- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-05-27
- Bylos Nr.
- 2-287-443/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-00166-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arturas Rauktys
- Ieškovas
- J. Ž.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybės
- Advokatai
- Juozas Gabraitis
- Kategorijos
- 44.5.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant Eglei Macijauskienei, dalyvaujant ieškovei J. Ž., jos atstovui advokatui Juozui Gabraičiui, atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės atstovams – Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorei R. Jačiauskienei ir Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Teisės valdybos vyriausiajam specialistui V. Burneikai, viešame teismo posėdyje nagrinėdamas civilinę bylą pagal J. Ž. ieškinį dėl 12300 Lt žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė teismui pareikštu ieškiniu prašo priteisti jai iš atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės 10000 Lt neturtinę bei 2300 turtinę žalą, padarytas ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtais veiksmais. Nurodo, kad 2010 m. vasario 17 d. Šakių RPK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 91-1-00071-10 dėl neteisėto disponavimo narkotikais. Tą dieną apie 21.30 val. J. Ž. bute (duomenys neskelbtini), įtartas neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, buvo sulaikytas ieškovės sūnus V. Ž., kuriam Šakių rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 19 d. nutartimi paskyrė suėmimą 14 d. laikotarpiui. 2010 m. kovo 3 d. po pietų ieškovė atvyko į Šakių RPK budėtojų dalies patalpas, norėdama priduoti sūnui maisto. Ten pat užėjęs tyrėjas V. B. pasakė, kad J. Ž. turinti su juo eiti į kabinetą duoti parodymų. Ieškovei atsisakius, tyrėjas paėmęs už rankos ir nusivedęs į policijos komisariato antrame aukšte esantį kabinetą. J. Ž. atsisakius duoti parodymus prieš areštinėje esantį sūnų – neva jis prekiavo narkotikais, tyrėjas surašė laikinojo sulaikymo nutarimą, vėliau ir protokolą, o ieškovę patalpino į areštinę. Tyrėjas tai daręs vien dėl to, kad areštinėje, būdama garbaus 70 m. amžiaus, ji palūžtų psichologiškai bei iš baimės duotų kaltinimui pagrįsti reikiamus parodymus. J. Ž. teigia, jog nebuvo padariusi jokio nusikaltimo, tačiau kitą dieną jai buvo įteiktas išgalvotas įtarimas neva ji įtariama tuo, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdama tikslą jas platinti, t. y. 2010 m. vasario pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens įgijo narkotines medžiagas, kurias laikė savo dukters V. B. bute, turėdama tikslą jas platinti, bei jas platino, ir šiais veiksmais padarė LR BK 260 str. l d. numatytą nusikaltimą. Toks pareigūno elgesys labai pakenkė jos sveikatai. Atvykus advokatui A. Miliauskui į areštinę, jai buvo iškviesta greitoji medicininė pagalba, nes labai skaudėjo galvą, buvo silpna, spaudė krūtinę. Medikai suteikė pirmąją medicininę pagalbą. J. Ž. nurodo, kad po šio sukrėtimo gydosi iki šio laiko. Praėjus beveik trejiems metams jaučia pastovią baimę, bijo policijos, prastai miega, sapnuoju košmarus, naktį šokinėja iš lovos. 2010 m. kovo 4 d. 16 val. J. Ž. buvo paleista iš areštinės ir daugiau su ja niekas jokių procesinių veiksmų neatliko. 2012 (ieškovės klaida, turi būti –2010) m. rugsėjo 3 d. jos atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, ir įtarimai panaikinti, kas akivaizdžiai parodo, kad ji buvo visiškai nepagrįstai persekiojama ir tuo labiau – neteisėtai laikinai sulaikyta, ji nebuvo įvykdžiusi jokio nusikaltimo, ir tyrėjas V. B. tai žinodamas, tyčia ignoruodamas žmogaus teises ir rodydamas nepagarbą senolei, ją uždarė į areštinę. Prokuroras, kuris organizavo ir kontroliavo šį tyrimą, nutarimo nepanaikino ir toleravo tokį pareigūnų neteisėtą elgesį. Ikiteisminio tyrimo byloje nėra jokių duomenų, kad ji būtų slėpusis, bėgusi nuo ikiteisminio tyrimo ar kitų pareigūnų. Laikino sulaikymo protokole nurodyta, kad ji neteista, pensininkė. Ikiteisminis tyrimas Šakių RPK NTS baudžiamojoje byloje Nr. 91-1-00071-10 pradėtas 2010 m. vasario 17 d., ji sulaikyta 2010 m. kovo 3 d., įtarus, kad padarė nusikaltimą vasario pradžioje, t y. buvo sulaikyta praėjus mėnesiui. Byloje nėra jokių faktinių duomenų, kad per šį laikotarpį ji būtų bandžiusi trukdyti procesui, paveikti liudytojus ar nukentėjusiąją, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktinius įrodymus bei dokumentus. Ji tiktai rūpinosi savo sūnumi, kuris buvo suimtas ir uždarytas į areštinę. Praėjus tokiam laikotarpiui po sūnaus įtariamos nusikalstamos veikos padarymo, sulaikymas neturint jokių duomenų, kad ji bando trukdyti procesui, buvo beprasmis, nes per tokį laikotarpį jau seniai galėjo paveikti liudytojus ir sunaikinti (pakeisti) įrodymus, jei tokių būtų buvę ar pats nusikaltimas būtų buvęs padarytas. J. Ž. nurodo, kad yra ištekėjusi, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nebuvo įtariama padariusi vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus. Nors skiriant kardomąją priemonę ar atliekant kitus procesinius veiksmus asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, įrodymai netiriami, tačiau buvo privalu atsižvelgti į tikėtinumą, kad ji vengs tyrimo ir teismo, trukdys nustatyti tiesą, darys naujus nusikaltimus, trukdys procesui ir t. t. Nebuvo jokios informacijos apie nusikaltimo sudėties požymius, taip pat buvo abejotina, ar išvis buvo kokia tai prielaida, kad ji disponuoju narkotikais ir yra įvykdžiusi nusikaltimą. Todėl pagal turimus faktinius duomenis nebuvo pakankamo pagrindo pagrįstai manyti, kad jos laikinojo sulaikymo momentu buvo sulaikymui taikyti būtinosios sąlvgos ir pagrindai, todėl laikinas sulaikymas vertintinas kaip neteisėtas, neadekvatus ir toje situacijoje nebūtina laikina laisvės apribojimo priemonė. J. Ž. prašo priteisti iš atsakovės 10000 Lt neturtinei žalai ir 2300 Lt turtinei žalai atlyginti. Iš bylos įrodymų matyti, kad dėl nepagrįstai ir neteisėtai taikyto sulaikymo ji turėjo 2500 Lt advokato išlaidų, kas laikytina žala, kuri buvo patirta dėl išlaidų gynybai nuo nepagrįsto baudžiamojo proceso (kaltinimo ir procesinės prievartos priemonės, o taip pat atstovavimo civiliniame procese). Prašomas priteisti 10000 Lt neturtinės žalos dydis yra teisėtas ir pagrįstas. Nors laikinasis sulaikymas buvo pritaikytas trumpą laiką, tačiau ši priemonė buvo susijusi su ieškovės laisvės suvaržymu. Ji buvo laikinai sulaikyta dėl įtarimo padarius sunkų nusikaltimą. J. Ž., būdama garbaus amžiaus pensininkė, sąžiningai nugyvenusi gyvenimą ir neturėjusi jokių problemų su teisėsauga, užauginusi 6 vaikus, buvo sulaikyta ir patalpinta į areštinę, kartu su suimtu sūnumi, ir toks elgesys jai neabejotinai sukėlė stresą, didelius neigiamus išgyvenimus tiek jai pačiai, tiek artimiesiems, pablogėjo reputacija minėtų asmenų akyse, į patirtos turtinės žalos dydį. Atsižvelgtina ir į tai, kad paleista iš sulaikymo ir išėjusi iš areštinės, ji mėnesį be vaistų negalėjo užmigti, paūmėjo visos ligos, o ypač hipertenzija ir širdies liga. Sutrikusią sveikatą jaučia iki šio laiko ir gydosi medicinos įstaigose, suluošintas jos likimas, ir visa tai atsilieps likusiam jos gyvenimui, be to, dėl savo pažeistų teisių ji dar turi bylinėtis su galingomis ir žymiai stipresnėmis šalimis (institucijomis), kas nepriduoda, sveikatos.
Teismo posėdžio metu ieškovė, palaikydama ieškinį, nurodė, kad 2010 m. kovo 3 d. ji atvažiavusi pas sūnų V. Ž., kuris gyvenęs su ieškove. Sūnus buvęs sulaikytas Šakių RPK areštinėje už tai, kad pardavęs narkotikus. Atėjęs policijos pareigūnas E. P., patikrinęs, ką atnešusi, ir paskui nunešęs jos sūnui. Jai liepęs laukti. Po kiek laiko iš antro aukšto atėjęs V. B. ir liepęs pasirašyti ant tokio lapo. Ji atsisakiusi pasirašyti. Po kiek laiko vėl liepęs pasirašyti. Ji pasakiusi, kad nesuprantanti, dėl ko ir prašiusi tą raštą perskaityti. Tyrėjas neskaitęs ir ieškovė nesirašiusi. Paskui vėl nuvedęs paėmęs už rankos prie stalo, kad pasirašytų, bet ji atsisakiusi pasirašyti. Tada ją nuvedęs tokiu siauru koridoriumi ir pasakęs, kad uždaro 48 val. Jai nesakę, kodėl uždaro. Sakęs, kad uždaro už tai, kad nepasirašiusi. Liepę jai nusirengti, bet nesirengusi, prašiusi ją išleisti į stotį, bet neišleidę. E. P. iškratęs jos rankinę, bandęs išrengti. Paprašiusi leisti pas budintį paskambinti advokatui. Leidę paskambinti, ir ji paskambinusi advokatui J. Gabraičiui. Jis pasakęs, kad atvažiuos rytą ir išsiaiškins. Ją įstūmę į kamerą ir palikę, kameroje buvusi baisi smarvė, plaukioję balos, jai pradėjusi ūžti galva, buvę labai bloga ir negera. Bijojusi numirti iki ryto. Jos sūnus tuo metu buvęs kitoje