- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-03
- Bylos Nr.
- ATP-1066-200/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-07957-2013-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Pažeidėjas
- V. K.
- Kategorijos
- 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutarties, kuria nepatenkintas V. K. skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2013 m. birželio 12 d. nutarimas Nr. 10N-2670456-13, kuriuo V. K. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., padarymą, paskirta 150 Lt bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2013 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 10N-2670456-13 V. K. nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. už tai, kad jis 2013 m. birželio 10 d., apie 11.45 val., vairuodamas automobilį Toyota Camry, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pradėdamas važiuoti atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepraleido pravažiuojančio automobilio, susidūrė ir apgadino abu automobilius, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (aktuali red.), 9 p., 106 p., 119 p.
Nesutikdamas su minėtu nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas V. K. padavė teismui skundą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi V. K. skundo netenkino ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2013 m. birželio 12 d. nutarimą Nr. 10N-2670456-13 paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas V. K. prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2013 m. birželio 12 d. nutarimą Nr. 10N-2670456-13 ir grąžinti bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, įpareigojant tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą bei apeliantą perkvalifikuoti iš kaltininko nukentėjusiuoju. Nurodo, kad nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi ir mano, jog ji yra nepagrįsta ir naikintina. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu gauta informacija patvirtina, kad pažeidimo tyrimo metu pateikta informacija yra visiškai priešinga, kas ir suklaidino kelių policijos pareigūnus. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad teismo posėdžio metu A. B. patvirtino, kad pravažiuodamas kliudė V. K. automobilį, kuris buvo išlindęs tarp kitų automobilių (tai patvirtina ir draudimo kompanijos ERGO Lietuva ekspertų nuotraukos, kuriose matosi apie 40 cm nubraukimo žymė). Taip pat A. B. teismo posėdžio metu nei karto nepatvirtino, kad apelianto vairuojamas automobilis judėjo atbulas, tik tiek, kad buvo išlindęs tarp kitų automobilių ir jam sudarė kliūtį, į kurią jis atsitrenkė. Apeliantas pabrėžia, kad stovėdamas ir laukdamas, kol pravažiuos automobilis Audi, jis nepažeidė KET 9, 106, 119 p. reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, neišsiaiškino visų reikšmingų faktų, neištyrė visų galimų įrodymų ir įvykio versijų. V. K. tiek tyrimo metu paaiškinime policijai (b. l. 12), tiek bylą nagrinėjant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriuje (b. l. 7), tiek apklaustas pirmosios instancijos teisme (b. l. 37-38) nurodė, kad įvykio metu jo automobilis stovėjo, buvo išlindęs 30-40 cm. V. K. pamatė kitą automobilį, kai jis tik įvažiavo į aikštelę, V. K. automobilis netrukdė pravažiavimui. Pasak V. K., tuo metu į jo stovintį automobilį atsitrenkė automobilis Audi A6, valst. nr. (duomenys neskelbtini). A. B. tyrimo metu paaiškinime policijai nurodė, kad įvažiavo į stovėjimo aikštelę, norėjo pastatyti automobilį. Pamatęs laisvą vietą iš kairės pusės norėjo sukti. Greitis buvo labai nedidelis. Tuo metu kitas vairuotojas automobiliu Toyota Camry, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešinėje pusėje pradėjo važiuoti atbuline eiga ir atsirėmė į A. B. automobilio priekinį sparną, bamperį (b. l. 13). Apklaustas pirmosios instancijos teisme A. B. parodė, kad V. K. sudarė kliūtį, A. B. pravažiuodamas kliudė sparnu jo automobilį. Nurodė, kad V. K. išvažiavo, sudarė kliūtį, dėl to įvyko avarija. A. B. paaiškino, kad nepastebėjo to automobilio, ar jis tuo metu išvažinėjo, ar ne, bet jis buvo išvažiavęs pagal išmatavimus. Taip pat nurodė, kad Toyota automobilis, išvažiavus iš parkavimo vietos, stovėjo (b. l. 38-39).
Iš V. K. ir A. B. parodymų matyti, kad eismo įvykio dalyvių paaiškinimai yra prieštaringi, abu vairuotojai pateikia skirtingas eismo įvykio versijas ir nėra liudytojų, kurie galėtų paneigti vieno ar kito eismo įvykio dalyvio parodymus. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų galimų veiksmų kilusiems neaiškumams ir prieštaravimams panaikinti. Šioje administracinėje byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog byloje turi būti imamasi priemonių kilusioms abejonėms išsklaidyti, t. y. kyla būtinybė rinkti papildomus įrodymus, pasinaudoti galimybe skirti autotechninę ekspertizę ar pasitelkti atitinkamą specialistą dėl autoįvykio priežasčių, padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, jų priežastinio ryšio su kilusiom pasekmėm, bei pagrindinės autoįvykio priežasties nustatymo.
Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjant V. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d. klausimą, nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, svarbūs bylos baigčiai. Byloje turi būti imamasi priemonių kilusioms abejonėms išsklaidyti, todėl V. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartis naikinama bei byla grąžinama iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Tenkinti V. K. apeliacinį skundą iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis neskundžiama.