- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-20
- Bylos Nr.
- e2A-526-480/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01387-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Ieškovas
- BnP Finance
- Atsakovas
- G. D.
- Advokatai
- Darius Sauliūnas
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BnP Finance, AB, atstovaujamos advokato Dariaus Sauliūno, apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1640-753/2016 pagal ieškovės BnP Finance, AB ieškinį atsakovui G. D. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė BnP Finance, AB prašė priteisti iš atsakovo 382,57 Eur negrąžintą kredito dalį, 1131,81 Eur mokėjimo palūkanas, 79,37 Eur netesybas už netinkamą prievolės vykdymą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, 36 Eur žyminį mokestį ir 121 Eur patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2015 m. kovo 2 d. tarp UAB „Kubis“ ir atsakovo G. D. sudaryta vartojimo kredito išdavimo sutartis, kuria atsakovui suteiktas 399,00 Eur vartojimo kreditas 720 dienų terminui, bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą ir palūkanas iki 2017 m. vasario 19 d. 2016 m. rugpjūčio 18 d. tarp pradinės kreditorės UAB „Kubis“ ir ieškovės BnP Finance, AB buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią UAB „Kubis“ perleido ieškovei reikalavimo teises į skolininką. Atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų, nereagavo į ieškovės siųstą pranešimą dėl reikalavimo įvykdyti prievolę ir per pranešime nurodytą 14 kalendorinių dienų terminą susidariusio įsiskolinimo nepadengė, todėl ieškovė 2016 m. rugpjūčio 22 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį. Atsakovas per pranešimu apie sutarties nutraukimą suteiktą terminą įsiskolinimo nepadengė.Atsakovas G. D. atsiliepimo į ieškovės ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 17 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino iš dalies; priteisė iš G. D. 382,57 Eur negrąžintą kredito dalį, 377,27 Eur mokėjimo palūkanas, 79,37 Eur netesybas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2016 m. rugsėjo 16 d., 19 Eur žyminio mokesčio dalį bei 64 Eur išlaidų už procesinių dokumentų parengimą BnP Finance, AB.Teismas, atlikęs formalų įrodymų tyrimą byloje nustatytė, kad 2015 m. kovo 2 d. tarp UAB „Kubis“ ir atsakovo G. D. sudaryta vartojimo kredito sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo iki 2017 m. vasario 19 d. 24 mėnesinėmis įmokomis UAB „Kubis“ grąžinti suteiktą 399 Eur kreditą ir sumokėti 112,83 proc. metines palūkanas. 2016 m. rugpjūčio 18 d. tarp pradinės kreditorės ir ieškovės BnP Finance, AB buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią UAB „Kubis“ perleido ieškovei reikalavimo teises į skolininką. Atsakovo skola ieškovei yra negrąžinta 382,57 Eur dydžio atsakovui suteikto kredito dalis, 1131,81 Eur mokėjimo palūkanos, 79,37 Eur netesybos. Teismas nurodė, kad skolininko kaltė preziumuojama, atsakovas įrodymų, kad prievolė nebuvo vykdoma ne dėl jo kaltės, nepateikė. Taip pat byloje nėra duomenų, kad jis su ieškove atsiskaitė, todėl ieškovės reikalavimą laikė pagrįstu ir priteisė jai iš atsakovo negrąžintą 382,57 Eur dydžio suteikto kredito dalį bei 79,37 Eur netesybas.Teismas sprendė, kad atsakovas prisiėmė prievolę atlyginti ieškovei aiškiai per dideles palūkanas už paskolintų pinigų naudojimą. Kreditorė savo teise kreiptis dėl susidariusios skolos priteisimo iš atsakovo galėjo pasinaudoti anksčiau bei operatyviau, taip nepažeisdama šalių teisių ir pareigų pusiausvyros bei sumažindama galimų nuostolių atsiradimo riziką. Vartojimo kredito sutartyje nustatytos 112,83 proc. metinės palūkanos yra pernelyg didelės, suponuoja neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties netinkamą vykdymą. Ieškovės prašomos priteisti 1131,81 Eur mokėjimo palūkanos ženkliai viršija negrąžinto kredito dalies (382,57 Eur) sumą. Byloje nėra rašytinių įrodymų, kurie leistų teigti, jog pradinė kreditorė, paskolinusi atsakovui pinigus, ir/ ar ieškovė patyrė būtent tokio dydžio nuostolius dėl atsakovo netinkamo prievolės įvykdymo, nėra pateiktas į bylą ir aiškus palūkanų apskaičiavimas. Siekiant užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą bei vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, teismas prašomas priteisti palūkanas sumažino dviem trečdaliais – iki 377,27 Eur. Ieškinį patenkinęs iš dalies, teismas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (53 proc.) priteisė iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė BnP Finance, AB, atstovaujama advokato Dariaus Sauliūno, prašo pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimą dalyje dėl mokėjimų palūkanų ir išlaidų už procesinių dokumentų parengimą ir priteisti apeliantei BnP Finance, AB iš atsakovo G. D. 754,54 Eur mokėjimo palūkanų ir 121,00 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei 36,00 Eur žyminio mokesčio; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti 17,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai nurodo, kad vartojimo kredito sutartyje nustatyta metinė palūkanų norma yra pernelyg didelė. Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) redakcijos, galiojusios Sutarties sudarymo metu 21 straipsnio 2 dalis numatė, kad vartojimo kredito metinė palūkanų norma negali viršyti 200 proc. Atsakovo bei pradinės kreditorės sutartimi buvo sutarta dėl metinės palūkanų normos, kurios dydis yra 111,24 proc., todėl sudarytos vartojimo kredito sutarties metinė palūkanų norma neprieštaravo tuo metu galiojusio įstatymo nuostatoms ir yra laikomos protingo dydžio. Nors tarp šalių sudaryta vartojimo kredito sutartis ir atsakovas, kaip vartotojas, yra silpnesnioji sandorio šalis, tačiau minėta aplinkybė nėra pagrindas mažinti sutartyje numatytas palūkanas. Prašoma priteisti 1131,81 Eur mokėjimo palūkanų suma neprieštarauja esamam teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014, 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015, 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-916/2015).Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo. Nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Apeliacinės instancijos teisme kilo ginčas dėl to, kad pirmosios instancijos teismas, apeliantės nuomone, nepagrįstai sumažino priskaičiuotų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį.Ieškovė (apeliantė) BnP Finance, AB skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria atmestas jos reikalavimas priteisti iš atsakovo 754,54 Eur palūkanų dalį ir atitinkamai – bylinėjimosi išlaidas. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis apeliacine tvarka neapskųsta, dėl to apeliacinės instancijos teismas nagrinėja, vertina ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde apskųstos sprendimo dalies teisėtumo bei pagrįstumo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2015 m. kovo 2 d. tarp UAB „Kubis“ ir atsakovo G. D. sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. 47119 (toliau –Sutartis) pagrindu atsirado prievoliniai teisiniai santykiai. Pagal minėtą Sutartį atsakovas įsipareigojo iki 2017 m. vasario 19 d. 24 mėnesinėmis įmokomis UAB „Kubis“ grąžinti suteiktą 399 Eur kreditą ir sumokėti 112,83 proc. metines palūkanas. Sutartyje naudojamų sąlygų apibūdinimas pateiktas bendrosiose sąlygose, pagal kurias: kredito kaina – tai bendra palūkanų norma, apskaičiuota už visą kredito terminą, kurią klientas privalo sumokėti kreditoriui už naudojimąsi kreditu; palūkanos – tai mokestis už naudojimąsi kreditu, palūkanos skaičiuojamos nuo negrąžinto kredito sumos. Bendrųjų sąlygų 5.11 punktas numato, jog bet kokiu atveju, taip pat skaičiuojamos palūkanos iki pilno kredito grąžinimo dienos; palūkanos skaičiuojamos nuo negrąžinto kredito sumos. Standartinės informacijos apie vartojimo kreditą 2.3 punktas numato, jog taikoma fiksuota metinė palūkanų norma: 112,83 %, palūkanos skaičiuojamos iki visiško prievolės įvykdymo. 2016 m. rugsėjo 18 d. tarp pradinės kreditorės ir ieškovės sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 20160818/1, pagal kurią UAB „Kubis“ perleido ieškovei visas reikalavimo teises į skolininką. Atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų, nereagavo į ieškovės siųstą pranešimą dėl reikalavimo įvykdyti prievolę, per pranešime nurodytą 14 k. d. terminą susidariusio įsiskolinimo nepadengė, todėl ieškovė 2016 m. rugpjūčio 22 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį.Lietuvos civilinėje teisėje palūkanos yra: pirma, mokestis už pinigų skolinimą (pavyzdžiui, CK 6.872 straipsnyje nustatytos palūkanos už naudojimąsi paskolos suma) (toliau – mokėjimo (pelno) palūkanos); antra, minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis, toliau – kompensuojamosios palūkanos). Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 straipsnio 2 dalyje) numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, tačiau šios palūkanos nėra laikomos savarankiška palūkanų rūšimi ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palūkanų. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo būtent dėl pelno (mokėjimo) palūkanų, kurių paskirtis – nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje 2013-01-08 apžvalga Nr. AC-37-1, p. 424–452). Todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo rėmėsi nuostolių neįrodymo aplinkybe kaip pagrindu sumažinti mokėjimo (pelno) palūkanas.Bylos duomenimis, kaip jau minėta (šios nutarties 12 punktas), vartojimo kredito sutartimi šalys susitarė dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, kurias kredito gavėjas privalo sumokėti vartojimo kredito davėjai už naudojimąsi vartojimo kreditu (Sutarties specialiosios sąlygos). Įvertinus tai, kad atsakovui G. D. kreditas buvo suteiktas vartojimo tikslams, atsakovas traktuotinas kaip vartotojas, silpnesnė sandorio šalis, todėl jo atžvilgiu mokėjimo (pelno) palūkanų dydis gali būti ribojamas specialiuosiuose įstatymuose. Pagal Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) nuostatas, bendra vartojimo kredito kaina yra protinga, pagrįsta ir sąžininga, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra ne didesnė kaip 200 procentų (VKĮ 21 straipsnio 1 ir 2 dalies redakcija, galiojusi nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. vasario 1 d.). Todėl šalių sudarytoje sutartyje nustatytas 112,83 procento mokėjimo palūkanos savaime nėra pagrindas mažinti tokias palūkanas, nors atsakovas ir yra vartotojas bei silpnesnioji sandorio šalis.Teismas, spręsdamas dėl bendros vartojimo kredito kainos (pelno palūkanų) mažinimo, turi atsižvelgti į VKĮ 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes. Spręsdamas dėl palūkanų dydžio teisėtumo, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasirašydamas kredito sutartį, susitarė dėl palūkanų dydžio, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir savo parašu patvirtino sutikimą; smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės. Taigi būtina įvertinti tiek kredito davėjo pareigą skolinti atsakingai, tiek ir kredito gavėjo pareigą skolintis atsakingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-916/201).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas G. D. nesirūpino minėtos sutarties eiga ir vykdymu, nepateikė atsiliepimo į ieškinį, byloje neįrodinėjo, jog bendra vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo metu neatitiko protingumo, pagrįstumo reikalavimų, prieštaravo sąžiningai verslo praktikai ar pažeidė vartojimo kredito gavėjo ir jo davėjo interesų pusiausvyrą. Atsakovas Sutarties sąlygų neginčijo, jos neatsisakė, su ja sutiko ir ją iš dalies vykdė (iš suteiktos 399 Eur sumos negrąžinta kredito dalis 382,57 Eur), todėl teismas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo sumažinti mokėjimo palūkanų dydį.Pripažinus, kad Sutartimi nustatytas vartojimo kredito kainos metinės normos dydis neviršijo tuo metu galiojusioje VKĮ redakcijoje įtvirtintos 200 procentų ribos, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad vartojimo kredito sutartimi nustatytos palūkanos yra aiškiai per didelės, kad jos neatitiko vartotojo interesų, prieštaravo įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams, kad yra esminė šalių nelygybė ir kad yra faktinis bei teisinis pagrindas jas mažinti.Byloje nustatyta, kad atsakovui G. D. buvo siųstas raginimas grąžinti kreditą bei pranešimas apie vartojimo kredito sutarties nutraukimą 2016 m. rugpjūčio 22 d. Ieškinys dėl skolos, palūkanų priteisimo teismui pateiktas 2016 m. rugsėjo 5 d. Todėl apeliantės veiksmus yra pagrindas vertinti kaip aktyvius, nevilkinančius skolos išieškojimo proceso ir dirbtinai nedidinančius atsakovui priskaitomų palūkanų dydžio.Dėl paminėtų motyvų skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria teismas sumažino iš atsakovo priteistinas mokėjimo palūkanas nuo 1 131,81 Eur iki 377,27 Eur keistina, padidinant priteistą sumą iki ieškinyje nurodytos sumos – 1 131,81 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis). Proporcingai padidintina ir bylinėjimosi išlaidų suma. Patenkinus apeliacinį skundą, iš atsakovo apeliantei priteistinas jį paduodant sumokėtas žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 ir 5 dalys, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4 dalis, 98 straipsnio 1 dalis, Rekomendacijų 8.2 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimą už akių pakeisti iš dalies.
Priteistą iš atsakovo G. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei BnP Finance, akcinei bendrovei, j. a. k. 302447985, 377,27 Eur mokėjimo palūkanų sumą padidinti iki 1 131,81 Eur (vieno tūkstančio šimto trisdešimt vieno euro 81 ct), žyminį mokestį nuo 19 Eur padidinti iki 36,00 Eur (trisdešimt šešių eurų) ir išlaidas už procesinių dokumentų parengimą nuo 64 Eur padidinti iki 121,00 Eur (vieno šimto dvidešimt vieno euro).
Kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo G. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei BnP Finance, akcinei bendrovei, j. a. k. 302447985, 17,00 Eur (septyniolika eurų) žyminį mokestį už apeliacinį skundą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.