- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-12
- Bylos Nr.
- TA-172-1188/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01231-2024-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas (pirm.), Beata Martišienė, Egidijus Šileikis (pran.)
- Pareiškėjas
- K. Ž.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. Ž. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. Ž. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas K. Ž. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba), 2 700 Eur neturtinę žalą, patirtą dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atliekant bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ąjame kalėjime (toliau – ir Pravieniškių kalėjimas, ir Įstaiga) laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 2 d. iki 2024 m. birželio 27 d.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Pravieniškių kalėjime buvo pažeidžiamos jo teisės. Gyvenamosiose patalpose vienam asmeniui teko ne daugiau kaip 2,4 kv. m asmeninės erdvės, šį plotą mažino patalpoje esantys baldai, praktiškai nebuvo laisvos vietos pajudėti. Dėl per mažo ploto buvo pažeidžiamas ir privatumas, nes jausdavosi stebimas, negalėdavo ramiai skaityti, rašyti laiškų, pabūti pats su savimi. Taip pat nebuvo laisvalaikio kambario, todėl negalėdavo pažaisti stalo žaidimų ar kitaip turiningai praleisti laisvalaikį. Nebuvo patalpos drabužių džiovinimui. Tokios sąlygos, pareiškėjo teigimu, žemino orumą, darė neigiamą poveikį psichinei ir fizinei būklei.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Lietuvos valstybė atstovaujama Tarnybos, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Tarnyba nurodė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta teisės aktais reglamentuota minimali gyvenamojo ploto norma. Visuose būriuose yra įrengtos atskiros patalpos drabužiams džiovinti su skalbimo mašinomis ir elektrinėmis džiovyklėmis, nors tokių patalpų galiojantys teisės aktai nenumato. Laikotarpiu, kai pareiškėjas bausmę atliko 10 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje, laisvalaikio kambario nebuvo, tačiau nuteistieji laisvalaikį galėjo leisti lauke ar kitose užimtumui ir laisvalaikiui skirtose patalpose. Pareiškėjo pateikti skundo argumentai dėl tariamai padarytos neturtinės žalos, Tarnybos vertinimu, yra nekonkretūs, deklaratyvūs, apibūdinti abstrakčiais teiginiais ir bendromis frazėmis, žalos buvimo faktas nepagrįstas įrodymais. Pareiškėjas nepagrindė ir neįrodė nė vienos iš civilinės atsakomybės kilimo viešojo administravimo subjektui sąlygų.
II.
5. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. spalio 24 d. sprendimu pareiškėjo K. Ž. skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad pareiškėjo teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis sąlygomis buvo pažeista, tačiau reikalavimą dėl 2 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.
6. Teismas nustatė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo apgyvendintas: 1-ame būryje, 3-ioje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 20,98 kv. m ploto, įrengta 4 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 5,245 kv. m ploto; 1-ame būryje, 7-oje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 21,30 kv. m, įrengta 4 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 5,325 kv. m ploto; 11-ame būryje, 6-oje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 14,60 kv. m, įrengta 3 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 4,867 kv. m ploto; 11-ame būryje, 2-oje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 22,12 kv. m, įrengta 4 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 5,53 kv. m ploto; 10-ame būryje, 3-oje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 34,0 kv. m, įrengta 4 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 8,5 kv. m ploto; 5-ame būryje, 7-oje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 21,12 kv. m, įrengta 4 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 5,28 kv. m ploto; 4-ame būryje, 10-oje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 22,77 kv. m, įrengta 4 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 5,693 kv. m ploto. Teismas pažymėjo, jog galiojantys teisės aktai nuteistiesiems turinčios tekti asmeninės erdvės ploto nereglamentuoja, nenumato, jog nustatant vienam asmeniui tekusią ploto normą turi būti skaičiuojamas tik laisvas (baldais neužimtas) plotas.
7. Vertindamas skundo teiginius dėl būriuose nebuvusio laisvalaikio kambario, teismas nurodė, jog pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 6.8 punktą pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose turi būti įrengiamas laisvalaikio (užsiėmimų) kambarys (kiekvienam būriui). Turto valdymo skyriaus pažymoje (toliau – ir Pažyma) nurodoma, kad 1-ame, 4-ame, 5-ame ir 11-ame būriuose laisvalaikio kambariai yra įrengti, tačiau 10-ame būryje laisvalaikio kambarys nėra. Pareiškėjas 10-ame būryje bausmę atliko nuo 2023 m. spalio 27 d. iki 2024 m. balandžio 17 d., todėl teismas pripažino, kad pareiškėjo teisės dėl nesančio laisvalaikio kambario minėtu laikotarpiu (5 mėn. ir 21 d.) buvo pažeidžiamos.
8. Nagrinėdamas skundo teiginius dėl būriuose nebuvusios drabužių džiovinimo patalpos teismas nurodė, kad teisės aktai nenumato privalomos drabužių džiovinimo patalpos Įstaigoje įrengimo. Atsakovo atstovo pateikti duomenys patvirtino, jog būriuose, kuriuose bausmę atliko pareiškėjas, buvo įrengta patalpa drabužiams skalbti ir džiovinti, kurioje pastatyta skalbimo mašina ir elektrinės džiovyklės. Pareiškėjas, gavęs atsakovo atsiliepimą, jame nurodytų aplinkybių neginčijo, nenurodė ir nepateikė jokių duomenų, kad dėl nesančios džiovinimo patalpos kreipėsi į įstaigos administraciją. Teismas, neturėdamas pagrindo netikėti pateikta informacija, pareiškėjo argumentus dėl nebuvusių patalpų drabužiams džiovinti atmetė kaip nepagrįstus.
