Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ernesto Rimšelio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka mišriu būdu, t. y. gyvai ir naudojant informacinių ir elektroninių ryšių technologijas, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 27 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314, įsigaliojusio nuo 2004 m. liepos 13 d., redakcija) ir jam paskirta 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda;

A. K. pripažintas kaltu pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 110 MGL (4 142, 60 Eur) dydžio bauda;

A. K. pripažintas kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, jam paskirtas laisvės apribojimas 2 metams, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 160 valandų per 1 metus 6 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnes, ir A. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 2 metams, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 160 valandų per 1 metus 6 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Nuosprendžiu patvirtintas 2022 m. rugsėjo 2 d. susitarimas dėl žalos atlyginimo, sudarytas tarp A. K. ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, taip pat, vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, konfiskuotas A. K. uždraustos veikos rezultatas – nusikalstamu būdu įgytos lėšos, t. y. 21 677 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. K. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, nes laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. būdamas UAB „X“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – BAĮ) 21 straipsnį būdamas atsakingu už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, o pagal 14 straipsnio 2 dalį būdamas atsakingu už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, tyčia organizavo apgaulingą UAB „X“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, nes UAB „X“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai ir nieko apie daromą nusikalstamą veiką nežinančiai J. Č. pateikė tikrovės neatitinkančius (suklastotus) buhalterinės apskaitos dokumentus, kuri į UAB „X“ buhalterinę apskaitą įtraukė septynias tikrovės neatitinkančias (suklastotas) neva UAB „XX“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras:

1) 2015 m. sausio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0066, kurioje nurodyta suma 9 930 Eur;

2) 2015 m. balandžio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0229, kurioje nurodyta suma 1 360 Eur;

3) 2015 m. gegužės 20 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0285, kurioje nurodyta suma 2 240 Eur;

4) 2015 m. birželio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0379, kurioje nurodyta suma 1 080 Eur;

5) 2015 m. liepos 1 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0393, kurioje nurodyta suma 1 270 Eur;

6) 2015 m. rugpjūčio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0428, kurioje nurodyta suma 1 270 Eur;

7) 2015 m. rugsėjo 4 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0485, kurioje nurodyta suma 1 270 Eur;

ir šių suklastotų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu UAB „X“ buhalterinėje apskaitoje fiksavo atskaitingo asmens A. K. atsiskaitymą grynaisiais pinigais pagal tikrovės neatitinkančius (suklastotus) neva UAB „XX“ išrašytus septynis kasos pajamų orderių kvitus:

1) 2015 m. sausio 27 d. KPO serija (duomenys neskelbtini) Nr. 1366, suma 9 930 Eur;

2) 2015 m. balandžio 20 d. KPO serija (duomenys neskelbtini) Nr. 1379, suma 1 360 Eur;

3) 2015 m. gegužės 20 d. KPO serija (duomenys neskelbtini) Nr. 1414, suma 2 240 Eur;

4) 2015 m. birželio 19 d. KPO serija (duomenys neskelbtini) Nr. 1421, suma 1 080 Eur;

5) 2015 m. liepos 1 d. KPO serija (duomenys neskelbtini) Nr. 1437, suma 1 270 Eur;

6) 2015 m. rugpjūčio 3 d. KPO serija (duomenys neskelbtini) Nr. 1448, suma 1 270 Eur;

7) 2015 m. rugsėjo 4 d. KPO serija (duomenys neskelbtini) Nr. 1459, suma 1 270 Eur.

Taip pat į UAB „X“ buhalterinę apskaitą įtraukė tikrovės neatitinkančią (suklastotą) neva E. D. išrašytą 2015 m. rugpjūčio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0000299, kurioje nurodyta suma 1 210 Eur, ir šios suklastotos PVM sąskaitos faktūros pagrindu UAB „X“ buhalterinėje apskaitoje fiksavo atskaitingo asmens A. K. atsiskaitymą grynaisiais pinigais pagal tikrovės neatitinkantį (suklastotą) neva E. D. išrašytą 2015 m. rugpjūčio 3 d. kasos pajamų orderio kvitą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 109 už 1 210 Eur.

Taip pat į UAB „X“ buhalterinę apskaitą įtraukė tikrovės neatitinkančią (suklastotą) neva UAB „XXX“ išrašytą 2015 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą seriją (duomenys neskelbtini) Nr. 00021, kurioje nurodyta suma 1 500 Eur, ir šios suklastotos PVM sąskaitos faktūros pagrindu UAB „X“ buhalterinėje apskaitoje fiksavo atskaitingo asmens A. K. atsiskaitymą grynaisiais pinigais už 1 500 Eur.

Taip pat į UAB „X“ buhalterinę apskaitą įtraukė tikrovės neatitinkančias (suklastotas) neva UAB „Y“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras:

1) 2015 balandžio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 007435, kurioje nurodyta suma 820 Eur;

2) 2015 m. rugsėjo 10 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 007829, kurioje nurodyta suma 820 Eur;

ir šių suklastotų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu UAB „X“ buhalterinėje apskaitoje fiksavo atskaitingo asmens A. K. atsiskaitymą grynaisiais pinigais 1 640 Eur sumai, dalies grynųjų pinigų sumokėjimą pagrindžiant tikrovės neatitinkančiu (suklastotu) neva UAB „Y“ išrašytu 2015 m. rugsėjo 10 d. kasos pajamų orderio kvitu, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 5429 už 820 Eur.

Taip pat į UAB „X“ buhalterinę apskaitą įtraukė tikrovės neatitinkančias (suklastotas) viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) „YY“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras, nes A. K., žinodamas, kad faktiškai VšĮ „YY“ pardavė 21 proc. tarifu PVM apmokestinamas seminarų organizavimo paslaugas, į UAB „X“ buhalterinę apskaitą įtrauktose PVM sąskaitose faktūrose suteiktų paslaugų pavadinimą nurodė personalo ar profesinio mokymo paslaugos, kurios pagal 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 (toliau – PVMĮ) 22 straipsnį nėra apmokestinamos PVM, o būtent:

2) 2015 m. spalio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00132, kurioje nurodytas paslaugos pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“, suma 1 161,60 Eur (PVM neišskirtas, PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta pastaba, kad taikomas 0 PVM tarifas pagal PVMĮ 22 straipsnį);

3) 2016 m. gegužės 10 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00140, kurioje nurodytas paslaugos pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“, suma 2 300 Eur (PVM neišskirtas);

kai tuo tarpu paslaugų pirkėjui VšĮ „YY“ pateikė PVM sąskaitas faktūras su kitokiais PVM sąskaitų faktūrų rekvizitais, t. y.:

1) 2015 m. spalio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00131, kurioje nurodyta suma be PVM 15 000 Eur, išskirta PVM suma 3 150 Eur, iš viso suma su PVM 18 150 Eur;

2) 2015 m. spalio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00132, kurioje nurodyta suma be PVM 960 Eur, išskirta PVM suma 201,60 Eur, iš viso suma su PVM 1 161,60 Eur;

3) 2016 m. gegužės 10 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00140, kurioje nurodytas paslaugos pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“, suma 2 300 Eur (PVM neišskirtas),

taigi į UAB „X“ buhalterinę apskaitą įtraukė tikrovės neatitinkančius (suklastotus) buhalterinės apskaitos dokumentus – PVM sąskaitas faktūras, todėl nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 3 751 Eur mokėtino PVM.

Į UAB „X“ buhalterinę apskaitą įtraukus tikrovės neatitinkančius (suklastotus) buhalterinės apskaitos dokumentus (pardavimo, pirkimo PVM sąskaitas faktūras, kasos pajamų orderių kvitus) pažeidė BAĮ 4 straipsnyje nustatytus reikalavimus, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, taip pat 13 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <...> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys; 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška; 6) asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos, taip pat 12 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, taip pat 13 straipsnio 3 dalies reikalavimus, kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus.

Be to, UAB „X“ direktorius A. K. pagal BAĮ 21 straipsnio 2 dalies nuostatas būdamas atsakingu už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip 2020 m. spalio 9 d., paslėpė ir ikiteisminiam tyrimui tyčia nepateikė UAB „X“ atskaitingo asmens A. K. 2015 m. sausio – balandžio mėn. laikotarpio išlaidas pateisinančių dokumentų (segtuvo „Avanso apyskaita 2015 m. 01 mėn. – 04 mėn.“).

Dėl šių UAB „X“ direktoriaus A. K. veiksmų iš dalies negalima nustatyti laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. UAB „X“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

2. Be to, A. K. valstybės įgaliotai institucijai pateikė neteisingus duomenis apie UAB „X“ pajamas ir jų naudojimą, nes laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. būdamas UAB „X“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal BAĮ 21 straipsnį būdamas atsakingu už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, o pagal 14 straipsnio 2 dalį būdamas atsakingu už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, siekdamas UAB „X“ naudai išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, UAB „X“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai ir valstybės įgaliotoms institucijoms deklaracijas teikusiai J. Č. tyčia pateikė:

septynias tikrovės neatitinkančias (suklastotas) neva UAB „XX“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras, t. y. 2015 m. sausio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0066, 2015 m. balandžio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0229, 2015 m. gegužės 20 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0285, 2015 m. birželio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0379, 2015 m. liepos 1 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0393, 2015 m. rugpjūčio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0428, 2015 m. rugsėjo 4 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0485;

vieną tikrovės neatitinkančią (suklastotą) neva E. D. išrašytą 2015 m. rugpjūčio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0000299;

vieną tikrovės neatitinkančią (suklastotą) neva UAB „XXX“ išrašytą 2015 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 00021;

dvi tikrovės neatitinkančias (suklastotas) neva UAB „Y“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras, t. y. 2015 m. balandžio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 007435 ir 2015 m. rugsėjo 10 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 007829;

tris VšĮ „YY“ išrašytas tikrovės neatitinkančias (suklastotas) UAB „X“ pardavimo PVM sąskaitas faktūras, t. y. 2015 m. spalio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00131, 2015 m. spalio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00132 ir 2016 m. gegužės 10 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 00140;

taip pat su UAB „X“ vykdoma veikla nesusijusius išlaidas pateisinančius dokumentus iš viso už 1 013 Eur, t. y. UAB „X“ direktoriaus A. K. motinos A. K. privatiems poreikiams tenkinti 2015 m. sausio 1 d. – 2017 m. gruodžio 31 d. laikotarpio UAB „YYY“ nupirktų prekių išlaidas pateisinančius dokumentus (PVM sąskaitas faktūras, elektroninio kasos aparto kvitus).

Šiuos dokumentus nieko apie A. K. daromą nusikalstamą veiką nežinanti J. Č. įtraukė į UAB „X“ buhalterinę apskaitą, jų duomenis įtraukė į atitinkamo laikotarpio PVM deklaracijas (forma FR0600), ir šias deklaracijas su neteisingais duomenimis per Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninio deklaravimo sistemą pateikė valstybės įgaliotai institucijai – Valstybinei mokesčių inspekcijai, o būtent:

1) 2018 m. rugpjūčio 4 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2015 metų sausio mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 25 laukelyje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ deklaravo 2 570 Eur, turėjo deklaruoti 847 Eur; 35 laukelyje „Atskaitomas PVM“ deklaravo 2 570 Eur atskaitomo PVM, turėjo deklaruoti 847 Eur; 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 501 Eur mokėtino PVM, turėjo deklaruoti 2 224 Eur mokėtino PVM ir dėl to į valstybės biudžetą nesumokėjo 1 723 Eur (2224 – 501) PVM, tai yra pateikė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM;

2) 2018 m. rugpjūčio 4 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2015 metų balandžio mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 25 laukelyje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ deklaravo 2 156 Eur, turėjo deklaruoti 1 624 Eur; 35 laukelyje „Atskaitomas PVM“ deklaravo 2 156 Eur atskaitomo PVM, turėjo deklaruoti 1 624 Eur; 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 458 Eur mokėtino PVM, turėjo deklaruoti 990 Eur mokėtino PVM ir dėl to į valstybės biudžetą nesumokėjo 532 Eur (990 – 458) PVM, tai yra pateikė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM;

