- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-24
- Bylos Nr.
- 2A-2017-553/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32794-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė (pran.), Eglė Surgailienė, Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- T. M.
- Ieškovas
- L. Š.
- Kategorijos
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio ir Eglės Surgailienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-17 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo L. Š. (BUAB „Maksitona“ teisių perėmėjas) ieškinį atsakovui T. M. dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo be pagrindo įgytus 2 868,69 eurus, 5 procentų dydžio metines palūkanas, kas sudaro 727,35 eurus, 5 procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki sprendimo visiško įvykdymo.
Nurodė, kad atsakovas T. M. 2010-10-04 bankiniu pavedimu iš BUAB „Maksitona“ kasos sau pervedė 9 905 litų ūkio reikmėms, kas sudaro 2868,69 eurus. Duomenų apie lėšų panaudojimą nėra, atsakovo nurodyta aplinkybė, kad grąžino pinigus į kasą, neatitinka tikrovės. Atsakovo pateiktas kvitas, esantis bylos 73 lape - suklastotas, neatitinka įrašų kasos knygoje, kitų BUAB „Maksitona“ kasos pajamų orderių kvitų numeracijos.
Atsiliepimas
Atsakovas pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašo ieškinį atmesti.
Paaiškino, kad jis yra įtrauktas į BUAB „Maksitona“ kreditorių sąrašą, o paimtus pinigus grąžino į kasą, ką patvirtiną 2010-01-26 kasos pajamų orderių kvitas „serija MKS Nr.001“ kopija ir originalas.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apylinkės teismas 2016-03-17 sprendimu ieškinį tenkino: priteisė iš T. M. 2 868,69 eurų skolą, 727,35 eurus palūkanų ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (2 868,69 eurų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. rugsėjo 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 300 eurų bylinėjimosi išlaidas bankrutavusios UAB „Maksitona“ naudai.
Teismas nustatė, kad atsakovas T. M. 2010-01-04 sau pervedė 9 905 litų ūkio išlaidoms iš UAB „Maksitona“ kasos. 2013-06-05 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Maksitona“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Geraldis“. Ieškovas įrodinėjo, kad pagal kasos knygą įrašų dėl pinigų grąžinimo nėra. Atsakovas savo veiksmais, iš išorės atrodančiais teisėtais – paėmė bendrovei priklausančius pinigus ūkio reikmėms, tačiau realiai ūkio reikmenų neįgijo, pinigų negrąžino – nepervedė į sąskaitą, negrąžino į kasą. Teismas atsakovo atsikirtimus ir įrodymą atmetė, nurodydamas, kad bendrovės kasoje pinigai nuo atsakovo vienasmeniškai surašyto 2010-01-26 kasos pajamų orderio kvito „serija MKS Nr.001“ neatsirado. Kasos knygoje nėra nuorodos apie pinigų sugrąžinimą. Vertino, kad atsakovas siekia išvengti prievolės sugrąžinti ieškovui įgytą be pagrindo turtą, nes keista pati finansinė operacija – pinigai paimami pervedant į savo sąskaitą, nors už ūkines paslaugas galima atsiskaityti banko kortele, pavedimu, o nurodoma, kad grąžinami bendrovei išgryninti pinigai, tik vietoje buhalterio pasirašo pats pinigų gavėjas ir nedaro įrašo buhalterinės apskaitos knygoje. Teismas atmetė atsakovo atsikirtimus, vertindamas, kad atsakovas pinigus pasisavino ir, siekdamas išvengti jų grąžinimo, suklastojo kasos pajamų orderio kvitą.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas T. M. apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-17 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad:
1. Teismo išvados yra nepagrįstos, paremtos prielaidomis, prieštarauja įrodymų vertinimo taisyklėms bei pažeidžia bylos šalių lygiateisiškumo principą.
