, išgyvenimus, nepatogumus, į tai, kad nukentėjusysis tris savaites turėjo nedarbingumo pažymą, tačiau iš liudytojų K. ir A. Ž. parodymų, nustatyta, kad po įvykio nukentėjusysis negalėjo gyventi pilnaverčio gyvenimo savaitę laiko, taip pat į tai, jog byloje nėra objektyvių duomenų, kad nukentėjusyis dėl patirtų sužalojimų patyrė liekamuosius padarinius, taip pat į kaltės formą (tiesioginė tyčia) ir teismų praktiką, priteisiant neturtinės žalos dydį tokio pobūdžio bylose, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus bei į tai, kad nukentėjusiojo elgesys įvykio metu buvo provokuojantis ir paskatino kaltinamąjį J. V. nusikalsti, siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusiojo kaltinamojo interesų pusiausvyros nukentėjusiajam nustatytina 300 eurų dydžio kompensacija neturtinei žalai atlyginti, kuri priteistina iš žalą padariusio kaltinamojo (BPK 109 straipsnis, CK 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.250 straipsnis).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusįjį A. Ž. atstovavo advokato padėjėjas S. P. Pinigų priėmimo kvitai (2 t., b. l. 91-93) patvirtina, kad A. Ž. už advokato paslaugas sumokėjo iš viso 1 149,50 Eur. Teismo vertinimu, nukentėjusiojo prašoma atlyginti už advokato paslaugas suma nelaikytina neproporcinga ar nepagrįstai didele. Teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiojo atstovas advokato padėjėjas S. P. dalyvavo procese tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir nagrinėjant bylą teisme, buvo aktyvus proceso dalyvis, rengė civilinį ieškinį, teikė nukentėjusiajam konsultacijas, todėl įvertinus byloje sprendžiamų klausimų sudėtingumą, nukentėjusiojo atstovo advokato padėjėjo S. P. atliktų veiksmų apimtis ir aktyvumą užtikrinant nukentėjusiojo interesus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, vadovaudamasis protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad nukentėjusiojo patirtos 1 149,50 Eur dydžio išlaidos už advokato padėjėjo paslaugas išieškotinos iš kaltu pripažinto J. V. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 304–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

J. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per šešis mėnesius sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki bus pradėtas bausmės vykdymas.

A. Ž. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti A. Ž. iš J. V. 300,00 Eur (tris šimtus eurų) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 1 149,50 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą keturiasdešimt devynis eurus 50 euro centų) už išlaidas advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.