- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-27
- Bylos Nr.
- 2A-2070-555/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-04804-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Rudzinskas (pirm.), Virginija Lozoraitytė, Egidijus Tamašauskas (pran.)
- Ieškovas
- V. Č.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 44.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Lozoraitytės, Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Tamašausko (pranešėjas) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. Č. ir atsakovių Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-171-399/2014 pagal ieškovo V. Č. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos Valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai dėl pareigūnų veiksmais padarytos neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
2009 m. rugsėjo 23 d. pranešimu apie įtarimą ieškovui pranešta, kad jis įtariamas pasikėsinimu nužudyti du žmones kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu. Tos pačios dienos nutarimu ieškovas buvo laikinai sulaikytas paaiškėjus Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 122 str. nustatytiems suėmimo pagrindams ir sąlygoms (gali bėgti (slapstytis). 2009 m. rugsėjo 24 d. prokuratūra pareiškimu dėl kardomosios priemonės (suėmimo) skyrimo ieškovui nurodė, kad įvykio vietos apžiūros protokolas, filmuota medžiaga, liudytojų apklausos protokolai, specialistų išvados, telekomunikacijų tinklais perduodama informacija, kitų įtariamųjų parodymai leidžia spręsti, jog įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, todėl jam skirta kardomoji priemonė – suėmimas dvejiems mėnesiams. Kauno apygardos teismas 2009 m. spalio 27 d. V. Č. skundo dėl kardomosios priemonės paskyrimo netenkino. 2009 m. lapkričio 24 d. Kauno rajono apylinkės teismo nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 14 parų. To paties teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nutartimi ieškovui suėmimo terminas pratęstas 1 mėnesiui. Apskundus nutartį, ji palikta nepakeista. Kauno apylinkės teismo 2010 m. sausio 7 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas 2 mėnesiams ir 14 dienų. Kauno apygardos teismas 2010 m. vasario 19 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2010 m. sausio 7 d. nutartį konstatavęs, kad įtarimai, leidžiantys manyti, jog V. Č. padarė jam inkriminuojamas veikas, nepagrįsti jokiais įrodymais. Ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo nutrauktas 2011 m. gegužės 18 d. Kauno apygardos prokuratūros nutarimu, nesurinkus pakankami įrodymų (duomenų), pagrindžiančių šio įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 22 str. 1 d.; 129 str. 2 d. 5 p., 7 p. padarymo. V. Č. nutarimą skundė, tačiau jo skundas buvo atmestas tiek prokuroro, tiek Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, kurią paliko galioti Kauno apygardos teismas. Baudžiamojoje byloje Nr. 65-1-01121-09 V. Č. apklaustas įtariamuoju nurodė, kad įtarimas jam aiškus, kaltės nepripažįsta, nukentėjusių asmenų nepažįsta. Ieškovas suėmimo metu buvo vedęs, turėjo du nepilnamečius vaikus, praeityje (1999 m. kovo 26 d.) teistas pagal BK 214 str. 1 d. (galiojusio iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams su 10 MGL bauda, taikant BK 47-1 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Ieškovas skundė ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir prašė ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu nutraukti, tačiau Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi 2010 m. gruodžio 20 d. jo skundas atmestas, nenustačius, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje vilkinamas ar atliekamas nepagrįstai ilgai. Šioje nutartyje buvo konstatuota, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu atliekamas 1,5 m, tačiau byla yra labai didelės apimties, ypatingai sudėtinga. Ieškovo gyvenamojoje vietoje buvo atlikta krata, tačiau baudžiamajai bylai reikšmingų daiktų nerasta. Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 65-1-01121-09 (visoje) buvo nutrauktas 2012 m. rugsėjo 20 d., nes buvo pripažintas kaltu dėl pasikėsinimo nužudyti du asmenis ne ieškovas, o kitas asmuo.
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovų 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad ikiteisminis persekiojimas prieš jį buvo pradėtas be jokio pagrindo, nes ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta jokių duomenų, leidžiančių pagrįsti jam pareikštą įtarimą, su juo nebuvo atliekami be vienos apklausos jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai, pats ikiteisminis tyrimas buvo tęsiamas nepagrįstai ilgai ir galiausiai jo atžvilgiu nutrauktas. Kardomasis kalinimas (suėmimas) jam buvo paskirtas ir tęsiamas nepagrįstai, nes jis niekur nesislapstė. Dėl suėmimo ieškovui pablogėjo sveikata, jis patyrė dvasinį sukrėtimą, pergyveno dėl reputacijos pablogėjimo, negalėjo bendrauti su šeima, draugais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui 7 000 Lt neturtinės žalos ir 500 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos.