3) 2018 m. rugpjūčio 4 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2015 metų gegužės mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 25 laukelyje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ deklaravo 1 677 Eur, turėjo deklaruoti 1 327 Eur; 35 laukelyje „Atskaitomas PVM“ deklaravo 1 677 Eur atskaitomo PVM, turėjo deklaruoti 1 327 Eur; 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 2 545 Eur; 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 868 Eur mokėtino PVM, turėjo deklaruoti 1 218 Eur mokėtino PVM ir dėl to į valstybės biudžetą nesumokėjo 350 Eur (1218 – 868) PVM, tai yra pateikė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM;

4) 2018 m. rugpjūčio 4 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2015 metų birželio mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 25 laukelyje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ deklaravo 1 309 Eur, turėjo deklaruoti 1 122 Eur; 35 laukelyje „Atskaitomas PVM“ deklaravo 1 309 Eur atskaitomo PVM, turėjo deklaruoti 1 122 Eur; 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 1 865 Eur; 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 556 Eur mokėtino PVM, turėjo deklaruoti 743 Eur (1865 – 1122) mokėtino PVM ir dėl to į valstybės biudžetą nesumokėjo 187 Eur (743 – 556) PVM, tai yra pateikė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM;

5) 2018 m. rugpjūčio 4 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2015 metų liepos mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 25 laukelyje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ deklaravo 1407 Eur, turėjo deklaruoti 1 209 Eur (1407 – 198); 35 laukelyje „Atskaitomas PVM“ deklaravo 1 407 Eur atskaitomo PVM, turėjo deklaruoti 1 209 Eur; 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 1 936 Eur; 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 529 Eur mokėtino PVM, turėjo deklaruoti 727 Eur mokėtino PVM ir dėl to į valstybės biudžetą nesumokėjo 198 Eur (727 - 529) PVM, tai yra pateikė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM;

6) 2018 m. rugpjūčio 4 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2015 metų rugpjūčio mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 25 laukelyje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ deklaravo 1 056 Eur, turėjo deklaruoti 626 Eur; 35 laukelyje „Atskaitomas PVM“ deklaravo 1 056 Eur atskaitomo PVM, turėjo deklaruoti 626 Eur; PVM deklaracijos 14 laukelyje „Suvartojimas privatiems poreikiams“ nieko nedeklaravo, nors turėjo deklaruoti 46 Eur privatiems poreikiams suvartotų prekių vertę, 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 2 638 Eur, turėjo deklaruoti 2647 Eur; 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 1 582 Eur mokėtino PVM, turėjo deklaruoti 2 021 Eur mokėtino PVM ir dėl to į valstybės biudžetą nesumokėjo 439 Eur PVM (2021 – 1582), tai yra pateikė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM;

7) 2018 m. rugpjūčio 4 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2015 metų rugsėjo mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 25 laukelyje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ deklaravo 1 083 Eur, turėjo deklaruoti 742 Eur; 35 laukelyje „Atskaitomas PVM“ deklaravo 1 083 Eur atskaitomo PVM, turėjo deklaruoti 742 Eur; PVM deklaracijos 14 laukelyje „Suvartojimas privatiems poreikiams“ nieko nedeklaravo, nors turėjo deklaruoti 8 Eur privatiems poreikiams suvartotų prekių vertę, 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 1 717 Eur, turėjo deklaruoti 1 719 Eur; 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 634 Eur mokėtino PVM, turėjo deklaruoti 977 Eur mokėtino PVM ir dėl to į valstybės biudžetą nesumokėjo 343 Eur PVM (977 – 634), tai yra pateikė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM;

8) 2018 m. rugpjūčio 4 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2015 metų spalio mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 25 laukelyje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ deklaravo 2 312 Eur, turėjo deklaruoti 2 337 Eur; 35 laukelyje „Atskaitomas PVM“ deklaravo 2 312 Eur atskaitomo PVM, turėjo deklaruoti 2 337 Eur; PVM deklaracijos 14 laukelyje „Suvartojimas privatiems poreikiams“ nieko nedeklaravo, nors turėjo deklaruoti 12 Eur privatiems poreikiams suvartotų prekių vertę; PVM deklaracijos 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ deklaravo 10 645 Eur, turėjo deklaruoti 26 605 Eur, PVM deklaracijos 13 laukelyje „PVM neapmokestinami sandoriai“ deklaravo 19 312 Eur, o turėjo deklaruoti šių sandorių 15 960 Eur apmokestinamąją vertę 11 laukelyje ir 3352 pardavimo PVM turėjo deklaruoti 29 laukelyje, t. y. iš viso 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ vietoj 2 236 Eur turėjo deklaruoti 5 591 Eur; 36 laukelyje turėjo deklaruoti 3 330 Eur (5591 – 2337 + 76) mokėtino PVM, tai yra pateikė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM;

9) 2019 m. rugpjūčio 4 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2015 metų gruodžio mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 14 laukelyje „Suvartojimas privatiems poreikiams“ nieko nedeklaravo, nors turėjo deklaruoti 24 Eur privatiems poreikiams suvartotų prekių vertę, 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 2005 Eur, turėjo deklaruoti 2010 Eur; 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo – 140 Eur grąžintino PVM, turėjo deklaruoti – 135 Eur, t. y. 5 Eur ( - 135 - ( - 140)) mažesnę grąžintiną PVM sumą;

10) 2018 m. rugpjūčio 4 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2016 metų sausio mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 14 laukelyje „Suvartojimas privatiems poreikiams“ nieko nedeklaravo, nors turėjo deklaruoti 24 Eur privatiems poreikiams suvartotų prekių vertę; 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 993 Eur, turėjo deklaruoti 998; 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo – 649 Eur grąžintino PVM, turėjo deklaruoti – 644 Eur, t. y. 5 Eur (- 644- ( - 649) mažesnę grąžintiną PVM sumą;

11) 2018 m. rugpjūčio 4 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2016 metų vasario mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 14 laukelyje „Suvartojimas privatiems poreikiams“ nieko nedeklaravo, nors turėjo deklaruoti 17 Eur privatiems poreikiams suvartotų prekių vertę; 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 1 458 Eur, turėjo deklaruoti 1 462 Eur; 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo – 516 Eur grąžintino PVM, turėjo deklaruoti -512 Eur, t. y. 4 Eur (-516-(-512)) mažesnę grąžintiną PVM sumą;