kameroje. Jis buvo kaltinamas neteisingai, neteisingai nuteistas už tai, kad atseit pardavė kažkokį maišiuką su narkotikais. Ji tuo netikinti, teismai neteisingai nuteisė. Nė vienas jos vaikas neužsiimantis tuo. Rytą atvažiavęs advokatas, ji visai buvo nusilpusi. Prašiusi iškviesti greitąją ir iškvietę. Davę jai vaistų, ir ji po kokios valandos atsigavusi. Paprašiusi, kad advokatas jai perskaitytų, koks tas raštas. Jis perskaitęs, buvę parašyta, kad ji turėjusi narkotikų ir juos laikiusi. Niekada nebuvo sirgusi ir 15 m. nesilankiusi pas daktarus. Neskaudėję nei galvos, nei širdies. Pradėjusi gydytis po to įvykio. Sutrikęs širdies ritmas, nepadedantys nei vaistai. Per mėnesį du kartus kviečianti greitąją. Širdies permušimai būnantys nuolat. Išsivežantys į Šakius, darantys tyrimus. Ją nekaltai apkaltinę, ir todėl jos sveikata pablogėjusi, tik dėl šito atvejo. Dabar visą gyvenimą ji turėsianti pirkti vaistus, jai sugadinę gyvenimą, pensija maža, neturinti pinigų vaistams pirkti, gydytojas sakęs, kad visam gyvenimui bus, pergyvenusi, kad ją uždarė. Dėl sveikatos reiškia neturtinės žalos ieškinį. Pergyvenusi, kad sūnus uždarytas. Jis turi mažą mergaitę, marti vėl nėščia. Pas juos buvusi krata, neradę nieko. Ieškoję ir su šunimi. Ji – senas žmogus, daug šnekanti, bet sakanti teisybę. Buvusi apklausta Bacevičiaus kabinete. Ant jos šaukę. Pasirašiusi, kad nieko nerado. Ją, seną žmogų, uždarę, buvę parašyta, kad ji laikiusi narkotikus. Jai perskaitęs advokatas A. Miliauskas. Jai sveikatą sugadinę. Ji buvusi neteisingai uždaryta. Reikėję rasti pas juos, kad galėtų uždaryti.
Atsiliepimas
Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas bei neteisėtas ir negali būti patenkintas. Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 91-1-00071-10 buvo pradėtas nustatyta tvarka dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, tai yra pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 str. 1 d., todėl galima teigti, kad policijos pareigūnai gavę duomenis apie nusikalstamą veiką teisėtai ir pagrįstai pradėjo ikiteisminį tyrimą. Baudžiamojoje byloje Nr. 91-1-00071-10 ieškovės laikinas sulaikymas buvo grindžiamas procesiniu ikiteisminio tyrimo pareigūno sprendimu. Mano, kad ieškovės laikinas sulaikymas Konvencijos 5 straipsnio požiūriu buvo teisėtas. Europos Žmogaus T. T. pasisakė, kad įtarimo pagrįstumas būtinas tam, kad būtų galima pateisinti asmens suėmimą Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c papunkčio prasme ir yra ne tokio paties lygio, koks reikalingas pripažinti asmenį kaltu nusikaltimo padarymu. Todėl faktai, keliantys tokį įtarimą, neturi būti tokie pat įtikinantys, kokie turėtų būti vėlesnėse baudžiamojo proceso stadijose. Dėl šių aplinkybių ieškovė negali teigti, kad buvo atlikti veiksmai, kuriuos teisės aktai draudžia atlikti. Šakių rajono apylinkės prokuroras išnagrinėjęs advokato skundą dėl J. Ž. sulaikymo ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 91-1-00071-10 skundo netenkino ir nurodė, kad šis nutarimas, kol vyksta ikiteisminis tyrimas, gali būti apskųstas Šakių rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui, bet ieškovė ir advokatas nepasinaudojo tokia teise ir neskundė policijos pareigūnų ir prokuroro veiksmų ikiteisminio tyrimo teisėjui. Todėl Policijos departamentas mano, kad ieškovė nepagrįstai ir neteisėtai teigė, jog jos atžvilgiu policijos pareigūnai atliko neteisėtus proceso veiksmus (pradėjo ikiteisminį tyrimą, laikinai sulaikė ir kitus veiksmus). Ieškovės laikinas sulaikymas buvo teisėtas, paskirtas pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs BPK, turint įrodymų, kurie sudarė pagrindą ieškovę įtarti nusikaltimo padarymu. Buvo atsižvelgta į tikėtinumą, kad įtariamoji vengs ikiteisminio tyrimo, teismo, kliudys nustatyti tiesą. Sulaikymo pagrindai susiję su pagrįstu manymu, kad ieškovė padarė nusikaltimą. Procesinis sprendimas motyvuotas, BPK nustatyta tvarka nepanaikintas. Pagal Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką civilinėse bylose baudžiamosios bylos nutraukimas ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nereiškia iki tol buvusių baudžiamųjų procesinių sprendimų neteisėtumo, jeigu jie buvo priimti laikantis procesinių normų. Policijos departamentas mano, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 91-1-00071-10 