2. Apeliantas remiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000m. vasario 17d. patvirtinto nutarimo Nr. 179, 2009-07-26 – 2010-06-05 laikotarpį galiojusios redakcijos 3punktu. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą teigia, kad kasos pajamų orderis yra vienintelis pinigų į kasą priėmimo faktą patvirtinantis dokumentas, kito dokumento šiai kasos operacijai užfiksuoti teisės aktai nenumato. Teismas sprendime nurodė, jog atmeta atsakovo atsikirtimus ir nesivadovauja jo pateiktu kasos pajamų orderiu dėl to, kad jame yra tik atsakovo, kaip tuometinio ieškovės vadovo bei kasininko, parašai, tuo tarpu nėra vyriausiojo buhalterio parašo, dėl to šis įrodymas, teismo vertinimu, yra suklastotas. Tačiau tuo metu bendrovėje dirbo tik vienas darbuotojas – atsakovas, vyriausiojo buhalterio nebuvo. Todėl orderyje ir negalėjo būti vyriausiojo buhalterio parašo. Teismui ši aplinkybė buvo žinoma.
Žemesnės instancijos teismas
3. Pagrindinis įrodymas, kuriuo vadovavosi teismas priimdamas teismo sprendimą, yra kasos knygos už 2010 metus ištraukos kopija. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo atsikirtimus ir nesivadovavo jo pateiktu kasos pajamų orderiu tik dėl to, jog jame nebuvo buhalterio parašų, to užteko, kad teismas konstatuotų, kad šis pajamų orderis yra suklastotas. Kasos knygoje, kuria kaip pagrindiniu įrodymu rėmėsi pirmos instancijos teismas, taip pat nėra buhalterio parašo. Atsižvelgiant į tai galima daryti išvadą, jog į šią kasos knygą nėra įtrauktas arba buvo pašalintas atsakovo pinigų į kasą perdavimo faktą patvirtinantis kasos pajamų orderis, dėl to teismas nepagrįstai vadovaujasi ieškovo pateiktu galimai netinkamu įrodymu, o atsakovo pateiktą įrodymą atmetė kaip nepagrįstą, taip pažeisdamas teismo pareigą negrįsti teismo sprendimo prielaidomis bei pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
4. Teismas šališkai vertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai nesivadovavo atsakovo į bylą pateiktais įrodymais. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi tik ieškovo pateiktais įrodymais, taip priimdamas netinkamą ir neteisėtą teismo sprendimą. Ieškinys yra paremtas tik dalimi BUAB „Maksitona“ buhalterinės apskaitos dokumentų ir tai negali būti pagrindas ieškiniui tenkinti.
5. Teismo argumentas, kad tokiu gynybos būdu atsakovas siekia išvengti prievolės sugrąžinti ieškovui įgytą be pagrindo turtą, nes keista pati finansinė operacija – pinigai paimami pervedant į savo sąskaitą, nors už ūkines paslaugas galima atsiskaityti banko kortele, pavedimu, o nurodoma, kad grąžinami bendrovei išgryninti pinigai, yra nepagrįstas. Atsakovo vertinimu, tokia situacija yra įprasta, atsakovas pervedė sau į sąskaitą atsakovo lėšas, kad galėtų atsiskaityti už atsakovui pateiktas prekes ar paslaugas, atsakovas šiuos pinigus išgrynino, kad galėtų bet kur ir bet kada jais atsiskaityti, tačiau dingus poreikiui laikyti ieškovei priklausančius pinigus pas save, atsakovas juos grąžino į ieškovo kasą.
6. Kiti byloje esantys įrodymai suponuoja išvadą, kad atsakovą atleidus iš jo užimamų pareigų, ieškovas liko jam skolingas 16 400 Lt. Tai tik dar kartą paneigia reikalavimo pagrindą.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad:
1. Apeliantas netinkamą įrodymų vertinimą bando pagrįsti motyvais, kad neva pirmos instancijos teismas atsakovo pateiktą kasos pajamų orderio kvitą laikė suklastotu dokumentu ir juo nesivadovavo dėl to, kad ant jo nebuvo vyriausiojo buhalterio parašo. Apeliantas skunde iškraipo ir pats interpretuoja teismo sprendimą, kadangi tokių argumentų pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime nenurodė.
