Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-08-13 · Byla Nr. ATP-862-190/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-08-13
Bylos Nr.
ATP-862-190/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-07957-2013-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vladislavas Lenčikas
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
NUORAŠAS
Administracinė byla Nr. ATP-862-190/2014Teisminio proceso Nr. 4-68-3-07957-2013-5Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. rugpjūčio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vladislavas Lenčikas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutarties, kuria Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2013 m. birželio 12 d. nutarimas Nr. 10N-2670456-13 administracinio teisės pažeidimo byloje paliktas nepakeistas ir V. K. skundas netenkintas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto Gintaro Bigelio 2013 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 10N-2670456-13 administracinio teisės pažeidimo byloje V. K. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. nubaustas už tai, kad jis 2013 m. birželio 10 d., apie 11.45 val., vairuodamas automobilį Toyota Camry, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pradėdamas važiuoti atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepraleido pravažiuojančio automobilio, susidūrė ir apgadino abu automobilius, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (aktuali red.), 9 p. reikalavimą, numatantį, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, 106 p. reikalavimą, nustatantį, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, 119 p. reikalavimą, numatantį, kad važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams.

Nesutikdamas su nutarimu V. K. padavė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2013 m. birželio 12 d. nutarimą Nr. 10N-2670456-13.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi V. K. skundo netenkino ir paliko nepakeistą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2013 m. birželio 12 d. nutarimą Nr. 10N-2670456-13.

V. K. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartį apskundė Vilniaus apygardos teismui.

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 3 d. nutartimi V. K. apeliacinį skundą tenkino iš dalies – panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartį ir gražino bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Teismas padarė išvadą, jog byloje turi būti imamasi priemonių kilusioms abejonėms išsklaidyti, t. y. kyla būtinybė rinkti papildomus įrodymus, pasinaudoti galimybe skirti autotechninę ekspertizę ar pasitelkti atitinkamą specialistą dėl autoįvykio priežasčių, padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, jų priežastinio ryšio su kilusiom pasekmėm, bei pagrindinės autoįvykio priežasties nustatymo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 22 d. nutartimi šioje administracinio teisės pažeidimo byloje paskyrė transporto trasologinę (kompleksinę eismo įvykio) ekspertizę ir pavedė ją atlikti Lietuvos Teismo ekspertizės centro ekspertams.

Vilniaus miesto apylinkės teismas, gavęs 2014-03-19 Ekspertizės aktą Nr. 11-3413 (13), 2014 m. birželio 9 d. nutartimi V. K. skundo netenkino ir paliko nepakeistą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2013 m. birželio 12 d. nutarimą Nr. 10N-2670456-13.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2013 m. birželio 12 d. nutarimą Nr. 10N-2670456-13 ir grąžinti bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, įpareigojant ją tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą bei apeliantą perkvalifikuoti iš kaltininko nukentėjusiuoju.

V. K. nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartimi ir mano, jog ji nepagrįsta, todėl naikintina. Apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju trūksta duomenų, kuriais remiantis galima būtų nustatyti, ar automobilio Audi vairuotojas turėjo galimybių išvengti susidūrimo.

Skunde pažymima, jog 2013-11-22 apklaustas teismo posėdyje A. B. parodė, kad jo pozicija nepasikeitė. Jis (A. B.) važiavo į aikštelę ir norėjo prisiparkuoti, pasuko truputį į dešinę, pravažiavo ir matė lyg ir mašina pajudėjo ir norėjo išvažiuoti. Jis (A. B.) pravažiavo 10-15 mašinų, nė vienos neužkliudė ( po to, kai pamatė, pravažiavo 10-15 mašinų po 2,5 metro, tai yra 25-37 metrų). Ekspertizė nustatė, kad pagal braukimo žymes 30 cm, automobilis riedėjo negreitai 5-10 km/h arba 3-5 per sekundę. Šį faktą patvirtino ir apeliantas, ir A. B.. Todėl, anot V. K., ekspertui turėjo būti nesunku ir posėdžio metu apskaičiuoti, kad tai bus tos pačios 5-10 sekundžių.

