Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ado statyba LT“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 9 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Ado statyba LT“ iškelta nemokumo (bankroto) byla, civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ado statyba LT“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – A. Z.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šios taisyklės taikomos ir nagrinėjant bylas pagal atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis).

11. Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei iškelta bankroto byla. Taigi, apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusiomis faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas nemokumo (bankroto) bylos iškėlimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

12. Apeliantė (atsakovė) kartu su atskiruoju skundu pateikė 2020 m. liepos 28 d. Buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį. Šiuo įrodymu apeliantė grindžia savo atskirajame skunde išdėstytus argumentus, susijusius su tuo, kad bendrovei buhalterines paslaugas teikia UAB „Finsauga“, tačiau ji bendrovės vadovo neinformavo apie VSDFV Kauno skyriaus pranešimus dėl nemokumo proceso iniciavimo.

13. Be to, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo metu apeliantė pateikė bendrovės finansinius duomenis (balansus, pelno (nuostolių) ataskaitas) už 2022 ir 2023 m.

14. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-231-1120/2023, 86 punktas).

15. Viena vertus, apeliantė nenurodė priežasčių, dėl kurių ji negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui prašomus prijungti įrodymus, taip pat nepagrindė, kodėl šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, kita vertus, apeliacinės instancijos teismas nenustatęs akivaizdaus piktnaudžiavimo įrodinėjimo teise fakto bei įvertinęs, kad pateikti duomenys gali būti susiję su sprendžiamu procesiniu klausimu, pateiktus naujus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais duomenimis (CPK 314 straipsnis).

Dėl atsakovės (ne)informavimo apie nemokumo proceso inicijavimą

16. Atsakovė atskirajame skunde kelia klausimą dėl netinkamo jos informavo apie bendrovės nemokomo proceso iniciavimą. Apeliantė teigia, kad VSDFV Kauno skyrius neinformavo jos apie ketinimą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Be to, apie VSDFV Kauno skyriaus reiškiamą iniciatyvą iškelti bendrovei bankroto bylą jos neinformavo ir buhalterines apskaitos paslaugas teikianti UAB „Finsauga“. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teismo procesiniai dokumentai (nutartis, kuria priimtas ieškovo pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei) registruotais laiškais buvo išsiųsti bendrovei šios buveinės adresu: (duomenys neskelbtini), ir vadovui A. Z. gyv. vietos adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau siųstų procesinių dokumentų UAB „Ado statyba LT“ vadovas negavo.

17. JANĮ 4 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti asmenys, turintys teisę inicijuoti nemokumo procesą: 1) juridinio asmens vadovas, o kai pagal atitinkamą juridinio asmens teisinę formą reglamentuojantį įstatymą juridinis asmuo vienasmenio valdymo organo neturi – kitas asmuo, pagal kompetenciją turintis teisę kreiptis dėl nemokumo proceso, esant juridinio asmens nemokumo tikimybei; 2) kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs.

18. Teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo: 1) termino, skirto prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, pabaigos; 2) kreditoriaus ar juridinio asmens pranešimo apie inicijuojamą nemokumo procesą įteikimo, jeigu anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas; 3) likvidatoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą kreditoriams įteikimo; 4) kreditoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą juridiniam asmeniui įteikimo, jeigu antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai (JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1–4 punktai).

19. Teismų praktikoje išaiškinta, kad asmuo, siekdamas tinkamai realizuoti teisę kreiptis į teismą dėl nemokumo proceso pradėjimo, turi griežtai laikytis ikiteisminės tvarkos įgyvendinimo sąlygų. Nemokumo proceso inicijavimo tvarkos tikslas – sudaryti galimybę skolininkui įvykdyti neįvykdytą, neginčijamą prievolę kreditoriui arba susitarti dėl neteisminio nemokumo problemų sprendimo, sudarant susitarimą dėl pagalbos, ar pradedant vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka. Taip pat ja siekiama informuoti visus įmonės kreditorius apie bankrutuoti ar restruktūrizuotis siekiančio juridinio asmens finansinius sunkumus, skatinant kreditorius aktyviai įsitraukti į nemokumo procesą bei užtikrinti nemokumo proceso dalyvių lygiateisiškumą (JANĮ 3 straipsnio 2 dalis). Tokiu būdu įstatymų leidėjas sudaro galimybes skolininkui ir kreditoriui išspręsti nemokumo problemas neiškeliant nemokumo bylos teisme, skatina ieškoti juridinio asmens finansinę būklę gerinančių sprendimų ne teismo tvarka. Tinkamai pasinaudojus šia ikiteismine nemokumo ginčų sprendimų stadija atsiranda teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylos iškėlimo (JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1161-450/2021).

20. Pagal JANĮ 9 straipsnio 1 dalį kreditorius nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą juridiniam asmeniui jo buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. Jeigu nemokumo procesas inicijuojamas elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu jis nebuvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis. Pagal JANĮ 9 straipsnio 2 dalį pranešime turi būti nurodyta juridinio asmens neįvykdyta neginčijama prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą prievolė nebus įvykdyta, nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, kreditorius kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui. Prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti nustatomas ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo juridiniam asmeniui dienos (JANĮ 9 straipsnio 3 dalis).

21. Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, kreditorius, siekdamas inicijuoti nemokiai bendrovei nemokumo procesą gali pasirinkti, ar minėtą pranešimą siųsti registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą juridiniam asmeniui jo buveinės adresu, ar pateikti pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis.

22. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo išsiuntė bendrovei elektroninėmis ryšio priemonėmis 2023 m. rugsėjo 29 d. Pranešime atsakovė buvo įspėta, kad per 15 dienų nuo pranešimo gavimo dienos nesumokėjus skolos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui arba kreditoriams nepriėmus sprendimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, ieškovas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pranešimas atsakovei buvo įteiktas (žinutė perskaityta) 2023 m. spalio 16 d., tačiau atsakovė per pranešime nurodytą terminą skolos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nesumokėjo, todėl ieškovas 2023 m. lapkričio 9 d. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo.

23. Taigi, šiuo atveju bylos duomenys įrodo, kad ieškovas išsiuntė pranešimą elektroninėmis ryšio priemonėmis, laikydamasis įstatyme nustatytos privalomos nemokumo proceso inicijavimo tvarkos (žr. šios nutarties 19 punktą). Atsakovė buvo tinkamai informuota apie ieškovo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo tuo atveju, jeigu jos skola nebus sumokėta per ieškovo nurodytą terminą (žr. šios nutarties 21 punktą). Kadangi atsakovė pranešime nustatytu termino įsipareigojimų ieškovui neįvykdė, todėl turėjo tikėtis tokios tolimesnės proceso eigos (ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė buvo tinkamai informuota apie ketinimą jai inicijuoti bankroto procesą.

24. Atskirajame skunde išdėstyti argumentai, kad bendrovės buhalterė neinformavo bendrovės vadovo apie VSDFV Kauno skyriaus reiškiamą iniciatyvą iškelti bendrovei bankroto bylą yra tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, nepaneigiantys byloje konstatuotos išvados dėl atsakovės tinkamo informavimo apie inicijuojamą bankroto procesą, juolab kad būtent bendrovės vadovas turi tinkamai organizuoti elektroninėmis ryšių priemonėmis pateiktos informacijos gavimą.

25. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliantės argumentais dėl teismo siųstų procesinių dokumentų netinkamo įteikimo.

26. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.49 straipsnio 3 dalį, visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu, taip pat atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalį, jeigu juridinis asmuo aiškiai nenurodė kitaip. Pareiga pranešti apie juridinio asmens buveinės vietos pakeitimą ar kitą galimą procesinių dokumentų įteikimo adresą tenka būtent juridiniam asmeniui (CK 2.49 straipsnio 2–3 dalys, 2.62 straipsnis, 2.66 straipsnis, CPK 121 straipsnis, 122 straipsnio 2 dalis).

27. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką juridinio asmens buveinė yra itin reikšminga informacija apie jį patį, nes būtent ši informacija yra vienas iš duomenų, užtikrinančių galimybę susisiekti su juridiniu asmeniu, taip pat ir nuspėjamumą bei teisinį tikrumą teisinių santykių dalyviams. Ši informacija turi reikšmės ir užtikrinant kreditoriaus interesus. Pareiga atskleisti duomenis juridinių asmenų registrui taikoma juridiniam asmeniui (jo valdymo organams, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip). Be to, juridinis asmuo turėtų ne tik atskleisti duomenis Juridinių asmenų registrui, bet ir pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją. Juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės reiškia, jog pats juridinis asmuo, žinodamas jam tenkančią įstatymo nustatytą atskleidimo pareigą ir jos teisines pasekmes, sąmoningai pasirenka tokį savo elgesio būdą, kuriuo atsisako savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių savo teisių. Taigi, juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės suponuoja ir tai, kad juridinis asmuo sąmoningai prisiima riziką būti neinformuotam apie vykstantį teismo procesą ir nerealizuoti savo teisės būti išklausytam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018).

28. Juridinių asmenų registro duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) atsakovės buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), bendrovės vadovo A. Z. registruotas adresas: (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 11–12).

29. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, procesinius dokumentus siuntė atsakovės buveinės adresu (1 t., b. l. 16) bei bendrovės vadovo registruotu adresu (1 t., b. l. 15), tačiau procesiniai dokumentai grįžo neįteikti. Nepavykus įteikti procesinių dokumentų bendrovės buveinės adresu, teismas, vadovaudamasis CPK 123 straipsnio 4 dalimi, pakartotinai išsiuntė procesinius dokumentus (bendrovės buveinės adresu) ir laikė įteiktais praėjus 10 dienų po išsiuntimo (1 t., b. l. 21). Taigi, nėra pagrindo abejoti, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai informavęs (neinformavęs) bylos dalyvius apie bylos nagrinėjimą. Šiuo atveju atsakovė, nepasirūpinusi, kad jos registruotu buveinės adresu būtų priimama jai skirta korespondencija pati prisiima su tuo susijusią riziką. Bendrovės vadovas turi pareigą pateikti teisingus duomenis Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Be to, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą buvo pranešta specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt, skiltyje „Teismo pranešimai“ kaip to reikalauja CPK 133 straipsnio 3 dalis. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes nėra pagrindo sutikti su apeliantės nurodytais argumentais, kad jai nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai ir tokiu būdu buvo pažeistos jos procesinės teisės.

30. Apeliantės argumentai, kad bendrovės vadovas arba jo artimieji nuolat tikrina pašto dėžutes arba laiškus priima tiesiogiai iš paštininko, kad kitose civilinės bylose nesklandumų įteikiant procesinius dokumentus nebuvo ir bendrovė visada gaudavo teismų siunčiamus procesinius dokumentus, nagrinėjamo ginčo kontekste nėra reikšmingi, kadangi kitų apeliantės minimų atvejų vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o objektyvių duomenų, kad būtų pažeista nemokumo proceso inicijavimo tvarka, apeliantė nepateikė.

31. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, atsakovė buvo tinkamai informuota tiek apie ketinimą inicijuoti bendrovei nemokumo procesą, tiek apie priimtą pareiškimą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Vien tai, kad apeliantė nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, juos interpretuoja kitaip, nesutinka su teismo išvadomis, nesudaro pagrindo konstatuoti įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimą.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

32. Viena vertus, apeliantė atskiruoju skundu neginčija teismo atlikto bendrovės (ne)mokumo įvertinimo (nei balanso testo, nei likvidumo testo aspektu) ir nepateikė duomenų, įrodančių, kad ji aktyviai ir sėkmingai vykdo ūkinę komercinę veiklą ar bent iš dalies vykdo mokestines prievoles. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad nemokumo procesas susijęs su viešuoju interesu, toliau apeliacinės instancijos teismas papildomai pasisako dėl pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo vertinant bendrovės (ne)mokumą.

33. Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-244-910/2023, 19 punktas ir jame nurodyta praktika).

34. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Taip pat pažymima, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

35. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl atsakovės nemokumo dėl toliau nurodomų priežasčių.

36. Pirma, pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės nemokumą balanso testo aspektu, pagrįstai nustatė, kad 2021 m. bendrovė veikė nuostolingai, ilgalaikio turto neturėjo, o trumpalaikis turtas nebuvo pakankamas finansiniams įsipareigojimams padengti. Šios išvados nepaneigia ir bendrovės pateikti naujesni finansiniai duomenys už 2022 m. ir 2023 m. Iš Juridinių asmenų registrui pateikto balanso už 2023 m. nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 13 d. bendrovė turėjo turto už 464 Eur, kurį sudarė tik trumpalaikis turtas, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekė 118 731 Eur. Iš 2023 m. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad bendrovės nuostoliai laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 13 d. siekė 46 927 Eur. Iš bendrovės balanso už 2022 m. matyti, kad bendrovė laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. disponavo 41 027 Eur vertės turtu, kurio didžiąją dalį, tai yra 40 898 Eur, sudarė trumpalaikis turtas (atsargos – 29 399 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 11 501 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – (-)2 Eur), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekė 112 367 Eur. Iš pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad bendrovė 2022 m. veikė nuostolingai – nuostoliai siekė 76 825 Eur. Taigi, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad bendrovė 2022–2023 m. veikė nuostolingai, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai padidėjo (2022 m. – 61 897 Eur, 2023 m. – 118 731 Eur), ilgalaikio turto neturėjo, o trumpalaikis turtas sumažėjo (2022 m. – 67 237 Eur, 2023 m. – 464 Eur) ir nebuvo pakankamas turimiems finansiniams įsipareigojimams padengti.

37. Antra, pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės nemokumą likvidumo testo aspektu padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovės negalėjimas sumokėti skolų nėra tik laikinas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad bendrovės įsiskolinimas ieškovui auga: 2023 m. lapkričio 7 d. duomenimis – 5 747,42 Eur, 2024 m. sausio 25 d. – 5 895,97 Eur. Be kita ko, papildomai atkreiptinas dėmesys, kad iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad bendrovė yra skolinga ne tik ieškovui, bet ir turi mokestinę nepriemoką (1 821,57 Eur) Valstybinei mokesčių inspekcijai (https://www.vmi.lt/evmi/en/asmenys-laiku-vykdantys-mokestinius-isipareigojimus-turintys-mokestine-nepriemoka).

38. Trečia, byloje nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad atsakovė aktyviai ir sėkmingai vykdo ūkinę komercinę veiklą, iš kurios gauna pajamas (pelną) ir dengia kreditorių įsiskolinimus. Kadangi atsakovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų įmonės mokumą, teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus duomenis ir pagal juos nustatytas aplinkybes, iš kurių visumos buvo galima konstatuoti, kad įmonė yra nemoki (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).

39. Pažymėtina, kad atsakovė ir bankroto proceso metu turi teisę siekti taikos sutarties su kreditoriais sudarymo ir (ar) restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Tokiu atveju būtų pagrindas svarstyti dėl bankroto bylos nutraukimo (JANĮ 78 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai, 2, 3 dalys, 79, 80 straipsniai).

40. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

41. Įvertinęs apskųstos nutarties turinį, atskirojo skundo ir atsikirtimų į jį argumentus, ištyręs bylos faktinius duomenis, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino bei taikė JANĮ normas, todėl pagrįstai iškėlė atsakovei bankroto bylą. Apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.