- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-15
- Bylos Nr.
- e2A-617-656/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21095-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Ignotas (pran.), Rūta Petkuvienė, Rosita Patackienė
- Ieškovas
- T. V.
- Atsakovas
- I. V.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir valstybės įmonei, „Registrų centras“
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pranešėjo Andriaus Ignoto, teisėjų Rositos Patackienės ir Rūtos Petkuvienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama ieškovės (apeliantės) T. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. V. ieškinį atsakovui I. V., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir valstybės įmonei „Registrų centras“ dėl įpareigojimo įregistruoti servitutą ir savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Bylos esmė
Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo teismo įpareigoti atsakovą I. V. įregistruoti servitutą savo žemės sklypo teritorijoje, nustatant, kad žemės sklypas 1 yra viešpataujantis daiktas, o žemės sklypas 2 yra tarnaujantis daiktas, įregistruojant servitutą taip, kaip jis pažymėtas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. 825 patvirtintame detaliajame plane ir 2003-07-05 žemės sklypo ribų paženklinimo –parodymo akte, kuris buvo sudarytas dėl atsakovo valdomo žemės sklypo 2; įpareigoti atsakovą per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos pašalinti žemės sklype 2 pastatytus statinius, kurie situacijos plane yra pažymėti indeksais N1 ir N2, o taip pat žemės sklype 2 nutiestą tvorą, kuri yra nutiesta tarp situacijos plane pažymėtų taškų 2 ir 3; atsakovui per nustatytą terminą nepašalinus nurodytų statinių ir tvoros, suteikti teisę šiuos statinius bei tvorą pažalinti ieškovei atsakovo lėšomis.
Ieškovė nurodo, kad ieškovė yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)(Žemės sklypas 1) , esančio adresu (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrija (duomenys neskelbtini), savininkė. Atsakovas I. V. yra kaimyninio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas 2), besiribojančio su ieškovės žemės sklypu, savininkas. Susisiekimas su ieškovei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu galimas tik nedideliu keliu, einančiu pro atsakovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, minėtas kelias yra per siauras, kad juo galėtų pravažiuoti stambesnių gabaritų mašinos, todėl atsakovo žemės sklypui buvo nustatytas servitutas, kuris yra pažymėtas ir detaliajame plane. Ieškovė ketina pradėti statybas jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, dėl ko į jai priklausantį žemės sklypą turi patekti statybinė technika. Atsakovas nėra įregistravęs Nekilnojamojo turto registre servituto savo žemės sklypui, taip pat yra ant kelio pasistatęs laikinus statinius bei neteisėtai apsitvėręs dalį bendro kelio teritorijos. Dėl tokių atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovė negali naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu pagal paskirtį. Atsakovas, atsisakydamas įregistruoti servitutą savo žemės sklypui Nekilnojamojo turto registre, taip pat pasistatydamas savavališkus statinius servituto apribotoje teritorijoje, padarė neįmanomu naudojimąsi servituto ieškovei suteitomis teisėmis. Ieškovė rėmėsi CK 4.112 str. 3 d. norma, kuri numatė, kad jeigu nustatant servitutą ar vėliau nebuvo nustatytas servituto turinys, jį sąlygoja viešpataujančio daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai. CK 4.119 str. 2 d. numato, kad jeigu nustatant kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, nenustatomas kelio plotis ir jo neįmanoma nustatyti pagal anksčiau buvusį kelią, jei toks buvo, laikoma, kad galima naudotis keturių metrų pločio keliu. Tais atvejais, kai tikėtina, kad toks kelias gali būti naudojamas važiuoti specializuotomis plačių gabaritų mašinomis, žemės sklypo, kuriam nustatytas kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, savininkas neturi teisės sodinti krūmų ir medžių arčiau kaip trys metrai nuo kelio kraštų.
Atsiliepimas
Atsakovas prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad atsakovas neturi pareigos įregistruoti servitutą, nesant tam teisinio pagrindo. Pagal CK 4.124 str. 1 d. servitutą gali nustatyti tik įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Ieškovės nurodytu detaliuoju planu servitutas galutinai nebuvo nustatytas, nes neapibrėžtos šios daiktinės teisės galiojimo ribos bei užimama žemės sklypo dalis, jos plotas. Nei detaliajame plane, nei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m. vasario 26 d. sprendime Nr. 825 nebuvo nustatytos šiuo servituto žymėjimu ieškovei suteikiamos konkrečios naudojimosi žemės sklypu teisės. Šalių sklypai suformuoti atliekant tiksliuosius matavimus ir tuo atveju, jeigu atsakovo žemės sklypui būtų nustatytas servitutas, konkretūs šios daiktinės teisės duomenys tiek prie viešpataujančio, tiek prie tarnaujančio daikto taip pat būtų įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Kadangi tai nebuvo padaryta, konkretus servitutas žemės sklypui dėl šios priežasties laikomas nenustatytas. Servitutas baigiasi suėjus senaties terminui, jeigu turintis teisę juo naudotis asmuo savanoriškai dešimt metų pats ar per kitus asmenis nesinaudojo servituto suteikiamomis teisėmis (CK 4.130 str. 1 d. 6 p. ir 4.136 str. 1 d.). Detalusis planas, kuriame pažymėtas servitutas, buvo patvirtintas 2003 m. vasario 26 d., o ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi tik 2014 m. liepos 24 d. Iki kreipimosi į teismą dienos ieškovė nei pati, nei per kitus asmenis servituto suteikiamomis teisėmis nesinaudojo, o ieškovei nuosavybė teise priklausantis žemės sklypas vis šį laiką taip pat buvo nenaudojamas ir apleistas.
Tretieji asmenys Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybės įmonė „Registrų centras“ nurodė, kad nėra pateikta dokumentų, kurių pagrindu gali būti įregistruotas servitutas.
II. Teismo sprendimo esmė
Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovė leistinais įrodymais neįrodė, kad servitutas atsakovo valdomam žemės sklypui buvo nustatytas. Ieškovo pateiktas detalusis planas nepatvirtina servituto atsakovo žemės sklypui nustatymo fakto, nes detalusis planas nėra servituto nustatymo pagrindas CK 4.124 str. 1 d. prasme. Servitutas gali būti nustatomas įstatymu, sandoriu ir teismo sprendimu, o įstatymų nustatytais atvejais – administraciniu aktu. Ieškovės pateikto detaliojo plano patvirtinimo metu galiojęs Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo 18 str. 2 d., 19 str. 1 d. 3 p. numatė, kad detalieji planai yra dokumentai, kuriais remiantis nustatomi veiklos sklype apribojimai, statybos ir teritorijų tvarkymo reikalavimai, žemės servitutai, žemės naudojimo tikslinė paskirtis, rengiami žemėtvarkos projektai, taip pat statybos projektai, visuomenės poreikiams paimama žemė ir kitas nekilnojamasis turtas, o pagrindiniame brėžinyje numatomi sprendiniai, tarp kurių yra ir žemės servitutai. Pagal minėtą teisinį reglamentavimą detaliajame plane numatomas žemės servitutų poreikis ir sprendiniai, tačiau žemės servitutai jais nenustatomi. Kadangi Ieškovė neįrodė, jog servitutas atsakovo valdomam žemės sklypui yra nustatytas, vadinasi, atsakovas turi teisę šiame žemės sklype statyti statinius. Atsakovo pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad ieškovei pakanka kelio pravažiavimui, o be to, kaip numatė 2003 m. tarp ieškovės ir atsakovo sudarytas žemės sklypo ribų paženklinimo aktas, kurį skundžiamą sprendimą priėmęs teismas laiko oficialiu įrodymu, ginčo statiniai tuo metu jau buvo, todėl ieškovė netenka teisės ginčyti jų buvimo. nesant byloje įrodymų apie servituto atsakovo žemės sklype nustatymą, ieškovė neturi daiktinių teisių į tą sklypo dalį, kurioje yra pastatyti atsakovui nuosavybės teise priklausantys laikinieji statiniai, todėl ieškovės teisės minėtais statiniais nėra pažeidžiamos ir ieškovė neturi teisės reikalauti įpareigoti atsakovą nugriauti minėtus statinius.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Ginčo servituto egzistavimą atsakovo žemės sklypo atžvilgiu patvirtina šie oficialieji įrodymai: detalusis planas, patvirtintas Vilniaus m. savivaldybės administracijos, Vilniaus m. tarybos sprendimas. Be šių įrodymų, servituto nustatymą atsakovo žemės sklypui patvirtina tarp ieškovės ir atsakovo sudarytas 2003 m. žemės sklypo ribų paženklinimo aktas, dėl kurio tikrumo ginčas tarp šalių nekyla. Teismas neatsižvelgė į oficialių įrodymų reikšmę CPK 197 str. 2 d. numatytą įrodomąją reikšmę. Liudytojas atsakovo sūnus D. V. aiškiai patvirtino, kad servitutas jo tėvo, t.y. atsakovo, valdomam žemės sklypui buvo nustatytas.Skundžiamą Sprendimą priėmęs teismas nurodė, kad, byloje kaip liudytojas apklausiamas sodininkų bendrijos pirmininkas A. V. patvirtino, jog minėto žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akto sudarymo metu 2003 m. birželio 25 d. atsakovo laikinieji statiniai jau buvo pastatyti ir jie išliko toje pačioje vietoje iki šiol. Toks sprendimo teiginys yra nepagrįstas, nes liudytojas A. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad šie ginčo statiniai galėjo atsirasti apie 2005-2006 metus. Atsakovo sūnus D. V. taip pat nurodė, kad šie statiniai buvo pastatyti 2005 metais, o ne 2003 metais.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ribų praženklinimo aktas yra žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos dokumentas ir negali būti pripažintas šalių rašytine sutartimi dėl servituto nustatymo Žemės sklypui I. Ribų praženklinimo aktas neatitinka CK 4.112 str. 1 d. įtvirtintų reikalavimų, taikomų sandoriams dėl servituto nustatymo. Detaliuoju planu servitutas taip pat nenustatytas.Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas neturi pareigos pašalinti jam priklausančius Žemės sklypo I teritorijoje esančius du statinius bei tvorą. Nesant apeliantės naudai nustatyto servituto Žemės sklype I apeliantės interesai atsakovo pastatytais statiniais nepažeidžiami, todėl ieškovė neturi teisės reikalauti, kad statiniai būtų nugriauti.Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nustatyta, atsakovo statiniai neužkerta kelio automobilio pravažiavimui.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti, nes nėra sudaryta sandorių ar administracinių aktų dėl servituto nustatymo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje nenustatė.
Servitutas yra daiktinė teisė, CK 4.111 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama kaip teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalies nuostatas galimi alternatyvūs servituto nustatymo pagrindai yra : 1) įstatymai, 2) sandoriai, 3) teismo sprendimai ir 4) įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Vadovaujantis LR žemės įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, minėti servitutų nustatymo pagrindai taikomi ir žemės servitutams. Servitutų nustatymą administraciniu aktu reglamentuoja Žemės įstatymo 23 straipsnis ir Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės, patvirtintos LR Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 (Žin., 2004, Nr. 153-5579) (toliau – Taisyklės). Vadovaujantis Taisyklėmis, pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių vadovai servitutus administraciniu aktu privačios žemės sklypams nustato Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 5 punktuose nurodytais atvejais:
1) kai pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomas kelio servitutas, suteikiantis teisę įvairioms transporto priemonėms privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie kapinių rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų;
2) kaip pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotas (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti;
3) žemės sklypams, konsoliduotiems (pertvarkytiems) pagal žemės konsolidacijos projektą.
Atsižvelgdami į šias teisės aktų nuostatas, privačios žemės sklypams teritorijų planavimo dokumentuose numatytus servitutus administraciniu aktu gali nustatyti tik Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 5 punktuose nurodytais atvejais ir esant dėl servituto nustatymo viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko sutikimui. Kitais atvejais servitutai privačios žemės sklypams nustatomi sandoriais.
Ieškovo nurodytu laikotarpiu, 2003 metais, galiojusios LR Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. 1278 patvirtintos Žemės servitutų nustatymo, įregistravimo ir panaikinimo tvarkos 2 punktas nustatė, kad Žemės servitutų įregistravimo pagrindas yra:
2.1. įstatymai;
2.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimai;
2.3. apskrities valdytojo sprendimai;
2.4. žemės savininkų ir fizinių bei juridinių asmenų rašytinės sutartys, kuriose šalių tarpusavio susitarimu nustatyti žemės servitutai. Sutartys, kuriose nustatyta privačios žemės savininko prievolė leisti naudotis jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalimi kitiems asmenims, tvirtinamos notariškai.
LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad Nekilnojamojo turto registre registruojama daiktinė teisė – servitutas. Taigi, servitutas yra daiktinė teisė, todėl matininkai, atliekantys žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo darbus, neturi teisės nustatyti servituto ir negali žemės sklypui nenustatyto servituto žymėti žemės sklypo plane.
Civiliniame procese galioja dispozityvumo principas, todėl šalys gali laisvai disponuoti savo procesinėmis teisėmis ir pareigomis, ieškovas turi teisę savo nuožiūra suformuluoti reikalavimus teismui, ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškovė pateiktu ieškiniu neprašė teismo nustatyti atsakovo valdomame žemės sklype servitutą teismo sprendimu, bet prašė įpareigoti atsakovą įregistruoti jau egzistuojantį servitutą. Ieškovė kaip ieškinio pagrindą nurodė aplinkybę, kad servitutas ieškovės žemės sklypo naudai jau nustatytas, tačiau atsakovas (tarnaujančio žemės sklypo savininkas) vengia atlikti servituto teisinę registraciją. Vadovaujantis CK 4.124 straipsnio 1 dalimi, servitutas nustatymas įstatymu, sandoriu ar teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais -administraciniu aktu. Todėl nagrinėjamoje byloje teismas pagrįstai vertino aplinkybės, pagrindžiančias konkretaus servituto nustatymo pagrindo (įstatymo, sandorio, teismo sprendimo arba administracinio akto) egzistavimą. Apeliantė pažymėjo, kad servitutas nustatytas apeliantės ir atsakovo susitarimu, kuris buvo sudarytas dar 2003 metais. Minėto šalių susitarimo apeliantė nepateikė, pažymėdama, kad jis nėra išsaugotas, todėl pagrįsta išvada, kad susitarimo tarp viešpataujančio ir tarnaujančio daiktų savininkų dėl servituto nustatymo, nėra.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, ir pažymima, kad ginčo servituto nustatymą atsakovo žemės sklypui akivaizdžiai įrodo net keturi šioje byloje esantys savarankiški rašytiniai įrodymai, iš kurių du pripažinti oficialiais įrodymais, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patvirtintas detalusis planas ir Vilniaus miesto tarybos sprendimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, servitutai nustatomi ir sukelia atitinkamas teisines pasekmes ne tada, kai jie suprojektuojami teritorijų planavimo dokumentuose, bet kai priimamas atitinkamas administracinis aktas. Vien servituto išbraižymas teritorijų planavimo dokumente (detaliajame plane) nelaikytinas savarankišku servituto nustatymo pagrindu. Todėl apeliantės nurodyti oficialieji rašytiniai įrodymai nepagrindžia servituto nustatymo. Teisiškai nereikšmingomis laikytinos ir kitos apeliantės nurodytos aplinkybės, galimai patvirtinančios servituto nustatymą, t.y. 2003 metų žemės sklypo ribų paženklinimo ir parodymo aktas, pasirašytas apeliantės ir atsakovo bei byloje apklausto liudytojo parodymai. Nei viena iš nurodytų aplinkybių tikėtinai nepagrindžia susitarimo dėl servituto nustatymo ar kito CK numatyto teisinio servituto nustatymo pagrindo egzistavimą.
Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tuo atveju, jeigu tarnaujantysis daiktas yra žemės sklypas, tai būtina tiksliai apibrėžti žemės sklypo savininko teisių ribojimo turinį ir teritoriją, kurioje ribojimai yra taikomi. Teritorija turi būti apibrėžta žemės sklypo plane (schemoje), kuriame būtų duomenys apie apribojimų išsidėstymą sklype, pavyzdžiui, ribojimų ribos, plotas ir kita. Servituto objektais esantys žemės sklypai ar jų dalys yra nekilnojamieji daiktai-nekilnojamojo turto kadastro objektai (LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnis). Dėl to planas (schema) turi būti parengtas taip, kad pagal jį būtų galima tiksliai nustatyti suvaržymų ar kitokių ribojimų lokalizaciją, plotą, konfigūraciją ir ribas tarnaujančiojo žemės sklypo teritorijoje ir nebūtų išeita už šio žemės sklypo išorinių ribų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėj byloje Nr. 3K-3-527/2009). Servituto nustatymas lemia tam tikrų suvaržymų tarnaujančiam nekilnojamam daiktui atsiradimą, todėl nustatomo servituto ribos turi būti aiškiai identifikuotos tarnaujančiame žemės sklype, taip pat turi būti nurodyta konkreti servituto rūšis, servituto turinys. Iš byloje surinktų įrodymų, apeliantės nuomone pagrindžiančių servituto atsakovo valdomam žemės sklypui nustatymo faktą, nėra įmanoma nustatyti išbraižyto servituto rūšies ir žemės sklypui nustatomų ribojimų turinio. Apeliantė turi galimybę kreiptis dėl servituto nustatymo teismo sprendimu CK 4.126 str. reglamentuojamu pagrindu ir pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį servituto pažymėjimo planą.
Nesant apeliantės naudai nustatyto servituto Žemės sklype I apeliantės interesai atsakovo pastatytais statiniais nepažeidžiami, todėl ieškovė neturi teisės reikalauti, kad statiniai būtų nugriauti. Aplinkybė, kada buvo pasatyti atsakovo statiniai, nereikšminga.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 1 p.,
Rezoliucinė dalis
nutaria: