Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei dėl darbo ginčo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. B. (toliau – ieškovas), nesutikdamas su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2018 m. sausio 10 d. sprendimu Nr. DGKS-188 darbo byloje Nr. APS-36-2534, kuriuo Darbo ginčų komisija atmetė jo prašymą, pateikė teismui ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovės VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (toliau – atsakovė) nesumokėtą darbo užmokestį už 2017 metų lapkričio ir gruodžio mėnesius, nuo 2018 m. sausio 1 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo – vidutinį darbo užmokestį, 6,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

11. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

12. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-9731-727/2018 (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 371 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi, bylos apeliacinėje instancijoje nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, spręsdamas dėl pagrindo atmesti pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-9731-727/2018 buvimo, šioje byloje susiklosčiusios situacijos kontekste.

13. Remiantis bylos medžiaga, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-9731-727/2018 atmetė ieškovo ieškinį, nustatęs, jog šis 2017 m. rugsėjo 6 d. prašyme Nr. 17-793 priimti į darbą nurodė, kad sutartas darbo užmokestis būtų pervestas į jo sutuoktinės Z. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos banke“, nes jis savo sąskaitos banke neturi; prašymas vizuotas darbdavio viza ,,Neprieštarauju“; darbo užmokestis už 2017 metų spalio ir lapkričio mėnesius (avansas) sumokėtas pagal 3 kasos išlaidų orderius grynaisiais pinigais, o likęs darbo užmokestis už 2017 metų lapkričio ir gruodžio mėnesius kartu su kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas pervestas paties darbuotojo darbdavei 2017 m. rugsėjo 6 d. prašyme Nr. 17-793 nurodytu būdu, t. y. į sutuoktinės Z. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos banke“; 2017 m. gruodžio 14 d. mokėjimo nurodyme gavėja nurodyta Z. B., paskirtis – „DU 11 mėn.“, 2017 m. gruodžio 29 d. mokėjimo nurodyme – gavėja Z. B., paskirtis – „Galutinis atsiskaitymas“; pinigai buvo gauti, to neginčijo ir pats ieškovas; mokėjimo nurodymų duomenys (gavėjas, mokėjimo paskirtis) paneigė ieškovo teiginį, kad šiais mokėjimais atsakovė apmokėjusi „sutartinius finansinius įsipareigojimus“ asociacijai ,,Kompleksinė ergonteisinė parama“.

14. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-9731-727/2018 panaikinti, perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ir sumažinti iš ieškovo atsakovei priteistas atstovavimo išlaidas iki 50,00 Eur. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2735-910/2018 ieškovo apeliacinį skundą atmetė, palikdama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-9731-727/2018 nepakeistą, nurodžius, jog nėra pagrindo teigti, kad buvo šalių susitarimas ieškovo darbo užmokestį pervesti į jo sutuoktinės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nes 2017 m. spalio 12 d. prašymu išreikšta tik vieno ieškovo valia, nesuderinta ir nepatvirtinta atsakovės; atsakovė, pervesdama ieškovo darbo užmokestį į jo sutuoktinės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB ,,Medicinos banke“, tinkamai įvykdė paties ieškovo 2017 m. rugsėjo 6 d. prašyme Nr. 17-793 išreikštą valią dėl darbo užmokesčio mokėjimo; byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių 2017 m. rugsėjo 6 d. prašymo Nr. 17-793 suklastojimo faktą; aplinkybė, kad Z. B. banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) buvo naudojama atsakovės atsiskaitymams su asociacija ,,Kompleksinė ergonteisinė parama“ pagal trišalį atsakovės, Z. B. ir asociacijos ,,Kompleksinė ergonteisinė parama“ susitarimą ir pagal kūrybinio bendradarbiavimo sutartį savaime nepaneigia atsakovės atsiskaitymo su ieškovu pagal darbo sutartį tinkamumo.

15. Pareiškėjas, teikdamas 2020 m. kovo 7 d. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-9731-727/2018, naujai paaiškėjusias aplinkybes, kurios jam nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, įrodančias, kad atsakovė, Darbo ginčų komisija ir teismas pareiškėją diskriminavo, įžeidinėjo, kryptingai veikė gaujoje, bendrininkavo, klastojo dokumentus, juos panaudodami prieš pareiškėją bei Z. B., siejo su Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2020 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. 3R-82(2.13-1.) dėl Z. B. 2018 m. gegužės 22 d. pareiškimo, kuriame nurodyta, jog po buvusio darbuotojo pateiktų prašymų įstaigos direktoriui, atsakovė pradėjo tvarkyti pareiškėjos Z. B. banko sąskaitos numerį, savo veiksmais, t. y. vykdomu pareiškėjos Z. B. asmens duomenų tvarkymu pažeisdama Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ADTAĮ) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą; atsakovė privalėjo informuoti duomenų subjektą apie jo asmens duomenų tvarkymą, kaip to reikalauja ADTAĮ 24 straipsnio 2 dalis ir suteikti teisę duomenų subjektui nesutikti su jo asmens duomenų tvarkymu taip, kaip tai numatyta ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalyje, laikantis imperatyvios tvarkos, taikomos, kai duomenų valdytojas gauna asmens duomenis ne iš duomenų subjekto.

16. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog prie pareiškėjo 2020 m. kovo 7 d. prašymo pridėtas Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2020 m. vasario 3 d. sprendimas Nr. 3R-82(2.13-1.) dėl Z. B. 2018 m. gegužės 22 d. pareiškimo neturi esminės reikšmės išspręstam ginčui, kitų įrodymų, patvirtinančių Darbo ginčų komisijos ir teismo bendrininkavimą klastojant faktines aplinkybes ir dokumentus, nesant.

17. Pareiškėjas pateiktu atskiruoju skundu iš esmės laikėsi analogiškos 2020 m. kovo 7 d. prašyme išdėstytajai pozicijos, jog Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2020 m. vasario 3 d. sprendimas Nr. 3R-82(2.13-1.) dėl Z. B. pareiškimo patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjui iki šiol nesumokėtas darbo užmokestis, jis diskriminuojamas, įžeidinėjamas, iš jo yra tyčiojamasi.

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškinęs, jog proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas, galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms, besikreipiančiam su prašymu atnaujinti procesą asmeniui įrodžius bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą proceso atnaujinimo pagrindą. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, procesas gali būti atnaujinamas naujai paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-916/2017; 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019).

19. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo argumentus dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2020 m. vasario 3 d. sprendimo Nr. 3R-82(2.13-1.) dėl Z. B. pareiškimo įrodomosios reikšmės, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, jog šis įtakos įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-9731-727/2018 išspręstam ginčui neturi. Atkreiptinas dėmesys, jog, visų pirma, ginčas kilęs išimtinai tarp ieškovo ir atsakovės dėl darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos ir tinkamo atsiskaitymo pagal 2017 m. spalio 11 d. darbo sutartį Nr. 941, bylos išsprendimui neturėjus jokios įtakos pareiškėjo sutuoktinės Z. B. teisėms arba pareigoms. Tai reiškia, jog Z. B. asmens duomenis sudarančios informacijos tvarkymo pažeidimas negali būti siejamas su įsiteisėjusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-9731-727/2018 nustatytomis aplinkybėmis, nesprendus ir nepasisakius dėl Z. B. ir ieškovą bei atsakovę siejančių tarpusavio teisinių santykių, taip pat nenustačius, nepripažinus, nepakeitus ir nepanaikinus jai jokios materialiosios teisės ar pareigos. Antra, nustačius naujai paaiškėjusią aplinkybę, turėtų iš esmės keistis įsiteisėjusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-9731-727/2018 darytos išvados, pagrįstos faktiniais ir teisiniais argumentais, tačiau minėtas Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2020 m. vasario 3 d. sprendimas Nr. 3R-82(2.13-1.) dėl Z. B. pareiškimo negali būti pripažintas atitinkančiu tokį esminį naujos aplinkybės pobūdį. Pažymėtina, jog Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2020 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. 3R-82(2.13-1.) dėl Z. B. 2018 m. gegužės 22 d. pareiškimo konstatuotas asmens duomenų apsaugos pažeidimas savaime nepaneigia įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-9731-727/2018 nustatytų aplinkybių, jog su ieškovu pagal 2017 m. spalio 11 d. darbo sutartį Nr. 941 atsiskaityta tinkamai, jo paties 2017 m. rugsėjo 6 d. prašymu Nr. 17-793 darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas mokėjus į sutuoktinės Z. B. banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB ,,Medicinos banke“; pinigai gauti. Pareiškėjas be Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2020 m. vasario 3 d. sprendimo Nr. 3R-82(2.13-1.) dėl Z. B. 2018 m. gegužės 22 d. pareiškimo į bylą nepateikęs jokių kitų įrodymų, patvirtinančių jo išdėstytas aplinkybes, kad darbo užmokestis jam nebuvo išmokėtas, atsakovei 2017 m. rugsėjo 6 d. prašymą Nr. 17-793 suklastojus, o sutuoktinės Z. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB ,,Medicinos banke“, naudojus atsiskaitymams su asociacija ,,Kompleksinė ergonteisinė parama“ pagal trišalį atsakovės, Z. B. ir asociacijos ,,Kompleksinė ergonteisinė parama“ susitarimą bei kūrybinio bendradarbiavimo sutartį, kurios atitinkamai leistų abejoti įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-9731-727/2018 konstatuotais faktais.

20. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog atskiruoju skundu pareiškėjas kėlęs pirmosios instancijos teismo šališkumo klausimą, teigdamas, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir suinteresuotas civilinės bylos baigtimi. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nesant kitų pirmosios instancijos teismo šališkumo faktą pagrindžiančių įrodymų be jo jau aptartų išvadų, kurias jis padarė dėl konkrečių faktinių aplinkybių egzistavimo, pagal vidinį įsitikinimą įvertinęs pateiktus įrodymus, nepalankaus pareiškėjui sprendimo priėmimas savaime nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas (CPK 185 straipsnis). Vien pareiškėjo įsitikinimas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atlikęs byloje esančių įrodymų vertinimą, jam turint kitą nuomonę dėl jų aiškinimo, neįrodo teismo šališkumo ar išankstinės nuomonės dėl bylos baigties konkrečios šalies naudai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis, CPK 21 straipsnis).

21. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atmesti atskirąjį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. A2-12235-996/2020 palikti nepakeistą.