Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Agnė Petkevičienė, sekretoriaujant Irenai Griškevičiūtei, dalyvaujant ieškovei J. P., nedalyvaujant atsakovui A. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovui A. P. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, papildomai paaiškino, jog su atsakovu susipažino apie 2011 m. pavasarį, atsakovas tuo metu jau atlikinėjo bausmę, su juo bendravo internetu. Dar iki santuokos sudarymo sužinojo, kad atsakovas atlieka bausmę už žmogžudystę, nuteistas 11 metų laisvės atėmimo. Santuoka su atsakovu sudaryta (duomenys neskelbtini). Ji tikėjosi, kad jis pasikeis. Iš atsakovo draugų sužinojo gandus, kad atsakovas nori ją užverbuoti ir išvežti į Londoną, atsakovas šiuos gandus paneigė. Dėl šių gandų ji išsigando ir kreipėsi dėl santuokos nutraukimo. Atsakovo kaltė pasireiškia tuo, kad jis neatlieka savo kaip sutuoktinio pareigos, tai pasireiškia dėl lytinių santykių nebuvimo, atsakovas neremia šeimos ir sužinojo, kad jis žiaurus žmogus, internete yra straipsnis, kad jis girtas žiauriai nužudė žmogų. Santuokoje su atsakovu vaikų neturi, augina sūnų, kuris nėra atsakovo sūnus, santuokoje turto neįsigijo, kreditorinių įsipareigojimų neįgijo. Po santuokos nutraukimo pageidauja susigrąžinti ikisantuokinę pavardę, išlaikymo iš atsakovo nereikalauja.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta CPK 123 str. 1 d. tvarka (46 b. l.), atsakovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), prašymo užtikrinti jo dalyvavimą teismo posėdyje nereiškė. Atsakovas yra pateikęs atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka (18 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių įrodymų ir ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tarp šalių įregistruota santuoka. Santuokos sudarymo metu atsakovas atliko laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini). Santuokoje šalys vaikų nesusilaukė.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nurodytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis).

Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, yra konstatvęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Pagrindinės sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas.

Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovo kaltę pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Ieškovės nuomone, atsakovo kaltė pasireiškė tuo, kad jis neatlieka savo kaip sutuoktinio pareigos, o tai pasireiškia dėl lytinių santykių nebuvimo, šeimos nerėmimo bei ieškovė sužinojo, kad atsakovas yra žiaurus žmogus, nes jis būdamas girtas žiauriai nužudė žmogų, be to iš jo draugų sužinojo, kad atsakovas nori ieškovę užverbuoti ir išvežti į Londoną. Kaip jau minėta, šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų ieškovė nepateikė. Ieškovė sudarydama su atsakovu santuoką žinojo, kad jis atlieka 11 metų laisvės atėmimo bausmę, kad iki bausmės pabaigos jam likę kalėti daug metų, suprato ir privalėjo suprasti, kad jų šeimyninis gyvenimas bus kitoks nei kitų susituokusių porų, kad jie ilgą laiką negalės kartu gyventi, kad jų bendravimas (tuo pačiu ir lytinis) bus apribotas. Kadangi ieškovė santuoką su atsakovu vis tik sudarė, vadinasi tokia gyvenimo perspektyva ją tenkino. Todėl atsakovą pripažinti kaltu dėl to, kad jis negali atlikti tam tikrų sutuoktinio pareigų būtų nesąžininga ir neteisinga. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad iš straipsnio internete sužinojo, kad atsakovas žiaurus žmogus, teismo nuomone, taip pat negali būti pagrindas pripažinti atsakovą kaltu dėl santuokos iširimo, nes ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, kad sudarant santuoką ieškovė žinojo, jog atsakovas nuteistas 11 metų laisvės atėmimo bausme už žmogžudystę, t. y. ši aplinkybė ieškovei buvo žinoma dar iki santuokos sudarymo. Juo labiau atsakovas negali būti pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo dėl gandų, kurie neparemti jokiais objektyviais duomenimis. Atkreiptinas dėmesys, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 str.). Todėl įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. CK 3.61 str. 2 d. numato, kad teismas atsižvelgdamas į bylos aplinkybes gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nors atsakovas su ieškiniu sutiko, tačiau teismas įvertinęs ieškovės paaiškinimus daro išvadą, kad šalys santuoką sudarė skubotai, gyvendami santuokoje gana trumpą laiką nebuvo lojalūs, negerbė vienas kito, nerėmė vienas kito moraliai bei materialiai, t. y. abu pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 str., todėl šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 str., 3.61 str., 3.62 str., CPK 177, 178, 197, 185, 186 str.).

Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos iki santuokos turėtos santuokinės pavardės – P., P. (CK 3.69 str.).

Šalys viena iš kitos nereikalauja sau išlaikymo, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 str.).

Šalys nepilnamečių vaikų neturi (48 b. l.), todėl klausimai, susiję su vaikų gyvenamosios vietos nustatymu ir išlaikymo priteisimu, nespręstini.

Nutraukiant santuoką, turi būti išspręstas ir turto padalijimo klausimas (CPK 385 str.). Iš bylos duomenų matyti, kad šalys santuokoje nekilnojamojo ir registruoto kilnojamojo turto neįsigijo (9, 10, 36 b.l.), todėl šis klausimas nutraukiant santuoką nespręstinas. Transporto priemonė – (duomenys neskelbtini) valstybinis nr. (duomenys neskelbtini) 1984 m. gamybos, atsakovo A. P. įgyta iki santuokos sudarymo yra jo asmeninė nuosavybė, todėl nutraukiant santuoką nedalintina (CK 3.89 str. 1 d. 1 p.).

Ieškovė nurodė, jos šalys kreditorių neturi.

Patenkinus ieškinį iš dalies, iš ieškovės ir atsakovo proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos: iš ieškovės 13,29 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, o iš atsakovo žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė buvo atleista paduodant ieškinį – 72,00 Lt ir 13,29 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, iš viso 85,29 Lt (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 93 str. 1 d., 96 str., 99 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 263-265 str., 268-270 str., 384 str.,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), tarp A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir J. P. (po santuokos sudarymo P.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo J. P. palikti iki santuokos turėtą pavardę – P., A. P. palikti prigimtinę pavardę – P.

Priteisti iš J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 13,29 Lt (trylika litų 29 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 85,29 Lt (aštuoniasdešimt penkis litus 29 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimą per 3 darbo dienas nuo įsiteisėjimo dienos siųsti Kauno miesto Civilinės metrikacijos biurui santuokos nutraukimo faktui įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.