Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei dėl Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. sausio 10 d. sprendimo panaikinimo, atlyginimo už 2017 metų lapkričio ir gruodžio mėnesius, vidutinio darbo užmokesčio, procesinių palūkanų ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12. Dokumentų klastojimo faktas ir poreikis inicijuoti ikiteisminį tyrimą dėl dokumentų klastojimo, teismo nuomone, byloje neįrodytas, todėl šio procesinio pobūdžio prašymo teismas netenkino. Teismas akcentavo, kad ikiteisminis tyrimas dėl galimo dokumentų klastojimo yra pradėtas ir vyksta. Teismas taip pat nurodė, kad jokių neteisėtų atsakovės veiksmų ieškovo atžvilgiu nenustatė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

13.1. Šiuo atveju egzistuoja absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai: byloje neišspręsti visi ieškovo reikalavimai; bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas; priimant procesinį sprendimą pasisakyta dėl ieškovo sutuoktinės Z. B. teisių ir pareigų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

15. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų

16. Apelianto teigimu, šiuo atveju egzistuoja absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai: byloje neišspręsti visi ieškovo reikalavimai; bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas; priimant procesinį sprendimą pasisakyta dėl ieškovo sutuoktinės Z. B. teisių ir pareigų.

17. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktą absoliučiu teismo sprendimo negaliojimu pagrindu laikomas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti CPK 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, t. y. perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo tik bylos dalį dėl neišspręstų reikalavimų (CPK 327 straipsnio 2 dalis). Reikalavimas šios normos prasme suprantamas kaip CPK 135 straipsnyje įtvirtintas ieškinio dalykas, kurį ieškovas turi nurodyti ieškinyje, t. y. ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas.

18. Ieškovas pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės nesumokėtą darbo užmokestį už 2017 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius, o nuo 2018 m. sausio 1 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo – vidutinį darbo užmokestį, 6 proc. dydžio procesines metines palūkanas iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas visus šiuos ieškovo ieškinyje pareikštus materialiuosius teisinius reikalavimus išsprendė, pasisakydamas dėl kiekvieno iš jų atskirai. Esant tokioms aplinkybėms, apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė visų ieškovo reikalavimų, atmestinas kaip nepagrįstas.

19. Apeliantas taip pat nurodo, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Šį absoliutų teismo sprendimo negaliojimą pagrindą apeliantas sieja su skundžiamą teismo sprendimą priėmusios teisėjos šališkumu. Apelianto manymu, teisėjos šališkumą rodo tai, kad ji, nagrinėdama bylą ir priimdama sprendimą, vadovavosi dokumentais, kurie, apelianto manymu, yra suklastoti. Nors iš bylos medžiagos matyti, kad dėl nusikalstamos veikos (dokumentų suklastojimo) padarymo apeliantas yra kreipęsis į prokuratūrą, tačiau apeliantas nenurodo, taip pat nepateikia įrodymų, patvirtinančių dokumentų klastojimo faktą. Taip pat pažymėtina, kad 2018 m. gegužės 16 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovas (apeliantas) jau buvo pareiškęs bylą nagrinėjančiai teisėjai nušalinimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja 2018 m. gegužės 21 d. nutartimi konstatavo, kad nėra nušalinimo pagrindų, nustatytų CPK 64 ir 65 straipsniuose, taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti teisėjos nešališkumu, ir ieškovo pareiškimą dėl nušalinimo atmetė. Kai nėra objektyvių duomenų, kad byloje esantys dokumentai yra suklastoti, negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas jais rėmėsi nepagrįstai ir kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas.

20. Apelianto teigimu, priimant skundžiamą sprendimą, buvo nuspręsta dėl jo sutuoktinės Z. B. teisių ir pareigų, nors ji nebuvo įtraukta dalyvaujančiu byloje asmeniu. Kasacinio teismo praktikoje nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2009; 2015 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015). Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 91 punktas). Nagrinėjamu atveju, spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovės nesumokėtą darbo užmokestį, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė yra pervedusi ieškovo prašomą priteisti darbo užmokestį į jo paties 2017 m. rugsėjo 6 d. prašyme nurodytą jo sutuoktinės Z. B. sąskaitą. Tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad buvo nuspręsta dėl Z. B. teisių ar pareigų. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nesprendė ir nepasisakė dėl Z. B. ir ieškovą bei atsakovę siejančių tarpusavio teisinių santykių, taip pat nenustatė, nepripažino, nepakeitė ir nepanaikino jai jokios materialiosios teisės ar pareigos.

21. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nenustatyta absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas. Teisėjų kolegija pasisako dėl ieškovo paduoto apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme

22. Nagrinėjamu atveju su apeliaciniu skundu apeliantas pateikė įrodymus, kuriuos, kaip nurodo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas priimti atsisakė (iš viso 62 dokumentus).

