- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-09
- Bylos Nr.
- II-48-806/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-07957-2013-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Nukentėjusysis
- A. B.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui V. K., nukentėjusiajam A. B., išnagrinėjusi V. K. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2013 m. birželio 12 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto G. B. 2013 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 10N-2670456-13 administracinio teisės pažeidimo byloje V. K. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. nubaustas už tai, kad jis 2013 m. birželio 10 d., apie 11.45 val., vairuodamas automobilį Toyota Camry, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pradėdamas važiuoti atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepraleido pravažiuojančio automobilio, susidūrė ir apgadino abu automobilius, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (aktuali red.), 9 p. reikalavimą, numatantį, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, 106 p. reikalavimą, nustatantį, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, 119 p. reikalavimą, numatantį, kad važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams.
Šalies argumentai
V. K. pateikė skundą, kuriuo prašo minėtą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2013 m. birželio 12 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti institucijai, įgaliotai surašyti ATP protokolus, įpareigojant ją tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą, bei iš kaltininko perkvalifikuoti jį nukentėjusiuoju. Skundė nurodo, kad jis išvažinėjo atbulas iš stovėjimo vietos, pamatęs į aikštelę įvažiuojantį automobilį laukė pastarojo veiksmų, kad jis leistų išvažiuoti arba pravažiuotų, tačiau automobilis Audi 6 įvažiavo į jo automobilį. Vairuotojo paklausus, ar jis sutinka su pažeidimu, jis atsakė, kad ne. Pasiūlė jam kviesti patrulį, tačiau Audi 6 vairuotojas pasakė, kad „tau reikia, tu ir kviesk“. Iškvietė pareigūnus, kurie atvykę nubraižė įvykio schemą, iš kurios sunku nustatyti seką ir kaltininką. Bylos nagrinėjimo metu specialistas G. B. turėjo vadovautis protingumo kriterijais: 1. Policiją dažniausiai kviečia nukentėjusysis; 2. Aikštelėje, kur tarp eilių yra 4,5 m atstumas, vairuotojas, kaip aiškino, ieškojo vietos parkuotis, nevažiuoja pakraščiu 0,3 m nuo automobilių, o važiuoja viduriu, kad iš karto galėtų pasukti tiek į dešinę, tiek į kairę; 3. Audi 6 vairuotojas aiškino, kad pamatė laisvą vietą kairėje pusėje, todėl priėmė dešiniau, tačiau nepasakė kiek dešiniau, 0,5-1 m; 4. Nerodė posūkio signalo, kad ketina parkuotis nei į kairę, nei į dešinę.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius atsiliepimu į skundą prašo V. K. skundo netenkinti, motyvuodami tuo, jog išnagrinėjus ir įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą – V. K. parodymus, pareigūno tarnybinį pranešimą, A. B. paaiškinimą, eismo įvykio vietos schemą, buvo prieita išvados, kad V. K. neįvykdė KET 9, 106, 119 p. reikalavimų, t. y. vairuodamas automobilį Toyota Camry, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pradėdamas važiuoti atbulas, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepraleido pravažiuojančio automobilio, susidūrė ir apgadino abu automobilius.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje V. K. palaikė skundą jame nurodytais pagrindais, paaiškino, kad jo mašina Toyota Camry stovėjo, jis, V. K. pamatė kaip atvažiuoja B. automobilis Audi A6, jis atsitrenkė į jo, V. K. automobilį Camry. Jis, V. K. iškvietė pareigūnus, pareigūnai pasakė, kad vieta nefilmuojama. Pasak V. K., paprastai žmonės įvažiuoja į aikštelės vidurį ir ieško kur pasistatyti, A. B. mašina važiavo pačiu pakraščiu. Jo, V. K. mašina buvo išlindusi truputį. A. B. nekliuvo nė vienos mašinos, tik tą mašiną, kuri buvo išlindusi. A. B. mašina judėjo. Jis, V. K. tuo metu laukė ar jis, V. B. sustos, bet jis judėjo iš lėto, kol įvažiavo į jo, V. K. automobilį, jei būtų žinojęs, kad įvažiuos, būtų patraukęs atgal automobilį. V. K. paaiškino, kad pastovėjo nuo 5 iki 7 sekundžių, kol jis pajudėjo ir A. B. atsitrenkė į jo mašiną. Vairuotojo pažeidimas, kad atsitrenkė į stovinčią mašiną.
Apklaustas teismo posėdyje A. B. parodė, kad jo pozicija nepasikeitė. Jis, A. B. važiavo į aikštelę ir norėjo prisiparkuoti, pasuko truputį į dešinę, pravažiavo ir matė lyg ir mašina pajudėjo ir norėjo išvažiuoti. Jis, A. B. pravažiavo 10-15 mašinų nė vienos neužkliudė. Camry automobilis pajudėjęs atgal padarė kliūtį autoįvykiui. Jo, A. B. automobilis atsitrenkė ir staigiai sustojo, išėjo ir pažiūrėjo, atgal pavažiavo, todėl gavosi tokie slydimo įbrėžimai atgal važiuojant. Jis pajudėjo ir važiavo. Mašina buvo išsikišusi, visos lygiai stovėjo mašinos, Camry pradėjo išvažiuoti, tada padarė eismo kliūtį. Jeigu nevažiuotų ir praleistų nieko nebūtų buvę. Pasak A. B., sukdamas į kairę, jis tuo metu žiūrėjo kairiau, nes ten buvo vieta, negali pasakyti ar Camry judėjo, ar buvo sustojęs. Jis, A. B. važiavo, pravažiavo tas mašinas ir nė vienos nekabino, Camry važiavo atbulu, pamatė ir sustojo. A. B. paaiškino, kad stovėjo ne viena mašina, stovėjo apie 15 mašinų, išlindusi V. K. mašina buvo kaip nurodyta 40 cm. V. K. pasakė pareigūnams, kad prieš 15 ar 20 sekundžių pamatė jį, A. B., pasakė, kad būtų per tą laiką apvažiavę visą žiedą.
Teisėja pagarsina Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. tvarka liudytojo A. B. parodymus, kai jis 2013-07-27 Vilniaus miesto apylinkės teisme teismo posėdžio metu metu parodė, kad viskas įvyko prie Geležinkelio stoties. Jam reikėjo pastatyti automobilį, pamatė, kad kairėje pusėje yra laisva vieta, norėjo ten įvažiuoti. Tuo metu V. K. išvažinėjo atbuliniu, sudarė kliūtį. Jis sudarė kliūtį, A. B. pravažiuodamas kliudė sparnu jo mašiną. Ten stovėjo ne viena ir ne dvi mašinos, jų A. B. neužkliudė. Važiavo pakraščiu, o ne viduriu, nes reikėjo didesnio lanko, jo mašina ilga. Susidūrimo metu V. K. automobilis buvo išlindęs. Išvažiavo ir sustojo V. K. automobilis, jis kvietė policiją. A. B. nepastebėjo, ar automobilis tuo metu išvažinėjo, ar ne, bet jis buvo išvažiavęs, pajudėjo nuo parkavimo vietos, sudarė jam kliūtį, sustojo. (b.l. 38)
Apklaustas teisme liudytojas G. B. parodė, jog atsimena, kad buvo byla, buvo pareigūnų pranešimas, dalyvių paaiškinimai ir schema, remiantis tais duomenimis nubaudė asmenį, asmuo neneigė, kad pajudėjo iš stovėjimo vietos. Pareigūnai buvo surašę administracinio teisės pažeidimo protokolą, kad vairuotojas pradėdamas važiuoti atbuline eiga turi duoti kelią kitiems eismo dalyviams. Pareiškėjas nagrinėjimo metu nurodė, kad pradėjo važiuoti iš vietos. Pasak G. B., nustatytos aplinkybės bylos nagrinėjimo metu, jei niekas neužstotų kelio automobilis „Audi“ neatsitrenktų į Camry automobilį. Teisėjai pagarsinus eksperto išvadą, G. B. parodė, kad jo nutarimui tokia eksperto išvada neprieštarauja, aplinkybės nesiskiria. Kiek pamena nurodė, kad matė V. K. atvažiuojantį automobilį. Anot G. B., kas įvažiuoja kaltas tas kas sudaro kliūtį. Jis, G. B. duomenų, kad A. B. tyčia atsitrenktų į V. K. automobilį neturi. Vairuotojas turi važiuoti kuo arčiau dešinės kelio pusės.
Apklaustas teisme ekspertas V. V. parodė, kad patvirtina savo teismui pateiktą išvadą, ar galėjo išvengti Audi automobilis susidūrimo negali atsakyti. Ieškota pėdsakų, ar važiuodamas atbuline eiga, kontakto metu, Toyota automobilis judėjo ar stovėjo. Sąlyčio metu automobilis Toyota stovėjo. Pasak V. V., priklauso sekundės ar turėjo galimybę automobilis išvengti susidūrimo, jei stovi 5 ar 10 sekundes, tai gali išvengti, kas trukdo pasukti kairiau ir apvažiuoti kliūtį. Jei būtų nustatyta, kad 7 ar 10 sekundes stovėjo, tai galima sakyti, kad buvo priežastinis ryšys ir automobilio „Audi“ vairuotojo. Faktas, kad prieš sustodamas vairuotojas važiavo atbuline eiga. Jei automobilis išlenda, tai laikytina kliūtimi, bet kliūtis gali būti staigi ir ne. Jei automobilio išsikišusi priekinė dalis ir stovi, atvažiuoja ir kažkas trenkiasi. Trūksta duomenų šiuo atveju, kuriais remiantis galima nagrinėti situaciją ar automobilio „Audi“ vairuotojas turėjo galimybių išvengti susidūrimo. Išsikišęs automobilis yra kliūtis ir kaip į tą kliūtį pažiūrėsi, ar staigi, ar ne. Kliūties reikia stengtis išvengti. Jei vairuotojas pamato kliūtį, geriau nesukinėti į kairę. Jei būtų važiavusi kita mašina lygiagrečiai, tada būtų įvažiavęs į kitą mašiną. Pasak V. V., negalima nustatyti laiko kiek būtent asmuo su Toyota stovėjo, mano, kad ir tuo atveju, jeigu Audi automobilis būtų galėjęs išvengti kliūties, būtų abipusė kaltė, tačiau šiuo atveju tokios aplinkybės nenustatytos, bet kuriuo atveju puse kaltės yra V. K., kad sudarė kliūtį kitam automobiliui.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
V. K. administracinėn atsakomybėn patrauktas už pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., padarymą. ATPK 127 str. 2 d. straipsnyje numatyta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 3 būrio vyr. patrulio L. B. 2013-06-10 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2013-06-10, jis, atvykęs kartu su vyr. patruliu R. Č., į Geležinkelio g. rado susidūrusius automobilius Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Toyota vairuotojas paaiškino, kad išvažiuodamas iš stovėjimo aikštelės sustojo praleisti aikštelėje važiuojantį automobilį Audi, bet tuo metu pajuto smūgį į automobilio galą. Anot Toyota vairuotojo, Audi jis matė dar prieš pradėdamas važiuoti, o Audi vairuotojas į jį atsitrenkė, nes naudojo mobiliojo ryšio telefoną. Audi vairuotojas paaiškino, kad įvažiavęs į automobilių stovėjimo aikštelę norėjo prisiparkuoti ir pamatė išvažiuojantį automobilį iš kairės sustojo. Tuo metu, jam stovint, iš dešinės atbuline eiga į jo automobilį atsitrenkė Toyota. Žmonės nenukentėjo.VPK kameros įvykio neužfiksavo, Geležinkelio stoties apsauga įvykio vietos nefilmuoja. ( b. l. 9)
Eismo įvykio vietos schemoje nurodyta eismo įvykio vieta – Geležinkelio g. 6, Vilniuje, ir nurodyti automobilių apgadinimai – automobiliui Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis, automobiliui Toyota Camry, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas užpakalinis bamperis. ( b. l. 10-11)
V. K. 2013-06-10 paaiškinime nurodyta, kad 2013-06-10, apie 11.30 val., jis vairavo M. L. K. priklausantį automobilį Toyota Camry, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo stovėjimo aikštelėje prie Geležinkelio stoties ir ketino išvažiuoti. Pajudėjo, pamatė į aikštelę įvažiuojantį juodą Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį. Jis, t. y. V. K., sustojo ir laukė, ką darys Audi automobilis: sustos ir leis išvažiuoti, kad įsiparkuotų į jo vietą, ar šiaip pravažiuos. Bet Audi automobilis, lėtai judėdamas, įvažiavo į jo stovintį automobilį (toks vaizdas, kad rašė ar skaitė žinutę). (b. l. 12)
A. B. 2013-06-10 paaiškinime nurodyta, kad 2013-06-10, apie 11.30 val., jis vairavo automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) juodos spalvos, važiavo Geležinkelio g. į stovėjimo aikštelę, norėjo prisiparkuoti. Lijo lietus, važiuojamoji dalis šlapia, greičio nebuvo, vos ridenosi, žibintai įjungti. Aikštelėje pamatė iš kairės pusės laisvą vietą, vairuotojas tuo pačiu metu norėjo atbulas išvažiuoti iš aikštelės ir ridenosi atgal. Jis, t. y. A. B., sustabdė susidūrimo metu. ( b. l. 13)
Bendrosios informacijos registravimo centro duomenimis, apie 2013-06-10 eismo įvykį Geležinkelio g. pranešė V. K..
Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės 2014-03-19 akte Nr. 11-3413 (13) nurodyta, kad slystamo sąlyčio metu automobiliui „Audi A6” buvo padarytos braukimo žymės ant priekinio bamperio ties dešiniu kampu ( 2 pav. pažymėta raudonos spalvos kontūru), braukimo žymės ant priekinio bamperio ir dešiniojo sparno (2 pav. pažymėta geltonos spalvos kontūru), įlenktas priekinis dešinys sparnas ties žibinto apatiniu išoriniu kampu (2 pav. pažymėta žalios spalvos kontūru); automobiliui „Toyota Camry” buvo padarytos braukimo žymės dešinėje pusėje tarp bamperio apatinės ir viršutinės briaunų; automobiliui „Toyota Camry” lokalus dažų pažeidimas, kuris 4 pav. pažymėtas raudonos spalvos kontūru buvo padarytas ne kontakto su automobiliu „Audi A6” metu. Automobilis „Audi A6”, artėdamas nedideliu greičiu prie išsikišusio automobilio „Toyota Camry”, pirmiau priekiniu bamperiu ties dešiniu kampu, o vėliau priekiniu dešiniu sparnu turėjo slystamo pobūdžio kontaktą su sustojusiu automobiliu „Toyota Camry”, jo galiniu bamperiu dešinėje pusėje. Sąlyčio metu automobilis „Audi A6” buvo sustabdytas, o po to automobilis „Audi A6” pajudėjo atbulas. Automobilis „Toyota Camry” sąlyčio metu stovėjo. Nustatyti, kokia techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui, negalima. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Toyota Camry” vairuotojo V. K. veiksmai, - iš stovimos vietos pavažiavęs atgal ir sustojęs, sudarė kliūtį link jo iš dešinės artėjusio automobilio „Audi A6” vairuotojui A. B., - techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šiuo eismo įvykio kilimu. Nustatyti, ar buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Audi A6” vairuotojo A. B. veiksmai techniniu požiūriu taip pat turėjo priežastinį ryšį su šiuo eismo įvykio kilimu, negalima. ( b. l. 89-100)
Teismas, ištyręs ir įvertinęs šioje byloje surinktą įrodymų visumą, vertina, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto G. B. 2013 m. birželio 12 d. nutarimu V. K. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. nubaustas pagrįstai už tai, kad jis 2013 m. birželio 10 d., apie 11.45 val., vairuodamas automobilį Toyota Camry, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pradėdamas važiuoti atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepraleido pravažiuojančio automobilio, susidūrė ir apgadino abu automobilius, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (aktuali red.), 9 p. reikalavimą, numatantį, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, 106 p. reikalavimą, nustatantį, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, 119 p. reikalavimą, numatantį, kad važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams.
Teismo posėdyje apklaustas V. K. ginčijo minėtą nutarimą toje apimtyje, kad jis išvažinėdamas atbulas iš stovėjimo vietos su Toyota Camry, pamatęs į aikštelę įvažiuojantį automobilį Audi laukė pastarojo veiksmų, kad jis leistų išvažiuoti arba pravažiuotų, tačiau automobilis Audi 6 įvažiavo į jo automobilį. Aiškino, kad kontakto tarp automobilių metu jo automobilis stovėjo, Audi vairuotojas turėjo galimybę išvengti kontakto, tačiau to nepadarė. Audi vairuotojas A. B. teisme paaiškino, kad kontakto su Toyota automobiliu jis išvengti negalėjo, Toyota automobilis sudarė jo automobiliui kliutį, sukdamas į kairę, jis tuo metu žiūrėjo kairiau, nes ten buvo vieta, negali pasakyti ar Toyota Camry judėjo, ar buvo sustojęs. Esant prieštaravimams tarp eismo įvykio dalyvių parodymų teismas byloje paskyrė eismo įvykio ekspertizę. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės 2014-03-19 akte Nr. 11-3413 (13) nurodyta, kad automobilis „Toyota Camry” sąlyčio metu stovėjo. Nustatyti, kokia techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui, negalima. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Toyota Camry” vairuotojo V. K. veiksmai, - iš stovimos vietos pavažiavęs atgal ir sustojęs, sudarė kliūtį link jo iš dešinės artėjusio automobilio „Audi A6” vairuotojui A. B., - techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šiuo eismo įvykio kilimu. Nustatyti, ar buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Audi A6” vairuotojo A. B. veiksmai techniniu požiūriu taip pat turėjo priežastinį ryšį su šiuo eismo įvykio kilimu, negalima. Apklaustas teisme liudytojas G. B. parodė, kad pareigūnai buvo surašę administracinio teisės pažeidimo protokolą, kad vairuotojas pradėdamas važiuoti atbuline eiga turi duoti kelią kitiems eismo dalyviams. Pareiškėjas nagrinėjimo metu nurodė, kad pradėjo važiuoti iš vietos. Pasak G. B., nustatytos aplinkybės bylos nagrinėjimo metu, jei niekas neužstotų kelio automobilis „Audi“ neatsitrenktų į Camry automobilį. Teisėjai pagarsinus eksperto išvadą, G. B. parodė, kad jo nutarimui tokia eksperto išvada neprieštarauja, aplinkybės nesiskiria. Kiek pamena nurodė, kad matė V. K. atvažiuojantį automobilį. Anot G. B., kas įvažiuoja kaltas tas kas sudaro kliūtį. Jis, G. B. duomenų, kad A. B. tyčia atsitrenktų į V. K. automobilį neturi. Apklaustas teisme ekspertas V. V. parodė, kad ar galėjo išvengti Audi automobilis susidūrimo negali atsakyti. Ieškota pėdsakų, ar važiuodamas atbuline eiga, kontakto metu, Toyota automobilis judėjo ar stovėjo. Sąlyčio metu automobilis Toyota stovėjo. Pasak V. V., priklauso sekundės ar turėjo galimybę automobilis išvengti susidūrimo, jei stovi 5 ar 10 sekundes, tai gali išvengti, kas trukdo pasukti kairiau ir apvažiuoti kliūtį. Jei būtų nustatyta, kad 7 ar 10 sekundes stovėjo, tai galima sakyti, kad buvo priežastinis ryšys ir automobilio „Audi“ vairuotojo. Faktas, kad prieš sustodamas vairuotojas važiavo atbuline eiga. Jei automobilis išlenda, tai laikytina kliūtimi, bet kliūtis gali būti staigi ir ne. Jei automobilio išsikišusi priekinė dalis ir stovi, atvažiuoja ir kažkas trenkiasi. Trūksta duomenų šiuo atveju, kuriais remiantis galima nagrinėti situaciją ar automobilio „Audi“ vairuotojas turėjo galimybių išvengti susidūrimo. Pasak V. V., negalima nustatyti laiko kiek būtent asmuo su Toyota stovėjo, mano, kad ir tuo atveju, jeigu Audi automobilis būtų galėjęs išvengti kliūties, būtų abipusė kaltė, tačiau šiuo atveju tokios aplinkybės nenustatytos, bet kuriuo atveju puse kaltės yra V. K., kad sudarė kliūtį kitam automobiliui.
Pagrindo panaikinti skundžiamą nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra, nustatytos aplinkybės neprieštarauja 2013-06-12 priimtame nutarime padarytoms išvadoms ir nustatytoms faktinėms aplinkybės, minėtas nutarimas teisėtas ir pagrįstas. Ekspertizės aktu nustatyta, kad kontakto metu V. K. automobilis stovėjo, kas atitinka V. K. parodymus apie šias aplinkybes, tačiau nustatyta ir tai, kad buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Toyota Camry” vairuotojo V. K. veiksmai, - iš stovimos vietos pavažiavęs atgal ir sustojęs, sudarė kliūtį link jo iš dešinės artėjusio automobilio „Audi A6” vairuotojui A. B., - techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šiuo eismo įvykio kilimu, V. K. pajudėjęs automobiliu pamatė Audi automobilį ir stabtelėjo, Toyota Camry automobilis buvo išsikišęs, laukė kito vairuotojo veiksmų, tačiau tokiu būdu jis sudarė kliutį A. B. vairuojamam automobiliui. Nenustatyta, ar buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Audi A6” vairuotojo A. B. veiksmai techniniu požiūriu taip pat turėjo priežastinį ryšį su šiuo eismo įvykio kilimu.
Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, yra pagrindas teigti, kad nėra aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą (ATPK 250 str.), V. K. veikimas pagal ATPK 127 str. 2 d. kvalifikuotas teisingai. Skundžiamu nutarimu V. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, administracinė nuobauda paskirta sankcijos ribose, sankcijos vidurkio dydžio, teisėtai ir pagrįstai.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2013 m. birželio 12 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą, V. K. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui.