- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-10
- Bylos Nr.
- e2S-1404-642/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Atsakovas
- T. J., G. J.
- Ieškovas
- T. J.
- Trečiasis asmuo
- V. J.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. J. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. birželio 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo T. J. ieškinį atsakovei G. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, trečiasis asmuo V. J., išvadą teikianti institucija – Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Palangos mieste.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas T. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė teismo: 1) nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Palangos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje tarp T. J. ir G. J., dėl atsakovės G. J. kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes – J., J.; 3) nustatyti, kad po santuokos nutraukimo nepilnametės dukros L. J., gimusi (duomenys neskelbtini), ir S. J., (duomenys neskelbtini), gyvens su tėvu T. J.; 4) nepilnamečių L. J. ir S. J. išlaikymui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos priteisti iš atsakovės G. J. periodines išmokas po 250 Eur per mėnesį iki vaikų pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirti nepilnamečių vaikų tėvą T. J.; 5) nustatyti atsakovės G. J. bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais.
2. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė teismo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti nepilnamečių L. J., (duomenys neskelbtini), ir S. J., (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu tėvu T. J..
Šalies argumentai
3. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad dukros iki šiol gyvena su juo, jo ir vaikų yra bendra deklaruota gyvenamoji vieta, jis užtikrina jų teises ir teisėtus interesus, rūpinasi jų auklėjimu, sveikata. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas T. J. iš esmės grindė tuo, kad dukroms gyvenant su ieškovu, bus suteiktos geresnės gyvenimo ir vystymosi sąlygos, bus geriau užtikrinti dukrų interesai ir galimybė deramai augti ir tobulėti.
4. Pažymima, kad atsakovė nuolat išsako savo planus išvykti gyventi į užsienio valstybę, todėl jis turi pagrindo manyti, kad atsakovė gali jam nežinant ir be jo sutikimo vaikus išsivežti iš Lietuvos į nežinomas gyvenimo sąlygas užsienio valstybėje. Be to, atsakovei išsivežus dukras iš Lietuvos, būtų pažeistos vaikų teisės bendrauti ne tik su tėvu, bet ir giminaičiais, vaikai netektų galimybės augti joms įprastoje aplinkoje.
Atsiliepimas
5. Atsakovė G. J. pateikė atsiliepimą į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
6. Atsiliepime atsakovė nurodė, kad su ieškovo prašymu nesutinka, nes jis yra nepagrįstas. Atsakovė tvirtina, kad ji neketina išvykti iš Lietuvos ir nėra nė vieno šią aplinkybę galinčio patvirtinti įrodymo. Dėl ieškovo sudarytų neįmanomų gyvenimo sąlygų šeimos bute, ji buvo priversta išsikelti gyventi su dukromis atskirai nuo ieškovo. Taip pat nurodo, kad dar 2018 m. rugpjūčio 24 d. sudarė nuomos sutartį ir su mergaitėmis išsikėlė gyventi išsinuomotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur iki šiol ir gyvena. Ji turi nuolatinį darbą – dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) pardavimų vadove. Teigia, kad ji tinkamai rūpinasi mergaitėmis, jų ugdymu ir laisvalaikiu. Tarp jos ir dukrų yra susiklostę labai šilti ir gražūs santykiai. Atkreipia dėmesį, kad L. J. ir S. J. lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą Vilniuje. Be to, L. J. (duomenys neskelbtini) mokyklos patalpose lanko keramikos būrelį (užsiėmimai vyksta kiekvieną pirmadienį), taip pat mergaitė lanko baleto pamokas viešojoje įstaigoje (toliau – VšĮ) (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai akivaizdžiai paneigia ir ieškovo teiginius, kad mergaitės šiuo metu gyvena su juo. Ieškovas nurodo, kad jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), todėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu reikštų ir vaikų socialinės aplinkos esminį pakeitimą vien dėl savanaudiško ir nesąžiningo ieškovo ketinimo. Tai neabejotinai nebūtų suderinama su vaikų interesais.
7. 2019 m. birželio 18 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose buvo gautas ieškovo T. J. prašymas, susijęs su laikinosios apsaugos priemonės taikymu, kuriame jis papildomai nurodė, kad atsakovės elgesys yra neprognozuojamas, bendraudama su dukromis ji dažnai netenka kantrybės, elgiasi agresyviai, rėkia ant mergaičių, naudoja keiksmažodžius, yra pasitaikę ir fizinio smurto atvejų. Apie šias aplinkybes žino mokymo įstaiga. Taip pat nurodo, kad jis yra nuolat kviečiamas atvykti į mokyklą dėl dukters L. J. elgesio, nes ji nuolat keikiasi, o tai ji girdi iš savo mamos. Ieškovui taip pat yra žinoma, kad atsakovė dukroms sukūrė viešas „Instagram?o“ paskyras, nors jas galima turėti tik nuo 13 metų. Po pokalbių mokykloje dukterų profilius atsakovė padarė neviešus, tačiau ištrinti atsisakė. Atsakovė turi arba turėjo draugą Anglijoje, pas kurį svečiavosi kartu su dukromis. Ieškovas taip pat nurodė, kad mergaitėms būnant atsakovės žinioje, atsakovė jas dažnai palieka vienas, joms pasidaro baisu, jos liūdi, skambina jam ir prašo jas pasiimti.
8. Išvadą byloje teikianti institucija Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Palangos mieste pateikė rašytinius paaiškinimus dėl ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės. Nurodė, kad, vykdydama teismo įpareigojimą, skyriaus patarėja apsilankė ieškovo nurodytos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), kurioje deklaruota ieškovo T. J. ir šalių nepilnamečių dukrų gyvenamoji vieta. Apsilankymo metu nustatyta, kad ieškovas su dukromis yra deklaravęs gyvenamąją vietą tėvams J. nuosavybės teise priklausančiame privačiame name. Ieškovo tėvai paaiškino, kad sūnui su vaikais suteikė gyvenamąjį būstą, kuriame mergaitėms skirti atskiri kambariai, apstatyti kokybiškais vaikų poreikius atitinkančiais baldais, su galimybe naudotis visomis name esančiomis gyvenamosiomis patalpomis bei poilsio erdvėmis. Prie namo yra kiemas, aptvertas tvora, lauko baseinas. Konstatuotas faktas, kad adresu (duomenys neskelbtini) vaikams būtų sudarytos labai geros bei saugios gyvenimo ir buities sąlygos. Lankantis minėtu adresu, su ieškovu ir vaikais susitikti nepavyko, kadangi T. J. su dukromis buvo Vilniuje. Pažymi, kad skyrius neturi duomenų apie vaikų teisių ir geriausių interesų pažeidimus ir(ar) vaikų nepriežiūros atvejus šalių šeimoje, gyvenančioje (duomenys neskelbtini). Iš Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos informacijos, mažamečių vaikų bei jų tėvų – G. J. ir T. J. – pateiktos nuomonės ir paaiškinimų susitikimo su skyriaus atstovu metu nenustatyta, kad atsakovė planuotų su dukromis išvykti iš Lietuvos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. birželio 20 d. nutartimi ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepatenkintas, laikinąsias apsaugos priemones atsisakyta taikyti.
Atsiliepimas
10. Teismas nustatė, kad, įvertinus ieškovo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas aplinkybes, jas pagrindžiančius įrodymus, atsakovės atsiliepime nurodytas aplinkybes bei juos pagrindžiančius įrodymus, Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašytiniuose paaiškinimuose bei buities tyrimo aktuose išdėstytas aplinkybes, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.3 straipsnyje įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas šiuo atveju nėra pažeidžiamas. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovė netinkamai vykdytų motinos pareigas, kad nepilnamečių vaikų gyvenimas su atsakove prieštarautų vaikų interesams, kad vaikų motina netinkamai rūpintųsi jų sveikata, auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ar darytų žalingą įtaką jiems savo elgesiu ar kitaip veiktų juos psichologiškai neigiamai ir panašiai, ir tai būtų pagrindas laikinai nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu, byloje taip pat nėra.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas, atsižvelgdamas į išvadą teikiančios institucijos rašytinius paaiškinimus, pažymėjo, kad Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba nenurodė, o ir byloje nėra gauta jokių kitų duomenų apie atsakovės netvarkingą gyvenimo būdą ar netinkamą Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymo 11 straipsnio reikalavimų vykdymą. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, jog šalių vaikai šiuo metu gyvena su mama, čia nusistovėjo vaikų socialinė aplinka, reikalinga vaikų asmenybės vystymuisi, vaikai yra prisirišę prie mamos, juos sieja glaudus tarpusavio ryšys, nepilnamečiams šalių vaikams mamos (atsakovės) gyvenamojoje vietoje yra sudarytos tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos, šalių vaikai aktyviai dalyvauja ugdymo procese bei užklasinėje veikloje (lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą Vilniuje, šalių dukra L. lanko keramikos būrelį, baleto mokyklą). Skyriaus atstovai pokalbio su vaikais metu nenustatė ir neužfiksavo jokių aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad prieš šalių vaikus šeimoje, kurioje jie šiuo metu gyvena, yra kokiu nors būdu smurtaujama ar kad ieškovė darytų pastariesiems kokį nors kitokį žalingą poveikį.
12. Be to, teismo vertinimu, pagal bylos duomenis, tarp nepilnamečių vaikų ir tėvų jau yra nusistovėjusi tvarka auklėjant ir prižiūrint jų dukras: dukros šiuo metu gyvena su motina, o tėvams pradėjus gyventi skyrium, dukros bendrauja su tėčiu pagal abiejų šalių susitartą bendravimo su vaikais tvarką. Byloje esantys duomenys taip leidžia manyti, kad tėvai iš esmės nedaro kliūčių vienas kitam prižiūrėti, auklėti ir bendrauti su vaikais, todėl byloje nėra duomenų, jog nesiėmus laikinos apsaugos priemonės, esant ieškovui palankiam teismo sprendimui, jis nebus vykdomas ar jo vykdymas pasunkėtų.
13. Teismas, atsakydamas į ieškovo argumentus, kad atsakovė gali išvažiuoti į užsienį ir išsivežti dukras, pažymėjo, kad iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovė turi nuolatinį darbą ir pajamų šaltinį, gyvena Lietuvoje, nuomojasi būstą, kuris yra pritaikytas augti nepilnamečiams vaikams, todėl negalima daryti išvados, kad atsakovės praeityje buvęs išvažiavimas pasisvečiuoti į užsienį galėtų būti priežastis, dėl kurios šalių vaikų gyvenamoji vieta laikinai turėtų būti nustatyta su ieškovu.
14. Nusistovėjusios ir vaikams įprastos aplinkos keitimas, emocinio ryšio su motina, su kuria dukros gyvena nuo pat gimimo, nutrūkimas, kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti vaikams didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą. Teismas, siekdamas, kad nebūtų pažeidžiami konkretūs šalių dukrų interesai ir teisės, susiję su vaikų įprastos aplinkos nusistovėjimu, ugdymu, poilsiu, įvairia veikla ar kitomis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme reglamentuotomis vaiko teisėmis, ieškovo prašymo dėl laikino dukterų gyvenamosios vietos nustatymo su juo, iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje, netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos taikyti laikinąsias apaugos priemones, nustatant, kad nepilnametės L. J., gimusios (duomenys neskelbtini), ir S. J., gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta yra su tėvu T. J.. Atskirąjį skundą atsakovas grindžia tokiais motyvais:
15.1. Atsakovė savo elgesiu sukuria dukroms nesaugią socialinę aplinką ir toks jos elgesys akivaizdžiai prieštarauja ir kenkia dukrų interesams. Teismui pateikė įrodymus ir prašė įvertinti UAB (duomenys neskelbtini) mokyklos įrašus dėl L. elgesio, SMS susirašinėjimo medžiagą bei mergaičių mokymo įstaigos UAB (duomenys neskelbtini) mokyklos įrašą dėl atsakovės mažametėms dukroms sukurtų „Instagram?o“ paskyrų panaikinimo, atsakovės motinos V. M. laišką ieškovui apie tai, kaip jos dukra (atsakovė) elgiasi su vaikais. Tačiau teismas tik formaliai paminėjo šias aplinkybes ir daugiau jokio šių įrodymų įvertinimo nepateikė.
15.2. Teismas priimtoje nutartyje rėmėsi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus bei Klaipėdos vaiko teisių apsaugos skyrių išvadomis, kuriose iš esmės buvo pasisakyta tik apie buitines gyvenimo sąlygas, tačiau nebuvo tirtos ir nepasisakyta dėl ieškovo papildomai su 2019 m. birželio 17 d. prašymu pateiktų rašytinių įrodymų.
Atsiliepimas
15.3. Teismas visiškai neįsigilino į ieškovo prašymo esmę ir ieškinyje nurodytas aplinkybes, t. y. kad nepilnamečių dukrų L. J. ir S. J. gyvenamoji vieta su ieškovu yra nuo jų gimimo, tėvas nuolat rūpinasi jų auklėjimu, sveikata, vystymusi. Ieškovė savo atsiliepimu šių aplinkybių nepaneigė. Be to, teismas net nevertino ieškovo nuolatinio rūpesčio dukrų interesų apsauga nuo žalingo atsakovės elgesio.
15.4. Nesutinka su teismo išvada dėl neva „nusistovėjusios tvarkos“, nes šiuo metu mergaitės gyvena ir savo socialinę aplinką sieja su abiem tėvais.
16. Atsakovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą ir prašė skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Šalies argumentai
16.1. Ieškovas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareiškė ne veikdamas vaikų interesais, o siekdamas jiems pakenkti tik tam, kad atskirtų vaikus nuo mamos ir tokiu būdu pademonstruotų savo galią ir monopolinę padėtį prieš atsakovę.
16.2. T. J. nesąžiningumą ir veikimą prieš vaikų interesus patvirtina aplinkybė, kad jis ieškinyje melagingai nurodė, kad dukros gyvena su juo (duomenys neskelbtini). Nei mergaitės, nei T. J. niekada negyveno (duomenys neskelbtini).
16.3. Į bylą atsakovė pateikė įrodymus, kad šiuo metu su mergaitėmis gyvena nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), mergaitėms yra sudarytos puikios gyvenimo sąlygos, ji pati turi nuolatines pajamas, mergaitėms yra užtikrinamas jų formalusis ir neformalusis ugdymas.
16.4. Pažymima, kad ieškinyje savo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones T. J. grindė vienintele melaginga aplinkybe, kad atsakovė neva ketina išvykti iš Lietuvos ir išsivežti vaikus. Tačiau, gavus Klaipėdos ir Vilniaus vaiko teisių apsaugos skyrių išvadas, kad jokių duomenų apie išgalvotą T. J. nurodomą aplinkybę dėl išvykimo iš Lietuvos nėra, T. J. papildomu prašymu sugalvojo naują versiją, kad neva savo elgesiu atsakovė sukuria vaikams nesaugią aplinką. Tačiau ši versija taip pat buvo melaginga ir nesąžininga bei sukurta vien dėl to, kad suklaidintų teismą, siekiant neteisėto ir vaikų interesams prieštaraujančio tikslo.
16.5. Būtent T. J. netinkamas elgesys šeimoje ir keliami konfliktai lėmė, kad L. pradėjo protestuoti ir demonstruoti mokykloje netinkamą elgesį. Mergaitės elgesys buvo pasikeitęs būtent tuo laikotarpiu, kai iširo šeima, tačiau šis pokytis buvo tik laikino pobūdžio. Buvo atsižvelgta į mokyklos specialistų rekomendacijas, buvo kreiptasi į vaikų psichologą, ir problema dėl L. J. elgesio buvo išspręsta. Atsakovės pastangų dėka mergaičių emocinė būklė visiškai stabilizavosi, jos jaučiasi puikiai ir yra laimingos.
16.6. Atitinkamai kritiškai vertintinas turėtų būti atsakovo pateiktas V. M. laiškas. Apeliantui yra žinoma, kad atsakovės ir jos mamos santykiai konfliktiški, jos nebendrauja. V. M. net negyvena Lietuvoje ir jai net negali būti žinomos jokios aplinkybės nei apie atsakovės elgesį, nei apie santykius su vaikais.
16.7. Teismas pagrįstai nusprendė, kad nėra jokio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. T. J. nenurodė, kad jo tėvo valdžia būtų kaip nors ribojama, todėl akivaizdu, kad ieškovas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašo tik siekdamas patenkinti savo savanaudiškus tikslus.
16.8. Byloje pateikta Klaipėdos vaiko teisių apsaugos institucijų išvada, kad nėra jokių duomenų apie atsakovės netvarkingą gyvenimo būdą ar netinkamą Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymo 11 straipsnio reikalavimų vykdymą. Priešingai, buities tyrimo aktuose nurodoma, kad su atsakove yra nusistovėjusi vaikų interesus atitinkanti ir reikalinga vaikų asmenybės vystymuisi vaikų socialinė aplinka, kad vaikai yra prisirišę prie mamos, juos sieja glaudus tarpusavio ryšys.
16.9. Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus buities tyrimo aktuose užfiksuota, kad abi mergaitės išsakė norą, kad nori gyventi su mama.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Atskirasis skundas netenkintinas
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
18. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
19. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas ieškovo T. J. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
20. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Taigi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.
21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės G. J. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus naujus rašytinius įrodymus – 2018 m. kovo 21 d., 2018 m. rugsėjo 24 d., 2018 m. spalio 9 d., 2018 m. spalio 25 d., 2018 m. gruodžio 5 d. (duomenys neskelbtini) mokyklos susitikimų su tėvais protokolus, 2019 m. kovo 30 d. viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Vilniaus universiteto ligoninės Santarų klinikos filialo išrašą, vaikų sveikatos pažymėjimus, mano , kad jie gali būti reikšmingi nagrinėjant klausimą dėl ieškovo atskirojo skundo ir Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. birželio 20 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, pareikštas ieškinys kilęs iš šeimos teisinių santykių, o tokio pobūdžio bylose teismas turi pareigą būti aktyvus (CPK 376 straipsnis), todėl nauji įrodymai pridėtini prie bylos.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
22. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
23. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinius vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.3 straipsnio 1 dalis).
24. CK 3.169 straipsnio 1–3 dalys numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenims, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Pagal CK 3.174 straipsnio 2 dalį teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą.
25. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, iš jų – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Ši laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės.
26. Kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė, iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą, o šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
27. Asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę ir kad jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iš sutuoktinio interesai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006). Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
28. Apeliantas (ieškovas) T. J. ieškinyje teigia, kad dukros L. J. ir S. J. iki šiol gyvena su juo, jo ir vaikų bendra deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Tačiau byloje esantys duomenys patvirtina priešingas aplinkybes.
29. Atsakovė G. J. tiek atsiliepime į ieškovo T. J. ieškinį, tiek atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, jog šalių dukros faktiškai gyvena su ja, o ne su ieškovu. Būtent ji rūpinasi vaikų dienotvarke, kasdieniais poreikiais, sveikata, ugdymu. Atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė su dukromis gyvena nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovė turi nuolatinį darbą – dirba UAB (duomenys neskelbtini) pardavimų vadove. L. J. ir S. J. lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą Vilniuje. Be to, L. J. (duomenys neskelbtini) mokyklos patalpose lanko keramikos būrelį, taip pat mergaitė lanko baleto pamokas VšĮ (duomenys neskelbtini) baleto akademijoje. Šios aplinkybės patvirtina, jog atsakovė rūpinasi L. J. ir S. J. ugdymu, švietimu, sveikata ir nėra nusišalinusi nuo savo, kaip motinos, pareigų vykdymo.
30. Iš byloje esančių 2019 m. birželio 16 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus buities tyrimo aktų matyti, kad šalių nepilnametė dukra S. J. papasakojo, kad tėtis turi draugę, kuri jai nelabai patinka, todėl dažniau norėtų būti su mama. Po kurio laiko mergaitė nurodė, kad negali išsirinkti, su kuo norėtų gyventi. Nepilnametės L. J. nuomonė buvo išklausyta Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje 2019 m. birželio 12 d., mergaitė paaiškino, kad norėtų gyventi su mama, nes yra labiau prie jos pripratusi.
31. Atsižvelgiant į šalių (ieškovo T. J. ir atsakovės G. J.) pozicijas, išdėstytas jų procesiniuose dokumentuose, nepilnamečių šalių dukrų L. J. ir S. J. išreikštą nuomonę, kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, CK 3.3 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad aplinka, kurioje šiuo metu gyvena nepilnamečiai vaikai, būtų nesaugi, dėl ko galėtų būti pažeisti jų interesai ar kitaip suvaržytos jų teisės bei tai prieštarautų pačių mergaičių norui.
32. Byloje nesant duomenų, kad aplinka, kurioje šiuo metu vaikai gyvena su atsakove, vaikams būtų nesaugi, kelianti grėsmę jų sveikatai, saugioms gyvenimo sąlygoms ar kitoms neturtinėms teisėms, nėra pagrindo deklaruoti vaiko gyvenamosios vietos (su mama) netinkamumą, būtinumą keisti įprastą gyvenamąją aplinką bei taikyti CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas laikinąsias apsaugos priemones. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė G. J. nedraudžia ieškovui (vaikų tėvui) bendrauti, matytis su vaikais, yra nusistovėjusi tam tikra dienotvarkė, įprastinė aplinka, kurių staigus pasikeitimas gali turėti įtakos mergaičių emociniams išgyvenimams ir sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą.
33. Nors ieškovas atskirajame skunde ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino jo nurodytų aplinkybių dėl L. J. netinkamo elgesio mokykloje, dėl vaikų vardu sukurtos „Instagram?o“ paskyros, dėl atsakovės mamos V. M. laiško ieškovui apie atsakovės elgesį su vaikais, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje nėra pakankamai duomenų apie tai, kad atsakovė netinkamai įgyvendina savo, kaip motinos, valdžią, kad nepilnamečių šalių dukrų gyvenimas su atsakove prieštarautų, darytų žalą vaikų interesams ir būtų pagrindas laikinai nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su tėvu. Be to, byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų apie atsakovės ketinimą išvykti kartu su dukromis gyventi į užsienio valstybę, taip pat nėra jokių pagrįstų įrodymų apie atsakovės galbūt vartotą smurtą prieš nepilnamečius vaikus.
34. Ieškovas T. J., prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, šiuo atveju neįrodė jų taikymo būtinybės ir kad, jų nepritaikius, bus pažeisti vaikų interesai. Laikinoji apsaugos priemonė yra analogiška ieškinio reikalavimui, o klausimas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bus išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių ir nenustatė laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su ieškovu.
35. Pažymėtina, kad pasikeitus faktinėms aplinkybėms, ieškovas bet kurioje proceso stadijoje turi teisę pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
36. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės iki galo ir visapusiškai išsiaiškinti faktinių aplinkybių, kurios liudytų apie tėvų galimybes sudaryti tinkamas sąlygas vaikams pilnavertiškai augti ir vystytis, tėvų norą matytis su vaikais, taip pat apie vaikų poreikius ir interesus, bendraujant su skyriumi gyvenančiais tėvais. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. paaiškės tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės matytis su vaikais. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, su kuriuo iš tėvų nepilnamečiams šalių vaikams yra tinkamiausia gyventi, augti ir vystytis, kokią įtaką skyriumi gyvenantis tėvas daro savo nepilnamečiams vaikams, taip pat kokias galimybes jis turi, atsižvelgiant į gyvenimo specifiką, matytis ir bendrauti su vaikais.
37. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
38. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
39. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių skundo argumentus dėl grėsmės nepilnamečių vaikų ar atsakovo interesams, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.