nutraukimas ieškovės atžvilgiu dėl nesurinktų pakankamai duomenų, pagrindžiančių jos kaltę, ieškovei nesuteikė galimybės teigti, kad ji įgyja absoliučias teises į žalos atlyginimą ir jai dėl žalos atlyginimo priteisimo nereikia kitų tam būtinų įstatyme nustatytų sąlygų. Baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės ir civilinėje byloje įrodinėtinos aplinkybės gali nesutapti. Baudžiamojoje byloje, kurioje priimtas sprendimas nutraukti tyrimą dėl to, kad ieškovės veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties, netapačios aplinkybėms, kurias reikia nustatyti vertinant teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumą civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo, be to, ir tos pačios aplinkybės civilinėje byloje gali turėti kitokią teisinę reikšmę. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą – asmens konstitucinė teisė. Ši teisė įtvirtinta ir CK 6.250 str. Ši teisės norma taip pat įpareigoja teismą, nustatant neturtinės žalos dydi, atsižvelgti į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Padarytoji žala turi būti neteisėtų asmens veiksmų ar neveikimo rezultatas, todėl turi egzistuoti tam tikras ryšys tarp ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų veikos ir atsiradusios žalos. Ieškovė, nustatydama jai padarytą žalą ir turėtas išlaidas, privalėjo atsižvelgti į tai, kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu ir nurodyti, kada kokią patyrė žalą dėl pareigūnų veiksmų bei kokiu teisiniu pagrindu patirta žala turi būti kompensuojama. Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė teigia, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi.
Teismo posėdžio metu Policijos departamento atstovas, palaikydamas atsiliepime išdėstytą poziciją, nurodė, jog įvertinus visą turimą informaciją galima daryti išvadą, kad viskas prasidėjo nuo to, kad ieškovės sūnus buvęs sulaikytas už narkotikų platinimą. Buvusi padaryta krata, atliktos apklausos. Jis gyvenęs kartu su ieškove, ir ieškovė turėjusi žinoti, kad sūnus platinantis narkotikus. Buvę įrašyti pokalbiai tarp jų, ir pareigūnai turėję teisę pradėti veiksmus. Ieškovė buvusi sulaikyta teisėtai, jai pateikti kaltinimai ir ji buvo apklausta. Pareigūnai turėję teisę ją sulaikyti ir paskui spręsti, ar tikslinga laikyti sulaikyme. Ieškovė buvusi paleista, bet tai nereiškia, kad sulaikymas buvęs neteisėtas. Ieškovė aiškinanti, kad pakilo jos kraujospūdis, sutriko širdies veikla. Tas pasekmes galėję sukelti pergyvenimai dėl sūnaus, kuris jau yra nuteistas. Atstovo neįtikino, kad ieškovė patyrė tokią žalą, todėl ji neteisėtai reikalauja ją atlyginti. Priežastinio ryšio tarp sulaikymo ir sveikatos pablogėjimo nėra.
Kauno apygardos prokuratūra. Atstovaujanti Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą ir Lietuvos Respublikos valstybę, su pareikštu ieškiniu nesutiko, atsiliepime nurodė, kad nagrinėjamoje byloje dėl ieškovės nėra priimtas išteisinamasis nuosprendis. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jos kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 260 str. l d., padarymo. Valstybė turi pareigą taikyti atitinkamas baudžiamojo persekiojimo ir procesinio poveikio priemones asmeniui, kuris yra įtariamas padaręs nusikaltimą. Iš ieškovės pateiktų dokumentų matyti, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 91-1-00071-10 buvo pradėtas pagal LR BK 260 str. l d., t. y. dėl neteisėto narkotinių medžiagų platinimo. Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje buvo atliekamas ne tik dėl J. Ž. galimai padarytos nusikalstamos veikos, bet ir kitų asmenų. J. Ž. buvo taikyta procesinė prievartos priemonė – laikinas sulaikymas. Procesinė prievartos priemonė taikyta atsižvelgiant į LR BPK 140 str. nustatytą tvarką. J. Ž. gynėjas prokurorui skundė ikiteisminio tyrimo pareigūno 2010 m. kovo 3 d. nutarimą laikinai sulaikyti asmenį, tačiau prokuroras skundo netenkino, nutarimo nepanaikino. J. Ž. buvo išaiškinta galimybė prokuroro nutarimą netenkinti gynėjo skundo apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui, tačiau šia teise ji nepasinaudojo. Taigi baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka nebuvo konstatuoti ikiteisminio tyrimo pareigūno neteisėti veiksmai taikant procesinę prievartos priemonę laikiną sulaikymą J. Ž.. Duomenų, leidžiančių teigti, kad pranešimas apie įtarimą J. Ž. įteiktas nepagrįstai, ieškovė nepateikė. Teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tuo atveju, jeigu, taikant procesinės prievartos ar kardomąsias priemones buvo įvykdyti neteisėti veiksmai. Nesant veiksmų neteisėtumo, negalima patenkinti reikalavimų dėl tokiais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Nors ieškovė nurodė, kad dėl laikino sulaikymo ji patyrė daug dvasinių išgyvenimų, streso, pablogėjo reputacija, sulaikymas pakenkė sveikatai, po sukrėtimo gydosi iki šiol, jaučia pastovią baimę, prastai miega, sapnuoja košmarus, paūmėjo visos ligos, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Iš pateiktų medicininių dokumentų išrašų matyti, kad ieškovė sveikata skundėsi dar iki laikino sulaikymo, kad ji gydosi lėtines ligas, todėl negalima daryti kategoriškos išvados, kad tarp laikino sulaikymo ir pablogėjusios sveikatos yra priežastinis ryšys. Be to, ieškovė neįrodė, kad šios ligos yra galimai neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro veiksmų pasekmė. Pareigūnų veiksmų neteisėtumas yra viena iš sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, o nenustačius visų trijų sąlygų šiai atsakomybei kilti ieškovės ieškinys turėtų būti atmestas. Kadangi nenustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro atlikti veiksmai yra neteisėti, todėl J. Ž. baudžiamojo proceso metu patirtos išlaidos – 300 Lt turtinė žala LR CK 6.272 str. pagrindu nepriteistina. J. Ž. nurodoma ir prašoma priteisti 2000 Lt suma, kaip neteisėtais veiksmais padaryta turtinė žala, LR CK 6.272 str. prasme nėra turtinė žala, tai yra išlaidos advokato pagalbai apmokėti (LR CPK 98 str.), todėl šis prašymas atmestinas.
Teismo posėdžio metu Kauno apygardos prokuratūros atstovė nurodė, jog žalos atlyginimas dėl pareigūnų veiksmų atsiranda tada, kai nustatoma, kad buvo atlikti neteisėti veiksmai. Ieškovė mananti, kad buvo neteisėtai sulaikyta ir dėl to jai sutrikusi sveikata. Ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dėl narkotikų platinimo. Pareigūnai turėję duomenų, kad J. Ž. galėjusi padėti sūnui slėpti narkotikus. Pas jo sūnų V. Ž. buvo rastas telefonas su SIM kortele ir nustatyta, kad jis perspėjo motiną, kad paslėptų narkotikų likučius. 2010 m. kovo 2 d. tyrėjas Simaitis surašė tarnybinį pranešimą, kad iš V. Ž. paimtas mobilaus ryšio telefonas su SIM kortele ir kad jis žinute perspėjo motiną paslėpti narkotikų likučius. Skundas dėl ieškovės sulaikymo buvęs, bet nutarimas nebuvęs panaikintas. Sprendžiant, ar buvo padaryta žala, turinti įrodyti ieškovė. Ieškovė teigianti, kad jai sutrikusi sveikata. Taip pat ji aiškinanti, kad pergyveno dėl sūnaus. Pateikti medicininiai dokumentai yra nuo 2011 metų, todėl negalima teigti, kad ieškovės sveikata pablogėjusi būtent po to įvykio. Ieškovei nustatytos ligos yra lėtinės. Kauno apygardos prokuratūra mano, kad ieškovė neįrodė, jog yra priežastinis ryšys tarp jos sulaikymo ir susirgimų.
L. V. B. teismo posėdžio metu parodė, kad ieškovę J. Ž. pažįstąs nuo tos baudžiamosios bylos tyrimo – liudytojas buvo tyrėjas V. Ž. byloje. Jokių asmeninių santykių neturi. Kiek prisimenąs, iš pradžių dirbę operatyviniai darbuotojai, po to – jis. V. Ž. pavykę įsinešti į areštinę telefoną. Radę žinučių, kad motina paslėptų narkotines medžiagas. Tada atlikę jos namuose kratą, V. Ž. sesers bute radę tik svarstykles su narkotinių medžiagų pėdsakais. Tai buvęs J. Ž. sulaikymo motyvas. Kaip viskas vykę, jau nelabai atsimenąs. Žinąs, kad ieškovė labai isterikavusi. Kada pareiškęs įtarimą, dabar negalįs tiksliai pasakyti. Jį pagrindęs duomenimis, esančiais byloje. Tyrėjas organizuoja savo darbą: galima kviesti ir šaukimu, bet yra atvejų, kada reikia spręsti neatidėliotinai. Duomenys, kad sūnus prašo paslėpti narkotines medžiagas, reiškia, kad ji jomis disponavo. Tuoj pat po nusikaltimo padarymo buvęs sulaikymas. Gali būti, kad ir kitą dieną. Telefoną radęs ne jis, ir jis jo neturėjęs. Negalįs atsakyti, kas iš pareigūnų juo siuntęs žinutes. V. Ž. tikrai siuntęs nakties metu. Ieškovės marčios negąsdinęs, buvo atvažiavęs tik vieną kartą pas ją. Jų procesinius veiksmus kontroliavusi prokuratūra. Jokių pastabų nebuvę. Nieko neteisėto tyrime nebuvo įžvelgta.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys nepagrįstas ir netenkintinas.
Pagal LR CK 6.245 str. nuostatas, civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius. Deliktinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais. Pagal LR CK nuostatas, civilinė atsakomybė atsiranda tik esant šioms sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltei (LR CK 6.246 str., 6.247 str., 6.248 str., 6.249 str., 6.250 str.). Pagal LR CK 6.249 str. 1 d. žala yra asmens turto netekimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. LR CK 6.250 str. reglamentuoja neturtinės žalos klausimus, pagal šio straipsnio nuostatas, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, reputacijos pablogėjimas ir kt. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.
Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, nustatyta LR CK 6.272 straipsnio 1-3 dalyse. Šio straipsnio 3 d. numato ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo veiksmų, atlyginimą. LR CK 6.272 str. 1 dalyje išvardyti veiksmai, kurie gali būti pripažinti neteisėtais: neteisėtas nuteisimas, neteisėtas suėmimas kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėtas sulaikymas, neteisėtas procesinės prievartos priemonių pritaikymas. Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų, tuo tarpu nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Taigi ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo LR CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.
Šios kategorijos bylose civilinio proceso įstatymo nenumatyta teismo išimtinio aktyvumo, t. y. pareigos teismui imtis aktyvių veiksmų ir pačiam rinkti įrodymus.
Ieškovė savo reikalavimus atlyginti jai padarytą 2300 Lt turtinę ir 10000 Lt neturtinę žalą kildina iš, jos manymu, neteisėto 2010 m. kovo 3 d. jos sulaikymo. Ji teigia, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ją sulaikė ne dėl to, kad ji padarė nusikalstamą veiką o dėl to, kad duotų parodymus prieš savo sūnų. J. Ž. nurodo, jog tai patvirtina aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu buvo nutrauktas. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas taip pat akivaizdžiai įrodąs, kad ji buvusi nepagrįstai persekiojama, ir, tuo labiau, neteisėtai laikinai sulaikyta.
Aplinkybė, kad ieškovės atžvilgiu Šakių rajono apylinkės prokuratūros 2010 m. rugsėjo 30 d. buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jos kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., įvykdymo (b. l. 12), nors ir būdama reikšminga civilinės atsakomybės požiūriu, nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas, kardomosios priemonės pritaikymas bei kiti su kaltinimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio. Reikšminga aplinkybė yra bylos nutraukimo pagrindas. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių ieškovės kaltę dėl nusikalstamos veikos, nereiškia baudžiamųjų procesinių veiksmų neteisėtumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas, kaip tokie, nėra pagrindas preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006, 2007 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2007). Tik išteisinamasis nuosprendis reiškia, kad asmuo yra nekaltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2008 m. sausio 15 d. nutartis byloje Nr. 2K-P-l00/2008).
Sprendžiant valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus klausimą, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; kaip įvertintas ikiteisminio tyrimo procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009, 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008). Iš teismui apžiūrai pateiktos baudžiamosios bylos Nr. 91-1-00071-2010 bei šalių pateiktų duomenų neginčijamai nustatyta, kad ieškovės sūnus V. Ž. Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu, kuris Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 2 d. bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartimis paliktas nepakeistas, pripažintas kaltu įvykdęs nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 1 d. (t. 4, 25-34, 84-93; šios bylos 24-26 b. l.) Šakių rajono policijos komisariato pareigūnai, įtardami V. Ž. nusikaltimą, 2010 m. vasario 17 d. atliko kratą V. Ž. gyvenamojoje vietoje – jo motinai ieškovei J. Ž. priklausančiame bute Nr. 20, esančiame (duomenys neskelbtini). Iš kratos protokolo, apžiūros protokolo bei fotolentelės Nr. 2, esančių apžiūrai pateiktoje baudžiamojoje byloje Nr. 91-1-00071-10 (t. 1, 4-5, 6-9, 11 b. l.) matyti, kad ieškovės buto gyvenamuosiuose kambariuose be kita ko rastos ir paimtos dvi polietileno pakuotės su užrašais ATEST PZH: HŽ/C/00521/04 ir su viduje esančiais užspaudžiamais maišeliais. Tą pačią dieną V. Ž. laikinai sulaikytas (t. 2, 130 b. l.). 2010 m. vasario 18 d. jam pranešta apie įtarimą padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d. (t. 2, 132 b. l.). 2010 m. vasario 18 d., be to, atlikta krata ieškovės J. Ž. dukters ir V. Ž. sesers V. B. bute Nr. 29, esančiame tame pačiame name, kuriame gyvena ieškovė ir jos sūnus V. Ž., – (duomenys neskelbtini) A. A. kratą V. B. bute rasta ir paimta: 1 plastmasinis užspaudžiamas maišelis su tuščiais, naujais plastikiniais maišeliais, raudonos spalvos dėžutė su užrašu „Elektonic pocket scale“, kurios viduje elektroninės svarstyklės „Diamond“ metalo spalvos ir per pusę tamsiai mėlynos spalvos ir liekanos (t. 1, 16-17), kaip nustatyta 2010 m. kovo 3 d. specialisto išvadoje – kanapių (ir jų dalių) ar kanapių dervos sudėtyje esančių kanabinoidų, t. y. narkotinių medžiagų (t. 1, 84-85 b. l.). Iš apžiūrai pateiktos baudžiamosios bylos Nr. 91-1-00071-10 taip pat matyti, jog sulaikant V. Ž. jis sugebėjo į areštinės kamerą įsinešti mobilaus ryšio telefoną, kuriuo areštinėje naudojosi iki 2010 m. vasario 19 d. 8.35 val. Iš to, kad atlikus kratą V. B. bute, kuriame gyveno V. Ž., nebuvo rasta narkotinių medžiagų, o tik elektroninės svarstyklės su narkotinių medžiagų likučiais, pareigūnai sprendė, jog V. Ž. telefonu pranešė savo motinai J. Ž., kad paslėptų narkotines medžiagas (t. 1, 93-96 b. l.).
Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti ieškovei taikyto laikino sulaikymo neteisėtumo. Pagal BPK 178 str. ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali taikyti procesines prievartos priemones ir atlikti kitus BPK numatytus veiksmus. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) 5 straipsnis nustato, kad niekam laisvė negali būti atimta kitaip, kaip šiame straipsnyje numatytais atvejais ir įstatymo nustatyta tvarka. Šioje tarptautinėje normoje nustatytas išsamus sąrašas pagrindų, kuriais remdamasi valstybė gali riboti žmogaus laisvę, tarp jų – pagrįstas įtarimas padarius nusikaltimą (Konvencijos 5 straipsnio 1 dalis c papunktis). Konvencija reikalauja teisėto suėmimo, o ne teisėto pripažinimo kaltu. Atsižvelgiant į tai, kas buvo nurodyta, į tai, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiama ne tik už platinimą, bet ir už narkotinių medžiagų laikymą ar gabenimą, galima daryti išvadą, kad įtarimas padarius nusikaltimą buvo pagrįstas, ieškovei taikyta procesinė prievartos priemonė buvo grindžiama byloje nustatytomis aplinkybėmis, atitiko tuo metu susiklosčiusias ir įstatymo nustatytas materialines ir procesines laikinojo sulaikymo sąlygas. Iš apžiūrai pateiktos baudžiamosios bylos Nr. 91-1-00071-10 medžiagos matyti, jog J. Ž. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 260 str. 1 d., požymius. Šioje procesinių veiksmų stadijoje asmens kaltės klausimas nesprendžiamas, pakako turėti duomenų, leidžiančių įtarti asmenį padarius nusikalstamą veiką. Esminė asmens laikinojo sulaikymo (suėmimo) sąlyga – pagrįstas įsitikinimas, kad asmuo, kuriam skiriamas sulaikymas, yra padaręs nusikaltimą. Šią sąlygą lemia laikinojo sulaikymo, kaip procesinės prievartos priemonės, tikslas – apriboti įtariamo nusikaltimo padarymu asmens laisvę tam, kad būtų užtikrintas nekliudomas baudžiamosios bylos tyrimas ir kaltojo asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn. Skiriant laikinąjį sulaikymą (suėmimą) kaltumo klausimas nesprendžiamas, įrodymai netiriami, atsižvelgiama į tikėtinumą, kad įtariamasis vengs ikiteisminio tyrimo ir teismo, trukdys nustatyti tiesą. Ieškovės laikinasis sulaikymas buvo grindžiamas procesiniu sprendimu (2010 m. kovo 3 d. nutarimas laikinai sulaikyti asmenį (7 b. l.) ir 2010 m. kovo 3 d. laikinojo sulaikymo protokolas (8 b. l.), todėl Konvencijos 5 straipsnio požiūriu buvo teisėtas.
Įtarimo pareiškimo dieną duomenų, leidžiančių įtarti J. Ž. nusikaltimo padarymu, ikiteisminio tyrimo pareigūnui pakako, o atliekant tolimesnius ikiteisminio tyrimo veiksmus negavus pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių apkaltinti ją nusikaltimo padarymu pagrįstai nuspręsta ikiteisminį tyrimą J. Ž. atžvilgiu nutraukti, vadovaujantis LR BPK 212 str. 2 p. (12 b. l.). Įtarimai ieškovei buvo grindžiami operatyviniais duomenimis, kurie nebuvo patvirtinti procesinių veiksmų metu, todėl prokuroras konstatavo, jog nesurinkta pakankamai duomenų, įrodančių, kad minėtas nusikalstamas veikas įvykdė ir įtariamoji J. Ž., ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu buvo nutrauktas.
Taigi nustatytina, kad, vadovaujantis LR BPK 166 str., 168 str. nuostatomis, vada ir pagrindas pareikšti įtarimą J. Ž. buvo nustatyti, tai matyti ir iš to, kad šis procesinis ikiteisminio tyrimo pareigūno sprendimas neteisėtu pripažintas nebuvo, – 2010 m. kovo 5 d. prokuroro nutarime nurodyta, kad skundo dėl J. Ž. sulaikymo motyvai yra subjektyvūs ir nepagrįsti faktinėmis aplinkybėmis. Vienas iš ikiteisminio tyrimo tikslų yra nustatyti asmenis, padariusius nusikaltimą. Besąlygiški teiginiai, kad J. Ž. nepadarė nusikaltimo, kol ikiteisminis tyrimas nėra baigtas, yra nesavalaikiški ir deklaratyvūs. Advokato teiginiai apie J. Ž. sulaikymo tikslą išgauti parodymus prieš jos sūnų yra tik asmeniniai pamąstymai, kadangi advokatas nėra informuotas apie šio konkretaus ikiteisminio tyrimo apimtį, kryptis bei taktiką. Prokuroras taip pat nurodė, kad advokato reikalavimas yra praradęs prasmę, kadangi J. Ž. laikinasis sulaikymas nebebuvo taikomas nuo 2010 m. kovo 4 d. 16 val. (11 b. l.). Teismas pažymi, kad šio prokuroro nutarimo J. Ž. ir jos advokatas neskundė – tuo pačiu neskundė ir prokuroro konstatavimo apie ieškovės sulaikymo kaip tikslo išgauti parodymus prieš sūnų V. Ž. nebuvimą. O tokia ieškovės motyvacija ir pagrindimas yra vieni svarbiausių šiame ieškinyje.
Ieškovė prašo priteisti 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti, motyvuodama tuo, kad būnant garbaus amžiaus pensininkei, jos nuomone, neteisėtai sulaikytai ir patalpintai į areštinę, kartu su suimtu sūnumi, jai neabejotinai buvo sukeltas stresas, dideli neigiami išgyvenimai tiek jai pačiai, tiek artimiesiems, pablogėjo reputacija minėtų asmenų akyse, patirta 2300 Lt turtinė žala; paleista iš sulaikymo ir išėjusi iš areštinės, ji mėnesį be vaistų negalėjo užmigti, paūmėjo visos ligos, o ypač hipertenzija ir širdies liga. Sutrikusią sveikatą jaučia iki šio laiko ir gydosi medicinos įstaigose, visa tai atsilieps likusiam jos gyvenimui, be to, dėl savo pažeistų teisių ji dar turi bylinėtis su galingomis ir žymiai stipresnėmis šalimis (institucijomis), kas nepriduoda, sveikatos. Negalima neigti, kad ieškovė, pradėjus ikiteisminį tyrimą, nepatyrė dvasinių išgyvenimų, tačiau jos pateikti duomenys: greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės, rentgenografijos, išrašų iš medicininių dokumentų kopijos (b. l. 13, 14, 15-19) neatskleidžia jos sveikatos būklės iki ikiteisminio tyrimo pradžios, labiau patvirtina lėtinių ligų simptomus, kurie galėjo sustiprėti J. Ž. laikinai sulaikius, tačiau ligos galėjo progresuoti ir ieškovei stipriai jaudinantis dėl sūnaus, t. y. minėti duomenys nepatvirtina žalos padarymo fakto ir priežastinio ryšio. Įrodyti žalą, taip pat ir neteisėtą pareigūnų veiką, t. y. deliktą, ir priežastinį ryšį tarp tokios veikos ir atsiradusių pasekmių turi ieškovė (CK 6.246 - 6.248 str. CPK 178 str.). Ieškovė, nustatydama jai padarytą žalą ir turėtas išlaidas, privalėjo atsižvelgti į tai, kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu ir nurodyti, kada kokią patyrė žalą dėl pareigūnų veiksmų bei kokiu teisiniu pagrindu patirta žala turi būti kompensuojama. Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė teigia, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi.
Kaip jau minėta, neįrodžius bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas nėra galimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Ištyrus ir įvertinus šalių pateiktus duomenis, gautus iš keleto įrodinėjimo priemonių, ir nenustačius ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, pripažintina, kad ieškovė neįgijo teisės į turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą, nes neįrodė žalos jai padarymo fakto, neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio, todėl ieškinys atmestinas (LR CK 6.272 str.).
Kadangi teismo nenustatyta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro atlikti veiksmai buvo neteisėti, J. Ž. baudžiamojo proceso metu patirtos išlaidos – 300 Lt kaip turtinė žala LR CK 6.272 str. pagrindu nepriteistina. J. Ž. nurodoma ir prašoma priteisti 2000 Lt suma kaip neteisėtais veiksmais padaryta turtinė žala, LR CK 6.272 str. prasme nėra turtinė žala, tai yra išlaidos advokato pagalbai apmokėti (LR CPK 98 str.). Netenkinus ieškinio, šis prašymas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263 – 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.