- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-06
- Bylos Nr.
- e2A-307-516/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00174-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Jūratė Varanauskaitė, Rasa Gudžiūnienė
- Atsakovas
- D. S.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Varanauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios akcinės bendrovės „Akmena“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-900-642/2020 pagal ieškovės bankrutavusios akcinės bendrovės „Akmena“ ieškinį atsakovui D. S. dėl žalos atlyginimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, E. M..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė BAB „Akmena“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo D. S. 1 479 324 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. balandžio 29 d. nutartimi iškėlė AB „Akmena“ restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo administratore paskyrė trečiąjį asmenį – E. M., o 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi patvirtino AB „Akmena“ restruktūrizavimo planą. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. sausio 5 d. nutartimi nutraukė RAB „Akmena“ restruktūrizavimo bylą ir iškėlė bankroto bylą. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2018 m. kovo 29 d. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. liepos 30 d. ir 2018 m. liepos 31 d. nutartimis patvirtino ieškovės kreditorinius reikalavimus 3 351 590,68 Eur sumai (aktualią kreditorių finansinių reikalavimų sumą Klaipėdos apygardos teismas patvirtino 2020 m. vasario 14 d. – 3 385 172,47 Eur).
3. Nurodė, kad atsakovas ieškovei vadovavo nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2018 m. kovo 29 d., t. y. iki restruktūrizavimo, restruktūrizavimo laikotarpiu ir iki pat bankroto bylos ieškovei iškėlimo. RAB „Akmena“ kreditorių 2017 m. kovo 31 d. susirinkimo metu buvo iškeltas klausimas kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos ieškovei nutraukimo, nes nėra vykdomas restruktūrizavimo planas, sparčiai auga einamųjų įmokų įsiskolinimas, o atsakovas, kaip įmonės vadovas, nepateikė jokių konkrečių sprendimo būdų, kaip įmonė būtų pajėgi padengti einamųjų įmokų įsiskolinimą ir vykdyti patvirtintą restruktūrizavimo planą. Šio kreditorių susirinkimo metu nutarimas kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo nebuvo priimtas, nes nepakako kreditorių balsų. Atsakovas dalyvavo kreditorių susirinkime ir, žinodamas, kad restruktūrizavimo planas nevykdomas, balsavo „prieš“. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (toliau – VSDFV Klaipėdos skyrius) šį kreditorių susirinkimo nutarimą apskundė teismui, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1366-241/2017 skundą atmetė. RAB „Akmena“ restruktūrizavimo administratorė 2017 m. balandžio 10 d. informavo atsakovą, kad tolesnis restruktūrizavimo plano vykdymas yra neįmanomas, todėl rekomendavo atsakovui kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, tačiau atsakovas 2017 m. gegužės 3 d. raštu administratorei nurodė, kad iki 2017 m. birželio 30 d. bus šaukiamas įmonės akcininkų susirinkimas, kuriame atsakovas pateiks išsamią restruktūrizavimo plano nevykdymo priežasčių ir galimybių toliau jį vykdyti analizę. Iš Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarties matyti, kad 2017 m. birželio 30 d. ieškovės akcininkų susirinkime jokia nauja informacija pristatyta nebuvo, restruktūrizavimo plano nevykdymo priežasčių ir galimybių toliau jį vykdyti analizė nebuvo pateikta. Vėliausiai 2017 m. balandžio 10 d. atsakovui neabejotinai buvo žinoma, kad tolesnis restruktūrizavimo plano vykdymas nėra įmanomas ir nuo šio termino atsakovas privalėjo imtis realių veiksmų – inicijuoti ieškovės bankroto procesą. Atsakovas prašymą teismui dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir bankroto bylos iškėlimo pateikė tik 2017 m. spalio 11 d., t. y. praėjus 6 mėnesiams po to, kai trečiasis asmuo informavo atsakovą apie tai, kad tolesnis ieškovės restruktūrizavimo plano vykdymas nėra įmanomas. Atsakovas mažiausiai 6 mėnesius nesiėmė veiksmų ir nevykdė pareigos inicijuoti ieškovės bankroto bylą, tokiu būdu sukeldamas žalą tiek ieškovei, tiek jos kreditoriams. RAB „Akmena“ restruktūrizavimo plane nurodyta, kad teismo patvirtintų ieškovės kreditorinių reikalavimų suma – 1 872 266,68 Eur. Atsakovui pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ieškovės kreditorinių reikalavimų suma bankroto byloje išaugo mažiausiai 1 479 324 Eur. Tokio dydžio žalos atlyginimą šiuo ieškiniu prašoma priteisti iš atsakovo.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 1 400 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovui D. S..
