- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-28
- Bylos Nr.
- e2-900-642/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00174-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Atsakovas
- D. S.
dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui A. J.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutuojančios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui D. S., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. M., dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo ieškovei 1 479 324 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. balandžio 29 d. civilinėje byloje Nr. 2-1286- 178/2015 iškėlė akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo administratore paskyrė trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, E. M.. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. balandžio 15 d. patvirtino restruktūrizuojamos akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (toliau – RAB (duomenys neskelbtini) restruktūrizavimo planą. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. sausio 5 d. nutraukė RAB (duomenys neskelbtini) restruktūrizavimo bylą ir iškėlė bankroto bylą. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2018 m. kovo 29 d. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. liepos 30 d. ir 2018 m. liepos 31 d. bankroto byloje patvirtino ieškovės kreditorių sąrašą ir jų 3 351 590,68 Eur sumos finansinius reikalavimus (aktualią kreditorių finansinių reikalavimų sumą Klaipėdos apygardos teismas patvirtino 2020 m. vasario 14 d., t. y. 3 385 172,47 Eur).
3. Atsakovas ieškovei vadovavo nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2018 m. kovo 29 d., t. y. iki restruktūrizavimo, restruktūrizavimo laikotarpiu – iki pat bankroto bylos ieškovei iškėlimo.
4. 2017 m. kovo 31 d. RAB (duomenys neskelbtini) kreditorių susirinkimo metu buvo iškeltas klausimas kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos ieškovei nutraukimo, kadangi nėra vykdomas restruktūrizavimo planas, sparčiai auga einamųjų įmokų įsiskolinimas, o atsakovas, kaip ieškovės vadovas, nepateikė jokių konkrečių sprendimo būdų, kaip įmonė būtų pajėgi padengti einamųjų įmokų įsiskolinimą ir vykdyti patvirtintą restruktūrizavimo planą. Šio kreditorių susirinkimo metu nutarimas kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo nebuvo priimtas, kadangi nepakako kreditorių balsų šiam nutarimui priimti. Atsakovas dalyvavo šiame kreditorių susirinkime ir (netgi žinodamas, jog restruktūrizavimo planas nevykdomas) balsavo „prieš“. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (toliau – VSDFV Klaipėdos skyrius) šį kreditorių susirinkimo nutarimą apskundė teismui, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. rugsėjo 14 d. civilinėje byloje Nr. 2-1366-241/2017 skundą atmetė vien tik formaliais pagrindais, nurodydamas, jog pavienis kreditorius negali apskųsti kreditorių susirinkimo nutarimo.
5. 2017 m. balandžio 10 d. trečiasis asmuo RAB (duomenys neskelbtini) restruktūrizavimo administratorė informavo atsakovą, kad tolesnis restruktūrizuojamos ieškovės restruktūrizavimo plano vykdymas yra neįmanomas, todėl rekomendavo atsakovui kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo.
6. 2017 m. gegužės 3 d. raštu atsakovas restruktūrizavimo administratorei nurodė, kad iki 2017 m. birželio 30 d. bus šaukiamas įmonės akcininkų susirinkimas, kuriame atsakovas pateiks išsamią restruktūrizavimo plano nevykdymo priežasčių ir galimybių toliau jį vykdyti analizę. Iš Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarties matyti, kad 2017 m. birželio 30 d. ieškovės akcininkų susirinkime jokia nauja informacija pristatyta nebuvo, restruktūrizavimo plano nevykdymo priežasčių ir galimybių toliau jį vykdyti analizė nebuvo pateikta.
7. Taigi, vėliausiai 2017 m. balandžio 10 d. atsakovui neabejotinai buvo žinoma, kad tolesnis restruktūrizavimo plano vykdymas nėra įmanomas. Vėliausiai nuo šio termino atsakovas privalėjo imtis realių veiksmų užtikrinant kreditorių interesus inicijuoti ieškovės bankroto procesą. Atsakovas prašymą teismui dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir bankroto bylos iškėlimo pateikė tik 2017 m. spalio 11 d., t. y. praėjus 6 mėnesiams po to, kai trečiasis asmuo informavo atsakovą apie tai, kad tolesnis ieškovės restruktūrizavimo plano vykdymas nėra įmanomas. Atsakovas mažiausiai 6 mėnesius nesiėmė veiksmų ir nevykdė pareigos inicijuoti ieškovės bankroto bylą, tokiu būdu sukeldamas žalą tiek ieškovei, tiek jos kreditoriams.
8. RAB (duomenys neskelbtini) restruktūrizavimo plane nurodyta, jog teismo patvirtintų ieškovės kreditinių reikalavimų suma – 1 872 266,68 Eur. Bankroto byloje 2018 m. liepos 30 d. ir 2018 m. liepos 31d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimis buvo patvirtinti ieškovės kreditorių finansiniai reikalavimai, bendra suma 3 351 590,68 Eur. Atsakovui pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ieškovės kreditinių reikalavimų suma bankroto byloje išaugo mažiausiai 1 479 324 Eur. Tokio dydžio žalos atlyginimą šiuo ieškiniu prašoma priteisti iš atsakovo.
Atsiliepimas
9. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį nesutiko su ieškinio reikalavimais, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. gegužės 29 d. atmetė kreditoriaus VSDFV Klaipėdos skyriaus skundą dėl restruktūrizuojamos ieškovės 2017 m. kovo 31 d. kreditorių susirinkimo nutarimo ketvirtuoju darbotvarkės klausimu dėl RAB (duomenys neskelbtini) restruktūrizavimo bylos nutraukimo panaikinimo. Teismas šioje nutartyje pažymėjo, kad „restruktūrizavimo bylos nutraukimo klausimas yra kreditorių prerogatyva. Kreditoriai neišreiškė valios inicijuoti restruktūrizavimo bylos nutraukimo procedūrų. Teismas nurodė, kad nors atsakovė tinkamai nevykdo restruktūrizavimo plano, tačiau mano, kad ji dar turi galimybių jį tinkamai vykdyti. Šią galimybę įvertino ir palaikė kai kurie kreditoriai“. Teismas, atsižvelgęs į naujausius įmonės strateginius sprendimus, veiklos analizę, plano nevykdymo priežasčių analizę bei realius veiksmus (turto pardavimą, gamybos efektyvinimą), padarė išvadą, kad šiuo metu nėra pagrindo priimti spendimo dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo. 2017 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2-1366-241/217 priėmė nutartį, kuria teismas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutarties dalį dėl RAB (duomenys neskelbtini) 2017 m. kovo 31 d. kreditorių susirinkimo nutarimo ketvirtuoju darbotvarkės klausimu dėl RAB (duomenys neskelbtini) restruktūrizavimo bylos nutraukimo panaikinimo paliko nepakeistą. Apeliacinį procesą, pradėtą pagal VSDFV Klaipėdos skyriaus atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutarties dalies, kuria teismas atmetė pareiškėjo VSDFV Klaipėdos skyriaus prašymą nutraukti RAB (duomenys neskelbtini) restruktūrizavimo bylą, nutraukė. Apeliacinės instancijos teismas priimtoje nutartyje nurodė, jog dėl įmonės restruktūrizavimo bylos nutraukimo į teismą gali kreiptis tik restruktūrizavimo administratorius arba kreditorių susirinkimas (atitinkamai ir kreditorių komitetas, jeigu jis išrinktas).
Šalies argumentai
10. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nebuvo tiesiogiai įvardyta konkretaus termino, per kurį, atsiradus bankroto bylos iškėlimo pagrindų, įmonės vadovas privalo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Aplinkybė, jog atsakovas, kaip įmonės vadovas, iki 2017 m. rugsėjo 14 d. (iki buvo priimta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, dar savaime neteikia pagrindo įmonės vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus.
Žemesnės instancijos teismas
11. Ieškinyje nurodyta, jog RAB (duomenys neskelbtini) restruktūrizavimo plane nurodyta, jog teismų patvirtintų kreditinių reikalavimų suma – 1 872 266,68 Eur. Bankroto byloje 2018 m. liepos 30 d. ir 2018 m. liepos 31 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimis buvo patvirtinti RAB (duomenys neskelbtini) kreditorių finansiniai reikalavimai, bendra suma 3 351590,68 Eur. Nurodo, jog, atsakovui pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, RAB (duomenys neskelbtini) kreditorių reikalavimų suma bankroto byloje išaugo mažiausiai 1 479 324 Eur.
12. Ieškovė žalos dydį grindžia atlikdama aritmetinius veiksmus, t. y. iš bankroto byloje patvirtintų kreditinių reikalavimų atima restruktūrizavimo plane patvirtintų kreditinių reikalavimų sumą. Tokia žalos apskaičiavimo metodika, atsakovo manymu, yra visiškai nepagrįsta. 2015 m. rugpjūčio 19 d. RAB (duomenys neskelbtini) restruktūrizavimo administratorė kreipėsi į teismą dėl 2 535 233,51 Eur sumos kreditorių reikalavimų patvirtinimo. 2015 m. rugsėjo 3 d. Klaipėdos apygardos teismas patvirtino 1 836 675,20 Eur bendrą neginčijamų kreditorių reikalavimų sumą ir 698 707,39 Eur hipoteka užtikrintus reikalavimus. 2015 m. rugsėjo 24 d. Klaipėdos apygardos teismas patvirtino patikslintą hipoteka užtikrintų reikalavimų sumą, t. y. 967 937,58 Eur (iš antros eilės kreditorių sąrašo, patvirtinto 2019 m. rugsėjo 3 d. teismo nutartimi, išbraukė VSDFV Klaipėdos skyrių su 243 642,47 Eur kreditiniu reikalavimu), ir papildomai patvirtino 13 423,08 Eur sumos kreditinius reikalavimus. Taigi patvirtinta 2 804 463,70 Eur bendra kreditinių reikalavimų suma (2 535 233,51 + 269 230,19).
13. RAB (duomenys neskelbtini) vykdė restruktūrizavimo procesą, kurio metu buvo vykdoma įmonės ūkinė komercinė veikla, kuri tiesiogiai susijusi su produkcijos gamyba, žaliavos įgijimu, gamybos energinių išlaidų dengimu, t. y. visų gamybos išlaidų dengimu. Buvo didinama minimalioji vieno mėnesio alga. Visa tai lėmė restruktūrizuojamos ieškovės sąnaudų padidėjimą, mokant mokesčius ir didesnį darbo užmokestį.
14. Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 8 straipsnio 2 punkte nustatyta, jog sustabdomas netesybų ir palūkanų už visų įmonės prievolių, susidariusių iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, skaičiavimas, išskyrus delspinigių už pavėluotai dėl darbdavio kaltės išmokėtą darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas skaičiavimą ir, jeigu sprendimas priimtas teismo nutartimi iškeliant restruktūrizavimo bylą, šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytus savanoriškus įmonės įsipareigojimus. O ĮRĮ 28 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog nuo teismo nutarties nutraukti įmonės restruktūrizavimo bylą šio straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos privalomosios įmokos, palūkanų ir netesybų skaičiavimas bei išieškojimai, išskyrus jau įvykdytus įsipareigojimus, atnaujinami nuo jų skaičiavimo sustabdymo pradžios ir skaičiuojami už restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir už nagrinėjimo teisme laikotarpį. Ši straipsnio dalis taip pat taikoma ir restruktūrizavimo metu susidariusiems einamųjų įmokų įsiskolinimams. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, akivaizdu, jog, nutraukus restruktūrizavimo procesą, buvo atnaujintas netesybų skaičiavimas už restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir už nagrinėjimo teisme laikotarpį, taip pat ir už restruktūrizavimo metu susidariusių einamųjų įmokų įsiskolinimą.
15. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodė, kad neveikia nė vienos šalies pusėje. Ieškovė faktinį ieškinio pagrindą grindžia bankroto bylos medžiaga, duomenys teisingi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl faktinių bylos aplinkybių
16. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2015 m. balandžio 29 d. Klaipėdos apygardos teismas iškėlė akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo administratore paskyrė trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, E. M.. 2016 m. balandžio 15 d. Klaipėdos apygardos teismas patvirtino ieškovės restruktūrizavimo planą. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. sausio 5 d. nutraukė RAB (duomenys neskelbtini) restruktūrizavimo bylą ir iškėlė bankroto bylą. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2018 m. kovo 29 d.
17. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų civilinėje byloje Nr. 2-1366-241/2017 nustatyta, kad VSDFV Klaipėdos skyrius 2017 m. kovo 21 d. raštu Nr. (8.2) SI-17204 „Dėl restruktūrizuojamos akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) kreditorių susirinkimo darbotvarkės papildymo“ prašė į RAB (duomenys neskelbtini) kreditorių susirinkimo darbotvarkę įtraukti klausimą „dėl RAB (duomenys neskelbtini) restruktūrizavimo bylos nutraukimo“ ir pateikė nutarimo projektą: „Pritarti kreipimuisi į teismą dėl RAB (duomenys neskelbtini) restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir įpareigoti RAB (duomenys neskelbtini) restruktūrizavimo administratorių kreiptis į Klaipėdos apygardos teismą dėl RAB (duomenys neskelbtini) restruktūrizavimo bylos nutraukimo.“
18. 2017 m. kovo 31 d. įvykusiame RAB (duomenys neskelbtini) kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini), RAB (duomenys neskelbtini) vadovas D. S., raštu balsavo kreditorės uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini). Iš viso susirinkime dalyvavo 1 829 389,21 Eur balsų, kurie sudaro 97,88 proc. teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų (teismo nutartimi patvirtintų RAB (duomenys neskelbtini) kreditorių reikalavimų bendra suma sudaro 1 869 072,30 Eur). Ketvirtuoju darbotvarkės klausimu „Dėl RAB (duomenys neskelbtini) restruktūrizavimo bylos nutraukimo“ pasiūlytas nutarimo projektas: „Pritarti kreipimuisi į teismą dėl RAB (duomenys neskelbtini) restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir įpareigoti RAB (duomenys neskelbtini) restruktūrizavimo administratorių kreiptis į Klaipėdos apygardos teismą dėl RAB (duomenys neskelbtini) restruktūrizavimo bylos nutraukimo.“ RAB (duomenys neskelbtini) kreditoriai balsavo taip: „už“ – 1 128 131,82 Eur balsų, kurie sudaro 60,36 proc. teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija, UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini); „prieš“ – 701 257,39 Eur balsų, kurie sudaro 37,52 proc. teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų (UAB „(duomenys neskelbtini), RAB (duomenys neskelbtini) vadovas D. S.).
19. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų civilinėje byloje Nr. 2-627-381/2018 nustatyta, kad, įvykus kreditorių balsavimui, administratorė sprendė, kad, RAB (duomenys neskelbtini) kreditorių susirinkime nesant dalyvavusių kreditorių ir balsavusių raštu kreditorių (iš viso 97,88 proc.) 2/3 balsų daugumos („už“ balsavo 60,36 proc., „prieš“ – 37,52 proc.), nepritarta pasiūlymui kreiptis į teismą dėl RAB (duomenys neskelbtini) restruktūrizavimo bylos nutraukimo. Atsižvelgdama į galiojantį įmonės restruktūrizavimo proceso nutraukimo reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad RAB (duomenys neskelbtini) administratorė, nesikreipusi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo po 2017 m. kovo 31 d. kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo, galbūt klaidingai aiškina ir supranta ĮRĮ 22 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatą dėl kreditorių balsų daugumos, reikalingos išreikšti pritarimą administratoriaus siūlymui kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo. Nagrinėjamoje byloje administratorė, galbūt netinkamai interpretavusi ĮRĮ 22 straipsnio 1 dalies 7 punkto bei 25 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatas, padarė klaidingą išvadą, jog negautas kreditorių pritarimas kreiptis į teismą dėl RAB (duomenys neskelbtini) restruktūrizavimo bylos nutraukimo, nors nutarimas šiuo klausimu buvo priimtas net 60,36 proc. kreditorių balsų, ir pareiškimo teismui dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo nepateikė.
20. 2017 m. balandžio 10 d. restruktūrizavimo administratorė rekomendavo atsakovui kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo.
21. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų civilinėje byloje Nr. B2-177-460/2018 nustatyta, kad VSDFV Klaipėdos skyrius ir RAB (duomenys neskelbtini) direktorius pateikė prašymus dėl RAB (duomenys neskelbtini) restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir bankroto bylos iškėlimo. Prašyme RAB (duomenys neskelbtini) direktorius nurodė, kad 2017 m. spalio 10 d. įvykęs RAB (duomenys neskelbtini) akcininkų susirinkimas nutarė įpareigoti direktorių kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir bankroto bylos iškėlimo.
Dėl ginčo esmės
22. Ieškinyje keliamas ieškovės buvusio vadovo – atsakovo atsakomybės klausimas dėl pavėluoto kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
23. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019, 77 punktas). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019, 33 punktas).
24. Neteisėti veiksmai yra objektyvioji teisinės atsakomybės atsiradimo sąlyga. Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
25. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad RAB (duomenys neskelbtini) nuo 2015 m. balandžio 29 d. iki 2018 m. sausio 5 d., t.y. iki bankroto bylos iškėlimo, turėjo restruktūrizuojamos įmonės statusą.
26. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad restruktūrizavimo bylos nagrinėjamos pagal CPK nustatytas taisykles, išskyrus išimtis, kurias numato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Specialusis įstatymas, reglamentuojantis įmonių restruktūrizavimo procesą, yra ĮRĮ.
27. Restruktūrizavimo procese sprendžiant, ar galima restruktūrizuoti finansinių sunkumų turinčią įmonę, išskirtinai svarbus vaidmuo tenka įmonės kreditoriams, kurių reikalavimai bus tenkinami restruktūrizavimo plano įgyvendinimo metu, laikantis restruktūrizavimo plane nustatytos tvarkos, iš pajamų, gautų tiek tęsiant įmonės veiklą, tiek pardavus įmonės veikloje nereikalingą turtą. Kreditorių kvalifikuota dauguma turi pritarti restruktūrizavimo planui (ĮRĮ 14 straipsnio 3 dalis), o tai reiškia, kad jų pozicija restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje yra itin reikšminga, parodanti galimas įmonės restruktūrizavimo perspektyvas. Šiuo atveju kreditorių vaidmuo ne mažiau reikšmingas ir sprendžiant restruktūrizavimo bylos nutraukimo klausimą, kadangi, restruktūrizuojamai bendrovei nevykdant arba netinkamai vykdant restruktūrizavimo planą, dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo restruktūrizavimo administratorius gali kreiptis į teismą tik kreditorių susirinkimui pritarus tokiam restruktūrizavimo administratoriaus siūlymui (ĮRĮ 22 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 25 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Restruktūrizuojamai bendrovei nevykdant ar netinkamai vykdant restruktūrizavimo planą, dėl restruktūrizavimo proceso nutraukimo tiesiogiai kreiptis į teismą suteikta teisė ir įmonės kreditorių susirinkimui (ĮRĮ 25 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Šiuo atveju tiek kreditorių susirinkimui tvirtinant restruktūrizavimo planą, tiek kreditorių susirinkimui sprendžiant dėl kreipimosi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, kai minėtas planas nevykdomas arba vykdomas netinkamai, būtina kvalifikuota kreditorių balsų dauguma, t. y. ne mažiau kaip 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos. Kartu pabrėžtina, jog įstatymas nereikalauja kvalifikuotos kreditorių daugumos sprendimui, kuriuo pritariama administratoriui kreiptis dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, priimti (ĮRĮ 25 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 26 straipsnio 2 dalis), t. y. tokiam kreditorių susirinkimo nutarimui priimti pakanka, jeigu už jį balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip pusę visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos.
28. ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, jog teismas įmonės restruktūrizavimo bylą nutraukia, jeigu restruktūrizavimo administratorius arba kreditorių susirinkimas pateikia teismui įrodymus, kad nevykdomas arba netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas. Taigi, vertinant nurodytą nuostatą, darytina išvada, kad dėl įmonės restruktūrizavimo bylos nutraukimo į teismą gali kreiptis tik restruktūrizavimo administratorius arba kreditorių susirinkimas (atitinkamai ir kreditorių komitetas, jeigu jis išrinktas). ĮRĮ 22 straipsnio 1 dalies 7 punkte bei 25 straipsnio 1 dalies 8 punkte aiškiai nustatytos restruktūrizavimo administratoriaus ir kreditorių susirinkimo teisės dėl kreipimosi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo.
29. Minėtų teisės normų analizė suponuoja išvadą, kad įmonės vadovas neturi pareigos pagal ĮRĮ kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo. Pažymėtina, kad informaciją apie netinkamą restruktūrizavimo plano vykdymą teismas gali gauti iš kitų šaltinių, pvz., valdymo organų, bendrovės dalyvių ar kreditorių. Iš 2017 m. kovo 31 d. įvykusio RAB (duomenys neskelbtini) kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad kreditoriai, turintys balsų daugumą, nepritarė (taip interpretavo restruktūrizavimo administratorė) kreditoriaus VSDFV Klaipėdos skyriaus inicijuotam nutarimo projektui kreiptis į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos nutraukimo.
30. Atsižvelgiant į tai, kad RAB (duomenys neskelbtini) kreditoriai nepritarė nutarimo projektui kreiptis į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos nutraukimo (taip interpretavo restruktūrizavimo administratorė), teismas negali konstatuoti, jog atsakovo nepateikimas informacijos teismui apie netinkamą restruktūrizavimo plano vykdymą yra aplaidus neveikimas ar neteisėti veiksmai. Priešingai, teismo nuomone, balsų daugumą turintys kreditoriai siekė tęsti RAB (duomenys neskelbtini) restruktūrizavimą, o atsakovo pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo būtų prieštaravęs daugumos kreditorių valiai.
31. Minėta, restruktūrizuojamai bendrovei nevykdant ar netinkamai vykdant restruktūrizavimo planą, dėl restruktūrizavimo proceso nutraukimo tiesiogiai kreiptis į teismą suteikta teisė tiek įmonės kreditorių susirinkimui, tiek restruktūrizavimo administratorei.
32. Kaip nurodyta šios sprendimo 19 punkte, restruktūrizavimo administratorė, galbūt netinkamai interpretavusi ĮRĮ 22 straipsnio 1 dalies 7 punkto bei 25 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatas, padarė klaidingą išvadą, jog negautas kreditorių pritarimas kreiptis į teismą dėl RAB (duomenys neskelbtini) restruktūrizavimo bylos nutraukimo, nors nutarimas šiuo klausimu buvo priimtas net 60,36 proc. kreditorių balsų, ir pareiškimo teismui dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo nepateikė.
33. Pažymėtina, kad restruktūrizavimo administratoriaus vaidmuo restruktūrizavimo procese sprendžiant klausimą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo negali apsiriboti vien tik kreditorių susirinkimų šaukimu, atskirų dokumentų (kreditorių, akcininkų susirinkimų protokolų, susirašinėjimo su kreditoriais, įmonės vadovu medžiagos) teikimu teismui. Restruktūrizavimo administratoriaus, kaip savo veiklos srities profesionalo, pareiga kreiptis į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos nutraukimo, pateikiant teismui įrodymus (informuojant), kad nevykdomas arba netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas, turėtų būti suprantama kaip savalaikis susistemintos, išsamia reikšmingų aplinkybių ir duomenų visumos analize paremtos informacijos, paaiškinimų ir išvadų teikimas bei restruktūrizavimo proceso eigos, restruktūrizavimo administratoriaus teisinio statuso vertinimu pagrįsto prašymo suformulavimas ir pareiškimas teismui.
34. Įvertinęs bylos duomenis, teismas konstatuoja, kad restruktūrizavimo administratorė, kad ir netinkamai interpretuodama įstatymo normas dėl jos kreipimosi į teismą nutraukti restruktūrizavimo bylą, turėjo pareigą informuoti teismą apie netinkamą restruktūrizavimo plano vykdymą. Tačiau restruktūrizavimo administratorė šią pareigą perkėlė atsakovui, rekomenduodama atsakovui kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, nors, kaip nustatė teismas, atsakovas tokios pareigos pagal ĮRĮ neturi.
35. Svarbu pažymėti, kad tiek restruktūrizavimo administratorė, tiek kreditorių susirinkimas, žinodami apie nevykdomą restruktūrizavimo planą, nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, tuo galbūt didindami įmonės nuostolius. Restruktūrizavimo administratorei ir kreditorių susirinkimui nevykdant pareigos kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, atsakovas, gavęs akcininkų pritarimą, ignoruodamas kreditorių susirinkimo valią, inicijavo bankroto bylos iškėlimą. Akcentuotina, kad, nepasiteisinus restruktūrizavimo procesui, ĮRĮ numatyta galimybė restruktūrizavimo procesą transformuoti į bankroto procesą (ĮRĮ 28 straipsnio 2 dalis).
36. Ieškovė nurodo, kad nagrinėjamu atveju taikomos ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatos, t.y. jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.
37. Teismas nesutinka su ieškovės pozicija, kad nagrinėjamu atveju taikomos ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatos. ĮBĮ taikomas tuo atveju, jei įmonei nėra iškelta restruktūrizavimo byla ir apie įmonės turtinę padėtį (turtą, nuostolius, įsipareigojimus, debitorius, kreditorius ir kt.) geriausiai žino įmonės vadovas. Įmonės vadovas, nustatęs, kad įmonė yra nemoki, jam tenka pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Kaip jau nustatyta, restruktūrizavimo procesą kontroliuoja keli šio proceso dalyviai: kreditorių susirinkimas, restruktūrizavimo administratorius, todėl, kaip jau minėta, šiems subjektams, įmonei tapus nemokia, tenka pareiga inicijuoti restruktūrizavimo bylos nutraukimą, kuri gali būti transformuojama į bankroto bylą.
38. Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus teismo baigiamuosius aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. vasario 20 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimai). Šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo ar kito teisės akto skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas ar kitas teisės aktas. Jeigu teisė tapatinama su įstatymu ar kitu teisės aktu, tai teisės praktikos požiūriu pirmenybė būtų teikiama ne teisingumui, o teisėtumui. Formalus įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų taikymas nulemtų teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas. Teismo nuomone, turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmenybę teikti bendrajai teisės sampratai.
39. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų restruktūrizavimo procese, todėl perkelti atsakovui visą atsakomybę už nevykdomą restruktūrizavimo planą, už kreditorių susirinkimo, restruktūrizavimo administratorės nesikreipimą į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, nėra teisinga. Nenustačius vienos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas. Nebeanalizuotinas ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų (ne) egzistavimas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
40. Kadangi ieškovės ieškinys atmestinas, jai nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).
41. Atsakovas pateikė įrodymus apie patirtas 1400 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas dėl advokato padėjėjos teiktos teisinės pagalbos. Kadangi ieškovės ieškinys atmestinas, iš ieškovės atsakovui priteistinos 1400 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
atmesti ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui D. S..
Priteisti iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) D. S. 1400 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.