- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-19
- Bylos Nr.
- 2S-2298-603/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21095-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Lipnickienė
- Atsakovas
- I. V.
- Ieškovas
- T. V.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Lipnickienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo I. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės T. V. ieškinį atsakovui I. V. dėl įpareigojimo įregistruoti servitutą ir įpareigojimo pašalinti laikinus statinius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė T. V. ieškiniu atsakovui I. V. prašo teismo įpareigoti atsakovą įregistruoti servitutą Žemės sklypo2 teritorijoje, įregistruojant 4 metrų pločio kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti specialioms didelių gabaritų mašinoms, įpareigoti atsakovą pašalinti nuo servituto bei bendro kelio teritorijos visus pastatytus laikinus statinius (daržines) bei tvoras. Taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovui iki sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo ir įsiteisėjimo registruoti bet kokius statinius Žemės sklypo2 teritorijoje, kurioje pagal detalųjį planą yra nustatytas servitutas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-08-28 nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino ir uždraudė atsakovui I. V., gim. 1931-03-23, gyv. (duomenys neskelbtini), iki sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo ir įsiteisėjimo registruoti bet kokius statinius Žemės sklypo2, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), teritorijoje, kurioje pagal detalųjį planą yra nustatytas servitutas. Teismas nustatė, kad pagal CPK 144 str. teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu arba kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Atsižvelgiant į ieškovės prašymą ir į tai, kad pritaikius nurodytą apsaugos priemonę, kuri yra laikina, teismas konstatavo, jog bus efektyviau užtikrintas materialinių teisių gynimo būdas ir į tai, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu (CPK 144 str.).
Šalies argumentai
Atsakovas (apeliantas) atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-08-28 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Nurodė, kad ginčijamoje nutartyje teismas padarė išvadą, kad apelianto atžvilgiu pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis bus efektyviau užtikrintas ieškovės pasirinktas materialinių teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad teismas spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo iš viso nevertino ieškovės į nagrinėjamą bylą pareikštų materialinių reikalavimų tikėtinumo, bet siekė laikinąsias apsaugos priemones panaudoti kaip ieškovės turimų materialinių teisių gynimo būdą. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės gali tik preliminariai užtikrinti tikėtinai pagrįstų ir galimai tenkintinų ieškovo reikalavimų įvykdymą, tokio pobūdžio teismo priimta ginčijama nutartis vertintina kaip neteisinga ir nepagrįsta. Be to, pabrėžia, kad teismas nagrinėjamoje byloje akivaizdžiai neturės jokio pagrindo apeliantui nustatyti įpareigojimo įregistruoti žemės sklypui servitutą, kuris neegzistuoja, t. y. nenustatytas jokiu teisiniu pagrindu. Dar daugiau, žemės sklype esantys ir apeliantui priklausantys statiniai neturi būti pašalinti, nes aiškiai nepažeidžia jokių ieškovės daiktinių teisių į teritoriją, kurioje jie pastatyti. Tačiau tenkindamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas siekė užtikrinti ieškovės ieškinio reikalavimus net neįsitikinęs jų preliminariu pagrįstumu, panaudojo šias priemones ne pagal jų paskirtį ir tokiu būdu užtikrino aiškiai netenkintiną ieškovės ieškinį. Tokiais teismo procesiniais veiksmais buvo nukrypta nuo CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teisinių pagrindų, kurie visais atvejais būtini priimant sprendimą tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ginčijamoje nutartyje teismas konstatavo, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu. Tačiau ši teismo išvada iš viso nėra pagrįsta nė viena faktine aplinkybe, kuri turėtų būti nustatyta pagal bylos medžiagoje esančius įrodymus. Todėl iš ginčijamos nutarties turinio nėra įmanoma nustatyti motyvų, kuriais teismas rėmėsi spręsdamas apie grėsmę galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui tuo atveju, jeigu laikinosios apsaugos priemonės apelianto atžvilgiu nebūtų pritaikytos. Atkreipia dėmesį, kad ieškovė ieškinyje pateiktame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nurodžiusi, kad turi duomenų apie tai, kad apeliantas ketina pateikti ar jau yra pateikęs Nekilnojamojo turto registrui prašymą, kad žemės sklype būtų įregistruoti apeliantui priklausantys statiniai - laikinosios daržinės, kurie patenka į ieškovės naudai neva nustatyto servituto ir sodininkų bendrijos „Šeškinė“ narių bendrai naudojamo kelio teritoriją. Šie ieškovės teiginiai nėra pagrįsti nė vienu bylos medžiagoje esančiu įrodymu, todėl vertintini kaip prielaidos, kurių buvimas nėra tikėtinas. Pažymi, kad nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui apeliantui ginčijama nutartimi nustatytas draudimas registruoti žemės sklype esančius statinius nėra būtina sąlyga, kad ieškovės ieškinio reikalavimai dėl servituto žemės sklypui įregistravimo ir apeliantui priklausančių bei žemės sklypo teritorijoje esančių statinių pašalinimo būtų užtikrinti. Jeigu teismas, išnagrinėjęs bylą, nuspręstų, kad ieškovės reikalavimas dėl apeliantui priklausančių statinių pašalinimo yra pagrįstas ir tenkintinas, šių statinių registracija Nekilnojamojo turto registre jokiomis aplinkybėmis nesutrukdys tokio teismo sprendimo įvykdymui. Pabrėžia, kad nekilnojamųjų daiktų (ginčo atveju - žemės sklype esančių statinių) registracija Nekilnojamojo turto registre suinteresuotam asmeniui nesukuria nuosavybės teisių, o tik atlieka asmens jau turimų daiktinių teisių (įskaitant ir nuosavybę) į šiuos daiktus bei su jomis susijusių juridinių faktų išviešinimo funkciją. Taigi žemės sklype esantys statiniai, ieškovės ieškinio tenkinimo atveju, galėtų būti pašalinti ir tada, jeigu bylos nagrinėjimo metu apelianto iniciatyva būtų įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Vadinasi, ginčijama nutartimi apelianto atžvilgiu pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas pažeidė CPK 144 straipsnio 1 dalies normas. Šis pažeidimas lėmė, kad draudimas Nekilnojamojo turto registre įregistruoti žemės sklype esančius statinius apeliantui buvo nustatytas neteisingai ir nepagrįstai.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo teismo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas nenumatė aplinkybių, iš kurių jau šioje stadijoje būtų akivaizdžiai matyti, kad ieškinys negalėtų būti tenkinamas, todėl nebuvo pagrindo daryti išvados dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalimumo. Atkreipia dėmesį, kad įregistravus statinius viešame registre, ši aplinkybė pasunkintų statinių nugriovimą ir pašalinimą iš servituto teritorijos, nes sąlygotų papildomas procedūras ir galimus naujus teisminius ginčus.
Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius atsiliepime nurodė, kad nors nekilnojamųjų daiktų registravimas viešame registre atlieka tik daiktinių bei juridinių faktų išviešinimo funkciją, tačiau mano, kad tuo atveju, jei pastatai būtų įregistruoti ir teismas priimtų ieškovei palankų sprendimą, ginčo teritorijoje esantys pastatai ne tik turėtų būti nugriauti, bet ir išregistruoti iš viešo registro, o tai galimai pasunkintų teismo sprendimo įvykdymą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme. Teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Atsakovas teigia, kad teismas ginčijama nutartimi apelianto atžvilgiu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones (draudimą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti žemės sklype esančius statinius) ieškovei tikėtinai nepagrindus savo ieškinio reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais nesutinka. Preliminarus ieškinio įvertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovo ieškinį ir pareikštus reikalavimus bei sprendė, jog ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Apelianto atsakomybę ieškovas, kaip ir nurodyta atskirajame skunde, grindžia 2003 m. vasario 26 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 825 patvirtintu sodininkų bendrijos ,,Šeškinė“ teritorijos Geležinio vilko gatvėje detaliuoju planu. Taigi materialiąją teisine prasme ieškovė nurodytą reikalavimą pareikšti gali, tačiau reikalavimo pagrįstumas bus įvertintas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės. Pažymėtina, jog preliminarus pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, jis taip pat neturi prejudicinės galios bylą nagrinėjant iš esmės. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atsakovo argumentų, susijusių su ieškinio nepagrįstumu ar įrodymų nepatikimumu, kadangi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, reikalavimo pagrįstumas vertinamas preliminariai, o tarp šalių kilęs ginčas išsprendžiamas tik galutiniu teismo sprendimu, ištyrus visus byloje esančius įrodymus ir įvertinus ginčui reikšmingas aplinkybes. Negalima sutikti su apelianto argumentu, kad nėra ieškinio reikalavimų neįvykdymo grėsmės. Kaip teisingai nurodyta ieškovės ir trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Vilniaus miesto skyriaus, atsiliepimuose, nors nekilnojamųjų daiktų registravimas Nekilnojamojo turto registre atlieka tik daiktinių teisių bei juridinių faktų išviešinimo funkciją, tačiau yra pagrindas teigti, jog tuo atveju, jei pastatai būtų įregistruoti ir teismas priimtų ieškovei palankų sprendimą, ginčo teritorijoje esantys pastatai ne tik turėtų būti nugriauti, bet ir išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro, kas pasunkintų teismo sprendimo įvykdymą.
Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl atskirasis skundas atmetamas, nenagrinėjant kitų jame nurodytų argumentų, kaip neturinčių reikšmės teisingam bylos išsprendimui, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytais argumentais bei Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas
nutarė:
Atsakovo I. V. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.