2. Atsakovas T. M. buvo UAB „Maksitona“ vadovu iki 2010-10-29, o tai reiškia, kad būtent atsakovas buvo atsakingas už ieškovo buhalterinės apskaitos tvarkymą ginčo laikotarpiu. Taigi, jeigu atsakovas išties būtų į bendrovės kasą grynais pinigais įmokėjęs ginčo sumą, būtent atsakovas, o ne kas kitas buvo atsakingas, kad minėta grynųjų pinigų operacija būtų tinkamai apskaityta bendrovės kasos knygoje, tačiau jeigu tai padaryta nebuvo dėl aplaidumo, su tuo susijusi rizika tenka pačiam atsakovui. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo grynųjų pinigų operacija apskaityta bendrovės kasos knygoje nebuvo, darytina išvada, jog ji ir neegzistavo, o atsakovas, teikdamas teismui suplėšytą bei abejotino autentiškumo kasos pajamų orderio kvitą, tiesiog bando išvengti prievolės ieškovui vykdymo. Galima daryti išvadą, kad teismas tinkamai vertino šalių pateiktus įrodymus ir priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą.
3. Pirmos instancijos teismas vertino ne tik ieškovo pateiktus įrodymus, vertino ir atsakovo pateiktus įrodymus, tačiau atsakovo pateiktus įrodymus motyvuotai atmetė, todėl nėra pagrindo spręsti, kad pirmos instancijos teismas buvo šališkas.
4. Atsakovas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų savo pozicijai byloje įrodyti, t. y., neatvyko į bylos nagrinėjimą iš esmės, neteikė paaiškinimų ir apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis, kurių neaiškino pirmos instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (Civilinio proceso kodekso 320 str. 2 d.).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.
Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas ir vertino byloje surinktus įrodymus.
Apeliantas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pagrindinis apelianto skundo argumentas yra tai, kad teismas skirtingai vertino apelianto pateiktą kasos pajamų orderio kvitą ir ieškovo pateiktą kasos knygą, nors abiejuose nėra buhalterio parašo.
Byloje nustatyta, kad tuo metu kai atsakovas vadovavo BUAB „Maksitona“ iš įmonės banko sąskaitos į atsakovo banko sąskaitą 2010-01-04 buvo pervesta 9 905,00 Lt kaip avansas ūkio išlaidoms. Nuo 2010-10-29 nutraukta darbo sutartis su atsakovu, o nuo 2013-06-05 UAB „Maksitona“ iškelta bankroto byla.