5. Teismas, atsižvelgdama į galiojantį įmonės restruktūrizavimo proceso nutraukimo reglamentavimą, sprendė, kad RAB „Akmena“ administratorė, nesikreipusi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo po 2017 m. kovo 31 d. kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo, klaidingai aiškina ir supranta Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 22 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatą dėl kreditorių balsų daugumos, reikalingos išreikšti pritarimą administratoriaus siūlymui kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo. Administratorė, netinkamai interpretavusi ĮRĮ 22 straipsnio 1 dalies 7 punkto bei 25 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatas, padarė klaidingą išvadą, kad negautas kreditorių pritarimas kreiptis į teismą dėl RAB „Akmena“ restruktūrizavimo bylos nutraukimo, nors nutarimas šiuo klausimu buvo priimtas net 60,36 proc. kreditorių balsų, ir pareiškimo teismui dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo nepateikė.
6. Teismas, remdamasis ĮRĮ, konstatavo, kad tiek kreditorių susirinkimui tvirtinant restruktūrizavimo planą, tiek kreditorių susirinkimui sprendžiant dėl kreipimosi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, kai minėtas planas nevykdomas arba vykdomas netinkamai, būtina kvalifikuota kreditorių balsų dauguma, t. y. ne mažiau kaip 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos. Tačiau įstatymas nereikalauja kvalifikuotos kreditorių daugumos sprendimui, kuriuo pritariama administratoriui kreiptis dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, priimti (ĮRĮ 25 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 26 straipsnio 2 dalis), t. y. tokiam kreditorių susirinkimo nutarimui priimti pakanka, jeigu už jį balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip pusę visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos.
7. Teismas, remdamasis ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nustatė, kad teismas įmonės restruktūrizavimo bylą nutraukia, jeigu restruktūrizavimo administratorius arba kreditorių susirinkimas pateikia teismui įrodymus, jog nevykdomas arba netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas. Vertindamas šią nuostatą, teismas priėjo išvados, kad dėl įmonės restruktūrizavimo bylos nutraukimo į teismą gali kreiptis tik restruktūrizavimo administratorius arba kreditorių susirinkimas (atitinkamai ir kreditorių komitetas, jeigu jis išrinktas). Konstatavo, kad ĮRĮ 22 straipsnio 1 dalies 7 punkte bei 25 straipsnio 1 dalies 8 punkte aiškiai nustatytos restruktūrizavimo administratoriaus ir kreditorių susirinkimo teisės dėl kreipimosi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, tuo tarpu įmonės vadovas, remiantis paminėtomis ĮRĮ nuostatomis, neturi pareigos kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo.
8. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad RAB „Akmena“ kreditoriai nepritarė nutarimo projektui kreiptis į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos nutraukimo (taip interpretavo restruktūrizavimo administratorė), sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovo nepateikimas teismui informacijos apie netinkamą restruktūrizavimo plano vykdymą yra aplaidus neveikimas ar neteisėti veiksmai. Teismo vertinimu, balsų daugumą turintys kreditoriai siekė tęsti RAB „Akmena“ restruktūrizavimą, o atsakovo pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo būtų prieštaravęs daugumos kreditorių valiai.
9. Įvertinęs bylos duomenis, teismas konstatavo, kad restruktūrizavimo administratorė, nors ir netinkamai interpretavo įstatymo normas dėl jos kreipimosi į teismą nutraukti restruktūrizavimo bylą, tačiau turėjo pareigą informuoti teismą apie netinkamą restruktūrizavimo plano vykdymą. Nurodė, kad restruktūrizavimo administratorė šią pareigą perkėlė atsakovui, rekomenduodama jam kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, nors atsakovas tokios pareigos pagal ĮRĮ neturi.
10. Teismas konstatavo, kad restruktūrizavimo administratorei ir kreditorių susirinkimui nevykdžius pareigos kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, atsakovas, gavęs akcininkų pritarimą ir ignoruodamas kreditorių susirinkimo valią, inicijavo bankroto bylos iškėlimą.
11. Teismas nesutiko su ieškovės pozicija, kad nagrinėjamu atveju taikytinos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalies nuostatos. ĮBĮ taikomas tuo atveju, jei įmonei nėra iškelta restruktūrizavimo byla. Įmonės vadovas, nustatęs, kad įmonė yra nemoki, turi pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Tuo tarpu esant iškeltai restruktūrizavimo bylai, restruktūrizavimo procesą kontroliuoja keli šio proceso dalyviai: kreditorių susirinkimas ir restruktūrizavimo administratorius, todėl šiems subjektams, įmonei tapus nemokia, tenka pareiga inicijuoti restruktūrizavimo bylos nutraukimą, kuri gali būti transformuojama į bankroto bylą.
12. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų restruktūrizavimo procese, todėl perkelti jam visą atsakomybę už nevykdomą restruktūrizavimo planą, už kreditorių susirinkimo, restruktūrizavimo administratorės nesikreipimą į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, nėra teisinga. Nenustatęs vienos iš civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų – teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinį. Nesant atsakovo neteisėtų veiksmų, teismas nebeanalizavo kitų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo.
I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
13. Apeliaciniame skunde ieškovė BAB „Akmena“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad dėl įmonės restruktūrizavimo bylos nutraukimo į teismą gali kreiptis tik restruktūrizavimo administratorius arba kreditorių susirinkimas (atitinkamai ir kreditorių komitetas, jeigu jis išrinktas). Tokios ĮRĮ suteiktos teisės šiems subjektams neturi būti suprantamos ir aiškinamos taip, kad tik šie subjektai ir galėtų kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮRĮ turi būti taikomas kartu su ĮBĮ bei valdymo organų kompetenciją ir atsakomybę reguliuojančiomis teisės normomis. Aiškinimas, kad tik specialūs subjektai (restruktūrizavimo administratorius arba kreditorių susirinkimas) gali kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo restruktūrizavimo procese nepagrįstai susiaurintų subjektų, turinčių teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ratą.
13.2. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad įmonės vadovas neturi pareigos pagal ĮRĮ kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo. Teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad atsakovo nepateikimas informacijos teismui apie netinkamą restruktūrizavimo plano vykdymą nėra laikytinas aplaidžiu neveikimu ar neteisėtais veiksmais. Be to, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju netaikomos ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Neteisėti veiksmai yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba veiksmų, kuriuos draudžia įstatymai ar sutartis, atlikimas, arba bendrojo pobūdžio reikalavimų elgtis atidžiai ir rūpestingai bei taip, kad niekam nepadarytum žalos, pažeidimas. Bendrovės vadovo kompetencijai priskirtų pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas gali lemti jo civilinės atsakomybės atsiradimą. Atsakovas buvo AB „Akmena“ vadovas, todėl turėjo įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės turto apskaitą, stebėti bendrovės finansinę padėtį ir, jei bendrovė turi mokumo sunkumų, privalėjo atitinkamai veikti. Iš ĮBĮ, ĮRĮ ir kitų teisės aktų sisteminės analizės galima daryti išvadą, kad restruktūrizuojamos bendrovės vadovas taip pat turi pareigą laiku informuoti teismą apie restruktūrizavimo plano nevykdymą ir inicijuoti bankroto bylą. Ši pareiga savaime neišnyksta įmonei vykdant restruktūrizavimo procesą. Atsakovui buvo žinoma, kad AB „Akmena“ finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio ir kad AB „Akmena“ restruktūrizavimo planas nėra vykdomas, įmonės turtas tik mažėjo, o įsipareigojimai kreditoriams augo nuosekliai. Nepaisydamas turimos informacijos, atsakovas sąmoningai laiku neinformavo teismo apie plano nevykdymą ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tai lėmė žalos kreditoriams atsiradimą.
13.3. AB „Akmena“ 2017 m. kovo 31 d. kreditorių susirinkimo metu buvo iškeltas klausimas dėl kreipimosi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, nes nėra vykdomas AB „Akmena“ restruktūrizavimo planas, sparčiai auga einamųjų įmokų įsiskolinimas, o atsakovas, kaip įmonės vadovas, nepateikė jokių konkrečių sprendimo būdų, kad įmonė būtų pajėgi padengti einamųjų įmokų įsiskolinimą ir vykdyti patvirtintą restruktūrizavimo planą. Restruktūrizavimo administratorė E. M. 2017 m. balandžio 10 d. pateikė nurodymą atsakovui, kad tolimesnis AB „Akmena“ restruktūrizavimo plano vykdymas yra neįmanomas, todėl rekomendavo atsakovui kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo. Šis rašytinis įrodymas patvirtina, kad vėliausiai 2017 m. balandžio 10 d. atsakovui neabejotinai buvo žinoma, kad tolimesnis restruktūrizavimo plano vykdymas nebus įmanomas.
13.4. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl žalos dydžio ir neanalizavo su žalos apskaičiavimu nurodytų argumentų. 2017 m. birželio 30 d. balansas patvirtina, kad mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 2 804 424 Eur. Iškėlus AB „Akmena“ bankroto bylą buvo patvirtintas bendras ieškovo kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas bendrai 3 385 172,47 Eur sumai. Šie duomenys patvirtina, kad įsiskolinimai nuo 2017 m. birželio 30 d. iki bankroto bylos iškėlimo ženkliai paaugo, t. y. padidėjo ne mažiau kaip 580 748,47 Eur. Atsakovui neabejotinai turėjo būti žinoma apie restruktūrizavimo plano vykdymo negalimumą ir faktinį įmonės nemokumą.
Atsiliepimas
14. Atsakovas D. S. pateikė atsiliepimą, prašydamas Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Administratorius restruktūrizavimo procese turi specialų teisinį statusą. Sėkmingas restruktūrizavimo tikslų pasiekimas priklauso nuo administratoriaus veiksmų, jo aktyvumo, jam priskirtų pareigų sąžiningo vykdymo, prižiūrint restruktūrizuojamos įmonės valdymo organų veiklą, susijusią su restruktūrizavimo plano vykdymu, savalaikiai informuojant teismą, kreditorių apie restruktūrizavimo plano nevykdymą ar netinkamą vykdymą, o gavęs ne mažesnį kaip 1/2 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos pritarimą – kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo.
14.2. Kreditoriams taip pat tenka reikšmingas vaidmuo, sprendžiant restruktūrizavimo bylos nutraukimo klausimą. Nevykdant ar netinkamai vykdant restruktūrizavimo planą, ĮRĮ kreditorių susirinkimui suteikia teisę kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo.
14.3. ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punktas, suteikiantis teisę dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo į teismą kreiptis administratoriui arba kreditorių susirinkimui, tokios teisės įmonės vadovui nenustato. Remiantis ĮRĮ 28 straipsnio 2 dalimi, tik įsiteisėjus nutarčiai nutraukti restruktūrizavimo bylą teismui gali būti paduotas pareiškimas iškelti įmonei bankroto bylą. Ieškovės nurodomą dieną – 2017 m. balandžio 10 d. – restruktūrizavimo byla nebuvo nutraukta. ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 2 punktas draudžia iškelti įmonei bankroto bylą, jei yra iškelta restruktūrizavimo byla. Priešingai nei teigia apeliantė, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo kreiptis į teismą ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes AB „Akmena“ tebeturėjo restruktūrizuojamos įmonės statusą ir nebuvo gautas kreditorių pritarimas kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo. Atsižvelgiant į tai, nepagrįsti apeliantės skundo argumentai, kad atsakovas pažeidė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas. Paminėtas ĮBĮ straipsnis galėtų būti taikomas tuo atveju, jei įmonei nebūtų iškelta restruktūrizavimo byla.
14.4. Ieškovė neįrodė, kokias ĮRĮ nuostatas pažeidė atsakovas. Specialiųjų teisės normų atsakovas nepažeidė, o ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatos, esant iškeltai restruktūrizavimo bylai, netaikomos. Atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų restruktūrizavimo procese.
14.5. Ieškovė žalos dydį grindžia, atlikdama aritmetinius veiksmus, t. y. iš teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos atimdamas restruktūrizavimo plane patvirtintą kreditorinių reikalavimų sumą. Neįrodžius atsakovo neteisėtų veiksmų, nepagrįstas reikalavimas dėl žalos atlyginimo.
15. Trečiasis asmuo E. M. pateikė atsiliepimą, prašydama Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Teismas pasisakė, kad restruktūrizavimo administratorė turėjo pareigą informuoti teismą apie netinkamą restruktūrizavimo plano vykdymą, ką viso restruktūrizavimo proceso metu administratorė sistemingai ir darė. Restruktūrizavimo procese administratorė teikė informaciją tiek restruktūrizuojamos įmonės vadovui, tiek kreditoriams, tiek teismui apie bylos eigą, nuolat atkreipdama dėmesį, kad restruktūrizuojama įmonė atitinka visus nemokios įmonės kriterijus ir teikė rekomendacijas (vėliau nurodymus) bendrovės valdymo organams dėl bankroto procedūros pradėjimo. Gausi teismų praktika akcentuoja, kad nemokumo bylose teismų vaidmuo turi būti aktyvus.
15.2. Pagal AB „Akmena“ finansinės atskaitomybės duomenis bendrovė ne vienerius metus iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo atitiko visus nemokios įmonės požymius, tačiau vykdė veiklą, laiku mokėjo darbuotojams atlyginimus, turėjo galiojančias produkcijos tiekimo sutartis. Tiek restruktūrizavimo plano matmenyse, tiek pačiame plane, kuriuos tvirtino AB „Akmena“ valdyba, buvo numatomos priemonės, kurios turėjo padėti išvesti įmonę iš nemokumo būsenos. Tai buvo svarus pagrindas teismui iškelti bendrovei ne bankroto, o restruktūrizavimo bylą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
17. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. balandžio 29 d. nutartimi iškėlė AB „Akmena“ restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo administratore paskyrė E. M., o 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi patvirtino AB „Akmena“ restruktūrizavimo planą. Restruktūrizuojamos AB „Akmena“ administratorė 2017 m. balandžio 10 d. informavo atsakovą, kad tolesnis restruktūrizavimo plano vykdymas yra neįmanomas, todėl rekomendavo atsakovui kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, tačiau atsakovas 2017 m. gegužės 3 d. raštu administratorei nurodė, kad iki 2017 m. birželio 30 d. bus šaukiamas įmonės akcininkų susirinkimas, kuriame atsakovas pateiks išsamią restruktūrizavimo plano nevykdymo priežasčių ir galimybių toliau jį vykdyti analizę. Kadangi restruktūrizavimo planas nebuvo vykdomas, Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. sausio 5 d. nutartimi nutraukė AB „Akmena“ restruktūrizavimo bylą ir iškėlė įmonei bankroto bylą.
18. Nagrinėjamoje byloje keliamas atsakovo D. S., kaip buvusio AB „Akmena“ vadovo, civilinės atsakomybės klausimas dėl įmonei padarytos žalos, laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
19. Juridinio asmens valdymo organų civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis), todėl būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Siekiant taikyti civilinę atsakomybę bendrovės valdymo organams ar jų nariams, pirmiausia būtina nustatyti, kokius neteisėtus veiksmus jie atliko.
20. Pažymėtina, kad vadovas civiline tvarka atsako ne tik už nepagrįstus verslo sprendimus, bet ir už specialiuose įstatymuose nustatytų imperatyvių pareigų, nustatytų valdymo organams, pažeidimą. Ypač svarbios imperatyvios pareigos, nustatytos vadovui, kai bendrovė tampa nemoki. Viena iš tokių imperatyvių pareigų, nustatytų bendrovės vadovui, yra laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ši pareiga įtvirtinta ĮBĮ 8 straipsnyje.
21. Kaip minėta, tam, kad būtų galima taikyti juridinio asmens vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, be kitų, ir neteisėtus veiksmus. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas veiksmas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės administracijos vadovui kyla atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Kita vertus, tam, kad būtų konstatuotas vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausia turi būti nustatytas vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas ir kad įmonės vadovas, atsiradus pareigai inicijuoti bankroto bylos įmonei iškėlimą, šios pareigos nevykdė, t. y. nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti, dėl ko įmonė ir (ar) jos kreditoriai patyrė žalos.
22. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, ar atsakovas D. S. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo AB „Akmena“ tuo metu, kai bendrovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla.
23. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad dėl įmonės restruktūrizavimo bylos nutraukimo į teismą gali kreiptis tik restruktūrizavimo administratorius arba kreditorių susirinkimas. Teigia, kad ĮRĮ nuostatos turi būti taikomos kartu su ĮBĮ, todėl aiškinimas, kad tik paminėti subjektai (restruktūrizavimo administratorius arba kreditorių susirinkimas) gali kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo restruktūrizavimo procese nepagrįstai susiaurintų asmenų, turinčių teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ratą. Nesutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nagrinėjamu atveju negalėjo būti taikoma ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostata dėl vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tai, kad restruktūrizavimo plano vykdymas yra neįmanomas, atsakovui vėliausiai tapo žinoma 2017 m. balandžio 10 d., kuomet restruktūrizavimo administratorė rekomendavo D. S. kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo.
24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su tokiais skundo argumentais ir pažymi, kad apeliantė netinkamai aiškina ĮBĮ ir ĮRĮ nuostatas tiek dėl to, kokie subjektai turi teisę inicijuoti restruktūrizavimo bylos nutraukimą, tiek dėl vadovo pareigos inicijuoti bendrovei bankroto bylos iškėlimą atsiradimo momento.
25. Restruktūrizavimo tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalis). Kita vertus, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, nepasiteisinus restruktūrizavimo procesui, ĮRĮ numatyta galimybė restruktūrizavimo procesą transformuoti į bankroto procesą (ĮRĮ 28 straipsnio 2 dalis), tačiau pažymėtina, kad prieš sprendžiant bankroto bylos kėlimo restruktūrizuojamai įmonei klausimą, pirmiausia turi būti išspręstas bendrovės restruktūrizavimo bylos nutraukimas. Ginčas nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, visų pirma, būtent ir kilo dėl to, ar atsakovas D. S., būdamas AB „Akmena“ vadovas, turėjo įstatyme įtvirtintą pareigą inicijuoti restruktūrizavimo bylos nutraukimą ir bankroto bylos iškėlimą.
26. Pažymėtina, kad esant iškeltai restruktūrizavimo bylai, taikomas specialusis Įmonių restruktūrizavimo įstatymas, kurio 28 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant teismas nutraukia įmonės restruktūrizavimo bylą. Viena tokių sąlygų įtvirtinta ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punkte, nustatančiame, kad teismas nutraukia restruktūrizavimo bylą, jeigu restruktūrizavimo administratorius arba kreditorių susirinkimas pateikia teismui įrodymus, kad nevykdomas arba netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas. Atsižvelgdama į paminėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog dėl įmonės restruktūrizavimo bylos nutraukimo į teismą gali kreiptis tik restruktūrizavimo administratorius arba kreditorių susirinkimas. Priešingai, aptarta ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata teisę kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, jei nevykdomas arba netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas, aiškiai nustato dviem subjektam – restruktūrizavimo administratoriui arba kreditorių susirinkimui (atitinkamai ir kreditorių komitetui, jei toks sudarytas). Tokias išvadas patvirtina ir ĮRĮ 22 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir 25 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatos, kuriose aiškiai nustatyta restruktūrizavimo administratoriaus pareiga ir kreditorių susirinkimo teisė kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, jeigu nevykdomas arba netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas.
27. Pažymėtina, kad restruktūrizavimo administratorius privalo imtis priemonių, kad būtų įgyvendintas restruktūrizavimo planas (ĮRĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas), prižiūrėti restruktūrizuojamos įmonės valdymo organų veiklą, susijusią su restruktūrizavimo plano vykdymu (ĮRĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nurodyti įmonės valdymo organų nariams jų veiklos trūkumus ir nustatyti terminą tiems trūkumams pašalinti (ĮRĮ 22 straipsnio 1 dalies 5 punktas), informuoti teismą apie restruktūrizavimo plano nevykdymą arba netinkamą vykdymą, kreiptis į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos nutraukimo, pateikti teismui įrodymus, kad nevykdomas arba netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas (ĮRĮ 22 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 28 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ne mažiau reikšmingas ir kreditorių vaidmuo, sprendžiant restruktūrizavimo bylos nutraukimo klausimą, nes, restruktūrizuojamai bendrovei nevykdant arba netinkamai vykdant restruktūrizavimo planą, restruktūrizavimo administratorius gali kreiptis į teismą tik kreditorių susirinkimui pritarus tokiam restruktūrizavimo administratoriaus siūlymui (ĮRĮ 22 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 25 straipsnio 1 dalies 8 punktas) arba pats kreditorių susirinkimas turi teisę tiesiogiai kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo proceso nutraukimo (ĮRĮ 25 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Išskyrus paminėtus subjektus (kreditorių susirinkimą ir restruktūrizavimo administratorių), ĮRĮ nenumatyta teisė kitiems asmenims (pvz., įmonės vadovui) kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo. Atsižvelgiant į tai, visiškai nepagrįstas apeliantės skundo argumentas, kad įmonės vadovas pagal ĮRĮ taip pat turi pareigą kreiptis dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo.
28. ĮRĮ 28 straipsnio 2 dalis nustato, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai nutraukti įmonės restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 1, 4 arba 5 punkte nurodytais pagrindais ir jeigu yra kitų ĮBĮ nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ nustatyta tvarka. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su atsakovu, kad tik esant įsiteisėjusiai nutarčiai nutraukti įmonei restruktūrizavimo bylą teismui gali būti paduotas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo pagal ĮBĮ nuostatas. Minėta, kad iniciatyvos teisę kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo turi tik kreditorių susirinkimas ir restruktūrizavimo administratorius, kuris yra paskirtas teismo atlikti įmonės restruktūrizavimo procedūras (ĮRĮ 15 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad, esant duomenims apie nevykdomą restruktūrizavimo planą, nei AB „Akmena“ restruktūrizavimo administratorė, nei kreditorių susirinkimas ne tik nesiėmė jokių veiksmų inicijuoti įmonės restruktūrizavimo bylos nutraukimo, bet restruktūrizavimo administratorė šią pareigą nepagrįstai bandė perkelti pačiam atsakovui (įmonės vadovui), 2017 m. balandžio 10 d. raštu informuodama, kad tolesnis restruktūrizavimo plano vykdymas yra neįmanomas ir rekomenduodama atsakovui D. S. kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, nors tokią pareigą, kaip minėta, turėjo ji pati arba kreditorių susirinkimas.
29. Pažymėtina, kad kai įmonei yra iškelta restruktūrizavimo byla, bankroto byla pagal vėliau gautą pareiškimą dėl bankroto bylos tai pačiai įmonei iškėlimo nebegali būti keliama. Toks draudimas įtvirtintas ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 2 punkte, kuriame nustatyta, kad teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu įmonei iškelta restruktūrizavimo byla. Nagrinėjamu atveju apeliantės nurodomą dieną – 2017 m. balandžio 10 d. – AB „Akmena“ restruktūrizavimo byla nebuvo nutraukta, todėl, priešingai nei teigiama skunde, atsakovas ne tik neturėjo pareigos, bet ir teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes AB „Akmena“ tebeturėjo restruktūrizuojamos įmonės statusą. Teisėjų kolegija sutinka, kad, remiantis ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalimi, įmonės vadovas turi pareigą inicijuoti savalaikį bankroto bylos iškėlimą, tačiau pažymi ir tai, kad pareiga inicijuoti bankroto bylos iškėlimą pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį įmonės vadovui atsiranda tik tuo atveju, jei bendrovei tuo metu nėra iškelta restruktūrizavimo byla arba jei yra įsiteisėjusi teismo nutartis nutraukti restruktūrizavimo bylą. Priešingu atveju, teismas, gavęs pareiškimą iškelti įmonei bankroto bylą ir nustatęs, kad yra priimta ir įsiteisėjusi teismo nutartis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tokį pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsisakytų priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o priėmęs pareiškimą – bylą turėtų nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Taigi nagrinėjamos bylos atveju pareiga inicijuoti bankroto bylos iškėlimą AB „Akmena“ pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį atsakovui, kaip įmonės vadovui, galėjo atsirasti tik esant įsiteisėjusiai teismo nutarčiai nutraukti bendrovės restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 28 straipsnio 2 dalis), tuo tarpu apeliantės nurodomą dieną – 2017 m. balandžio 10 d. – AB „Akmena“, kaip minėta, tebeturėjo restruktūrizuojamos bendrovės statusą.
30. Apibendrindama tai, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai nei teigia apeliantė, atsakovas D. S., buvęs AB „Akmena“ vadovas, nepažeidė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatų. Kaip jau buvo minėta, siekiant restruktūrizavimo procesą transformuoti į bankroto procesą (ĮRĮ 28 straipsnio 2 dalis), pirmiausia būtina išspręsti bendrovės restruktūrizavimo bylos nutraukimą, tuo tarpu teisę inicijuoti restruktūrizavimo bylos nutraukimą, jeigu nevykdomas arba netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas, remiantis ĮRĮ 22 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 25 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 28 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis, turėjo tik kreditorių susirinkimas arba restruktūrizavimo administratorius, tačiau ne įmonės vadovas – atsakovas D. S.. Apeliantė (ieškovė) visiškai nepagrįstai šią pareigą bando perkelti atsakovui. Nepaisant turimų duomenų apie nevykdomą restruktūrizavimo planą, nei kreditorių susirinkimas, nei restruktūrizavimo administratorė nesiėmė veiksmų inicijuoti restruktūrizavimo bylos nutraukimą, o kol nėra išspręstas restruktūrizavimo bylos nutraukimas, atsakovas, kaip įmonės vadovas, ne tik neturėjo pareigos, bet ir teisės inicijuoti bankroto bylos iškėlimą AB „Akmena“ ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies pagrindu. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su apeliantės skundo argumentais, kad atsakovas pažeidė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo AB „Akmena“. Priešingai, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys (Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. B2-24-460/2021 medžiaga) patvirtina, kad tik 2017 m. spalio 10 d. AB „Akmena“ kreditorių susirinkime buvo nutarta nutraukti įmonės restruktūrizavimo bylą ir įpareigoti vadovą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nustatyta, kad po tokio kreditorių susirinkime priimto sprendimo, AB „Akmena“, atstovaujama vadovo D. S., nedelsiant ėmėsi veiksmų ir 2017 m. spalio 12 d., vykdydama kreditorių susirinkimo nutarimą, pateikė teismui prašymą nutraukti AB „Akmena“ restruktūrizavimo bylą ir iškelti įmonei bankroto bylą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. pažeidė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ir kad dėl jo kaltės išaugo įmonės kreditoriniai reikalavimai, dėl ko įmonei ir jos kreditoriams buvo padaryta žala.
31. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl žalos dydžio ir neanalizavo su žalos apskaičiavimu nurodytų argumentų. Pažymėtina, kad nenustačius atsakovo D. S. neteisėtų veiksmų, kitų civilinės atsakomybės sąlygų nustatinėjimas ir vertinimas nebetenka prasmės, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nevertino žalos dydžio pagrįstumo.
32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškinį, tinkamai taikė ir aiškino ĮBĮ ir ĮRĮ nuostatas tiek dėl subjektų, turinčių teisę inicijuoti restruktūrizavimo bylos nutraukimą, tiek dėl įmonės vadovo pareigos inicijuoti bendrovei bankroto bylos iškėlimą atsiradimo momentą ir, konstatavęs, kad atsakovas D. S. neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nepažeidė imperatyvios ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatos, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
33. Apeliantės BAB „Akmena“ apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
34. Atsakovas D. S., pateikęs atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Iš teismui pateikto 2021 m. balandžio 7 d. pinigų paėmimo kvito matyti, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atsakovas patyrė 1 500 Eur advokato pagalbos išlaidų.
35. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos), nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
36. Atsižvelgiant į tai, kad išlaidos už advokato pagalbą buvo patirtos 2021 m. balandžio mėn., remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2020 m. IV ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 1 524,2 Eur. Rekomendacijų 8.11 punktas nustato, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikytinas 1,3 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudarytų 1 981,46 Eur (1,3 x 1 524,2 Eur). Kadangi atsakovo prašomos priteisti 1 500 Eur advokato pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, šios išlaidos, apeliacinį skundą atmetus, priteistinos iš ieškovės BAB „Akmena“.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės bankrutavusios akcinės bendrovės „Akmena“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš administravimui skirtų lėšų 1 500 Eur (tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas atsakovui D. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)).