12) 2018 m. rugpjūčio 4 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2016 metų kovo mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 14 laukelyje „Suvartojimas privatiems poreikiams“ nieko nedeklaravo, nors turėjo deklaruoti 12 Eur privatiems poreikiams suvartotų prekių vertę; 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 1542 Eur, turėjo deklaruoti 1545 Eur; 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo -81 Eur grąžintino PVM, turėjo deklaruoti -78 Eur, t. y. 3 Eur (-81-(-78) mažesnę grąžintiną PVM sumą;

13) 2018 m. rugpjūčio 4 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2016 metų balandžio mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 14 laukelyje „Suvartojimas privatiems poreikiams“ nieko nedeklaravo, nors turėjo deklaruoti 39 Eur privatiems poreikiams suvartotų prekių vertę; 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 2164 Eur, turėjo deklaruoti 2172 Eur; 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 201 Eur mokėtino PVM, turėjo deklaruoti 209 Eur mokėtino PVM ir dėl to į valstybės biudžetą nesumokėjo 8 Eur (209 – 201) PVM, tai yra pateikė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM;

14) 2018 m. rugpjūčio 4 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2016 metų gegužės mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM, nes 14 laukelyje „Suvartojimas privatiems poreikiams“ turėjo deklaruoti 51 Eur prekių vertę; PVM deklaracijos 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ deklaravo 11 355 Eur, turėjo deklaruoti 13 256 Eur, PVM deklaracijos 13 laukelyje „PVM neapmokestinami sandoriai“ nepagrįstai deklaravo 2300 Eur sumą kartu su PVM; PVM deklaracijos 29 laukelyje ,,Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 2385 Eur PVM, turėjo deklaruoti 2795 Eur; 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 2 342 Eur mokėtino PVM, turėjo deklaruoti 2 752 Eur mokėtino PVM ir dėl to į valstybės biudžetą nesumokėjo 410 Eur PVM (2752 – 2342), tai yra pateikė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM;

15) 2018 m. rugpjūčio 4 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2016 metų birželio mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 14 laukelyje „Suvartojimas privatiems poreikiams“ nieko nedeklaravo, nors turėjo deklaruoti 13 Eur privatiems poreikiams suvartotų prekių vertę, 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 1 396 Eur, turėjo deklaruoti 1 399 Eur; 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo – 1 817 Eur grąžintino PVM, turėjo deklaruoti – 1 814 Eur, t. y. 3 Eur (-1814-(-1817) mažesnę grąžintiną PVM sumą;

16) 2018 m. rugpjūčio 4 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2016 metų liepos mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 14 laukelyje „Suvartojimas privatiems poreikiams“ nieko nedeklaravo, nors turėjo deklaruoti 7 Eur privatiems poreikiams suvartotų prekių vertę; 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 1 907 Eur, turėjo deklaruoti 1 909 Eur; 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo -218 Eur grąžintino PVM, turėjo deklaruoti - 216 Eur, t. y. 2 Eur (-216-(-218) mažesnę grąžintiną PVM sumą;

17) 2018 m. rugpjūčio 4 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2016 metų rugpjūčio mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 14 laukelyje „Suvartojimas privatiems poreikiams“ nieko nedeklaravo, nors turėjo deklaruoti 37 Eur privatiems poreikiams suvartotų prekių vertę; 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 1 334 Eur, turėjo deklaruoti 1 342 Eur; 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo -211 Eur grąžintino PVM, turėjo deklaruoti – 203 Eur, t. y. 8 Eur (-203-(-211) mažesnę grąžintiną PVM sumą;

18) 2018 m. rugpjūčio 4 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2016 metų rugsėjo mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 14 laukelyje „Suvartojimas privatiems poreikiams“ nieko nedeklaravo, nors turėjo deklaruoti 43 Eur privatiems poreikiams suvartotų prekių vertę; 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 2 744 Eur, turėjo deklaruoti 2 753 Eur; 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 531 Eur mokėtino PVM, turėjo deklaruoti 540 Eur mokėtino PVM ir dėl to į valstybės biudžetą nesumokėjo 9 Eur (540 – 531) PVM, tai yra pateikė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM;

19) 2018 m. rugpjūčio 4 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2016 metų spalio mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 14 laukelyje „Suvartojimas privatiems poreikiams“ nieko nedeklaravo, nors turėjo deklaruoti 8 Eur privatiems poreikiams suvartotų prekių vertę; 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 1702 Eur, turėjo deklaruoti 1704 Eur; 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo -70 Eur grąžintino PVM, turėjo deklaruoti – 68 Eur, t. y. 2 Eur (-68-(-70)) mažesnę grąžintiną PVM sumą;

20) 2018 m. rugpjūčio 4 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2016 metų lapkričio mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 14 laukelyje „Suvartojimas privatiems poreikiams“ nieko nedeklaravo, nors turėjo deklaruoti 9 Eur privatiems poreikiams suvartotų prekių vertę; 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 1 878 Eur, turėjo deklaruoti 1 880 Eur; 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo -469 Eur grąžintino PVM, turėjo deklaruoti – 467 Eur, t. y. 2 Eur (-467-(469)) mažesnę grąžintiną PVM sumą;

21) 2018 m. rugpjūčio 4 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2016 metų gruodžio mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 14 laukelyje „Suvartojimas privatiems poreikiams“ nieko nedeklaravo, nors turėjo deklaruoti 16 Eur privatiems poreikiams suvartotų prekių vertę; 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 2 888 Eur, turėjo deklaruoti 2 891; 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 563 Eur mokėtino PVM, turėjo deklaruoti 566 Eur mokėtino PVM ir dėl to į valstybės biudžetą nesumokėjo 3 Eur (566 – 563) PVM, tai yra pateikė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM;

22) 2018 m. rugpjūčio 4 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2017 metų sausio mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 14 laukelyje „Suvartojimas privatiems poreikiams“ nieko nedeklaravo, nors turėjo deklaruoti 58 Eur privatiems poreikiams suvartotų prekių vertę; 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 1 757 Eur, turėjo deklaruoti 1769 Eur; 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 51 Eur mokėtino PVM, turėjo deklaruoti 63 Eur mokėtino PVM ir dėl to į valstybės biudžetą nesumokėjo 12 Eur (63 – 51) PVM, tai yra pateikė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM;

