- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-09
- Bylos Nr.
- BIK-166/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-7-00006-2024-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algimantas Valantinas (pirm.), Rima Ažubalytė, Artūras Pažarskis
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Artūro Pažarskio, rašytinio proceso tvarka spręsdama L. V., atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, kasacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gegužės 5 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 15 d. nuosprendžio ir prašymo stabdyti skundžiamo nuosprendžio vykdymą klausimus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kasatorius kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos nuosprendžio dalį, kuria konstatuota, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje, ir šioje dalyje baudžiamąją bylą nutraukti nesant jo veiksmuose šios nusikalstamos veikos sudėties (didelės žalos) požymio arba panaikinus šią nuosprendžio dalį, bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka; taip pat panaikinti apeliacinės instancijos nuosprendžio dalį dėl BK 681 straipsnio taikymo.
Kasaciniame skunde teigiama, kad savivaldybei yra nustatyta turtinė 674,16 Eur. dydžio žala, tačiau šis dydis savaime nelemia „didelės žalos“ požymio, nes institucijos veikla nebuvo sutrikdyta, „reputacinės“ žalos nepadaryta. Apeliacinės instancijos teismui, pritaikius atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, privalu buvo individualizuoti laidavimo terminą. Trijų metų laidavimo termino parinkimas, kai vidurkis yra du metai, turėjo būti pagrįstas konkrečiomis aplinkybėmis (pvz., pakartotinumo tikimybe, elgesio po veikos vertinimu, žalos atlyginimo dinamika, santykiu su nukentėjusios institucijos interesais). Taip pat pažymima, kad BK 681 straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė negali būti skiriama formaliai. Pasak kasatoriaus, teismas privalo pagrįsti, kodėl būtent viešųjų teisių atėmimas yra būtinas siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų tikslų ir kodėl šių tikslų nepakanka pasiekti švelnesnėmis teisinėmis priemonėmis. Kasatorius akcentuoja, kad Rinkimų kodekso 176 straipsnio 4 dalies 4 punktas (mandato netekimo pagrindas) yra suformuluotas kaip formalus teisinis pagrindas, kurio taikymas siejamas su apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimu. Šios normos taikymo prielaida yra ne bet koks procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje, o būtent teismo apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu ir kuris yra įsiteisėjęs. Šioje byloje jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o toks procesinis sprendimas nėra apkaltinamasis nuosprendis Rinkimų kodekso 176 straipsnio 4 dalies 4 punkto prasme.