23. Pagal CPK 314 straipsnyje įtvirtintą bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

24. Įvertinus kartu su apeliaciniu skundu pateiktų įrodymų turinį, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas juos priimti atsisakė pagrįstai. Pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Taigi įstatymas nurodo, kad įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Šis reikalavimas vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje. Iš kartu su apeliaciniu skundu pateiktų dokumentų matyti, kad dalis jų buvo pateikti ir priimti pirmosios instancijos teisme, o likę dokumentai yra pertekliniai ir neturintys teisinio ar faktinio ryšio su šioje civilinėje byloje nagrinėjamo reikalavimo dalyku. Dėl šios priežasties apelianto pateiktus įrodymus atsisakytina priimti.

Dėl darbo užmokesčio sumokėjimo

25. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė (viešosios įstaigos sanatorijos „Pušyno kelias“ pareigų perėmėja) sudarė terminuotą darbo sutartį Nr. 941, pagal kurią ieškovas į juristo-teisininko pareigas buvo priimtas nuo 2017 m. spalio 12 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. (t. 1, b. l. 128-129). Viešosios įstaigos sanatorijos „Pušyno kelias“ sanatorijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. P17-493 „Dėl atleidimo iš darbo“ ieškovas nuo 2017 m. gruodžio 31 d. atleistas iš užimamų pareigų pagal DK 69 straipsnio 1 dalį suėjus terminui (t. 2, b. l. 10). Įrašas apie darbo sutarties nutraukimą buvo padarytas darbo sutartyje (t. 1, b. l. 142-143), taip pat duomenys apie ieškovo atleidimą iš darbo perduoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (t. 2, b. l. 11).

26. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovui darbo užmokestis už 2017 m. spalio mėnesį ir už lapkričio mėnesį (avansas) buvo sumokėtas pagal tris kasos išlaidų orderius grynaisiais pinigais (t. 1, b. l. 151-153), o likęs darbo užmokestis už 2017 m. lapkričio mėnesį ir už 2017 m. gruodžio mėnesį kartu su kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas paties ieškovo 2017 m. gruodžio 6 d. prašymu 2017 m. gruodžio 14 d. ir 2017 m. gruodžio 29 d. mokėjimo pavedimais buvo pervestas į ieškovo sutuoktinės Z. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, 16-17).

27. Apelianto teigimu, atsakovė, mokėjimo pavedimais pervesdama pinigines lėšas į jo sutuoktinės Z. B. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė susitarimą dėl darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos. Apeliantas nurodo, kad prieš pasirašant darbo sutartį buvo sudarytas susitarimas darbo užmokestį pervesti į kitą ieškovo sutuoktinės banko sąskaitą. Šią aplinkybę ieškovas grindžia jo 2017 m. spalio 12 d. atsakovei adresuotu prašymu, kuriuo buvo prašoma darbo užmokestį pervesti į Z. B. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 15).

28. Pažymėtina, kad ieškovo nurodytame 2017 m. spalio 12 d. prašyme nėra atsakovės atstovo vizos ar registracijos spaudo, byloje taip pat nepateikta kitų įrodymų, patvirtinančių, jog šis prašymas buvo pateiktas atsakovei ir kad atsakovė jį tenkino. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą atmesti ieškovo teiginį, kad buvo šalių susitarimas atsakovo darbo užmokestį pervesti į ieškovo sutuoktinės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nes 2017 m. spalio 12 d. prašymu išreikšta tik vieno ieškovo valia, kuri nėra suderinta ir patvirtinta atsakovės.

29. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė, pervesdama ieškovo darbo užmokestį į jo sutuoktinės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tinkamai įvykdė paties ieškovo 2017 m. gruodžio 6 d. prašyme išreikštą valią dėl darbo užmokesčio mokėjimo. Apeliantas, nesutikdamas su šia teismo išvada, teigia, kad 2017 m. gruodžio 6 d. ieškovo vardu surašytas prašymas darbo užmokestį pervesti į jo sutuoktinės banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) yra suklastotas, ieškovas jo nėra pasirašęs, o ieškovo sutuoktinė pinigų negavo ir ieškovui jų neperdavė.

30. Konstatuotina, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių nurodyto dokumento suklastojimo faktą (CPK 178, 185 straipsniai). Bylos medžiaga patvirtina aplinkybę, kad dėl dokumentų klastojimo apeliantas yra kreipęsis į prokuratūrą, tačiau byloje nėra nei duomenų, kad ikiteisminis tyrimas apskritai būtų pradėtas, nei juolab kad ikiteisminio tyrimo medžiaga su kaltinamuoju aktu būtų perduota teismui ir teismas būtų konstatavęs nusikalstamos veikos (dokumento suklastojimo) faktą. Taigi, spręsdamas dėl atsakovės prievolės sumokėti ieškovui darbo užmokestį įvykdymo tinkamumo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ieškovo 2017 m. gruodžio 6 d. prašymu, kuriame ieškovas buvo išreiškęs valią darbo užmokestį gauti į jo sutuoktinės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

31. Iš atsakovės pažymų apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas pajamas matyti, kad už 2017 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius ieškovui buvo priskaičiuota 3 244,99 Eur darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų (t. 2, b. l. 18-19). Šios sumos ieškovui sumokėjimą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – kasos išlaidų orderiai ir mokėjimo pavedimai (t. 2, b. l. 13-17).

32. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad Z. B. banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) buvo naudojama atsakovės atsiskaitymams su Asociacija kompleksinė ergonteisinė parama pagal trišalį atsakovės, Z. B. ir Asociacijos kompleksinė ergonteisinė parama susitarimą ir pagal Kūrybinio bendradarbiavimo sutartį, teisėjų kolegijos vertinimu, savaime nepaneigia atsakovės atsiskaitymo su ieškovu pagal darbo sutartį tinkamumo. Tiek Darbo ginčų komisija, tiek pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ieškovas, 2017 m. rugsėjo 6 d. prašyme išreikšdamas valią, jog darbo užmokestis būtų pervedamas į minėtą sąskaitą, ją nurodė kaip savo sutuoktinės Z. B., o ne Asociacijos kompleksinė ergonteisinė parama, sąskaitą.

33. Byloje nustačius, kad atsakovė su ieškovu pagal darbo sutartį atsiskaitė tinkamai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė kaip nepagrįstą tiek pagrindinį ieškinio reikalavimą dėl darbo užmokesčio priteisimo, tiek išvestinius reikalavimus dėl vidutinio darbo užmokesčio ir procesinių palūkanų priteisimo.

34. Apelianto argumentai, kad jo 2017 m. lapkričio 27 d. rašto dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo pagrindu darbo sutarties sąlygos buvo pakeistos, taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

35. Byloje nustatyta, kad ieškovas 2017 m. lapkričio 27 d. pateiktu raštu prašė atsakovę šalių susitarimu pakeisti terminuotą darbo sutartį į neterminuotą, darbo užmokestį mokėti du kartus per mėnesį, taip pat leisti pareigas vykdyti nuotoliniu būdu ir šiuo pagrindu darbo sutartyje numatyti 70 procentų priedą prie darbo užmokesčio (t. 2, b. l. 12, 42). Bylos duomenimis, nurodytas ieškovo prašymas atsakovės atstovo buvo vizuotas du kartus: pirmą kartą įrašant vizą „Prašymą tenkinti be 70 % priedo”, antrą kartą – „Darbo sutarties sąlygas palikti sena redakcija”. Taigi galutine viza atsakovės atstovas išreiškė valią netenkinti ieškovo prašymo, paliekant galioti esamas darbo sutarties sąlygas.

36. Pažymėtina, kad pagal DK 46 straipsnio 4 dalį darbdaviui sutikus su darbuotojo prašymu ar darbdaviui pateikus kitą pasiūlymą ir darbuotojui sutikus, laikoma, kad darbo sąlygos yra pakeistos, padarius atitinkamą darbo sutarties pakeitimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši teisės nuostata ieškovui, kaip aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčiam ir teisininko-juristo pareigas einančiam asmeniui, turėjo būti žinoma. Nagrinėjamu atveju ieškovo ir atsakovės sudarytoje darbo sutartyje jokių pakeitimų padaryta nebuvo, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad darbo sutartis nebuvo pakeista. Byloje nenustatyta, kad ieškovas butų prašęs atsakovę įrašyti pakeitimus į darbo sutartį, taip pat kad būtų inicijavęs darbo ginčą iki kol nepasibaigė darbo sutarties terminas. Išdėstyti motyvai teikia pagrindą konstatuoti, kad tarp šalių nebuvo pasiektas susitarimas pakeisti darbo sutarties sąlygas, be kita ko, darbo sutartį pakeisti iš terminuotos į neterminuotą.

Dėl neturtinės žalos

37. Nagrinėjamos bylos atveju apeliantas neturtinę žalą kildina iš atsakovės į ieškovą nukreiptų patyčių, diskriminacijos, dokumentų klastojimo. Apelianto teigimu, dėl šių atsakovės veiksmų jis pasiligojo ir tapo neįgalus.

38. DK 151 straipsnis nustato, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

39. Pažymėtina, kad neturtinei žalai už neturtinių vertybių pažeidimą atlyginti būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2008).

40. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą yra neįrodytas ir nepagrįstas (deklaratyvus, paremtas hipotetinėmis prielaidomis ir subjektyvaus vertinimo teiginiais). Apeliaciniame skunde apelianto teiginiai dėl patirtos neturtinės žalos taip pat grindžiami abstraktaus pobūdžio samprotavimais apie atsakovės ir teismo kartu vykdomą į ieškovą nukreiptą psichologinį smurtą. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų ieškovo teiginius, kad atsakovė iš ieškovo tyčiojosi, jį diskriminavo, naudojo psichologinį smurtą, taip pat nenustatytas ir dokumentų klastojimo faktas. Nenustačius neteisėtų atsakovės veiksmų, kaip būtinos sąlygos civilinei atsakomybei kilti, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamu sprendimu teismas iš ieškovo atsakovei priteisė neadekvačią išlaidų sumą teisinei pagalbai apmokėti. Apelianto vertinimu, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atsakovės turėtų teisinės pagalbos išlaidų suma mažintina iki 50 Eur.

42. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimo nesprendė ir jų iš ieškovo nepriteisė, todėl ieškovo prašymas sumažinti atsakovės patirtas iš ieškovo priteistinas teisinės pagalbos išlaidas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti apeliacinį skundą.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą.