- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-08
- Bylos Nr.
- TA-234-492/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02884-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Virginija Volskienė (pirm.), Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- A. E.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. E. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. E. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. E. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN, atsakovas) (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
2. Pareiškėjas skunde ir atsikirtime į atsakovo atsiliepimą nurodė, kad buvo kalinamas Marijampolės pataisos namų 1 būryje nuo 2021 m. rugsėjo 16 d. iki 2021 m. lapkričio 16 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) nepriimtinomis, žeminančiomis sąlygomis. Pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 16 d. į Marijampolės PN buvo pervežtas iš Kybartų sektoriaus, ir iki 2021 m. rugsėjo 27 d. pareiškėjui nebuvo leista apsipirkti Marijampolės PN parduotuvėje, todėl jis negalėjo įsigyti higienos reikmenų, maisto. Pareiškėjas skundėsi Marijampolės PN valgykloje patiekiamu maistu, nurodė, kad maistas ruošiamas atmestinai, skonis ir kokybė buvo itin prasta, todėl pareiškėjas nuolat jautė alkį. Pareiškėjas nurodė, jog buvo ribojama teisė paskambinti, kadangi nuolat tekdavo laukti eilėje prie telefono. Pareiškėjui nuo 2021 m. rugsėjo 16 d. iki 2021 m. rugsėjo 24 d. nebuvo išduota patalynė, todėl jis turėjo miegoti ant seno, purvino čiužino, kuriame veisėsi blakės. Be to, nunešus patalynę skalbti į skalbyklą, ją atiduodavo tik kitą dieną, todėl vieną naktį per savaitę pareiškėjas turėdavo miegoti be patalynės. Pareiškėjas teigė naktimis buvęs žadinamas pareigūnų, kadangi per nuolatinius patikrinimus pareigūnai įjungdavo šviesą. Pareiškėjo būryje nebuvo galimybės įsijungti televizijos, neįrengtas laisvalaikio kambarys. Pareiškėjas skundėsi negalintis patekti pas šeimos gydytoją, ir negaunantis medicininės pagalbos dėl problemų, patiriamų atliekant narkotikų nustatymo testą (šlapinantis). Pareiškėjas nurodė, kad yra priverstas kvėpuoti tabako dūmais, kadangi pataisos namuose neįrengta patalpa rūkymui, ir dėl to kiti nuteistieji rūkydavo gyvenamosiose patalpose. Pareiškėjas nurodė, kad dėl tokių atsakovo veiksmų neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui kilo neturtinė žala, pasireiškusi nepatogumais, kančiomis, neigiamais emociniais išgyvenimais, orumo pažeminimu, fiziniais negalavimais.
3. Atsakovas Marijampolės PN atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti ir nurodė, kad pataisos namų patalpos atitinka higienos normų reikalavimus. Buitiniai kenkėjai yra naikinami šias paslaugas teikiančios įmonės, minkštasis inventorius dezinfekuojamas. Pareiškėjas nėra kreipęsis į pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybą dėl blakių įkandimų. Pareiškėjas apsipirkti parduotuvėje galėjo 2021 m. rugsėjo 21 d. ir 2021 m. rugsėjo 27 d., pagal sudarytą grafiką. Kybartų sektoriui 2021 m. rugsėjo 17 d. pervedus pareiškėjo turimas lėšas į jo sąskaitą Marijampolės PN, pinigų užskaitymas įvyko 2021 m. rugsėjo 21 d., kadangi nuteistųjų, perkeltų į Marijampolės PN vienu metu, srautas buvo itin didelis. Pareiškėjas nesikreipė į pataisos namų administraciją dėl būtiniausių higienos reikmenų išdavimo. Be to, nuteistieji yra maitinami pataisos namų valgykloje, todėl maisto papildomas įsigijimas nėra būtinybė. Paskambinti telefonu pareiškėjui buvo leidžiama pagal patvirtintą grafiką, šia teise jis naudojosi. Tiekiamas maistas yra tinkamos kokybės, patikrinimus atliekanti Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba esminių pažeidimų nenustatė. Pareiškėjui 2021 m. rugsėjo 16 d. buvo išduotas dezinfekuotas minkštasis inventorius. Pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 22 d. kreipėsi į Marijampolės PN administraciją dėl patalynės išdavimo. Nauja patalynė jam buvo išduota 2021 m. rugsėjo 24 d., pagal pareiškėjo prašymą. Pareiškėjas yra specifinio teisinio statuso asmuo, todėl tam tikri jo teisių apribojimai (pareigūnų taikoma kontrolė) yra neišvengiami. Pareiškėjas nenurodė, kur, kada, kokie pareigūnai su juo netinkamai elgėsi patikrinimų metu, todėl tokie abstraktūs nusiskundimai turi būti atmesti. Pareiškėjas 2021 m. spalio 11 d. pateikė pretenziją pataisos namų administracijai dėl televizijos kabelio, tačiau situacija buvo išspręsta žodžiu ir tolesnių nusiskundimų pareiškėjas neturėjo. Atsakovas pažymėjo, kad nuteistieji patys piktybiškai gadina pataisos namų inventorių, kuris yra nedelsiant taisomas. Teisės aktuose nenumatytas atskirų rūkymo patalpų įrengimas pataisos įstaigose. Gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose rūkyti griežtai draudžiama. Specialios rūkymo vietos įrengtos pasivaikščiojimo kiemuose. Pareiškėjas nėra skundęsis pataisos namų administracijai dėl kitų nuteistųjų neleistino rūkymo, nenustatyta su tuo susijusių pažeidimų. Laisvalaikio kambario nebuvimas negalėjo sukelti pareiškėjui jokių neigiamų pasekmių, kadangi dienotvarkėje nustatytu metu jis galėjo laisvai judėti lokalinio sektoriaus teritorijoje. Marijampolės PN neturi jokių duomenų apie pareiškėjui kilusius dvasinius išgyvenimus ar fizinius negalavimus bausmės atlikimo metu, kurių priežastimi galėtų būti netinkamos kalinimo sąlygos. Skundo reikalavimas neturi jokio realaus ar objektyvaus pagrindo, pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto.
II.
4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. vasario 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies: pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Marijampolės pataisos namuose buvo pažeista laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 16 d. iki 2021 m. lapkričio 16 d., o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.
5. Teismas išsamiai aptarė valstybės ir savivaldybės pareigą atlyginti žalą (viešąją civilinę atsakomybę) reglamentuojančių teisės aktų nuostatas.
6. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginius dėl buitinių parazitų – blakių – veisimosi patalynėje, įvertino Lietuvos higienos normos HN 134:2015 Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 20 punkto nuostatas dėl nariuotakojų laisvės atėmimo vietose kontrolės, bei Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) aktus, ir padarė išvadą, jog pataisos namuose atliekami nariuotakojų naikinimo darbai nebuvo pakankami, bei konstatavo, kad Marijampolės PN nebuvo laikomasi Higienos normos HN 134:2015 20 punkte nustatyto reikalavimo, jog laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Teismas nenustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas būtų kreipęsis dėl į gydytojus dėl nariuotakojų įkandimų.
7. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius dėl rūkymo Marijampolės PN bendrojo naudojimo ir gyvenamosiose patalpose, pažymėjęs, jog pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių faktinių aplinkybių, kur, kada, kokie nuteistieji rūkė neleistinose vietose, nepaaiškino, ar dėl to kreipėsi į pataisos namų administraciją, be to, nenustatyta, kad pareiškėjui būtų dėl to kilusios neigiamos pasekmės. Teismas pažymėjo, kad atsakovui tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius ir nedetalizuotus pareiškėjo teiginius. Teismas taip pat nenustatė, jog pareiškėjas pataisos namų administracijai dėl kitų asmenų rūkymo būtų skundęsis ir prašęs jį atskirti nuo rūkančiųjų.
8. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo galimybės paskambinti, nenustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas nerealizavo savo teisės skambinti telefonu, nes byloje esantys dokumentai patvirtino, jog šia teise pareiškėjas aktyviai naudojosi. Pareiškėjas nenurodė, konkrečiai kada buvo apribota jo teisė pasinaudoti telefonu, nenurodė, kad pažeidimai sąlygojo ilgalaikių, nepataisomų padarinių atsiradimą, nepaaiškino, kaip konkrečiai pasireiškė socialinių ryšių susilpnėjimas dėl šios aplinkybės, todėl teismas atmetė pareiškėjo skundą šioje dalyje.
9. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo galimybės patekti pas gydytojus, pažymėjo, kad pareiškėjo teiginys dėl jam skubiai nesuteiktos medicininės pagalbos yra nekonkretus ir abstraktus. Pareiškėjas nenurodė, kada konkrečiai pageidavo gauti medicininę pagalbą, nepaaiškino, kokios pasekmės jam kilo dėl galimo vėlavimo ją suteikti, nenurodė, kurią dieną ir kokiomis aplinkybėmis tai nutiko. Teismas nustatė, kad pareiškėjas skundžiasi problemomis, patiriamomis atliekant psichotropinių medžiagų nustatymo tyrimą iš šlapimo mėginių, ir pažymėjo, kad pataisos namų administracijai apie šią pareiškėjo problemą yra žinoma, pareiškėjas lanko psichologo konsultacijas šiuo klausimu. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu į gydytojus kreipėsi tik dėl slogavimo ir kosulio. Teismas kaip deklaratyvius vertino pareiškėjo skundo teiginius, ir šioje pareiškėjo skundo dalyje nenustatė neteisėtų atsakovo veiksmų dėl medicininės pagalbos nesuteikimo.
10. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius dėl netinkamos kokybės maisto Marijampolės PN valgykloje, nurodęs, jog pataisos namų direktoriaus sudaryta komisija reguliariai kas mėnesį tikrina valgykloje esančių maisto produktų kokybę ir galiojimo terminus (pažeidimų nenustatyta), be to, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamento patikrinimo aktas taip pat patvirtina, jog pataisos namų valgykloje ruošiamo maisto technologiniai procesai, gaminimo saugos, higienos reikalavimai yra užtikrinami. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas savo argumentų nepagrindė jokiais objektyviais įrodymas, taip pat skundo šioje dalyje nedetalizavo, išsamiai nepaaiškino, kada tiksliai maistas buvo tiekiamas netinkamos kokybės, kokiu būdu ir kuo remiantis pareiškėjas nustatė tiekiamo maisto netinkamą kokybę, be to, pareiškėjas atsakovo administracijai pretenzijų dėl netinkamos kokybės maisto nereiškė.
11. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo aprūpinimo švaria patalyne, nustatė, kad 2021 m. rugsėjo 16 d. pareiškėjui buvo išduotas čiužinys, antklodė ir pagalvė, o patalynės komplektas (paklodės, pagalvės užvalkalas) pareiškėjui buvo išduoti 2021 m. rugsėjo 24 d., kuomet pataisos namų administracijai jis pateikė prašymą išduoti naują patalynės komplektą. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas būtų išreiškęs pageidavimą gauti patalynės komplektą anksčiau, nei 2021 m. rugsėjo 22 d., o pataisos namų administracija būtų atsisakiusi tokį prašymą patenkinti, taip pat nenustatė, kad pareiškėjas būtų kreipęsis dėl papildomo patalynės komplekto išdavimo, jei patirdavo nepatogumų turėdamas tik vieną komplektą. Teismas sprendė, kad pareiškėją tenkino pataisos namuose išduota patalynė, kadangi jokių kitų pretenzijų nei jos išdavimo metu, nei vėliau jis nepareiškė. Privalomai išduodamas minkštasis inventorius – čiužinys, antklodė ir pagalvė – pareiškėjui buvo suteikti atvykimo dieną, todėl teismas nenustatė pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas pažymėjo, kad atsakovas iš esmės neneigė pareiškėjo skundo teiginių, jog jam iki 2021 m. rugsėjo 27 d. nebuvo leista apsipirkti Marijampolės PN parduotuvėje ir įsigyti maisto, higienos reikmenų. Teismas nenustatė, kad pareiškėjui būtų kilusios neigiamos pasekmės dėl to, kad 11 dienų jam nebuvo sudaryta galimybė nusipirkti asmeninių daiktų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui 2021 m. rugsėjo 24 d. buvo išduota ne tik patalynė, bet ir kai kurie higienos reikmenys, teismas nenustatė, kad pareiškėjas, laikinai būdamas nemokus arba neturėdamas galimybės apsilankyti parduotuvėje, būtų teikęs rašytinį prašymą pataisos namų administracijai dėl higienos reikmenų išdavimo.
13. Teismas, vertindamas pareiškėjo galimybes įsigyti maisto produktų, pažymėjo, kad nuteistieji Marijampolės PN maitinami nemokamai, todėl maisto įsigijimas parduotuvėje laikytina papildoma nuteistųjų teise. Teismas nurodė, kad laikinas ir mažareikšmis šios teisės apribojimas yra ne tik susijęs su laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų neišvengiamai patiriamais tam tikrais suvaržymais ar nepatogumais, bet ir negalėjo sukelti pareiškėjui tokio masto neigiamų pasekmių, kurios prilygtų įstatyme ir teismų praktikoje formuojamai neturtinės žalos sąvokai. Tais pačiais argumentais vadovaudamasis teismas nepagrįstais laikė ir pareiškėjo argumentus dėl neveikiančio televizijos įvado.
