Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgos Vasiliauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. K., Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Mindaugo Sabaičio, nuteistojo A. J. gynėjo advokato Gintaro Česnulevičiaus apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2023 m. gegužės 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 (šešiems)mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos – bausmės pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio1 dalį subendrintos apėmimo būdu, o bausmė pagal BK 300 straipsnį subendrinta dalinio sudėjimo būdu, paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, A. J. paskirta galutinė 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš dalies atidėtas, nustatant po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atlikti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, o likusios 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidedant 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, paskiriant jam pareigas per bausmės vykdymo atidėjimo laiką pradėti dirbti ar tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsnio 1 dalimi, A. J. į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – 2 (dvi) dienos (nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. 20.30 val. iki 2020 m. rugpjūčio 12 d. 17.00 val.).

T. K. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:

-pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 20 (dvidešimties) parų areštu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, T. K. paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirtą bausmę subendrinus su 2021 m. lapkričio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 2 (dviejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, iš dalies bausmes sudedant, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 2 (dviems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš dalies atidėtas, nustatant po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atlikti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, o likusios 2 (dvejų ) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidedant 3 (trejiems) metams be intensyvios priežiūros, paskiriant jam pareigas per bausmės vykdymo atidėjimo laiką: pradėti dirbti arba tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., nebent tai susiję su mokymusi, darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 1 (vienerius) metus nuo bausmės vykdymo pradžios išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose, jei nuteistasis sutinka (BK 70 straipsnis), o taip pat nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Į paskirtą bausmės vykdymo atidėjimo terminą įskaičiuotas laikas nuo 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio vykdymo atidėjimo pradžios (pradėjimo vykdyti) iki kaltinamojo T. K. pasiuntimo atlikti šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti K. B. ir D. M., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

7.3. Anot apelianto, įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

8.2. Pažymėjo, kad BK 41 straipsnyje, greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas), išskiriamas bausmės teisingumas. Tai yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus - padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Įstatymų leidėjas, formuluodamas nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą, tačiau konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Nusikaltimus, tarp jų ir sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs su kitu baudžiamosios teisės principu - bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, tampriai susijęs su bausmės paskirtimi. Skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje nustatyta bausmę, teismas gali ir tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusi asmenį, visumos vertinimu. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, jog šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslu, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai - pasiekia iš esmės tik vieną - nubaudimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018). Taigi, tam kad paskirta bausmė užtikrintų jos tikslų pasiekimą bei būtų teisinga, teismas turėjo tinkamai įvertinti tiek padarytos veikos, tiek ir kaltininko pavojingumą.

8.5. Pažymėjo, kad teismas skirdamas laisvės atėmimo bausmę turėjo vadovautis LAT suformuota teismų praktika. Teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali būti priimtas pirmiausia atsižvelgus į BK 54 straipsnio 1, 2 dalis bei 55-61 straipsniuose įtvirtintas bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Be to, teismams suteikta galimybė švelninti bausmę ir vadovaujantis BK 62 straipsniu. Ir tik tada, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau yra betikslė, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną - nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas. Taigi ši nuostata nėra pagrindinė ir vienintelė taisyklė, kuria pirmiausia turi vadovautis teismas, skirdamas bausmę. Priešingai, pagrindinės taisyklės yra aiškiai suformuluotos baudžiamajame įstatyme, o bausmės skyrimo norma, mininti teisingumo principą, yra labai abstrakti ir taikytina tik retais ir ypatingais atvejais. Todėl ši norma teismų praktikoje ir įgijo išimtinių aplinkybių statusą, taip bausmės skyrimą pabrėžiant ne kaip statišką, o labai dinamišką procesą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-204-942/2015).

8.6. Teigia, kad skirdamas realią laisvės atėmimo bausmę Teismas turėjo atsižvelgti į apelianto asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigia jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengia išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekia įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad apeliantas nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad T. K. gali būti paskirta bausmė, nesusijusi su realiu laisvės atėmimu. Juolab, kad už tokio pobūdžio nusikaltimus, už kuriuos jis nuteistas yra taikomas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos. Mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realios laisvės atėmimo bausmės, paskiriant įstatyme numatytus įpareigojimus, kurie užtikrintų teisingos bausmės paskirtį ir atitiktų proporcingumo principus.

9. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje prokuroras palaikė savo apeliacinio skundo argumentus ir prašė panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje A. J. ir T. K. buvo atidėtas bausmės vykdymas, nuteistųjų apeliacinių skundų prašė netenkinti, nurodydamas, kad pagrindo taikyti jų atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nėra. Nuteistasis T. K. ir jo gynėjas advokatas Vincas Pacevičius su prokuroro skundo reikalavimais sutiko, pripažino, kad įstatymas buvo pritaikytas netinkamai, tačiau prašė atsižvelgti į T. K. skunde išdėstytą poziciją ir taikyti jo atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Nuteistasis A. J. ir jo gynėjas advokatas Gintaras Česnulevičius palaikė savo skundo reikalavimus ir prašė A. J. skirti bausmę nesusijusią su realiu laisvės atėmimu vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo T. K. ir nuteistojo A. J. gynėjo advokato Gintaro Česnulevičiaus apeliaciniai skundai atmetami, o Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Mindaugo Sabaičio apeliacinis skundas tenkinamas.

10. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos BPK 320 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Teismas apeliacinio nagrinėjimo metu nustatęs, kad byloje padaryti esminiai Kodekso pažeidimai, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems asmenims.

11. Pirmiau nurodytos baudžiamojo proceso normos apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas bei įtvirtina apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina atsižvelgdamas į nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, apelianto reiškiamų prašymų apimtį, pobūdį, konkretumą, tikslumą, kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, turintys įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui.

12. Nagrinėjamu atveju, pateiktų apeliacinių skundų turinys patvirtina, kad juose nėra ginčijamos nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės, jų kvalifikavimas, įrodymų vertinimas, iš esmės prokuroras nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš dalies atidėti nuteistiesiems A. J. ir T. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 straipsnio 3 dalis), tuo tarpu nuteistieji A. J. ir T. K. prašo taikyti jų atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliaciniuose skunduose suformuluotus prašymus, patikrina ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas individualizuojant apeliantams A. J. ir T. K. bausmę.

Dėl nuteistajam A. J. paskirtos bausmės

13. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti arba apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą.

14. Įstatymų leidėjas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalimi, pirmiausia teismas parenka bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją. Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. Tik tuo atveju, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Aptartų baudžiamojo įstatymo normų kontekste būtina pažymėti, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

15. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo nuosprendžio dalies, kurioje išdėstyti bausmės skyrimo motyvai, matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. J. atsižvelgė į tai, kad jis padarė 3 nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama sunkių, viena nesunkių nusikaltimų kategorijoms ir viena baudžiamųjų nusižengimų kategorijai. Įvertino nusikaltimų pobūdį – nusikaltimai susiję su disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti ir platinus bei neturint tikslo jas platinti; dokumento suklastojimas ir disponavimas suklastotu dokumentu. Teismas nustatė A. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę - kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 13 punktas). Taip pat atsižvelgė į nuteistąjį charakterizuojančius duomenis: administracine tvarka buvo baustas, nusikaltimų padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų, nusikalstamas veikas padarė praėjus trumpam laikui po jam 2019 m. sausio 15 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, šiuo metu dirba, kritiškai vertina savo ankstesnius veiksmus, susijusius su narkotinių medžiagų vartojimu, po paskutinės administracinės nuobaudos paskyrimo 2022 m. sausio 30 d., 2022 metais daugiau administracine tvarka nebuvo baudžiamas, nėra pateikta įrodymų, kad jo atžvilgiu būtų pradėta naujų ikiteisminių tyrimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visas BK 54 straipsnyje įtvirtintas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė ir įvertino teisingai ir už nusikaltimo, numatyti BK 260 straipsnio 1 dalyje padarymą skyrė minimalią laisvės atėmimo bausmę (2 metus), už BK 300 straipsnio 1 dalį skyrė laisvės atėmimo bausmę artimą minimaliam dydžiui (6 mėnesius), o už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje padarymą skyrė arešto bausmę artimą minimaliam dydžiui (15 parų). Bendrindamas paskirtas bausmes, pirmosios instancijos teismas įstatymo reikalavimų nepažeidė, bausmes pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 259 straipsnio 2 dalį apėmė, o bausmę pagal BK 300 straipsnio 1 dalį bendrino nuteistajam palankesniu daliniu bausmių sudėjimo būdu, paskirdamas subendrintą bausmę – 2 metus ir 3 mėnesius laisvės atėmimo. Be to, baudžiamąją bylą išnagrinėjo sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl apeliantui skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis). Dėl ko, paskirtosios galutinės 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, kuri iš esmės nesiekia BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyto bausmės minimumo, kurią galima paskirti už vieno tokio nusikaltimo padarymą, teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti kaip aiškiai per griežtos ar neteisingos. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, paskirtoji bausmė yra tinkama įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus (bendroji prevencija, nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas ir kt.) ir yra teisinga.

16. Nuteistojo A. J. gynėjo apeliaciniame skunde, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymu, yra prašoma švelninti nuteistajam A. J. paskirtą bausmę ir paskirti bausmę nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

17. BK 54 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Apeliacinės instancijos teismas kaip ir pirmosios instancijos teismas nemato pagrindo A. J. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir konstatuoja, jog minimalaus dydžio laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą šiuo atveju aiškiai neprieštarauja teisingumo principui. Šioje baudžiamojoje byloje nėra nustatyta aplinkybių visuma, kuri leistų daryti išvadą apie mažesnį nuteistojo asmenybės ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, taip pat nėra susidariusi kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Iš esmės tokių aplinkybių nėra nurodoma ir apeliaciniame skunde. Tai, kad A. J. dirba, kritiškai vertina savo ankstesnius veiksmus, susijusius su narkotinių medžiagų vartojimu, po paskutinės administracinės nuobaudos paskyrimo 2022 metais daugiau administracine tvarka nebuvo baudžiamas, nėra pateikta įrodymų, kad jo atžvilgiu būtų pradėta naujų ikiteisminių tyrimų, nešalina nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo.

18. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad A. J. skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotas veikas padarė neišnykus teistumui, kadangi dar 2019 m. sausio 15 d. nuosprendžiu jis pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis neturėdamas tikslo jų platinti, jam paskirta 2000 Eur dydžio bauda, kurios nuteistasis nėra sumokėjęs, vis dar moka dalimis. Administracinių nusižengimų registro duomenys rodo, jog A. J. yra baustas administracine tvarka už narkotinių medžiagų (be gydytojo paskyrimo) vartojimą. Išdėstytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kas leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistasis negeba pozityvaus savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį, bei patvirtina, kad A. J. daromi nusikaltimai sunkėja, jie daromi bendrininkų grupėje, o anksčiau taikyta baudos bausmė jai keliamų tikslų, numatytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, nepasiekė. Tokie nuteistojo tyčiniai veiksmai rodo, jog daromos veikos nėra atsitiktinio pobūdžio. Kiekvienas nuteistas asmuo turi suprasti, jog bet koks naujas teisės pažeidimas, ypač padarytas tyčia, sąmoningai suprantant savo elgesio neteisėtumą, gali reikšti valstybės išreikšto pasitikėjimo sulaužymą, kuris atitinkamai gali reikšti pareigą atlikti griežtesnę bausmę. Valstybė negali būti be galo atlaidi ir kiekvieną kartą pateisinti nuteistojo daromų pažeidimų jų mažareikšmiškumu ar deklaruojamu nuoširdžiu gailėjimusi, nes tokia teismų pozicija gali formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, rodyti nepagarbą visuomenei ir valstybei. Nagrinėjamu atveju nuteistojo padarytomis nusikalstamomis veikomis yra keliama grėsmė visuomenės sveikatai, skatinamas priklausomybės psichotropinėmis medžiagomis formavimasis, neteisėta psichotropinių medžiagų apyvarta. Taigi, priešingai nuteistojo A. J. gynėjo skundo argumentams, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad A. J. padaryti nusikaltimai yra vertintini kaip pavojingi, darantys realią žalą įstatymo saugomiems gėriams. Aptartos aplinkybės leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad švelnesnės nei laisvės atėmimo bausmės skyrimas neatitiktų bausmės tikslų ir paskirties bei nuo naujų nusikaltimų darymo nuteistojo nesulaikytų.

19. Teisėjų kolegija įvertinusi BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti reikšmingus duomenis, neįžvelgia aplinkybių, kurios leistų vertinti nuteistojo veikos pavojingumą kaip daug mažesnį nei rūšinį tokių nusikalstamų veikų pavojingumą, ar pripažinti, kad nuteistojo asmenybė vertintina kaip mažiau pavojinga, dėl ko, švelnesnės bausmės, negu numatyta baudžiamajame įstatyme jam skyrimas, šiuo atveju nėra galimas.

20. Visgi, paskirdamas laisvės atėmimo bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes (dirba, kritiškai vertina savo ankstesnius veiksmus, susijusius su narkotinių medžiagų vartojimu, 2022 metais daugiau administracine tvarka nebuvo baudžiamas, nėra pateikta įrodymų, kad jo atžvilgiu būtų pradėta naujų ikiteisminių tyrimų) sprendė, jog yra pakankamas pagrindas manyti, jog A. J. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti iš dalies atidedant paskirtos bausmės vykdymą. Apygardos teismo teisėjų kolegija, sutikdama su prokuroro apeliacinio skundo motyvais šiuo klausimu, konstatuoja, jog BK 75 straipsnio 3 dalies norma, reglamentuojanti bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas šiuo atveju A. J. pritaikyta netinkamai, dėl ko skundžiamas nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

21. BK 75 straipsnio 2 ir 3 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

22. Nuteistasis A. J. skundžiamu Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nuosprendžiu nuteistas už vieno sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, už vieno nesunkaus, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir vieno baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje padarymą, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Pažymėtina, kad nors nuteistajam ir paskirta ne daugiau kaip penkeri metai laisvės atėmimo už sunkų nusikaltimą, tačiau nusikalstama veika pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, už kurią nuteistas A. J. yra numatyta BK XXXVII skyriuje, vadinasi, nei visiškas, nei dalinis bausmės vykdymo atidėjimas už šio nusikaltimo padarymą nėra galimas.

23. Apibendrindama aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas, todėl naikintina nuosprendžio dalis, kuria teismas nusprendė A. J. nuosprendžiu skirtos galutinės subendrintos 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, t. y. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą iš dalies atidėti, nustatant po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atlikti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, o likusios 1 metų laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidėti 1 metams.

Dėl nuteistajam T. K. paskirtos bausmės

24. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas T. K. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje. Teismas nustatė vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei vieną nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat pirmosios instancijos teismas įvertino tai, jog T. K. iki kaltinime nurodytų veikų padarymo nebuvo teistas, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis dėl jo su kitais bendrininkais 2019 m. rugsėjo 17 d. padaryto nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, buvo priimtas tik 2021 m. lapkričio 12 d. ir jo atžvilgiu įsiteisėjo 2021 m. gruodžio 3 d. Administracine tvarka buvo baustas ir nusikaltimų padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų, bei buvo baudžiamas administracine tvarka ir 2022 m. Taip pat įvertintos ir nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybes – mokosi vairuotojo specialybės, rengiasi pradėti dirbti, kritiškai vertina savo ankstesnius veiksmus, susijusius su narkotinių medžiagų vartojimu, nėra pateikta įrodymų, kad jo atžvilgiu šiuo metu būtų pradėta naujų ikiteisminių tyrimų. Šių aplinkybių visumos pagrindu pirmosios instancijos teismas parinko už nusikaltimą, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje padarymą skirti minimalią laisvės atėmimo bausmę (2 metai), o už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje padarymą skirti areštą artimą minimaliam dydžiui (20 parų). Bendrindamas paskirtas bausmes, pirmosios instancijos teismas įstatymo reikalavimų nepažeidė, bausmes pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 259 straipsnio 2 dalį apėmė ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę 2 metus laisvės atėmimo. Taip pat, kadangi byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, T. K. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikos pripažino visiškai, jo atžvilgiu taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Dėl ko, paskirtosios galutinės 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, kuri iš esmės nesiekia BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyto bausmės minimumo, kurią galima paskirti už vieno tokio nusikaltimo padarymą, teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti kaip aiškiai per griežtos ar neteisingos. Be to, visiškai pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalimi, dalinio sudėjimo būdu subendrino su 2021 m. lapkričio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme iš esmės pridėdamas iš skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės tik 8 mėnesius. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, galutinė subendrinta 3 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, savo rūšimi bei dydžiu yra teisinga. Šiame kontekste pažymėtina, kad būtent nuteistojo neteisėtas veikimas, įstatymo normų nepaisymas ir lemia jo atžvilgiu priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius, bei atitinkamai jais paskirtų bausmių bendrinimą.

25. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo parinkta bausme ir jos dydžiu. Akivaizdu, jog skirdamas bausmę T. K., bausmių skyrimą reglamentuojančias normas pirmosios instancijos teismas taikė teisingai, atsižvelgė į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnio nuostatas dėl bausmės skyrimo esant atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį ir tikslus, ir paskyrė padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui bei nuteistojo asmenybei adekvačią bausmę, kurios švelninti, kaip to norėtų apeliantas, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

26. Nesutikdamas su jam paskirta bausme, T. K. apeliuoja į tai, kad jo atžvilgiu turėtų būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, kadangi jis mokosi vairuotojo specialybės, rengiasi pradėti dirbti, kritiškai vertina savo ankstesnius veiksmus, susijusius su narkotinių medžiagų vartojimu, jo atžvilgiu nėra pradėta jokių naujų ikiteisminių tyrimų, padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio.

27. Kaip jau minėta, teismas pripažintam kaltu už nusikalstamos veikos padarymą asmeniui paskiria tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta išimtis, pagal kurią teismas, nustatęs, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Šiuo požiūriu BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas laikytinas išimtiniu, t. y. minėto straipsnio taikymas susijęs su išimtinių aplinkybių, darančių įtaką padarytos nusikalstamos veikos ar asmens, padariusio nusikaltimą, pavojingumui, buvimu, dėl ko sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai pažeistų bausmės teisingumo principą. Nuteistojo T. K. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis mokosi, rengiasi pradėti dirbti, kritiškai vertina savo poelgius, nėra išimtinės aplinkybės, jos yra įprastos ir būdingos visiems. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą išnagrinėjus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, nenustatyta kokių nors išimtinių aplinkybių, susijusių su T. K. padarytomis nusikalstamomis veikomis ar nuteistojo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas T. K. aiškiai prieštarauja teisingumo principui.

28. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad nors skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu iki 2020 m. rugpjūčio 10 d. T. K. ir nebuvo teistas, visgi tiek įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašas (7 t., b. l. 29-32), tiek teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, jog priimant skundžiamą nuosprendį, nuteistojo atžvilgiu buvo įsiteisėję jau du apkaltinamieji nuosprendžiai. Nurodyti duomenys leidžia spręsti, kad T. K. nepasižymėjo išimtinai teigiamu, įstatymo reikalavimus atitinkančiu savo elgesiu. Kaip matyti, jo pirmas teistumas fiksuojamas nuo 2021 m. sausio 19 d., kuomet Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nuosprendžiu jis pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 3 dalį – paskirta 40 MGL dydžio bauda, antrą kartą jis pripažintas kaltu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant 3 metams. Nors nuteistasis yra gana jauno amžiaus – 23 metai, tačiau su teisėsaugos institucijomis susidūrė vos sulaukęs 19 metų amžiaus. Taigi iš to, kas išdėstyta, yra akivaizdu, jog nuteistasis jau nuo 2019 m. elgiasi tik pagal jam vienam priimtinas gyvenimo nuostatas, nepaisydamas įstatymo reikalavimų, jo daromos nusikalstamos veikos tik sunkėja. Kaip matyti iš nuteistajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių, jo vaidmuo darant nusikalstamas veikas nebuvo antraeilis, tai jis neteisėtai įgijo, išplatino psichotropines medžiagas, kurių kiekis sudarė net 8 vienkartines dozes, be to iš liudytojų parodymų matyti, kad nuteistasis buvo žinomas iš seniau kaip asmuo platinantis narkotines – psichotropines medžiagas, kas iš esmės neleidžia padarytų veikų vertinti kaip atsitiktinių ar teigti, jog jo nusikalstami veiksmai yra mažiau pavojingi nei tipinis nusikaltimas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, kaip to norėtų apeliantas. Taip pat, nuteistasis ne kartą baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už neteisėtą alkoholinių gėrimų gėrimą viešosiose vietose arba neblaivaus asmens pasirodymą viešosiose vietose. Aptartos aplinkybės yra nepalankios nuteistajam, jį charakterizuoja išimtinai neigiamai ir tuo pačiu leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad švelnesnės nei laisvės atėmimo bausmės skyrimas neatitiktų bausmės tikslų ir paskirties bei nuo naujų nusikaltimų darymo nuteistojo nesulaikytų.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal esamus bylos duomenis spręstina, kad šiuo atveju byloje nėra nustatyta aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo padarytą nusikaltimą ar jo asmenybę, kurių visuma leistų spręsti, kad BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu nuteistajam galėtų būti skirta mažesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė ir taip realizuota BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis. Įvertinusi BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti reikšmingus duomenis, teisėjų kolegija neįžvelgia aplinkybių, kurios leistų vertinti nuteistojo veikos pavojingumą kaip daug mažesnį nei rūšinį tokių nusikalstamų veikų pavojingumą, ar pripažinti, kad nuteistojo asmenybė vertintina kaip mažiau pavojinga. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nuteistojo T. K. atžvilgiu, todėl nuteistojo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