Pagrindinis ginčas byloje tarp šalių kilo dėl 2 868,00 EUR (9 905,00 Lt) avanso grąžinimo. Ieškovas teigia, jog atsakovas iš įmonės sąskaitos pervesto atsakovui avanso negrąžino ir šią aplinkybę įrodinėja UAB „Maksitona“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašu laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-01-31, sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašu laikotarpiu nuo 2010-12-31 iki 2013-06-01, įmonės apdraustųjų sąrašu laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2015-10-26, kasos išrašais laikotarpiu 2010-01-01 – 2010-12-31, kasos išlaidų orderiais ir kasos pajamų orderiais. Atsakovas teigia, kad nepanaudotas avansas buvo grąžintas į kasą, ir šią aplinkybę įrodinėja 2010-01-26 kasos pajamų orderio kvito kopija ir originalu, BUAB „Maksitona“ kreditorių sąrašu 2015-05-01 dienai, 2010-02-10 kasos pajamų orderio kvitu, 2010-02-10 akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi, 2010-02-26 avanso apyskaita.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog reikšmingos byloje aplinkybės nustatomos ir įvertinamos, vadovaujantis CPK įtvirtintomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis ir jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuota kasacinio teismo praktika. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013); kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apelianto į bylą pateiktą rašytinį įrodymą, jį vertino visų įrodymų kontekste, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad atsakovo rašytinis įrodymas buvo įvertintas netinkamai. Teisėjų kolegijos vertinimu, konstatuoti, jog atsakovo pateiktas įrodymas yra suklastotas negalima, tačiau yra pagrindas vertinti įrodymą kaip nepatikimą dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių (serijos ir numeracijos neatitikimas, neįtraukimas į kasos knygą). Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, jog neseniai įsteigtai įmonei neturint buhalterio, kasos pajamų orderio kvite gali pasirašyti ir įmonės vadovas, tačiau tai nepanaikina visų abejonių dėl pateikto kasos pajamų orderio kvito patikimumo. Apeliantas abejonių dėl kasos pajamų orderio kvito pirmosios instancijos teisme nepašalino, nors teismo posėdžio metu BUAB „Maksitona“ bankroto administratorius sutiko leisti atsakovui susipažinti su turimais įmonės finansiniais dokumentais, todėl buvo visos galimybės pateikti argumentuotus paaiškinimus, jeigu tokie objektyviai buvo. Apeliantas nurodytų abejonių nepašalino ir po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo - jokių įtikinamų argumentų ir įrodymų, kad pinigai tikrai buvo įmokėti į įmonės kasą, su apeliaciniu skundu nepateikė. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė, vadovaudamasis ne tik ieškovo pateikta kasos knyga ir atsakovo pateiktu kasos pajamų orderio kvitu, tačiau ir kitais byloje esančiais nenuginčytais rašytiniais įrodymais. Apeliantas nurodo, kad pinigų įnešimą į ieškovo kasą patvirtina ir 2010-02-26 avanso apyskaita, kurią pasirašė M. N., tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šis įrodymas tokių aplinkybių nepatvirtina, nes pagal VĮ Registrų centro duomenis M. N. įmonės direktoriumi paskirtas nuo 2010-10-29, taigi avanso apyskaitos pasirašymo metu jis neturėjo jokio teisinio pagrindo pasirašyti avanso apyskaitą, o kitų rašytinių įrodymų apie jam suteiktus įgaliojimus pasirašyti įmonės dokumentus byloje nepateikta. Apelianto argumentai, jog bankroto administratorius nedisponuoja visais įmonės finansiniais dokumentais sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui neturi teisinės reikšmės. Pažymėtina, jog BUAB „Maksitona“ bankroto administratorius teismo posėdžiu metu atsakovui leido susipažinti su turimais finansiniais įmonės dokumentais, tačiau byloje nėra duomenų, jog atsakovas šia teise būtų pasinaudojęs. Taigi, darytina išvada, kad atsakovas nepatvirtino šios aplinkybės teisinio reikšmingumo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Nepagrįsti apelianto argumentai, jog byloje esantys įrodymai suponuoja išvadą, kad atsakovas nėra BUAB „Maksitona“ debitorius, o ieškovas atsakovui skolingas 16 400 Lt. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad BUAB „Maksitona“ bankroto byloje atsakovas nėra įtrauktas į kreditorių sąrašą.
Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai ištyrė ir vertino byloje pateiktus įrodymus, teisingai taikė materialinės teisės normas.
Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ieškovas pateikė teismui prašymą priteisti iš atsakovo 300 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, į Rekomendacijų 8.11 punktą (už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,5 vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio), byloje pateiktus duomenis dėl patirtų išlaidų, atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį, daro išvadą, kad išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodytų dydžių, todėl yra pagrįstos. Atsižvelgiant į šią aplinkybę ieškovui iš apelianto priteisiama 300 EUR bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis 2 dalis)
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo T. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo L. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 300 EUR (tris šimtus eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.