23) 2018 m. rugpjūčio 4 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2017 metų vasario mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 14 laukelyje „Suvartojimas privatiems poreikiams“ nieko nedeklaravo, nors turėjo deklaruoti 25 Eur privatiems poreikiams suvartotų prekių vertę; 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 1667 Eur, turėjo deklaruoti 1 672 Eur; 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 66 Eur mokėtino PVM, turėjo deklaruoti 71 Eur mokėtino PVM ir dėl to į valstybės biudžetą nesumokėjo 5 Eur (71 – 66) PVM, tai yra pateikė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM;

24) 2018 m. rugpjūčio 8 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2017 metų kovo mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 14 laukelyje „Suvartojimas privatiems poreikiams“ nieko nedeklaravo, nors turėjo deklaruoti 48 Eur privatiems poreikiams suvartotų prekių vertę; 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 2 362 Eur, turėjo deklaruoti 2 372 Eur; 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 188 Eur mokėtino PVM, turėjo deklaruoti 198 Eur mokėtino PVM ir dėl to į valstybės biudžetą nesumokėjo 10 Eur (198 – 188) PVM, tai yra pateikė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM;

25) 2018 m. rugpjūčio 4 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2017 metų balandžio mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 14 laukelyje „Suvartojimas privatiems poreikiams“ nieko nedeklaravo, nors turėjo deklaruoti 29 Eur privatiems poreikiams suvartotų prekių vertę; 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 2 522 Eur, turėjo deklaruoti 2 528 Eur; 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 310 Eur mokėtino PVM, turėjo deklaruoti 316 Eur mokėtino PVM ir dėl to į valstybės biudžetą nesumokėjo 6 Eur (316 – 310 PVM), tai yra pateikė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM;

26) 2018 m. rugpjūčio 4 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2017 metų gegužės mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 14 laukelyje „Suvartojimas privatiems poreikiams“ nieko nedeklaravo, nors turėjo deklaruoti 34 Eur privatiems poreikiams suvartotų prekių vertę; 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 3201 Eur, turėjo deklaruoti 3 208 Eur; 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 1 293 Eur mokėtino PVM, turėjo deklaruoti 1 300 Eur mokėtino PVM ir dėl to į valstybės biudžetą nesumokėjo 7 Eur (1300 – 1293) PVM, tai yra pateikė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM;

27) 2018 m. rugpjūčio 4 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2017 metų birželio mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 14 laukelyje „Suvartojimas privatiems poreikiams“ nieko nedeklaravo, nors turėjo deklaruoti 89 Eur privatiems poreikiams suvartotų prekių vertė; 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 1 229 Eur, turėjo deklaruoti 1 248 Eur; 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo -740 Eur grąžintino PVM, turėjo deklaruoti – 721 Eur t. y. 19 Eur (-721-(-740) mažesnę grąžintiną PVM sumą;

28) 2018 m. rugpjūčio 4 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2017 metų liepos mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 14 laukelyje „Suvartojimas privatiems poreikiams“ nieko nedeklaravo, nors turėjo deklaruoti 41 Eur privatiems poreikiams suvartotų prekių vertę; 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 1 514 Eur, turėjo deklaruoti 1 523 Eur; 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 250 Eur mokėtino PVM, turėjo deklaruoti 259 Eur mokėtino PVM ir dėl to į valstybės biudžetą nesumokėjo 9 Eur (259 – 250) PVM, tai yra pateikė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM;

29) 2018 m. rugpjūčio 8 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2017 metų rugpjūčio mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 14 laukelyje „Suvartojimas privatiems poreikiams“ nieko nedeklaravo, nors turėjo deklaruoti 45 Eur privatiems poreikiams suvartotų prekių vertę; 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 1 548 Eur, turėjo deklaruoti 1 558 Eur; 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo -527 Eur grąžintino PVM, turėjo deklaruoti – 517 Eur, t. y. 10 Eur (-517-(-527) mažesnę grąžintiną PVM sumą;

30) 2018 m. rugpjūčio 4 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2017 metų rugsėjo mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 14 laukelyje „Suvartojimas privatiems poreikiams“ nieko nedeklaravo, tačiau turėjo deklaruoti 30 Eur privatiems poreikiams suvartotų prekių vertę; 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 3 033 Eur, turėjo deklaruoti 3 039 Eur; 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 794 Eur mokėtino PVM, turėjo deklaruoti 800 Eur mokėtino PVM ir dėl to į valstybės biudžetą nesumokėjo 6 Eur (800 – 794) PVM, tai yra pateikė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM;

31) 2018 m. rugpjūčio 8 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2017 metų spalio mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 14 laukelyje „Suvartojimas privatiems poreikiams“ nieko nedeklaravo, nors turėjo deklaruoti 38 Eur privatiems poreikiams suvartotų prekių vertę; 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 2 856 Eur, turėjo deklaruoti 2 864 Eur; 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 1 136 Eur mokėtino PVM, turėjo deklaruoti 1 144 Eur mokėtino PVM ir dėl to į valstybės biudžetą nesumokėjo 8 Eur (1144 – 1136) PVM, tai yra pateikė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM;

32) 2018 m. rugpjūčio 8 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2017 metų lapkričio mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 14 laukelyje „Suvartojimas privatiems poreikiams“ nieko nedeklaravo, nors turėjo deklaruoti 28 Eur privatiems poreikiams suvartotų prekių vertę; 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 1 758 Eur, turėjo deklaruoti 1 764 Eur; 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo - 317 Eur grąžintino PVM, turėjo deklaruoti -311 Eur, t. y. 6 Eur (-311-(-317) mažesnę grąžintiną PVM sumą;

33) 2018 m. rugpjūčio 4 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2017 metų gruodžio mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 14 laukelyje „Suvartojimas privatiems poreikiams“ nieko nedeklaravo, nors turėjo 6 Eur privatiems poreikiams suvartotų prekių vertę; 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 2 839 Eur, turėjo deklaruoti 2 840 Eur; 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 738 Eur mokėtino PVM, turėjo deklaruoti 739 Eur mokėtino PVM ir dėl to į valstybės biudžetą nesumokėjo 1 Eur (739 – 738) PVM, tai yra pateikė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM.

Dėl šių UAB „X“ direktoriaus A. K. veiksmų į 2015 m. sausio mėn. – 2017 m. gruodžio mėn. laikotarpio PVM deklaracijas (forma FR0600) buvo įrašyti neteisingi duomenys apie UAB „X“ pajamas ir jų naudojimą, dėl ko UAB „X“ nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 7 664 Eur mokėtino PVM.

3. Be to, A. K. pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, nes laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. būdamas UAB „X“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi bei atskaitingu asmeniu, ir einamų pareigų pagrindu turėdamas galimybę disponuoti šios bendrovės grynaisiais pinigais ir kitu turtu, 21 677 Eur UAB „X“ priklausančių grynųjų pinigų pasisavino šiomis aplinkybėmis:

1) į UAB „X“ buhalterinę apskaitą įtraukė tikrovės neatitinkančią (suklastotą) 2015 m. sausio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0066 dėl neva įvykusio sandorio su UAB „XX“, kurioje nurodyta suma 9930 Eur, ir šios suklastotos PVM sąskaitos faktūros pagrindu UAB „X“ buhalterinėje apskaitoje fiksavo atskaitingo asmens A. K. atsiskaitymą grynaisiais pinigais pagal tikrovės neatitinkantį (suklastotą) neva UAB „XX“ išrašytą kasos pajamų orderio kvitą 2015 m. sausio 27 d. KPO serija (duomenys neskelbtini) Nr. 1366, suma 9930 Eur, tokiu būdu kaip atskaitingas asmuo iš UAB „X“ kasos gavęs grynuosius pinigus ir šiais suklastotais dokumentais pagrindęs išlaidas pasisavino 9930 Eur UAB „X“ priklausančių grynųjų pinigų;

2) į UAB „X“ buhalterinę apskaitą įtraukė tikrovės neatitinkančią (suklastotą) 2015 m. balandžio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0229 dėl neva įvykusio sandorio su UAB „XX“, kurioje nurodyta suma 1360 Eur, ir šios suklastotos PVM sąskaitos faktūros pagrindu UAB „X“ buhalterinėje apskaitoje fiksavo atskaitingo asmens A. K. atsiskaitymą grynaisiais pinigais pagal tikrovės neatitinkantį (suklastotą) neva UAB „XX“ išrašytą kasos pajamų orderio kvitą 2015 m. balandžio 20 d. KPO serija (duomenys neskelbtini) Nr. 1379, suma 1 360 Eur, tokiu būdu kaip atskaitingas asmuo iš UAB „X“ kasos gavęs grynuosius pinigus ir šiais suklastotais dokumentais pagrindęs išlaidas pasisavino 1 360 Eur UAB „X“ priklausančių grynųjų pinigų;

3) į UAB „X“ buhalterinę apskaitą įtraukė tikrovės neatitinkančią (suklastotą) 2015 m. gegužės 20 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0285 dėl neva įvykusio sandorio su UAB „XX“, kurioje nurodyta suma 2240 Eur, nors realiai UAB „X“ iš UAB „XX“ pirko prekių už 224 Eur, ir minėtos suklastotos PVM sąskaitos faktūros pagrindu UAB „X“ buhalterinėje apskaitoje fiksavo atskaitingo asmens A. K. atsiskaitymą grynaisiais pinigais pagal tikrovės neatitinkantį (suklastotą) neva UAB „XX“ išrašytą kasos pajamų orderio kvitą 2015 m. gegužės 20 d. KPO serija (duomenys neskelbtini) Nr. 1414, suma 2 240 Eur, ir tokiu būdu kaip atskaitingas asmuo iš UAB „X“ kasos gavęs grynuosius pinigus ir šiais suklastotais dokumentais pagrindęs išlaidas pasisavino 2 016 Eur UAB „X“ priklausančių grynųjų pinigų;

4) į UAB „X“ buhalterinę apskaitą įtraukė tikrovės neatitinkančią (suklastotą) 2015 m. birželio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0379 dėl neva įvykusio sandorio su UAB „XX“, kurioje nurodyta suma 1080 Eur, ir šios suklastotos PVM sąskaitos faktūros pagrindu UAB „X“ buhalterinėje apskaitoje fiksavo atskaitingo asmens A. K. atsiskaitymą grynaisiais pinigais pagal tikrovės neatitinkantį (suklastotą) neva UAB „XX“ išrašytą kasos pajamų orderio kvitą 2015 m. birželio 19 d. KPO serija (duomenys neskelbtini) Nr. 1421, suma 1 080 Eur, ir tokiu būdu kaip atskaitingas asmuo iš UAB „X“ kasos gavęs grynuosius pinigus ir šiais suklastotais dokumentais pagrindęs išlaidas pasisavino 1 080 Eur UAB „X“ priklausančių grynųjų pinigų;

5) į UAB „X“ buhalterinę apskaitą įtraukė tikrovės neatitinkančią (suklastotą) 2015 m. liepos 1 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0393 dėl neva įvykusio sandorio su UAB „XX“, kurioje nurodyta suma 1270 Eur, nors realiai UAB „X“ iš UAB „XX“ pirko prekių už 130 Eur, ir minėtos suklastotos PVM sąskaitos faktūros pagrindu UAB „X“ buhalterinėje apskaitoje fiksavo atskaitingo asmens A. K. atsiskaitymą grynaisiais pinigais pagal tikrovės neatitinkantį (suklastotą) neva UAB „XX“ išrašytą kasos pajamų orderio kvitą 2015 m. liepos 1 d. KPO serija (duomenys neskelbtini) Nr. 1437, suma 1 270 Eur, ir tokiu būdu kaip atskaitingas asmuo iš UAB „X“ kasos gavęs grynuosius pinigus ir šiais suklastotais dokumentais pagrindęs išlaidas pasisavino 1 140 Eur UAB „X“ priklausančių grynųjų pinigų;