14. Teismas pripažino pagrįstais pareiškėjo skundo argumentus dėl laisvalaikio kambario 1 būrio patalpose neįrengimo, pažymėjęs, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (ir vėlesnėse jų redakcijose) 6.8. punkte nurodyta, kad kiekvienam būriui turi būti įrengiamas laisvalaikio kambarys.
15. Teismas, vertindamas atsakovo veiksmus atliekant naktinius patikrinimus, pažymėjo, jog pareiškėjas nepaaiškino, kada, kokie konkretūs pareigūnai su pareiškėju elgėsi piktybiškai, nesikreipė dėl to į pataisos namų administraciją, todėl atsakovui tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius pareiškėjo argumentus. Teismas skundą šioje dalyje laikė nepagrįstu.
16. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo sudarytos tinkamos kalinimo sąlygos dėl buitinių kenkėjų veisimosi ir laisvalaikio kambario neįrengimo. Teismas nenustatė, jog pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją ar psichologą, pareiškėjas taip pat nepateikė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių didelio masto neturtinę žalą, todėl teismas vertino, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai nebuvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto, todėl atmetė pareiškėjo prašymą dėl žalos atlyginimo pinigais ir apsiribojo pripažinimu, jog pareiškėjo teisė į teisės aktuose nustatyta tinkamas kalinimo sąlygas buvo pažeista.
III.
17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.
18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes, ir padarė klaidingą išvadą, kad atsakovo padaryti pažeidimai nesukėlė pareiškėjui jokių pasekmių. Pareiškėjas pažymi, kad jis turi sveikatos sutrikimų, dėl kurių jau kelis kartus buvo vežamas į ligoninę. Pareiškėjas teigia pasidaręs nervingas, irzlus, naktimis jį kankina nemiga, taip pat pareiškėjas kenčia nuo blakių įkandimo, bet gydytojas jo nusiskundimų dėl blakių įkandimų nefiksuoja. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad pareiškėjas netinkamomis sąlygomis (dėl parazitų) buvo kalinamas visą ginčo laikotarpį – 61 d., ir dėl to patyrė neigiamus išgyvenimus. Pareiškėjas pakartoja savo skunde ir atsikirtime pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes dėl rūkymo vietų įrengimo, dėl maisto kokybės, dėl patalynės neišdavimo, dėl teisės paskambinti, dėl suvaržytos galimybės apsipirkti, dėl televizijos kabelio nepajungimo. Pareiškėjas teigia, kad atsakovo daromi pažeidimai yra piktybiški, ir prašo jam neturtinės žalos atlyginimą priteisti pinigais.
Atsiliepimas
19. Atsakovas pateiktame atsiliepime nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti, bei nurodo, kad jis yra pateikęs visus atsiliepimus ir išsamiai bei detaliai atsakęs į visus teismo bei pareiškėjo paklausimus ir teiginius, taip pat pateikęs visus teismui reikalingus įrodymus bei su byla susijusius dokumentus. Regionų apygardos administracinis teismas šią bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus ir priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą. Byloje esantys rašytiniai dokumentai visiškai atspindi atsakovo poziciją šioje byloje, todėl prašo jais vadovautis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš atsakovo patirtą 1 500 Eur neturtinę žalą dėl netinkamų laikymo Marijampolės PN sąlygų laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 16 d. iki 2021 m. lapkričio 16 d.
Žemesnės instancijos teismas
21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, pripažinęs, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Marijampolės pataisos namuose buvo pažeista laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 16 d. iki 2021 m. lapkričio 16 d., nes nebuvo sudarytos tinkamos kalinimo sąlygos dėl buitinių kenkėjų veisimosi ir laisvalaikio kambario neįrengimo, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.
22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, kad atsakovo parašyti pažeidimai nesukėlė jam pasekmių, bei prašo jam neturtinę žalą atlyginti pinigais.
23. Pirmiausia pažymėtina, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, padarytas klaidas, neteisingai įvertintas faktines aplinkybes, įstatymus ir kitas aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.
25. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendime (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).
26. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde neišdėstė išsamių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis motyvų. Pareiškėjas iš esmės pakartojo argumentus, nurodytus skunde, o pareiškėjo teiginys, kad atsakovas pateikė melagingus duomenis yra visiškai deklaratyvaus pobūdžio, pareiškėjas nenurodė konkrečių duomenų, kurie būtų melagingi, jų taip pat nenustatė ir teisėjų kolegija, t. y. apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas iš esmės nenurodė jokių bylos faktinių aplinkybių, įrodymų, įstatymų, kuriais grindžiamas teismo sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas (ABTĮ 134 str. 2 d. 6 p.).
27. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, susijusius su įrodymų vertinimu, pažymi, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja.
28. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimą A. ir kiti prieš Rusiją (pareiškimų Nr. 42525/07, 60800/08); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Atitinkamai šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrintos tinkamos laikymo sąlygos, tenka atsakovui (jo atstovui). Tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjas tokiose bylose yra atleidžiamas nuo pareigos pateikti detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Tokio pobūdžio bylose turi būti vertinama įrodymų visuma, taip pat atsižvelgiama į pareiškėjo nusiskundimų dėl netinkamų laikymo sąlygų konkrečiu nusiskundimo aspektu apibūdinimo konkretumą, aiškumą, teiginių pagrįstumą (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-421-146/2017; 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2614-492/2017).
29. Nors pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacine tvarka tikrinamas teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, priėmė sprendimą, kuriame aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reguliavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas atmestas. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundžiamo teismo sprendimo turinį, nustatė, kad buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, įvertinti visi pareiškėjo argumentai dėl jo netenkinančių kalinimo sąlygų Marijampolės PN, priimtas sprendimas yra aiškus ir motyvuotas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teismas priėjo prie bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstų išvadų. Taigi, pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti nustatyta, jog teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, susijusias su atsakovo atstovo neteisėtais veiksmais (neveikimu) pareiškėjui neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų.
30. Teisėjų kolegija pažymi, jog, priešingai nei teigia pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ginčo laikotarpį, t. y. vertino pareiškėjo kalinimo sąlygas Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 16 d. iki 2021 m. lapkričio 16 d., ir skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas, Marijampolės PN 1 būrio patalpose neįrengus laisvalaikio kambario ir neužtikrinus tinkamos parazitų (blakių) naikinimo kontrolės, buvo pažeista visą ginčo laikotarpį.
31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (šios nutarties 6, 14 p.) jis nepatyrė tokio masto neturtinės žalos, kuri turėtų būti atlyginama pinigais, bei nurodo, kad turi fizinių ir psichologinių problemų, dėl to ne kartą buvo vežamas į ligoninę. Teisėjų kolegija, vertindama šiuos pareiškėjo argumentus, pažymi, jog šie abstraktūs argumentai, kad pareiškėjas kelis kartus buvo vežamas į ligoninę, nenurodant jo sveikatos sutrikimo pobūdžio ir priežasčių, neleidžia daryti išvados, kad pareiškėjo sveikata pablogėjo būtent dėl skundžiamame teismo sprendime nustatytų netinkamų kalinimo sąlygų, juo labiau, kad byloje esantys duomenys (2021 m. lapkričio 29 d. Pažyma apie A. E. sveikatos būklę Nr. MPN-224, b. l. 53) patvirtina, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas į gydytojus kreipėsi tik dėl kosulio ir slogos. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, jog Marijampolės PN gydytojas nefiksavo pareiškėjo nusiskundimų dėl blakių įkandimų, pažymi, jog šie pareiškėjo teiginiai taip pat abstraktūs, pareiškėjas nenurodo, kada konkrečiai dėl šių aplinkybių kreipėsi į gydytoją, nepatikslina, kada jam nebuvo suteikta reikiama pagalba, todėl šie pareiškėjo argumentai vertintini kaip hipotetinio pobūdžio.
32. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
33. Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).
34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų pažeidimų (gyvenamosiose patalpose veisėsi buitiniai parazitai, nebuvo atskiro poilsio kambario) pobūdį, mastą ir trukmę, tai, kad nenustatyta, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų pakenkta pareiškėjo fizinei ir psichinei sveikatai, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu teikė skundus ar prašymus atsakovo atstovui ar kitoms kompetentingoms įstaigoms dėl netinkamų jo kalinimo sąlygų, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo būdas yra adekvatus ir pakankamas pareiškėjo pažeistai teisei apginti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo patirta žala nėra tokio sunkaus pobūdžio, kad būtų pagrindas priteisti piniginę kompensaciją.
35. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sutikdama su kitais pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai pritaikė materialiosios teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. E. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.