Tauragės apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2009). Bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo taip pat yra tam tikrų įrodinėjimo ypatumų. Šių ypatumų reikšmę konstatavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. kovo 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis). Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2009).

Negavęs duomenų apie savo darbo stažą kolūkyje laikotarpiu nuo 1979-06-01 iki 1980-12-31, pareiškėjas G. M. kreipėsi į Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Tauragės filialą. Iš archyvo gautame atsakyme nurodyta, kad peržiūrėjus nepilnai išlikusio ŽŪĮ archyvinio fondo ir kolūkio 1979-1980 metų protokolų knygas įrašų apie pareiškėjo priėmimą į darbą ir į kolūkio narius bei atleidimą iš darbo ir iš kolūkio narių nerasta. Apie pareiškėjo darbą vėlesniais laikotarpiais tam tikrų duomenų buvo rasta.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas (toliau – VSDPĮ) bei Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr.A1-670 patvirtinti Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai (toliau – Nuostatai). Pensijų socialinio draudimo stažas (toliau – stažas) – laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka buvo mokamos arba turėjo būti mokamos pensijų socialinio draudimo įmokos, ir šio įstatymo nurodyti pensijų socialinio draudimo stažui prilyginti laikotarpiai (VSDPĮ 2 straipsnio 12 dalis). Asmens stažas nustatomas ir apskaičiuojamas vadovaujantis VSDPĮ 10 straipsniu ir Nuostatų 6.4 – 6.5, 15 – 26 punktais. Vadovaujantis VSDPĮ 10 straipsnio 7 dalimi, laikotarpiai, buvę iki VSDPĮ įsigaliojimo, tai yra iki 1994 m. gruodžio 31 d., kurie yra prilyginami stažui, skiriant senatvės pensiją ar netekto darbingumo pensiją pagal šio įstatymo nuostatas ir tikslinant iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų dydžius (šio įstatymo 50 straipsnis), nurodyti šio įstatymo 2 priede. Šie laikotarpiai į stažą įskaitomi kalendorine trukme. Pagal VSDPĮ 2 priedo 1.1 punktą, asmens stažui prilyginami iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1991 m. birželio 1 d., buvę šie laikotarpiai: visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas, taip pat kolūkio narių darbo kolūkyje laikas bei Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nurodytų kitų asmenų, kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas. Šiuos laikotarpius įrodantys dokumentai nurodyti Nuostatų 6.4 punkte.

Pagal Nuostatų 18 punktą, jei stažui prilyginamus laikotarpius iki 1993 m. gruodžio 31 d. įrodantys dokumentai neišlikę, tačiau yra išlikę dokumentai apie asmeniui apskaičiuotą (išmokėtą) darbo užmokestį ir, remiantis šiuose dokumentuose esančiais duomenimis, galima daryti išvadą, kad asmuo dirbo pagal darbo sutartį (yra duomenų, jog asmuo dirbdamas ėjo tam tikras pareigas, jam buvo suteikiamos atostogos, atostogos buvo mokamos, buvo mokamos ligos (laikinojo nedarbingumo) pašalpos, premijos ar kt.) arba buvo kolūkio narys (duomenys apie asmens darbą įrašyti dokumentuose, kuriuose buvo apskaitomas kolūkio narių darbas), į stažą remiantis tokiais dokumentais gali būti įskaitomas atlyginimo mokėjimo laikotarpis, įskaitant to laikotarpio pradžios ir pabaigos mėnesiais faktiškai dirbtų dienų skaičių, o kitus (ne darbo pradžios ir pabaigos) mėnesius, už kuriuos buvo apskaičiuotas darbo užmokestis, įskaitant visus.

Šiuo atveju pareiškėjas turi reikiamus duomenis apie jo darbo stažą ir jį pripažįsta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius už laikotarpį nuo 1981-01-01 iki 1994-03-27. Tuo tarpu duomenų apie pareiškėjo darbo stažą laikotarpiu nuo 1979-06-01 iki 1980-12-31 nėra, nes šie duomenys galimai buvo sunaikinti gaisro metu ar nebuvo išsaugoti dėl kitų priežasčių.

Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą (CPK 444 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civ. b. Nr. 3K-3-669/2013, Nr. 3K-3-535-969/2015 ir kt.).

Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-03 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-45/2009; 2010-10-05 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-390/2010; 2011-06-17 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-273/2011).

CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenustato jiems kitokios tvarkos. Taigi CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas yra procesinis pagrindas nustatyti visus kitokius, CPK 444 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose nenumatytus, juridinę reikšmę turinčius faktus. Sprendžiant dėl tokių faktų nustatymo, taikomos tos pačios taisyklės, kaip ir nustatant teisiškai reikšmingus faktus, išvardytus CPK 444 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis (pareiškėjas) laikotarpiu nuo 1979-06-01 iki 1980-12-31 dirbo kolūkyje traktorininko pareigose. Prašomas nustatyti faktas turi aiškią ir tiesioginę juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjo įskaitomas socialinio draudimo stažas ir atitinkamai skiriama senatvės pensija bei jos dydis.

Pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių jo darbą 1979-1980 m. laikotarpiu, ne dėl savo kaltės, o dėl objektyvių, nuo jo nepriklausiusių aplinkybių. Kaip nustatyta iš savivaldybės ir archyvų pateiktų atsakymų, beveik visi kolūkio 1949-1990 m. dokumentai sudegė 1991 m. gaisro metu, o išlikusios apskaitos knygos buvo fiziškai suirusios ir vėliau teisėtai sunaikintos kaip netinkamos naudoti. Taigi, pareiškėjas negali pateikti darbo knygelės įrašų ar archyvinių pažymų apie šį laikotarpį, nes tokie dokumentai paprasčiausiai neišliko.

Be to, pareiškėjas išnaudojo visas galimas priemones duomenims gauti – kreipėsi tiek į savivaldybės administraciją, tiek į Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Tauragės filialą, taip pat į VSDFV Klaipėdos skyrių, tačiau visos šios institucijos patvirtino, kad duomenų apie jo darbą 1979-1980 m. laikotarpiu rasti nepavyko. Dėl to, pareiškėjas neturi galimybės gauti šio fakto patvirtinančių dokumentų kitokia, ne teismo tvarka.

Prašomas nustatyti faktas bus įrodinėjamas liudytojų parodymais. Liudytojas A. D. parodė, kad kartu su pareiškėju 1979 m. pradėjo dirbti kolūkyje, taip pat kitais netiesioginiais, tačiau tarpusavyje nuosekliais ir logiškai susijusiais įrodymais. Pareiškėjas pateikia (duomenys neskelbtini) mokyklos baigimo diplomą, iš kurio matyti, kad jis mokslus baigė 1979 metais, todėl pagal tuo metu galiojusią tvarką turėjo gauti paskurimą dirbti. Be to, vėlesnių metų dokumentai patvirtina jo nenutrūkstamą darbą tame pačiame kolūkyje nuo 1981 m., tačiau šie dokumentai nėra susiję su jo įdarbinimu ar priėmimu į kolūkio narius, o tik su tolesniu darbo stažu. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas turėjo būti įdarbintas ar priimtas į kolūkį anksčiau – būtent 1979 m., nes be priėmimo fakto jis negalėjo vėliau būti apskaitomas kaip darbuotojas ar kolūkio narys.

Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose naudojami netiesioginiai įrodymai; bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas; dėl to yra svarbu, jog prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (LAT 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008).

Teismas, įvertinęs įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis) konstatuoja, kad pareiškėjas įrodė, jog nuo 1979-06-01 iki 1980-12-31 dirbo (duomenys neskelbtini) traktorininko pareigose.

Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, daro išvadą, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas (CPK 444 str. 2 d. 5 p.). Juridinis faktas nustatytinas dėl socialinio draudimo stažo nustatymo, skiriant senatvės pensiją.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 1979-06-01 iki 1980-12-31 dirbo (duomenys neskelbtini) traktorininko pareigose.

Juridinis faktas nustatytinas dėl socialinio draudimo stažo nustatymo, skiriant senatvės pensiją.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.