30. Visgi, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su prokuroro apeliacinio skundo reikalavimais dėl netinkamo BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo nuteistojo T. K. atžvilgiu. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teisme vykusio posėdžio, nuteistojo gynėjas taip pat sutiko su tuo, jog T. K. atžvilgiu BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatos pritaikytos pažeidžiant įstatymo reikalavimus.

31. Kaip jau minėta, vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Nors T. K. už sunkaus nusikaltimo padarymą paskirta galutinė bausmė neviršija 5 metų, tačiau jis nuteistas už BK 260 straipsnio 1 dalį, tai yra sunkus nusikaltimas, numatytas BK XXXVII skyriuje. Taigi, T. K. patenkant į įstatyme numatytą išimtį, kuomet dalinis bausmės vykdymo atidėjimas negalimas, taikyti BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatų ir iš dalies atidėti T. K. paskirtos 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą, pirmosios instancijos teismas negalėjo.

32. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė BK 75 straipsnio nuostatas, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keistinas, naikintina nuosprendžio dalis, kuria teismas nusprendė T. K. nuosprendžiu skirtos galutinės subendrintos 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti (BPK 328 straipsnio 1 punktas), o prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas.

33. Tokiu būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu, į skundžiamu Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2023 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu T. K. paskirtos subendrintos bausmės laiką, t. y. 3 metus 2 mėnesius, įskaitytinas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendį kardomosios priemonės – suėmimo laikas nuo 2019 m. rugsėjo 17 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d., vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Nuteistojo T. K. ir nuteistojo A. J. gynėjo advokato Gintaro Česnulevičiaus apeliacinius skundus atmesti.

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Mindaugo Sabaičio apeliacinį skundą tenkinti.

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2023 m. gegužės 23 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį nuteistojo A. J. atžvilgiu, kuria nuspręsta:

- vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą iš dalies atidėti, nustatant po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atlikti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, o likusios 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidedant 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, paskiriant jam pareigas per bausmės vykdymo atidėjimo laiką pradėti dirbti ar tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio A. J. sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.

Panaikinti nuosprendžio dalį nuteistojo T. K. atžvilgiu, kuria nuspręsta:

- vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą iš dalies atidėti, nustatant po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atlikti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, o likusios 2 (dvejų) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidedant 3 (trejiems) metams be intensyvios priežiūros, paskiriant jam pareigas per bausmės vykdymo atidėjimo laiką: pradėti dirbti arba tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., nebent tai susiję su mokymusi, darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 1 (vienerius) metus nuo bausmės vykdymo pradžios išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose, jei nuteistasis sutinka (BK 70 str.), o taip pat nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

- į paskirtą bausmės vykdymo atidėjimo terminą įskaičiuoti laiką nuo 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio vykdymo atidėjimo pradžios (pradėjimo vykdyti) iki kaltinamojo T. K. pasiuntimo atlikti šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu į Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2023 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu T. K. paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendį kardomosios priemonės – suėmimo laiką nuo 2019 m. rugsėjo 17 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d., vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio T. K. sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.