Be to, V. K. teigimu, jei vairuotojas pamato kliūtį, geriau nesukinėti į kairę. Jei būtų važiavusi kita mašina lygiagrečiai, A. B. būtų įvažiavęs į kitą mašiną. Ekspertas turėtų žinoti, kad lenkimas stovėjimo aikštelėse yra draudžiamas. Pasak V. Venckaus, jeigu automobilis Audi būtų galėjęs išvengti kliūties, būtų abipusė kaltė, tačiau šiuo atveju tokios aplinkybės nenustatytos, bet kuriuo atveju pusė kaltės yra V. K., kad sudarė kliūtį kitam automobiliui, tačiau, anot apelianto, jei automobilis Audi būtų išvengęs kliūties, tai nebūtų įvykio ir šio ginčo.

V. K. manymu, pagal gautą ekspertizės aktą Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdžio metu G. Bigelis nenorėjo pripažinti klaidingai įvertinęs įvykį. Be to, A. B. teisme vėl patvirtino naujus parodymus ir nė vieno posėdžio metu nepatvirtino nei, kad apelianto vairuojamas automobilis Toyota judėjo atbulas, nei, kad staigiai iššoko ir sustojo, tik tiek, kad buvo išlindęs tarp kitų automobilių ir jam sudarė kliūtį, į kurią jis atsitrenkė. V. K. pabrėžia, jog stovėdamas ir laukdamas, kol pravažiuos automobilis Audi, jis nepažeidė KET 9, 106, 119 p. reikalavimų.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

V. K. apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

V. K. nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d., kur numatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). ATPK 127 str. 2 d. numatytos veikos požymiai įtvirtinti blanketinėje dispozicijoje, todėl atskleidžiant jos turinį privalu remtis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintomis Kelių eismo taisyklėmis. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2013 m. birželio 12 d. nutarimas Nr. 10N-2670456-13 pripažinta, kad V. K. pažeidė KET 9 ir 109 ir 119 punktus.

Kelių eismo taisyklių 9 p. numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Taisyklių 106 p. įtvirtintas reikalavimas vairuotojui prieš pradedant važiuoti, prieš persirikiuojant ar kitaip keičiant vairavimo kryptį įsitikinti, kad tai daryti saugu ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Taisyklių 119 p. numatyta, kad važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams.

ATPK 127 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą ATPK straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (Kelių eismo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą)) bei priežastinį ryšį tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir turto sugadinimo. Priežastinio ryšio nustatymas tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių negali būti pagrindas kvalifikuoti veiką pagal ATPK 127 str. 2 d., jeigu nenustatoma eismo įvykį sukėlusio asmens kaltė. Asmuo atsako pagal ATPK 127 str. 2 d. tik tais atvejais, kai jose numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo. Priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių yra suprantamas kaip santykis, kuriam esant atitinkama veika sukelia ir nulemia nusikalstamas pasekmes.

Žemesnės instancijos teismas

Įvertinus byloje esančią medžiagą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina faktą, jog V. K. 2013 m. birželio 10 d., apie 11.45 val., vairuodamas automobilį Toyota Camry, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pradėdamas važiuoti atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepraleido pravažiuojančio automobilio, susidūrė ir apgadino abu automobilius, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (aktuali red.), 9 p., 106 p., 119 p reikalavimus, padarė ATPK 127 str. 2 d. numatytą teisės pažeidimą. Nagrinėjamu atveju kilę padariniai, t. y. automobilių apgadinimai, buvo dėsningas V. K. padarytų KET pažeidimų rezultatas ir priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais. Administracinį teisės pažeidimą apeliantas padarė dėl neatsargumo, tai yra jis nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti žalingos pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti.