Teismas nurodė, kad ištyrus byloje esančius įrodymus, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo sunkumą, o būtent į tai, kad buvo pasikėsinta nužudyti du asmenis kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, panaudojant šaunamąjį ginklą bei, kad nusikaltimo padarymu buvo įtariama grupė asmenų veikiančių organizuotoje grupėje ir, kad vienu metu reikėjo atlikti eilę procesinių veiksmų nedelsiant, spręstina, jog pradėtas ikiteisminis tyrimas V. Č. atžvilgiu ir kardomoji priemonė suėmimas jam paskirta pagrįstai, kadangi už nusikaltimo numatyto BK 129 str. 2 d. 5 p. ir 7 p. padarymą numatyta sankcijoje bausmė tik laisvės atėmimas nuo penkerių metų, o BPK 122 str. 1 d. nurodyta, kad suėmimas įtariamajam gali būti skiriamas kai yra pagrįstas manymas, kad jis bėgs (slėpsis) trukdys procesui, darys sunkius ar labai sunkius nusikaltimus. Teismas nenustatė, kad ieškovui įtarimas buvo pareikštas ar kardomoji priemonė suėmimas paskirta nesilaikant BPK procesinių normų reikalavimų. Kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo keletą kartų ieškovui pratęstas. Ieškovas buvo apklaustas tik sulaikymo dieną, ir buvo atlikta jo gyvenamojoje vietoje krata, daugiau jo apklausos protokolų baudžiamojoje byloje nėra, kaip ir nėra kitų protokolų, iš kurių, teismo vertinimu, būtų galima daryti išvadas, kokie konkrečiai procesiniai veiksmai nustatyti BPK buvo atliekami su ieškovu. BPK 2 str. nustatyta, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymiai, pagal savo kompetenciją, privalo imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas. Teismas pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu nutrauktas 2011 m. gegužės 18 d. Kardomoji priemonė – suėmimas panaikinta 2010 m. vasario 19 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, baudžiamojoje byloje įtarimai buvo pareikšti 12-kai asmenų ir nei vienas jų (pagal pradinį įtarimą) nebuvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo numatyto BK 129 str. padarymo bei nei vienas nenurodė, kad ieškovas dalyvavo šio nusikaltimo padaryme, taigi nesant baudžiamojoje byloje įrodymų dėl V. Č. dalyvavimo nusikaltime dėl kurio jam buvo pareikšti įtarimai, teismas padarė išvadą, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo atliekamas per ilgai ir kardomoji priemonė suėmimas taip pat taikyta per ilgai. Teismas nenustatė, o ieškovas ir neįrodinėjo bei neįrodė aplinkybės, kad su juo buvo atliekami ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ar teismo tyčiniai neteisėti veiksmai (CK 6.272 str. 4d.). Todėl teismas konstatavo, kad ieškovas įrodė neteisėtus pareigūnų veiksmus ta prasme, kad nors veiksmai ir buvo atlikti pagal BPK normas, tačiau jais buvo pažeistos bendros pareigūnų rūpestingumo ir atidumo pareigos ir tuo buvo pažeistos ieškovo teisės. Ieškovui buvo suvaržyta laisvė, kas yra viena iš esminių asmens teisių ir gali būti suvaržyta tik esant tam pakankamai duomenų, kad tokių duomenų nagrinėjamu atveju nepakako. Teismas sutiko su ieškovo teiginiais, kad dėl įtarimo pareiškimo ir suėmimo skyrimo pablogėjo jo reputacija, sumažėjo socialiniai ryšiai visuomenėje, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, negalėjo bendrauti su šeimos nariais (žmona ir 2 nepilnamečiais vaikais), tai yra ieškovas įrodė, kad žala jam buvo padaryta ir, kad ji atsirado dėl pareigūnų veiksmų, o būtent ieškovas prašo priteisti neturtinę žalą ir teismas sutinka, kad neturtinė žala jam buvo padaryta. Teismas, nustatant patirtos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į tai, kad nenustatyta, jog ikiteisminis tyrimas pradėtas ar kardomoji priemonė suėmimas iš karto skirta nepagrįstai, atsižvelgė į baudžiamosios bylos apimtį ir sudėtingumą, nenustatė, kad žala padaryta tyčiniais pareigūnų veiksmais bei vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais ieškovo patirtą neturtinę žalą įvertino pinigais, ir nustatė, kad ieškovo neturtinė žala sudaro 7 000 Lt.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti visiškai.
Apeliantas nurodo, kad ieškiniu įrodinėjo, kad pradėtas procesas jo atžvilgiu buvo neteisėtas nuo pat pradžios. Asmens pripažinimas įtariamuoju, sulaikymas ir kardomosios priemonės paskyrimas gali būti tik esant pakankamai duomenų apie tai, kad asmuo padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju ieškovo atžvilgiu tokių duomenų nebuvo nuo pat tyrimo pradžios ir tai konstatuota Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 19 d. nutartimi. Apelianto manymu teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai nustatė tik 7 000 Lt neturtinės žalos dydį, kadangi valstybė sulaikyto asmens parą vertina didesne suma, nei šiuo atveju buvo priteista ieškovui, todėl jo nuomone teismas turėjo ieškinį tenkinti visiškai. Jo nepagrįstas ilgas sulaikymas sukėlė sunkias pasekmes, stresą išgyveno ne tik jis, bet ir jo šeima: žmona ir vaikas. Suėmimo metu patyrė psichologinį smurtą, spaudimą pripažinti kaltę dėl nusikaltimo, apie kurį nieko nežinojo.
Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti, ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas savo veiksmus gynė skųsdamas teismų nutartis dėl suėmimo, tačiau Kauno apygardos teismas panaikino tik vienintelę nutartį ir ši aplinkybė įrodo, kad priemonės ieškovo atžvilgiu buvo taikytos teisėtai. Taigi visi kiti byloje esantys įrodymai rodo ieškinio nepagrįstumą, tačiau teismas jų tinkamai neįvertino. Ieškovą sulaikius ikiteisminio tyrimo pradžioje surinktų duomenų pakako spręsti, kad ieškovas padarė nusikaltimą. Apie tai, kad pakankamai duomenų nebus surinkta, paaiškėjo vėliau ir tai nesudaro pagrindo pripažinti visą suėmimo terminą neteisėtu. Sprendžiant dėl suėmimo termino reikia atsižvelgti į visas aplinkybes. Byla buvo didelės apimties, įtarimai pareikšti dvylikai asmenų, ieškovas pats ne kartą skundė procesinius sprendimus ir visos šios aplinkybės sudarė prielaidas procesui tęstis tiek, kiek jis tęsėsi. Todėl suėmimo laikas nebuvo vien tik atsakovės įtakoje. Be to, apelianto nuomone teismas tinkamai nepagrindė priteisiamos žalos dydžio abstrakčiai nurodydamas tik tiek, kad ieškovas patyrė išgyvenimus, pablogėjo jo reputacija, santykiai su šeima. Be to, teismas neargumentavo savo sprendimo priteisti 500 Lt atstovavimo išlaidų.
Atsakovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovė Kauno apygardos prokuratūra apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovas įrodinėjo, jog žalą patyrė 2009 m. rugsėjo 23 d. – 2010 m. vasario 19 d. laikotarpiu. Tačiau neteisėtu buvo pripažintas tik suėmimo laikotarpis nuo 2010 m. sausio 7 d. iki 2010 m. vasario 19 d., todėl ieškovas privalėjo įrodyti, kad jo žala kilo būtent šiuo laikotarpiu. Šių aplinkybių neįvertino ir teismas. Jeigu vis tik būtų nuspręsta, kad žala kilo, apeliantės vertinimu priteistas 7 000 Lt dydis yra pernelyg didelis.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovė Kauno apygardos prokuratūra atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad neginčytina, jog baudžiamojoje byloje buvo taikytos prievartos priemonės ieškovo atžvilgiu, tačiau tai nereiškia, kad buvo pareigūnų piktnaudžiavimas. Pareigūnų veiksmai buvo atliekami remiantis turimais faktiniais duomenimis, o ieškovo teisės buvo suvaržytos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Todėl mano, kad apelianto argumentai apie tai, kad jis buvo nepagrįstai sulaikytas, vėliau pripažintas įtariamuoju ir suimtas, niekuo nepagrįsti. Ieškovo skunde ir ieškinyje išdėstyti teiginiai dėl patirto pažeminimo, streso, išgyvenimų yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais duomenimis, todėl atmestini.
Atsakovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovė Kauno apygardos prokuratūra atsiliepimu į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinį skundą prašo jį tenkinti. Nurodo, kad apeliantė išdėstė pagrįstus argumentus, o teismo išvados yra prieštaringos ir paneigiančios viena kitą.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o atsakovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros skundą tenkinti. Nurodo, kad ieškovas nepagrįstai teigia, jog jo suėmimas buvo neteisėtas nuo pat pradžių, kadangi procesiniai sprendimai buvo skundžiami apeliacine tvarka, jie palikti galioti nenustačius pažeidimų. Todėl šių veiksmų neteisėtumas nėra įrodytas. Nors ieškovas teigia, kad jam priteista pernelyg maža žala, atsakovė pažymi, kad įstatymai nereglamentuoja žalos dydžio, o teismas jį nustato pagal kiekvienos bylos faktines aplinkybes. Ginčo atveju teismas nustatė 7 000 Lt dydžio žalą, kuri atsakovės, pareiškusios ir apeliacinį skundą šioje dalyje, manymu yra nepagrįstai didelė, o ne maža, kaip teigia ieškovas.
Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, atsakovių apeliacinius skundus tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai atmestini.
Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinęs, ar nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo aplinkybių, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
CK 6.272 straipsnyje reglamentuojamas specialusis civilinės deliktinės atsakomybės atvejis – valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl neteisėto procesinio veiksmo baudžiamajame ir administraciniame procese. Šioje teisės normoje įtvirtinta taisyklė, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Aiškindamas šios teisės normos turinį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad tokio pobūdžio civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos ir jų priežastinio ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008; 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; kt.).
Kasacinio teismo praktikoje akcentuota, kad neteisėti veiksmai, su kuriais įstatyme siejama valstybės prievolė atlyginti žalą (neteisėtas nuteisimas, neteisėtas suėmimas, neteisėtas sulaikymas, neteisėtas procesinės prievartos priemonių pritaikymas, neteisėtas administracinis areštas) – procesiniai teisiniai veiksmai, tiesiogiai reglamentuojami baudžiamojo proceso ir administracinės teisės normų. O iš jų kilusi valstybės deliktinė atsakomybė – civilinės teisės institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; kt.).
Ieškovas V. Č. pareiškė ieškinį dėl neteisėto suėmimo. Suėmimo neteisėtumą jis grindė dviem aspektais: 1) kad jį suimti apskritai nebuvo pagrindo, nes jis nusikalstamos veikos nepadarė, ką patvirtina prokuratūros nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, nesurinkus pakankami įrodymų (duomenų), pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 22 str. 1 d.; 129 str. 2 d. 5 p., 7 p., padarymo ir, 2) kad suėmimo terminas buvo nepagrįstai ilgas, jo atžvilgiu jokie procesiniai veiksmai per suėmimo laikotarpio dalį – 3 mėnesius nebuvo atliekami. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareikštą ieškinį šiais aspektais, ieškinį tenkino iš dalies pripažinęs, jog ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo atliekamas per ilgai ir kardomoji priemonė suėmimas taip pat taikyta per ilgai. Su tokia teismo pozicija teisėjų kolegija sutinka.
Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl nutarimo, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, nesurinkus pakankami įrodymų (duomenų), pagrindžiančių ieškovo kaltę dėl nusikalstamos veikos, reikšmės, vertinant visus baudžiamajame procese atliktus veiksmus, tarpe jų ir suėmimo, kaip kardomosios priemonės, skyrimą, teisingai rėmėsi tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika šios kategorijos bylose ir teisingai nusprendė, kad nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą reiškia asmens reabilitavimą baudžiamojo persekiojimo prasme, bet toks nutarimas savaime nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su tuo susiję procesiniai veiksmai, taip pat taikytos procesinės prievartos priemonės buvo neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-183/2006).
