Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2020-10-14 · Administracinė byla Nr. I1-4890-554/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-10-14Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-11-03Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-10-14
Bylos Nr.
I1-4890-554/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01215-2020-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Algis Markevičius (pirm.)
Pareiškėjas
A. O.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno, Lietuvos valstybė
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-4890-554/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01215-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2; 20.2.3; (S) 20.2.3.2; 20.5.1; 37.3; 37.6; 55.1.1
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 14 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Algis Markevičius,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. O. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2020 m. gegužės 7 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Pareiškėjas skunde (b. l. 1–5) nurodė, kad 2020 m. sausio 16 d. kreipėsi į Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI) administraciją su prašymu perkelti jį į lengvąją grupę. Kauno TI, atsakydamas pareiškėjui, vadovavosi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau - SVĮ) 4 straipsnio ir 12 straipsnio 1 dalies nuostata ir pažymėjo, jog minėtas teisės aktas, nenumato suimtųjų suskirstymo į grupes. Pareiškėjas 2020 m. kovo 23 d. kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau - Kalėjimų departamentas). Kalėjimų departamentas konstatavo, kad Kauno TI atsakė tiksliai taip, kaip suformuluota teisės aktais, galiojantys teisės aktai nenumato suimtųjų skirstymo į grupes, atitinkamoms grupėms, numatytoms Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) yra priskiriami tik laisvės atėmimo bausme nuteisti asmenys.

Nurodė, jog patiria nežmonišką elgesį, orumo pažeminimą, tiesioginį diskriminacinį požiūrį į jį, nes jam yra nepagrįstai pabloginamos suėmimo laikymo sąlygos kitų pataisos įstaigose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų atžvilgiu. Nuteistieji turi teisę ir galimybę būti paskirti į lengvąją grupę, kurios statusas suteikia galimybę turėti didesnes laisves ir teises numatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 „Dėl pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse (toliau – Taisyklės), t. y. lengvosios grupės nuteistieji turi kitokį saugumo režimą, turi teisę turėti kitokius daiktus, kurie suteikia akivaizdžiai geresnę gyvenimo kokybę ir kitokį maistą. Minėtos grupės asmenys gali įsigyti kitokius produktus, turi platesnį jų asortimento pasirinkimą, dėl ko išlaiko geresnę sveikatą. Iš pareiškėjo minėta teisė yra atimta, jis negali nusipirkti geresnio maisto, nes jam nesuteikta galimybė, būti paskirtam į lengvąją grupę, todėl jo sveikata yra akivaizdžiai prastesnės būklės. Pareiškėjui atsakovo atstovas nesuteikia tokių gerų sąlygų, kurios prilygtų lengvajai grupei priskirtų asmenų sąlygoms, todėl laikytina, kad atsakovo atstovas tiesiogiai pareiškėją diskriminuoja, sąmoningai suteikia blogesnes laikymo sąlygas ir suteikia teisę įsigyti riboto asortimento maistą, tuo darydamas jam tiesioginę sveikatos ir psichologinę žalą.

Pažymėjo, kad minėtu draudimu jam yra atimta galimybė ir teisė įsigyti kiaušinių, šaldytų kulinarinių gaminių, miltų, natūralaus medaus, uogienės, skrudintuvą arba sumuštinių keptuvę, kompiuterių žaidimų aparatą, tuo tarpu, kaliniams paskirtiems į lengvąją grupę, minėtą teisė suteikta. Todėl yra nepagrįstai pažeista pareiškėjo kaip vartotojo teisė įsigyti minėtus produktus ir daiktus, jis yra diskriminuojamas. Atsakovas nesuteikdamas teisės būti paskirtam į lengvąją grupę, tuo pačiu nepagrįstai apribodamas jo laisves ir teises, lengvajai grupei priklausančių kalinių atžvilgiu, sukelia neigiamus padarinius pareiškėjui, nežmoniškas suėmimo laikymo sąlygas, orumo ir garbės pažeminimą, nepatogumus.

Nurodė, kad atsakovo atstovas nesuteikia jokio užimtumo, t. y. pareiškėjas mažoje daugiavietėje kameroje praleidžia 23 valandas per parą ir jam be jokio pagrindo neleidžiama pagerinti savo padėtį ir nebūti diskriminuojamam kitų kalinamųjų atžvilgiu. Kauno TI nepakankamai sudaro sąlygas suimtiesiems kaip įmanoma daugiau laiko praleisti už kamerų ribų: pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, užsiimti kolektyvine veikla - mokytis, sportuoti, dalyvauti įvairiose programose, žiūrėti video filmus ir pan.

Atsakovo atstovas Kauno TI su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą (b. l. 25–28) nurodė, kad SVĮ 12 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kokie asmenys yra laikomi suimtaisiais ar jiems prilyginami, o to paties straipsnio 3 dalyje - nuteistaisiais, kuriems pagal SVĮ 12 straipsnio 4 dalį taikomos BVK nuostatos. BVK 72, 78, 84 straipsniuose nurodyta, kad į grupes (paprastąją, lengvąją, drausmės) skirstomi tik laisvės atėmimo bausme atliekantys nuteistieji. Pareiškėjas Kauno TI laikomas nuo 2019 m. spalio 14 d. iki šios dienos. Pareiškėjui buvimo Kauno TI metu suteiktas suimtojo statutas. Pažymėjo, kad nei SVĮ nei BVK nenumato suimtųjų skirstymo i grupes. Pareiškėjas nenurodo kokį teisės aktą, vykdydamas jo suėmimą, pažeidė Kauno TI. Pareiškėjas taip pat neneigia, jog apsipirkti parduotuvėje gali, tačiau nurodo, kad teisės aktais jam (kaip suimtajam) uždrausta įsigyti tam tikras prekes.

Taisyklių 25 punkte nurodyta, kad suimtiesiems leidžiama įsigyti ir turėti tardymo izoliatoriuje (pataisos įstaigoje) Taisyklių 20.1.1-20.1.10, 20.1.12, 20.1.17, 20.2.1-20.2.5, 20.3.1-20.3.13, 20.4.1-20.4.7 ir 20.5 papunkčiuose nurodytų asmeninių daiktų. Atkreipė dėmesį, kad suimtieji laikomi kamerose, kuriose nėra įrengtų virtuvių, todėl atsižvelgiant į tai, Taisyklės nesuteikia teisės suimtiesiems įsigyti maisto produktų, kurie, prieš juos vartojant, reikalauja papildomo apdorojimo. Nepaisant to, suimtiesiems suteikiama teisė įsigyti gausybę kitų maisto produktų, vaisių, daržovių, sulčių, duonos, pieno produktų ir t. t.

Nurodė, kad pareiškėjui buvo užtikrinta pakankama judėjimo laisvė su gausia veiklos už kameros ribų pasirinkimo laisve. Kauno TI vykdomos laisvalaikio užimtumo už kameros ribų programos, pagal kurias galima lankyti biblioteką, naudotis kompiuterių klase, išeiti į krepšinio aikštelę, įsitraukti į darbą įstaigoje. Suimtieji išvedami į pasivaikščiojimus gryname ore (1 val.), o taip pat jiems suteikiama galimybė pasinaudoti kirpėjo paslaugomis, skambinti, naudotis medikų, psichologų, socialinių darbuotojų paslaugomis. Pažymėjo, jog laisvalaikio programos yra savanoriškos, todėl pareiškėjui nepareiškus noro jose dalyvauti Kauno TI neturi teisės įpareigoti pareiškėją užsiimti minėtomis veiklomis.

Pareiškėjas konkrečių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, kaip ir pažeidimų nekonkretizavo, jų nedetalizavo, konkrečiai ir aiškiai neapibūdino. Kilusias neigiamas pasekmes pareiškėjas aprašė abstrakčiai, deklaratyviai, jų nedetalizuodamas, todėl jo teiginiai vertintini kritiškai. Kauno TI veiksmai pareiškėjo atžvilgiu buvo teisėti bei pagrįsti teisės aktų nuostatomis, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir turėtų būti atmestas visa apimtimi.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais laikant jį Kauno TI.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pareiškėjas neturtiną žalą kildina iš to, jog Kauno TI netenkino jo 2020 m. sausio 16 d. prašymo perkelti į lengvąją grupę ir dėl to pareiškėjas kaip suimtasis buvo diskriminuojamas pataisos įstaigose laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų atžvilgiu, kadangi lengvosios grupės nuteistieji turi didesnes laisves ir teises numatytas Taisyklėse – kitokį saugumo rėžimą, gali turėti geresnę gyvenimo kokybę suteikiančius daiktus, pirkti platesnio asortimento maisto produktus.

Pagal SVĮ (ginčui aktuali akto redakcija galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 20 d.) 12 straipsnio 1 dalį, suimtaisiais laikomi asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kuriems teismo nuosprendžiai neįsiteisėjo. Byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjo buvimo Kauno TI metu statusas yra suimtasis.

BVK 72 straipsnis nustato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose atliekantys nuteistieji suskirstomi į paprastąją, lengvąją ir drausmės grupes. Pagal BVK 78 straipsnį laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose atliekantys nepilnamečiai nuteistieji suskirstomi į paprastąją ir lengvąją grupes. BVK 84 straipsnyje nustatyta, kad nuteistieji kalėjimuose suskirstomi į paprastąją ir drausmės grupes. Iš paminėto teisino reglamentavimo matyti, kad BVK yra įtvirtintas tik nuteistųjų skirstymas į grupes (lengvajai grupei gali būti priskirti pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji), o suimtųjų skirstymo į grupes nei BVK, nei SVĮ nenumato.

Pareiškėjas savo poziciją grindžia Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R (2006) 2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“, priimtos 952-ame Ministrų Komiteto ministrų pavaduotojų posėdyje 2006 m. sausio 11 d. ir teigia, jog minėtos Taisyklės aiškiai nurodo, jog turi būti suteiktas vienodas laikymo rėžimas tiek suimtiesiems, tiek nuteistiesiems. Teismas pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad tiek Europos kalėjimų taisyklės, tiek Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pozicija yra valstybėms narėms skirtos rekomendacijos dėl minimalių standartų, taikytinų laisvės atėmimo vietose. Valstybės raginamos remtis jais taikydamos savo įstatymus ir strategijas bei užtikrinti plačią jų sklaidą teisminėms institucijoms, įkalinimo įstaigų darbuotojams bei asmenims, kuriems atimta laisvė (žr., pvz., dėl Europos kalėjimų taisyklių EŽTT 2013 m. liepos 9 d. sprendimo byloje T.V. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42615/06), 73 p.). Taigi, šie dokumentai iš esmės yra rekomendacinio pobūdžio, nėra teisiškai privalomi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-651-261/2017, 2017 m. vasario 21 d. administracinėje byloje Nr. A-552-261/2017 ir kitos).

Dėl pareiškėjo skunde nurodomos jo diskriminacijos nuteistųjų asmenų atžvilgiu teismas akcentuoja, kad Konstitucijos 29 straipsnyje yra įtvirtintas visų asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams principas. Jo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą. Šis principas įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pačius faktus savavališkai vertinti skirtingai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. sausio 24 d. nutarimas). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1996 m. balandžio 18 d. nutarime yra konstatavęs, jog visų asmenų lygybės pagal įstatymą principas – tai demokratinės visuomenės pagrindas. Asmenų lygybės principas gali būti apibūdinamas kaip nediskriminacija. Diskriminacija paprastai suprantama kaip asmens ar asmenų grupės padėties pakeitimas palyginti su kitais asmenimis be objektyviai pateisinamo pagrindo. Tačiau tam tikrais atvejais, t. y. esant pakankamai motyvuotam ir pagrįstam reikalui, įstatymu atskiroms subjektų grupėms galima nustatyti specialų teisinį statusą ar įtvirtinti tam tikrus teisinės padėties ypatumus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d. nutarimas). Be to, diskriminacijos uždraudimas yra įtvirtintas ir Konvencijos 14 straipsnyje, kurį aiškindamas, EŽTT yra nurodęs, kad jis saugo asmenis, kurie yra analogiškose situacijose, nuo diskriminuojamai skirtingo jų traktavimo (žr., pvz., 1986 m. liepos 8 d. sprendimą L. ir kiti prieš Jungtinę Karalystę).

Pareiškėjo skundo teiginiai, jog jam turėjo būti sudarytos tokios pat sąlygos kaip ir nuteistiesiems nepagrįsti, nes pareiškėjas priskirtinas kitą teisinį statusą nei nuteistieji turintiems asmenims, suimtųjų teisinės padėties ypatumus reglamentuojančiame SVĮ nėra įtvirtintas suimtųjų skirstymas į grupes, todėl spręstina, jog Kauno TI administracija neturėjo jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir paskirti suimtojo statusą turintį pareiškėją į lengvąją grupę.

Taisyklių 25 punktas nustato, kad suimtiesiems leidžiama įsigyti ir turėti tardymo izoliatoriuje (pataisos įstaigoje) Taisyklių 20.1.1–20.1.10, 20.1.12, 20.1.17, 20.2.1–20.2.5, 20.3.1–20.3.13, 20.4.1–20.4.7 ir 20.5 papunkčiuose nurodytų asmeninių daiktų. Pareiškėjas skunde neteigia, jog jo galimybės įsigyti ir turėti Taisyklių 25 punkte numatytus daiktus ir maisto produktus buvo apribota, todėl atsakovo atstovo neteisėti veiksmai nekonstatuotini.

Pareiškėjas tai pat nurodo, jog Kauno TI nesuteikia jokio užimtumo – pareiškėjas mažoje daugiavietėje kameroje praleidžia 23 valandas per parą, nesudaromos sąlygos kaip įmanoma daugiau laiko praleisti už kameros ribų – pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, užsiimti kolektyvine veikla - mokytis, sportuoti, dalyvauti įvairiose programose, žiūrėti video filmus.

SVĮ 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pareiškėjas neginčija, jog teisė pasivaikščioti gryname ore vieną valandą per parą jam buvo suteikta, todėl konstatuotina, jog pareiškėjo teisė į pasivaikščiojimą gryname ore nebuvo pažeista. Pareiškėjo teiginius dėl užimtumo nesuteikimo paneigia atsakovo atstovo pateikti Suimtųjų (nuteistųjų) išvedimo į krepšinio aikštelę tvarkos aprašas (b. l. 31–32), Naudojimosi biblioteka aprašas (b. l. 33–34), Suimtųjų ir nuteistųjų naudojimosi ribota interneto prieiga tvarkos aprašas (b. l. 35–36), Suimtųjų įtraukimo į darbą Kauno tardymo izoliatoriuje aprašas (b. l. 37–39), iš kurių matyti, kad Kauno TI suimtieji turi galimybę sportuoti krepšinio aikštelėje, naudotis biblioteka, naudotis ribot interneto prieiga, dalyvauti darbinėje veikloje. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų teikęs prašymus, kad jam būtų leista pasinaudoti galimybe užsiimti kokia nors Kauno TI numatyta veikla, pareiškėjas skunde nenurodė, kokia konkrečiai užimtumo priemone norėjo pasinaudoti ir jam nebuvo sudaryta tokia galimybė, todėl pareiškėjo argumentai dėl užimtumo priemonių Kauno TI nebuvimo laikytini deklaratyviais ir atmestini.

Nenustačius Kauno TI pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 200 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. O. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Algis Markevičius