9. Nenustatęs, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neįrengto laisvalaikio kambario 10-ame būryje) pareiškėjui kilo sunkesni padariniai, kad teisės aktų pažeidimo sukelti nepatogumai pareiškėjui buvo itin intensyvūs, nesant pagrindo išvadai, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, teismas sprendė, kad byloje nustatytos aplinkybės laikytinos mažareikšmėmis ir šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktų reikalavimus atitinkančioje aplinkoje pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą.
III.
10. Pareiškėjas K. Ž. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 24 d. sprendimą ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos 2 700 Eur bei 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šalies argumentai
11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog teismas pagrįstai pripažino, kad jis 5 mėn. ir 21 dieną negalėjo naudotis laisvalaikio kambariu būnant 10-ame būryje, kadangi jis ten nebuvo įrengtas, tačiau nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos pinigais. Pareiškėjo teigimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. TA-481-442/2023 buvo nurodyta, kad patalpose, kuriose buvo apribotas judėjimas, vienintelė galimybė į bendravimą su kitais kaliniais ir teisė į įvairius užsiėmimus kontaktinių būdu buvo neprieinama, dėl ko teko patirti pakankamai didelių nepatogumų, dvasines ir emocines kančias bei nepilnavertiškumo jausmą, kurių intensyvumas viršijo kalinimui būdinga kentėjimo laipsnį ir tai nebuvo suderinama su Konvencijos 3 straipsniu. Taigi tokiu atveju egzistavo pakankamas pagrindas priteisti neturtinę žalą pinigais.
Atsiliepimas
12. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Tarnybos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
13. Tarnybos vertinimu, teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė aplinkybių, kurios pagrįstų, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tai, kad skundžiamas teismo sprendimas netenkina pareiškėjo, nesudaro pagrindo jo panaikinti.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialiosios teisės normas taikė teisingai, proceso teisės normų nepažeidė, nagrinėjamu atveju nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 ir 147 straipsniuose įtvirtintų sprendimo ar jo dalies panaikinimo ir negaliojimo pagrindų, todėl tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti skundžiamą sprendimą nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų Pravieniškių 1-ajame kalėjime nuo 2023 m. birželio 2 d. iki 2024 m. birželio 27 d., atlyginimo priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
16. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo paaiškinimus, byloje pateiktus įrodymus, konstatavo, kad nuo 2023 m. spalio 27 d. iki 2024 m. balandžio 17 d. pareiškėjas atliko bausmę 10-ame būryje, kuriame nebuvo įrengtas laisvalaikio kambarys, todėl pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis sąlygomis buvo pažeista, tačiau reikalavimą dėl 2 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.
17. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo ir neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtą administracinę bylą Nr. TA-481-442/2023, kurioje, esant analogiškoms aplinkybėms, buvo priteista 3 300 Eur suma.
18. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde nekėlė reikalavimų dėl 5 proc. metinių palūkanų priteisimo. Kadangi pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo naują reikalavimą, susijusį su palūkanų pritesimu, o ABTĮ 134 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyto naujo reikalavimo nenagrinėja.
19. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
20. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, pareiškėjo ir atsakovo atstovo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei jų teisiniu įvertinimu. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus vertino tinkamai.
21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nenurodo jokių bylos faktiniais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvados turėtų būti pripažintos nepagrįstomis. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad teismas, tikrindamas atsakovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, pilnai ir visapusiškai išaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes ginčui reikšmingo teisinio reguliavimo aspektu. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl jo kalinimo sąlygų, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.
22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad Pravieniškių kalėjimo 10-ame būryje neįrengus laisvalaikio kambario atsakovas pažeidė Taisyklių 6.8 punktą, įpareigojantį paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamuosiuose korpusuose įrengti laisvalaikio (užsiėmimų) kambarį kiekvienam būriui. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl laisvalaikio kambario neįrengimo pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų kalinamas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Tačiau nenustatyta, kad nurodytas pažeidimas sukėlė pareiškėjui ilgalaikių, nepataisomų padarinių, be to, bausmės atlikimo metu pareiškėjas turėjo galimybę dalyvauti įvairiose užimtumo programose.
23. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
24. Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).
25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų pažeidimų pobūdį (Pravieniškių kalėjimo patalpose, kuriose ginčo laikotarpiu gyveno pareiškėjas, nebuvo tinkamai įrengto laisvalaikio kambario), mastą ir trukmę, tai, kad nenustatyta, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų ženkliai pakenkta pareiškėjo fizinei ir psichinei sveikatai, nenustatyta, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu teikė skundus ar prašymus atsakovui ar kitoms kompetentingoms įstaigoms dėl netinkamų jo kalinimo sąlygų, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo būdas yra adekvatus ir pakankamas pareiškėjo pažeistai teisei apginti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo patirta žala nėra tokio sunkaus pobūdžio, kad būtų pagrindas priteisti piniginę kompensaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-234-492/2023).
26. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos administracinės bylos Nr. TA-481-442/2023 faktinės aplinkybės skiriasi nuo šios bylos faktinių aplinkybių, todėl nėra pagrindo ja remtis nustatant pareiškėjui priteistiną neturtinės žalos atlyginimą.
27. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sutikdama su kitais pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai pritaikė materialiosios teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo K. Ž. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.