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 straipsnio 1 dalies c punktas nustato, kad asmens laisvė gali būti ribojama tuomet, kai asmuo teisėtai suimamas ar sulaikomas, kad būtų pristatytas kompetentingam teismo pareigūnui, pagrįstai įtariant padarius nusikaltimą ar kai pagrįstai manoma, jog būtina užkirsti kelią padaryti nusikaltimą arba manoma, kad jis gali pabėgti jį padaręs.
Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju reikia spręsti, kiek buvo pagrįstas būtinumas apriboti asmens laisvę. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. Č., kaip įtariamas padaręs nusikaltimą, sulaikytas 2009 m. rugsėjo 23 d., suimtas 2009 m. rugsėjo 24 d. Teismo nutartis dėl suėmimo motyvuota tuo, kad nusikaltimas, kurio padarymu įtariamas V. Č., yra sunkus, nurodyta, kad įtariamasis bėgs (slėpsis), trukdys procesui, darys naujus nusikaltimus. Toks argumentavimas atitinka minėtos Konvencijos nuostatas, leidžiančias laikinai apriboti asmens laisvę. Bylą nagrinėjęs teismas tyrė, ar, sulaikant apeliantą buvo pagrindas įtarti jį padarius nusikalstamą veiką, nustatė šiuo aspektu esmines aplinkybes: V. Č. minimas kaip asmuo 2009 m. liepos 18,19 dienomis buvęs prie Dusios ežero su kitais asmenimis ir apie asmenų tarpusavio konfliktus, bendravo su asmenimis, kurie siekė surasti automobiliu BMW X6 atvykusius asmenis, kad kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu t. y. iš esmės analizavo pagrįsto įtarimo buvimo Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c punkto prasme.
Vertinant pareigūnų veiksmų teisėtumą, nustatyta, kokia informacija buvo žinoma pareigūnams, kurių duomenys, jog įtariamasis galimai padarė nusikalstamą veiką yra įvykio vietos apžiūros protokolas, filmuota medžiaga, liudytojų apklausos protokolai, specialistų išvados, telekomunikacijų tinklais perduodama informacija, kitų įtariamųjų parodymai, todėl sulaikymo ir suėmimo negalima laikyti neteisėtu veiksmu, neteisėtai suvaržiusiu ieškovo asmens laisvę. Ieškovas skundė ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir prašė ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu nutraukti, tačiau 2010 m. gruodžio 20 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi jo skundas atmestas, nenustačius, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje vilkinamas ar atliekamas nepagrįstai ilgai. Šioje nutartyje buvo konstatuota, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu atliekamas 1,5 m., tačiau byla yra labai didelės apimties, ypatingai sudėtinga. Ieškovo gyvenamojoje vietoje buvo atlikta krata, tačiau baudžiamajai bylai reikšmingų daiktų nerasta.
Dėl minėtų aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti jo sulaikymą ir suėmimą nepagrįstais ir neteisėtais ir teisingai reikalavimą už tai atlyginti žalą atmetė.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad ieškovui pritaikytos kardomosios priemonės – suėmimo trukmė buvo neteisinga, atsižvelgiant į baudžiamosios bylos tyrimo aplinkybes. Byloje nustatyta, kad ieškovui laisvė dėl kardomosios priemonės – suėmimo taikymo buvo apribota daugiau nei tris mėnesius. Ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenimis nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai V. Č. apklausė jam pareiškus įtarimus 2009 m. rugsėjo 23 d., ieškovui Kauno rajono apylinkės teismo nutartimi 2009 m. rugsėjo 24 d. paskirta kardomoji priemonė suėmimas dviem mėnesiams iki 2009 m. lapkričio 24 d. imtinai, nutartis buvo skundžiama, Kauno apygardos teismas nutartimi 2009 m. spalio 27 d. V. Č. skundo netenkino (b. l. 169), 2009 m. lapkričio 24 d. Kauno rajono apylinkės teismo nutartimi (b. l. 23, 24) kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 14 parų, to paties teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nutartimi ieškovui suėmimo terminas pratęstas 1 mėnesiui (b. l. 27), nutartis buvo skundžiama ir skundas atmestas Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartimi (b. l. 168). Kauno apylinkės teismas 2010 m. sausio 7 d. nutartimi suėmimo terminą ieškovui pratęsė 2 mėnesiams ir 14 dienų (taip nutartyje b. l. 30, 31), šią nutartį apskundus apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas 2010 m. vasario 19 d. nutartimi V. Č. skundą patenkino bei panaikino 2010 m. sausio 7 d. nutartį dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo. Apeliacinės instancijos teismo nutartis motyvuota tuo, jog pateikta bylos medžiaga nepatvirtina įtarimų, leidžiančių manyti, jog V. Č. padarė jam inkriminuojamas veikas, įtarimai nepagrįsti jokiais įrodymais, kurie būtų tiesiogiai susiję su V. Č. nusikalstamais veiksmais ir susipažinęs su visa prokurorės pateikta medžiaga, teismas sprendė, kad tie duomenys visiškai neduoda jokio pagrindo objektyviai ir pagrįstai įtarti, kad būtent V. Č. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, nes nei vienas iš įtariamųjų ar liudytojų nedavė parodymų, kad V. Č. buvo nusikaltimo vietoje ar atliko kokius nors veiksmus ar tarėsi dėl jų atlikimo.