Apeliaciniame skunde V. K. ginčija savo kaltę dėl eismo įvykio sukėlimo, nurodydamas, kad dėl eismo įvykio yra kaltas automobilio Audi A6 vairuotojas. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus, nes jie yra paneigti byloje surinktais, teismo ištirtais ir skundžiamoje nutartyje aptartais įrodymais. Administracinėn atsakomybėn patraukto V. K. parodymai, kad jis nepadarė jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo, vertintini kritiškai, kaip stengimasis išvengti atsakomybės bei prieštaraujantys faktinėms bylos aplinkybėms.

Pažymėtina, jog esant prieštaravimams tarp eismo įvykio dalyvių parodymų ir siekiant išskaidyti kilusias abejones, byloje buvo paskirta transporto trasologinė (kompleksinė eismo įvykio) ekspertizė.

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014-03-19 Ekspertizės akte Nr. 11-3413 (13) nurodyta, kad automobilis „Toyota Camry” sąlyčio metu stovėjo. Nustatyti, kokia techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui, negalima. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Toyota Camry” vairuotojo V. K. veiksmai, - iš stovimos vietos pavažiavęs atgal ir sustojęs, sudarė kliūtį link jo iš dešinės artėjusio automobilio „Audi A6” vairuotojui A. B., - techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šiuo eismo įvykio kilimu. Nustatyti, ar buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Audi A6” vairuotojo A. B. veiksmai techniniu požiūriu taip pat turėjo priežastinį ryšį su šiuo eismo įvykio kilimu, negalima.

Be to, teismo posėdyje buvo apklaustas liudytojas Gintaras Bigelis, priėmęs nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kuris parodė, kad jo nutarimui eksperto išvada neprieštarauja, aplinkybės nesiskiria. Jis (G. Bigelis) duomenų, kad A. B. tyčia atsitrenktų į V. K. automobilį, neturėjo. Teisme apklaustas ir ekspertizės aktą parengęs ekspertas V. V. parodė, kad buvo nustatytas faktas, jog prieš sustodamas vairuotojas V. K. važiavo atbuline eiga. Nagrinėjamu atveju trūksta duomenų, kuriais remiantis galima nagrinėti situaciją, ar automobilio „Audi A6“ vairuotojas turėjo galimybių išvengti susidūrimo. Pasak V. Venckaus, negalima nustatyti laiko, kiek būtent automobilio „Toyota“ vairuotojas stovėjo, mano, kad ir tuo atveju, jeigu „Audi A6“ automobilis būtų galėjęs išvengti kliūties, būtų abipusė kaltė, tačiau šiuo atveju tokios aplinkybės nenustatytos, todėl bet kuriuo atveju pusė kaltės yra V. K. dėl to, kad sudarė kliūtį kitam automobiliui.

Apylinkės teismas, apygardos teismo teisėjo manymu, padarė pagrįstą išvadą, jog ekspertizės aktu nustatyta, kad kontakto metu V. K. automobilis stovėjo, kas atitinka V. K. parodymus apie šias aplinkybes, tačiau nustatyta ir tai, kad buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Toyota Camry” vairuotojo V. K. veiksmai - iš stovimos vietos pavažiavęs atgal ir sustojęs, sudarė kliūtį link jo iš dešinės artėjusio automobilio „Audi A6” vairuotojui A. B. - techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šiuo eismo įvykio kilimu, V. K. pajudėjęs automobiliu pamatė „Audi A6“ automobilį ir stabtelėjo, automobilis „Toyota Camry“ buvo išsikišęs, laukė kito vairuotojo veiksmų, tačiau tokiu būdu jis sudarė kliutį A. B. vairuojamam automobiliui. Nenustatyta, ar buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Audi A6” vairuotojo A. B. veiksmai techniniu požiūriu taip pat turėjo priežastinį ryšį su šiuo eismo įvykio kilimu.

Aptartų aplinkybių pagrindu daroma išvada, kad V. K. pažeidimas yra įrodytas, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą ir V. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Vladislavas LenčikasNuorašas tikras