Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019 m. gegužės 9 d. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos skundą pareiškėjui A. M. dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovė) prašo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2019-01-08 sprendimą (toliau – ir ginčijamas sprendimas) ir pareiškėjo A. M.(toliau – ir pareiškėjas) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nesutinka su ginčijamu sprendimu, nes laikosi pozicijos, kad Klaipėdos apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-1281-253/2018 neatitinka kasacinės instancijos suformuotos teismų praktikos. Nurodo anksčiau minėtą teismų praktiką. Teigia, kad ginčijamame sprendime yra ignoruojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (adm. bylos A-662-2556-14, eA-1730-502/2016), kurioje nurodyta, kad tokio pobūdžio statiniams adresai negali būti suteikiami.

Pareiškėjas atsiliepimo į atsakovės skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2019-01-08 sprendimo Nr. 21R2-3(AG2-56/16-2018) (minėta, toliau – ir ginčijamas sprendimas) teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš Komisijos bylos Nr. AG2-56/16-2018 (toliau – ir Komisijos byla) nustatyta, kad pareiškėjas 2018-09-20 prašymu „Dėl adreso suteikimo” atsakovės prašė suteikti adresą jam nuosavybės teise priklausančiam pastatui – vasarnamiui, adresu (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad minėtas pastatas įgytas pagal įgyjamąją senatį. Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018-09-03 dalinėje nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1281-253/2018 tenkintas A. M. pareiškimas ir nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai, kad: 1) A. M. nuosavybės teise priklausančio (valdomo) statinio – vasarnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini), pastatyto 1969 m., esančio valstybinės žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), statybai pagal 1969 m. galiojusią tvarką tuometinių kompetentingų valstybinių institucijų buvo patvirtintas techninis projektas ir išduotas statybos leidimas, suteikiantis teisę statyti minėtą statinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini); 2) A. M. nuosavybės teise priklausantis (valdomas) statinys – vasarnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), pastatytas 1969 m., esantis valstybinės žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), pagal 1969 m. galiojusią tvarką tuometinės valstybinės komisijos buvo pripažintas tinkamu naudoti ir buvo leista šį statinį eksploatuoti; 3) A. M. nuosavybės teise įgijo vasarnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), pastatytą 1969 m., esantį valstybinės žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį.

Pareiškėjo ginčijamu 2018-10-23 raštu „Dėl adreso nesuteikimo”, atsakovė informavo pareiškėją apie tai, kad anksčiau minėta Klaipėdos apygardos teismo 2018-09-03 dalinė nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1281-253/2018 prieštarauja LVAT bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktikai. Pažymėta, kad panašių namelių Šventojoje ir aplink esančiuose valstybiniuose miškuose yra šimtai. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė su kasaciniu skundu kreipėsi į LAT, pareiškėjo prašymo nagrinėjimas laikinai sustabdytas iki baigsis kasacinio skundo padavimo terminas.

Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovės 2018-10-23 raštu „Dėl adreso nesuteikimo”, kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrių (toliau – ir Komisija).

Ginčijamu sprendimu Komisija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi ir 19 straipsniu, nusprendė pareiškėjo A. M. skundą tenkinti iš dalies: panaikino atsakovės 2018-10-23 raštą „Dėl adreso nesuteikimo” ir įpareigojo atsakovę išnagrinėti pareiškėjo A. M. 2018-09-20 prašymą „Dėl adreso suteikimo”, o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Komisija ginčijamu sprendimu, įvertinusi 2018-10-23 raštą „Dėl adreso nesuteikimo”, darė išvadą, kad atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai sustabdė pareiškėjo prašymo nagrinėjimo procedūrą; pareiškėjo prašymas turėjo būti išnagrinėtas teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais. Be kita ko, Komisija konstatavo, kad minėtas raštas yra nemotyvuotas, nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, todėl neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas, aktuali akto redakcija, galiojus nuo 2018-07-16 iki 2019-01-01) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Teismas, patikrinęs administracinę bylą, sutinka su Komisijos atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria Komisijos sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau juos papildo.

Sprendžiant klausimą dėl atsakovės priimto 2018-10-23 sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė yra viešojo administravimo subjektas, todėl jos veiklai taikytinos Viešojo administravimo įstatymo normos, kurios sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje (1 straipsnis).

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2018-07-17 iki 2018-11-21) 6 straipsnio 27 punkte nustatyta, kad savarankiškoji (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcija yra adresų suteikimas žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba, pastatams, butams ir kitoms patalpoms, pavadinimų suteikimas gatvėms, savivaldybės teritorijose esantiems pastatams, statiniams ir kitiems objektams, šių adresų ir pavadinimų keitimas ar panaikinimas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios Viešojo administravimo įstatymo nuostatos nustatė dvi kreipimosi į viešojo administravimo subjektą formas: prašymą ir skundą. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintų šiame įstatyme naudojamų sąvokų apibrėžimus, prašymu laikytinas su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus (14 dalis), tuo tarpu skundo sąvoka aiškintina kaip asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (15 dalis). Asmenų skundai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ir administracinių sprendimų nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo trečiajame skirsnyje, reglamentuojančiame administracinę procedūrą, nustatyta tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis aptariamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, asmenų prašymai ir skundai nagrinėjami vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose tvarka.

Lietuvos Respublikos vyriausybė 2007-08-22 nutarimu patvirtinto Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles (toliau – ir Taisyklės; aktuali akto redakcija galiojusi nuo 2015-09-01 iki 2017-11-23). Prašymai, išskyrus prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tą pačią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos; administracinės procedūros atliekamos laikantis Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje nustatytų terminų (Taisyklių 25 punktas). Taisyklių 27 punkte nustatyta, kad jeigu prašymui išnagrinėti būtina informacija ir dokumentai, kuriuos privalo pateikti asmuo, kuris kreipiasi, ir institucija tokios informacijos ir dokumentų pati gauti negali, per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos ji kreipiasi į asmenį raštu, prašydama pateikti šią informaciją ir dokumentus, ir praneša, kad prašymo nagrinėjimas stabdomas, iki bus pateikta prašymui išnagrinėti būtina informacija ir dokumentai. Kai per institucijos nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 5 darbo dienos, prašymui išnagrinėti būtina informacija ir dokumentai negaunami, prašymas nenagrinėjamas, per 3 darbo dienas nuo institucijos nustatyto termino suėjimo dienos dokumentų originalai grąžinami asmeniui ir nurodoma grąžinimo priežastis. Institucija pasilieka prašymo ir gautų dokumentų kopijas. Vadovaujantis Taisyklių 35 punktu atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį: į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; į prašymą priimti administracinį sprendimą – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; į kitus prašymus – atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys.

Atsakovė, įgyvendinanti įstatymuose ir kituose teisės aktuose jai pavestus uždavinius, atskirais atvejais atlieka ir viešojo administravimo funkcijas ir savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais. Tai reiškia, jog atsakovė privalo laikytis Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad viešojoje teisėje taikomi įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgaliojimus, kurie jiems suteikti konkrečiomis teisės aktų normomis ir svarbu, kad institucijos, vykdydamos įstatymais joms priskirtą veiklą, veiktų tik taip, kaip numato teisės aktai. Asmenys, atlikdami atitinkamus veiksmus ir siekdami tam tikrų veiksmų įgyvendinimo, viliasi, kad įgaliotos valdžios institucijos veiks įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, kad tinkamai bus vykdomos teisės aktuose numatytos procedūros. Viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinimus, kurie jam yra konkrečiai suteikti, plečiamas kompetencijos ribų aiškinimas yra negalimas (žr., pvz., LVAT 2016-09-26 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2741-575/2016 ir kt.). Pagal viešojoje teisėje veikiantį teisėtumo principą viešojo administravimo subjektai privalo veikti tik įstatymo jiems suteiktų įgaliojimų ribose, o veikimas viršijant kompetencijos ribas yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu (žr., LVAT 2013-06-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-745/2013 ir kt.). Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2010-08-24 sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2019-04-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A-738-556/2019 ir kt.). Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (žr., pvz., LVAT 2016-09-01 nutartį administracinėje byloje eA-1922-662/2016, 2016-04-26 nutartį administracinėje byloje eA-509-756/2016, 2019-04-24 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-538-822/2019 ir kt.).

Apibendrinus, pažymėtina, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje, be kita ko, privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Tai reiškia, kad ne tik viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas, bet ir jo priėmimo procedūros turi būti pagrįstos teisės aktų nuostatomis. Atsakovė 2018-10-23 sprendime, kurį Komisijoje ginčijo pareiškėjas, nenurodė, kokių teisės normų pagrindu sustabdė sprendimo dėl pareiškėjo prašymo suteikti adresą nagrinėjimą iki baigsis kasacinio skundo padavimo terminas. Įvertinus Viešojo administravimo įstatymo ir Taisyklių nuostatas, darytina išvada, kad jose nėra nustatyta viešojo administravimo subjekto, nagrinėjančio konkretų prašymą, teisė stabdyti prašymo nagrinėjimą iki kol baigsis tam tikros bylos kasacinio skundo padavimo terminas. Iš anksčiau nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad atsakovas per nustatytą terminą privalėjo priimti motyvuotą, pagrįstą bei teisės normų reikalavimus atitinkantį sprendimą suteikti arba nesuteikti adresą pareiškėjo prašomam statiniui. Dėl nurodytų priežasčių Komisija ginčijamame sprendime teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovė 2018-10-23 sprendimu „Dėl adreso nesuteikimo” sustabdžiusi pareiškėjo prašymo nagrinėjimą, tai padarė neteisėtai.

Be kita ko, atsakovė, ginčydama Komisijos sprendimą, nenurodo jokių bylos faktais pagrįstų argumentų, kad Komisijos nustatytos aplinkybės yra neteisingos, taip pat nenurodo, ar kasacinis procesas civilinėje byloje Nr. 2A-1281-253/2018 yra pradėtas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 345 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis skundas gali būti paduotas per tris mėnesius nuo skundžiamo sprendimo, nutarties įsiteisėjimo dienos. Kasacinis skundas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties, priimtos CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais pagrindais, paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamos nutarties įsiteisėjimo dienos. Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo dalinė nutartis priimta 2018-09-03. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad kasacinis procesas civilinėje byloje Nr. 2A-1281-253/2018 nėra pradėtas; LAT atsisakė priimti ir grąžino atsakovei jos kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018-09-03 dalinės nutarties peržiūrėjimo. Iš LAT 2018-09-14 nutarties (Nr. 3P-1464/2018) nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybės administracija padavė kasacinį skundą dėl anksčiau minėtos Klaipėdos apygardos teismo 2018-09-03 dalinės nutarties peržiūrėjimo. LAT 2018-09-14 nutartimi atsisakė priimti atsakovės kasacinį skundą ir grąžino jį padavusiam asmeniui. LAT 2018-09-28 nutartimi (Nr. 3P-1541/2018), antrą kartą gavusi Palangos miesto savivaldybės administracijos kasacinį skundą, atsisakė jį priimti. LAT 2018-11-05 nutartimi (Nr. 3P-1669/2018), trečią kartą gavusi Palangos miesto savivaldybės administracijos kasacinį skundą, atsisakė jį priimti. Darytina išvada, kad Komisija padarė teisingą išvadą, kad atsakovės sprendimas, be kita ko, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Atsakovė iš esmės skunde teismui nenurodo jokių naujų aplinkybių bei argumentų, todėl keisti ar naikinti Komisijos sprendimą atsakovės skundo argumentais nėra pagrindo.

Teismas papildomai atkreipia dėmesį, kad atsakovės nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (A-662-2556-14, eA-1730-502/2016) buvo išnagrinėtos administracinės bylos, kuriose buvo ginčijami Palangos miesto savivaldybės administracijos sprendimai, kuriais buvo atsisakyta suteikti adresą. Nagrinėjamu atveju atsakovė tokio sprendimo nėra priėmusi. Atsakovė pareiškėjo ginčijamu 2018-10-23 sprendimu laikinai sustabdė pareiškėjo prašymo suteikti adresą nagrinėjimą, o ne išnagrinėjo pareiškėjo prašymą ir priėmė atitinkamą sprendimą dėl adreso suteikimo/nesuteikimo. Be kita ko, pažymėtina, kad Komisija ginčijamu sprendimu panaikino atsakovės 2018-10-23 sprendimą bei įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą, t. y. netenkino pareiškėjo prašymo įpareigoti atsakovę suteikti adresą pareiškėjo nuosavybės teise valdomam statiniui, bet įpareigojo atsakovę priimti teisės aktų nuostatas atitinkantį sprendimą.

Apibendrinus anksčiau išdėstytą, teismas Komisijos sprendimui iš esmės pritaria ir akcentuoja, kad nebuvo pagrindo kitokiai išvadai, nei padaryta Komisijos sprendime. Pažymėtina, kad skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų Komisijos ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą, atsakovė naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinusi Komisija, iš esmės nenurodė. Komisijos sprendimas yra atitinkantis šiuos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų reikalavimus, o tuo pačiu pagrįstas bei teisingas. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus sprendimo neteisėtumo pagrindų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnis), todėl tenkinti atsakovės skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos skundą pareiškėjui A. M. dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimą per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.