Baudžiamojo proceso kodekso 127 straipsnio 7 dalyje nustatyta teisėjo pareiga nepratęsti suėmimo termino, jeigu nustatoma, jog per paskutinius du kardomosios priemonės taikymo mėnesius jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai neatlikti. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju buvo nepateisinamo delsimo požymių, kas sąlygojo pernelyg ilgą ieškovui taikytos kardomosios priemonės – suėmimo terminą.
Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis numato, kad nustatant kiekvieno asmens pilietines teises ir pareigas ar jam pareikštą baudžiamąjį kaltinimą, jis turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką. Europos Žmogaus Teisių Teismas 1982 m. liepos 15 d. sprendime byloje Eckle prieš Vokietiją konstatavo, kad bylos proceso ilgai trukmei paaiškinti viena pagrindinių priežasčių yra pareigūnų bylos vedimo būdas. Delsimas gali būti pateisinamas tik išskirtine situacija. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. gegužės 13 d. nutartyje, bylos Nr. 3K-7-298/2004 išaiškino, kad tiek visa suėmimo trukmė, tiek ir tarpiniai suėmimo terminai turi būti adekvatūs ikiteisminio tyrimo konkrečių procesinių veiksmų atlikimui sunaudotam laikui. Šiuo atžvilgiu nukrypimas nuo operatyvaus bylos tyrimo, nepagrįstai ilga trukmė tarp atskirų procesinių veiksmų atlikimo, reikštų tyrimo institucijų procesinius pažeidimus, sąlygojančius EŽTK 5 str. 3 d. nesilaikymą.
Įvertinus minėtas aplinkybes, nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovo V. Č. atžvilgiu bylos procesas vyko nepateisinamai ilgą laiką, tai sąlygojo ieškovo neteisėtą laisvės apribojimą ilgiau, nei tai buvo būtina pagal bylos procesą ir padarė ieškovui žalą (CK 6.263 str. 1 d.).
Vertinant neturtinę žalą pinigais, reikia vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais neturtinės žalos piniginio įvertinimo bei kitais specifiniais, šiai bylų kategorijai būdingais kriterijais: taikyto suėmimo trukmė, kaltinimo sunkumas, suėmimo pagrįstumas, suėmimo pasekmės kaltinamajam ir kitos reikšmingos nagrinėjamos bylos konkrečios faktinės aplinkybės. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad valstybė žalą, atsiradusią dėl neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių paskyrimo, atlygina visiškai. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitucio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Materialios kompensacijos už moralinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. lapkričio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005 pažymėjo, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.
Teisėjų kolegija, vertindama minėtus kriterijus, atsižvelgia į asmens laisvės suvaržymo laiką, dėl ko pagrįstai pripažinta, kad ieškovas dėl to patyrė išgyvenimus, nepatogumus, taip pat į bendrą valstybės ekonominę padėtį, EŽTT praktiką šios kategorijos bylose. Teisėjų kolegija laiko, kad priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis ieškovui, atitinka konstitucinį teisingo žalos atlyginimo principą (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis), CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.