Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Jolantai Kvietkauskienei, Linai Armonaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams E. L., Ž. B., trečiasis asmuo R. L. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė Jolanta Kvietkauskienė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad lanko globojamus vaikus ir bendrauja su globėja. Socialiniai darbuotojai lanko atsakovus. Ž. B. gyvena Kvėdarnos miestelyje, močiutės name. E. L. gyvenamoji vieta nebuvo žinoma, šiuo metu ji gyvena Tauragėje, tikslaus adreso neturi. Ž. B. būste gyvenimo sąlygos yra. Ž. B. visiškai nusišalinęs nuo vaikų auklėjimo, nesirūpina jų sveikata, mokymuisi. Ž. B. tik dabar pradėjo mokėti išlaikymą. Apie padengtą įsiskolinimą Ž. B. taip pat nepateikė duomenų. Skyrius turi įrodymus, kad tėvas visiškai nesirūpina vaikais.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė L. A. ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovai turi 3 nepilnamečius vaikus, atsakovai yra žinomi nuo 2012 m. gruodžio 20 d.. Šeima buvo įrašyta į šeimų rizikos sąrašą, šeimą lankė socialiniai darbuotojai. 2014 m. įrašyta į apskaitą. 2016 m. kovo 31 d. visi vaikai buvo paimti iš atsakovo Ž. B., apgyvendinti vaikų globos namuose ir laikinai buvo apribota tėvų valdžia. 2017 m. vaikų globėja paskirta vaikų močiutė L., vaikai iki šiol gyvena pas močiutę. Skyrius mano, kad neatsirado jokių aplinkybių, kad vaikai galėtų grįžti į šeimą. E. L. vartoja alkoholį, veda netinkamą gyvenimo būdą. Ž. B. nedalyvauja vaikų gyvenime, vaikų nelanko, paskutinį kartą vaikus aplankė praėjusiais metais spalio mėnesį. Pateikti visi įrodymai dėl atsakovų netinkamo elgesio. Situacija šeimoje nesikeitė, atsakovai jokių priemonių nesiima, kad vaikai galėtų augti šeimoje. E. L. sutinka su ieškiniu, ji mano, kad vaikams geriau augti pas močiutę. Ž. B. neįrodė, kad vaikai gali augti su juo, atsakovas nesirūpina vaikais, jų nelanko, nesidomi jų mokymuisi, sveikata. Mano, kad vaikams šiuo metu yra geriau augti močiutės šeimoje.

Teismo posėdžio metu atsakovas Ž. B. su ieškiniu nesutiko, nurodydamas kad į Vaiko teisių apsaugos skyrių neatvyko, nes turėjo problemų su sveikata. Kiek kartų buvo atvykęs, niekas nekreipia dėmesio, o R. L. nenori, kad jis atvažiuotų pas vaikus. Neturi vaikų telefonų numerių, globėja nenori, kad vaikus lankytų jos namuose. Vaikus paskutinį kartą matė 2017 m. spalio mėnesį. Vaikai buvo pas jį namuose, su vaikais žaidė piešė, gamino maistą. Vaikams reikia išlaikymą teikti, todėl turi dirbti. Vaikai lanko mokyklą ir darželį. Kaip jiems sekasi, nelabai žino. Supranta, kad reikia lankyti vaikus. Nežino, ar gerai prižiūri vaikus globėja, kai vaikus matė, viskas buvo gerai. Norėtų, kad VTAS padarytų vaikų lankymo grafiką, tada globėja privalėtų leisti matytis su vaikais. Kai bus grafikas, tuomet su vaikais bendraus. Dabar apie vaikus nieko nežino, mokyklos telefono numerio neturi. Lankė tėvystės tobulėjimo kursus, turi sertifikatus. Globėja nesutinka, kad jis lankytųsi globėjos namuose. Kai nori susitarti kad vaikus jam atvežtų, atranda problemų. Atsakovui nesvarbu, kurioje vietoje su vaikais matytųsi. Būdavo, kad nupirkdavo vaikams saldumynų, žaislų, kol vaikai gyveno globos namuose.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta L. P. patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes, pažymėjo, kad dirba Kvėdarnos seniūnijoje socialine darbuotoja. Ž. B. pažįsta nuo 2018 m. balandžio mėnesio. Ž. B. yra dirbantis, todėl buvo sunku susitikti. Telefonu buvo susitarta susitikti, kad įvertinti jo buities ir gyvenimo sąlygas. Ž. B. gyvena savo močiutės namuose, gyvenimo sąlygos geros, namas tvarkingas. Turėjo tikslą susigrąžinti vaikus, todėl jis privalėjo lankyti, bendrauti su vaikais, teikti jiems išlaikymą. Savo tikslą jis įgyvendino tik iš dalies, vaikams išlaikymą mokėjo, tačiau bendravimo ir lankymo nebuvo. Ž. B. trūksta motyvacijos. Globėja neprieštarauja dėl vaikų lankymo, tik ji nenori, kad tai būtų jos gyvenamojoje vietoje. Ž. B. nori lankyti vaikus.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta J. B. patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes, pažymėjo, kas dirba Šilalės kaimiškojoje seniūnijoje socialine darbuotoja. Su atsakovų šeima dirbo nuo 2016 m. iki 2018 m. balandžio mėnesio, kai Ž. B. išsikėlė į Kvėdarnos seniūniją. Ž. B. buvo priešiškai nusiteikęs prieš socialinius darbuotojus. Išlaikymą vaikams atsakovas teikia per antstolius. Vaikų nelanko, nebendrauja. Pagrindinė priežastis, kad vaikų nelanko, nes yra dirbantis. Kol buvo vaikai globos namuose, vaikus jis lankė. Ž. B. aiškina, kad globėja neleidžia matytis su vaikais, tačiau globėja pasiruošusi bent kur atvežti vaikus, kad Ž. B. tik norėtų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš ieškovo atstovių paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, ištirtų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė E. L. ir Ž. B. turi tris mažamečius vaikus: H. B., gim. (duomenys neskelbtini), M. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. B., gim. (duomenys neskelbtini) 2012 m. gruodžio 20 d. Šilalės rajono apylinkės teismo sprendimu mažamečių vaikų H. B. ir M. B. - gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu Ž. B.. 2013 m. sausio 30 d. Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DĮV-113 Ž. B. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Nuo 2014 m. kovo mėnesio pas Ž. B. apsigyveno E. L.. Šilalės miesto seniūnijos socialiniam darbuotojui lankantis šeimoje, pastebėta, kad Ž. B. ir E. L. stokoja socialinių įgūdžių, ne visada užtikrina tinkamą vaikų priežiūrą, konfliktuoja tarpusavyje, piktnaudžiauja alkoholiu, todėl 2014 m. liepos 9 d. Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DĮV-944 į Ž. B. šeimos sudėtį įrašyta E. L.. 2016 m. kovo 31 d. mažamečiai H., M ir D. B. dėl nepriežiūros paimti iš tėvų E. L. ir Ž. B. bei apgyvendinti Šilalės rajono savivaldybės Pajūrio vaikų globos namuose. 2016 m. liepos 21 d. Šilalės rajono apylinkės teismo sprendimu laikinai apribota tėvų valdžia E. L. ir Ž. B. mažamečių vaikų: H. B., gim. (duomenys neskelbtini), M. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. B., gim. (duomenys neskelbtini)., atžvilgiu. Šilalės rajono savivaldybės Pajūrio vaikų globos namai paskirti mažamečių nuolatiniu globėju. 2017 m. lapkričio 6 d. Šilalės rajono apylinkės teismo nutartimi mažamečių H. B., M. B. ir D. B. globėja paskirta R. L.. Ta pačia teismo nutartimi vaikų gyvenamoji vieta nustatyta R. L. gyvenamojoje vietoje, ji paskirta šių mažamečių gaunamo išlaikymo lėšų tvarkytoja.

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010 yra išaiškinęs, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi tėvų valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo tėvų, vaiko nuolatinės globos/rūpybos, globos/rūpybos vietos nustatymo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą.

Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia ir įvertinti jų pobūdį (Civilinio kodekso 3.180 straipsnio 1 dalis). Tėvų valdžios apribojimo (laikinai ar neterminuotai) pagrindai įtvirtinti Civilinio kodekso 3.180 straipsnyje, kuriame nustatyta, jog tėvų valdžia gali būti apribota, kai: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, o esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama pažeidžiant vaiko interesus. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 2dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015 akcentavo, kad sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, turi būti vertinamos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatytos tokios vaiko teisės: gyventi kartu su tėvais; būti auklėjamam ir aprūpinamam savo tėvų šeimoje; bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar su jais gyvena kartu ar skyrium, ir su giminaičiais. Taigi kiekvienu atveju teismui tenka nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimą ir pan.

Nagrinėjamoje byloje ieškinys dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo yra pareikštas abiem tėvams – tėvui ir motinai (atsakovams), dėl to sprendžiant ginčą dėl tėvystės teisių apribojimo, pirmiausia, būtina nustatyti ieškinyje nurodomus tėvų priešingus teisei veiksmus, t. y. vengimą atlikti savo pareigas auklėti vaikus; nesirūpinimą vaikais ir pan.

Byloje nustatyta, jog 2016 m. liepos 21 d. Šilalės rajono apylinkės teismo sprendimu laikinai apribota tėvų valdžia E. L. ir Ž. B. mažamečių vaikų: H. B., (duomenys neskelbtini), M. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. B., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. 2017 m. lapkričio 6 d. Šilalės rajono apylinkės teismo nutartimi H. B., M. B. ir D. B. globėja paskirta R. L., ta pačia nutartimi vaikų gyvenamoji vieta nustatyta R. L. gyvenamojoje vietoje, R. L. paskirta šių mažamečių gaunamo išlaikymo lėšų tvarkytoja. Atsakovo Ž. B. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Nuo 2014 m. kovo mėnesio pas Ž. B. apsigyveno E. L.. Šilalės miesto seniūnijos socialiniam darbuotojui lankantis šeimoje, pastebėta, kad Ž. B. ir E. L. stokoja socialinių įgūdžių, ne visada užtikrina tinkamą vaikų priežiūrą, konfliktuoja tarpusavyje, piktnaudžiauja alkoholiu, todėl 2014 m. liepos 9 d. Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DĮV-944 į Ž. B. šeimos sudėtį įrašyta E. L.. Atliktų padėties įvertinimo aktų duomenimis, atsakovai namuose randami neblaivūs, gyvenamos patalpos prirūkytos. Jie ne visada linkę bendrauti su socialiniais darbuotojais. Šios aplinkybės pripažintinos atitinkančiomis keturis iš penkių Civilinio kodekso 3.180 straipsnyje įtvirtintų tėvų valdžios apribojimo pagrindus: tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; piktnaudžiauja tėvų valdžia; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais.

Ieškovo atstovė teigia, kad socialiniai darbuotojai lanko atsakovus. Ž. B. gyvena Kvėdarnos miestelyje, močiutės name. Ž. B. būste gyvenimo sąlygos yra pakankamai geros, buvo įruošęs kambarį vaikams. Ž. B. paskutinį kartą su vaikais bendravo 2017 m. spalio 15 d. Taip pat nurodo, kad Ž. B. išlaikymą vaikams moka, mokėjo visą laiką. Atsakovas minėtų aplinkybių neginčija, pripažįsta, jog šiuo metu neturi sąlygų dažnai nuvažiuoti pas vaikus dėl lėšų stygiaus, dėl darbo pobūdžio. Atsakovas šiuo metu stengiasi mažiau vartoti alkoholio, bendrauja su vaikais pagal galimybes, siekia pasitaisyti, kad galėtų vaikus susigrąžinti į šeimą. Baigė dvejus tėvystės tobulėjimo kursus, kurie padėjo ugdyti bendravimo su vaikais įgūdžius, turi sertifikatus. Byloje duomenų, pagrindžiančių atsakovo Ž. B. naudojamą fizinį ar emocinį smurtą vaikų atžvilgiu, teismui nepateikta. Atsakovas nurodo, kad vaikų globėja jam neleidžia vaikų lankyti jų gyvenamoje vietoje, tačiau jam jo nepilnamečiai vaikai rūpi. Taip pat atsakovas Ž. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl terminuotos tėvo valdžios apribojimo panaikinimo. Nors teismas jo ieškinį ir atmetė, tačiau šis faktas rodo, jog atsakovui vaikai rūpi. Atsakovo Ž. B. santykiai su vaikais nėra tokie, jog dėl to būtų būtina neterminuotai apriboti atsakovui tėvų valdžią. Atsižvelgtina, kad nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, jog vaikų emociniai ryšiai su jų biologiniu tėvu dar nėra nutrūkę, taip pat pažymint, kad globėjos teikiama globa atsakovų vaikams sudaro palankias ir kompensuojamas sąlygas vaikų socialinei raidai, o nutraukus vaikų ir jų tėvo biologinį ryšį, vaikams gali būti padaryta sunki psichologinė trauma. Teismas mano tikslinga taikyti atitinkamą įstatyme nustatytą tėvų valdžios ribojimo priemonę kartu ją derinant su įstatyme nustatytomis vaiko teisių įgyvendinimo priemonėmis, taip pat ir galimybe atkurti jų ryšius su biologine šeima.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, išklausius šalių paaiškinimus, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas Ž. B. stengiasi vesti tinkamą gyvenimo būdą, konstatuotina, kad atsakovui nėra pagrindo neterminuotai apriboti jo, kaip tėvo, valdžią į nepilnamečius vaikus. Teismo nuomone tai prieštarautų nepilnamečių vaikų teisėms ir teisėtiems interesams (Civilinio proceso kodekso 178, 185 straipsniai).

Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją, todėl laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaikus nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Teismas atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, pažeidžiamas vaiko teises ir interesus bei pačių pažeidimų pobūdį, taip pat į galimybes ateityje panaikinti vaiko teisių ir interesų pažeidimus, bei siekiant perspėti atsakovus dėl netinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo, mano, jog dabartinėje situacijoje tikslinga laikinai apriboti atsakovui tėvo valdžią. Surinktų įrodymų visuma sudaro pagrindą palikti Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. sprendimu taikytą laikiną tėvų valdžios apribojimą į nepilnamečius vaikus. Šiuo būdu, teismo nuomone bus užtikrinamas vaikų geriausių interesų įgyvendinimas, tuo pačiu nepaneigiama biologinių tėvų teisė turėti galimybes bendrauti su vaikais. Biologinių tėvų ir vaikų, kurie jau tam tikrą laiką gyvena pas globėją, santykių atnaujinimas reikalauja pasiruošimo, taip pat reikalingas aktyvus ir supratingas visų suinteresuotų asmenų bendradarbiavimas (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismas mano, kad būtina atsakovui sudaryti sąlygas nuspręsti dėl vaikų ateities, įvertinus savo galimybes, galimą gyvenimo būdo ir buities sąlygų pakeitimą, bei kitus kriterijus, būtinus dėl vaikų gyvenimo ir auklėjimo sąlygų. Pažymėtina, kad tėvų valdžios laikinas apribojimas savaime nesibaigia (Civilinio kodekso 3.181 straipsnis), o atsakovui išlieka teisė kreiptis dėl tėvų valdžios apribojimo būdo pakeitimo (Civilinio proceso kodekso 408 straipsnis).

Byloje nustatyta, jog atsakovė E. L. savo vaikais nesirūpina nuo 2016 m. pavasario. E. L. nuo 2017 m. spalio 6 d. iki 2017 m. spalio 16 d. gydėsi VšĮ Klaipėdos Jūrininkų ligoninės Psichiatrijos departamente dėl priklausomybės alkoholiui. 2017 m. spalio 26 d. iš ligoninės gauta informacija apie tai, kad E. L. atvyko su priklausomybės nuo alkoholio sindromu. Ji priklausomybės nepripažino, blaivybei motyvacijos neturėjo. Intelektas - ribinio tipo. E. L. spalio 14 d. į ligoninę grįžo neblaivi. Vaikai, jai būnant ligoninėje, nerūpėjo. Galutinė diagnozė: paprasta šizofrenija ir priklausomybės nuo alkoholio sindromas. E. L. neišbuvo gydymosi laikotarpio ir parvykusi nebetęsė gydymo. Vaikams neteikia išlaikymo, neturi pastovios gyvenamosios vietos. Atsakovė nedirba ir neturi galimybės pasirūpinti savo vaikais. E. L. sutinka, kad jai būtų neterminuotai apribota motinos valdžia vaikų atžvilgiu. Atsakovė ne kartą skyriaus darbuotojams yra nurodžiusi, jog nenori auginti savo vaikų, nenori su jais ir bendrauti.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, byloje neginčytinai nustatyta, jog E. L. yra faktiškai nusišalinusi nuo motinos pareigų, tėvų valdžios neįgyvendina. Atsakovė nedalyvauja vaikų priežiūroje, piktybiškai vengia atlikti motinos pareigas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė netinkamu elgesiu kenkia nepilnamečių vaikų doroviniam, psichologiniam, fiziniam vystymuisi. Atsakovė nusišalino nuo vaikų priežiūros, nesuvokia tėvų valdžios turinio, teisės ir pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 1 punktas). Pati atsakovė taip pat sutinka, kad vaikus globotų jos mama R. L.. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad ateityje kas nors pasikeis, todėl tikslinga neterminuotai apriboti motinos E. L. valdžią nepilnamečių vaikų H. B., gim. (duomenys neskelbtini), M. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. B., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu (Civilinio proceso kodekso 178, 185 straipsniai).

Iš teismo nustatytų aplinkybių, ištirtų įrodymų, konstatuotina, kad atsakovei E. L. neterminuotai apribojus motinos valdžią į nepilnamečius vaikus, vaikų interesai nebus pažeisti. Apribojus atsakovei neterminuotai motinos valdžią vaikų atžvilgiu, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaikais išskyrus tai, kas prieštarautų vaikų interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad laikinai ar neterminuotai apribojus tėvų valdžią, įstatymas suteikia tėvams galimybę tėvų teises susigrąžinti, t. y. motinos valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad motina pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką ir jei motinos valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis), arba, jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuoto motinos valdžios apribojimo, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu (CK 3.181 straipsnio 3 dalis).

Kiti klausimai.

CPK 496¹ straipsnio 1-2 dalys nustato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą ir tą pačią dieną nutartimi pavesti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai per dešimt dienų pateikti teismui CPK 498 ir 499 straipsniuose nurodytus duomenis, būtinus bylai išnagrinėti, taip pat išvadą dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo reikalingumo.

Kadangi ieškinys patenkintas tik iš dalies, neterminuotai apribojant motinos E. L. valdžią nepilnamečių vaikų H. B., gim. (duomenys neskelbtini), M. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. B., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, civilinė byla dėl H. B., gim. (duomenys neskelbtini), M. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. B., gim. (duomenys neskelbtini) nuolatinės globos (rūpybos) ir jų globėjo (rūpintojo) paskyrimo, neinicijuotina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovei E. L. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. 2.3- (NTP-2)-18-T-1203-10758 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (t. II, b. l. 5). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažymoje Nr. NTP-7-5627 nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 104 Eur (b. l. 130).

Atsakovui Ž. B. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. 2.3- (NTP-2)-18-T-1202-10760 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (t. II, b. l. 3-4). Kadangi tiek ieškovė, tiek atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų Klaipėdos skyriaus sprendimais yra atleisti 100 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo, ieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 - 270 straipsniais

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mažamečių vaikų: H. B., gim. (duomenys neskelbtini), M. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. B., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Kitos ieškinio dalies netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.