6) į UAB „X“ buhalterinę apskaitą įtraukė tikrovės neatitinkančią (suklastotą) 2015 m. rugpjūčio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0428 dėl neva įvykusio sandorio su UAB „XX“, kurioje nurodyta suma 1 270 Eur, ir šios suklastotos PVM sąskaitos faktūros pagrindu UAB „X“ buhalterinėje apskaitoje fiksavo atskaitingo asmens A. K. atsiskaitymą grynaisiais pinigais pagal tikrovės neatitinkantį (suklastotą) neva UAB „XX“ išrašytą kasos pajamų orderio kvitą 2015 m. rugpjūčio 3 d. KPO serija (duomenys neskelbtini) Nr. 1448, suma 1 270 Eur, ir tokiu būdu kaip atskaitingas asmuo iš UAB „X“ kasos gavęs grynuosius pinigus ir šiais suklastotais dokumentais pagrindęs išlaidas pasisavino 1 270 Eur UAB „X“ priklausančių grynųjų pinigų;

7) į UAB „X“ buhalterinę apskaitą įtraukė tikrovės neatitinkančią (suklastotą) 2015 m. rugsėjo 4 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0485 dėl neva įvykusio sandorio su UAB „XX“, kurioje nurodyta suma 1 270 Eur, nors realiai UAB „X“ iš UAB „XX“ pirko prekių už 121,08 Eur, ir minėtos suklastotos PVM sąskaitos faktūros pagrindu UAB „X“ buhalterinėje apskaitoje fiksavo atskaitingo asmens A. K. atsiskaitymą grynaisiais pinigais pagal tikrovės neatitinkantį (suklastotą) neva UAB „XX“ išrašytą kasos pajamų orderio kvitą 2015 m. rugsėjo 4 d. KPO serija (duomenys neskelbtini) Nr. 1459, suma 1 270 Eur, ir tokiu būdu kaip atskaitingas asmuo iš UAB „X“ kasos gavęs grynuosius pinigus ir šiais suklastotais dokumentais pagrindęs išlaidas pasisavino 1 148,92 Eur UAB „X“ priklausančių grynųjų pinigų;

8) į UAB „X“ buhalterinę apskaitą įtraukė tikrovės neatitinkančią (suklastotą) 2015 m. rugpjūčio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0000299 dėl neva įvykusio sandorio su individualią veiklą vykdančiu E. D., kurioje nurodyta suma 1 210 Eur, ir šios suklastotos PVM sąskaitos faktūros pagrindu UAB „X“ buhalterinėje apskaitoje fiksavo atskaitingo asmens A. K. atsiskaitymą grynaisiais pinigais pagal tikrovės neatitinkantį (suklastotą) neva E. D. išrašytą kasos pajamų orderio kvitą 2015 m. rugpjūčio 3 d. serija (duomenys neskelbtini) Nr. 109, suma 1 210 Eur, ir tokiu būdu kaip atskaitingas asmuo iš UAB „X“ kasos gavęs grynuosius pinigus ir šiais suklastotais dokumentais pagrindęs išlaidas pasisavino 1 210 Eur UAB „X“ priklausančių grynųjų pinigų;

9) į UAB „X“ buhalterinę apskaitą įtraukė tikrovės neatitinkančią (suklastotą) 2015 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 00021 dėl neva įvykusio sandorio su UAB „XXX“, kurioje nurodyta suma 1 500 Eur, nors realiai UAB „X“ iš UAB „XXX“ pirko prekių už 500 Eur, ir minėtos suklastotos PVM sąskaitos faktūros pagrindu UAB „X“ buhalterinėje apskaitoje fiksavo atskaitingo asmens A. K. atsiskaitymą grynaisiais pinigais, ir tokiu būdu kaip atskaitingas asmuo iš UAB „X“ kasos gavęs grynuosius pinigus ir suklastotu dokumentu pagrindęs išlaidas pasisavino 1 000 Eur UAB „X“ priklausančių grynųjų pinigų;

10) į UAB „X“ buhalterinę apskaitą įtraukė tikrovės neatitinkančią (suklastotą) 2015 m. balandžio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 007435 dėl neva įvykusio sandorio su UAB „Y“, kurioje nurodyta suma 820 Eur, nors realiai UAB „X“ iš UAB „Y“ pirko prekių už 117,94 Eur, ir minėtos suklastotos PVM sąskaitos faktūros pagrindu UAB „X“ buhalterinėje apskaitoje fiksavo atskaitingo asmens A. K. atsiskaitymą grynaisiais pinigais, ir tokiu būdu kaip atskaitingas asmuo iš UAB „X“ kasos gavęs grynuosius pinigus ir suklastotu dokumentu pagrindęs išlaidas pasisavino 702,06 Eur UAB „X“ priklausančių grynųjų pinigų;

11) į UAB „X“ buhalterinę apskaitą įtraukė tikrovės neatitinkančią (suklastotą) 2015 m. rugsėjo 10 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 007829 dėl neva įvykusio sandorio su UAB „Y“, kurioje nurodyta suma 820 Eur, ir šios suklastotos PVM sąskaitos faktūros pagrindu UAB „X“ buhalterinėje apskaitoje fiksavo atskaitingo asmens A. K. atsiskaitymą grynaisiais pinigais pagal tikrovės neatitinkantį (suklastotą) neva UAB „Y“ išrašytą kasos pajamų orderio kvitą 2015 m. rugsėjo 10 d. serija (duomenys neskelbtini) Nr. 5429, suma 820 Eur, ir tokiu būdu kaip atskaitingas asmuo iš UAB „X“ kasos gavęs grynuosius pinigus ir šiais suklastotais dokumentais pagrindęs išlaidas pasisavino 820 Eur UAB „X“ priklausančių grynųjų pinigų.

Šiais veiksmais A. K. pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės (virš 250 MGL) UAB „X“ priklausantį turtą – 21 677 Eur sumą grynųjų pinigų.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

4. Nuteistojo A. K. gynėjo apeliaciniame skunde prašoma: a) panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 27 d. nuosprendžio dalį dėl A. K. pripažinimo kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – A. K. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį išteisinti; b) panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje nuspręsta iš A. K. konfiskuoti uždraustos veikos rezultatą — nusikalstamu būdu įgytas lėšas, t. y. 21 677 Eur; c) panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje A. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 2 metams, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 160 valandų per 1 metus 6 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – A. K. vadovaujantis BK 38 straipsniu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su įgaliota valstybės institucija ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

4.3. Iš UAB „X“ kasos knygos matyti, kad 2015 m., kaip ir kitais bendrovės veiklos metais, bendrovės išlaidos viršijo pajamas. Bendrovės veikla buvo finansuojama išimtinai nuteistojo, kaip bendrovės akcininko suteiktų paskolų lėšomis. Kaip matyti iš specialisto atliktos dokumentų apžiūros 2015 m. sausio 1 d. nuteistojo suteiktų bendrovei paskolų likutis sudarė 104 335,95 Eur. Be to, 2015 m. A. K. bendrovei papildomai suteikė paskolų už 2 524 Eur, 2016 m. – 120 600 Eur. Viso jis bendrovei suteikė paskolų už 227 955,96 Eur. Tikrovės neatitinkantys apskaitos dokumentai – kasos išlaidų orderių kvitai į bendrovės apskaitą buvo įtraukti išimtinai tik dėl to, kad pagrįsti lėšų, pakankamų atlikti komercinėms operacijoms nurodytoms tikrovės neatitinkančiose PVM sąskaitose faktūrose, turėjimą. Šias operacijas įtraukiant į apskaitą, buvo siekiama sumažinti bendrovės mokėtinus mokesčius, nes bendrovės veikla buvo nuostolinga ir nuolat trūkdavo apyvartinių lėšų. Realiai, tikrovės neatitinkančiuose kasos išlaidų orderių kvituose nurodytos, padidintos sumos iš kasos paimamos niekada nebuvo. Kadangi bendrovės veikla nuo 2017 m. buvo nuostolinga, nuteistojo, kaip vienintelio akcininko sprendimu, 2017 m. gruodžio 31 d. bendrovės patirtas nuostolis buvo sumažintas, t. y. padengtas 49 835,52 Eur suteiktų bendrovei paskolų lėšomis. Iš 2017 m. bendrovės balanso matyti, kad ir po dalies nuostolio padengimo, įmonės patirti nuostoliai sudarė 11 600 Eur. Kaip nurodė A. K., mažindamas nuostolį, į 49 835,52 Eur sumą įskaičiavo ir 21 677 Eur sumą, kuri pagal tikrovės neatitinkančius kasos išlaidų orderius, neva jam buvo išmokėta. Todėl realiai nuostolis turėjo sumažėti ne 49 835,52 Eur suma, o 28 158,52 Eur sumai. Tačiau, kadangi nuteistasis apie tai neinformavo buhalterės, minėta aplinkybė nebuvo tinkamai atvaizduota bendrovės apskaitoje. Vėliau prasidėjus įmonės veiklos patikrinimams, kuriuos atliko FNTT Kauno apygardos valdyba ir Kauno apskrities VMI, bendrovės apskaitos dokumentai nuolat buvo teikiami šioms institucijoms ir praėjus ilgam laiko tarpui nebebuvo galimybių atstatyti buhalterinės apskaitos dokumentų tinkamai atvaizduojant 28 158,52 Eur grąžinimą į bendrovės apskaitą. Kadangi bendrovės veikla buvo ir toliau nuostolinga, todėl 2018 m. pagal nuteistojo, kaip vienintelio akcininko sprendimą, 2018 m. gruodžio 31 d. bendrovės patirtas nuostolis vėl buvo sumažintas, dengiant 153 690,97 Eur nuostolį iš nuteistojo suteiktų bendrovei paskolų. Šią sumą sudarė 132 013,97 Eur nuostolių dengimas ir 21 677 Eur suma, kuri pagal kasos išlaidų orderių kvitus tariamai buvo jam išmokėta. Tokiu būdu 21 677 Eur grįžo į apskaitą. Kadangi apie atliktos operacijos dedamąsias dalis A. K. neinformavo buhalterės, todėl pinigų grąžinimas į kasą nebuvo atvaizduotas kasos knygoje. 2018 m. įmonė veiklą nutraukė, todėl 2018 m. gruodžio 31 d. A. K. dengiant įmonei suteiktą paskolą, buvo išmokėtas buhalterinis likutis kasoje – 7 190,05 Eur. Tokiu atveju, jeigu į apskaitą grąžinti, dokumentiškai nuteistojo žinioje buvę pinigai – 21 677 Eur būtų buvę atvaizduoti kasos knygoje, ši suma 2018 m. gruodžio 31 d. taip pat jam būtų buvusi sugrąžinta, dengiant suteiktą paskolą. Kaip matyti iš 2018 m. kasos knygos, tais metais bendrovės išlaidų ir pajamų skirtumas sudarė apie 28 000 Eur, t. y atitiko sumą, kuri buvo dengiama nuteistojo paskolos lėšomis ir kuri būtų jam grąžinta, jeigu mažinant bendrovės nuostolį į apskaitą grąžinti 21 677 Eur būtų buvę atvaizduoti kasos knygoje. Tokias nuteistojo nurodytas aplinkybes apie bendrovės nuostolių dengimą jo suteiktų paskolų lėšomis patvirtina 2022 m. sausio 20 d. kitų objektų apžiūros protokolas, bendrovės 2015-2018 m. kasos knygų duomenys. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo suteiktų paskolų realumas ir pinigų kilmė buvo tikrinami FNTT Kauno apygardos valdyboje atlikto patikrinimo metu, kuris patvirtino, jog nuteistasis disponavo tokio dydžio lėšomis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, akivaizdu, jog nuteistasis kaltinime jam inkriminuotos pinigų sumos iš įmonės niekuomet realiai nėra paėmęs, o pats pinigų pasisavinimas yra ne realus, o tik dokumentinis. Svarbu pabrėžti ir tai, kad pirmosios instancijos teismas realiai nenustatinėjo ar nuteistojo veiksmais bendrovei buvo padaryta reali žala, t. y. nenustatė dar vieno nusikalstamos veikos požymio.

4.4. Pirmosios instancijos teismas nors ir pažymėjo, kad nuteistasis veikė tiesiogine tyčia, o tyčia buvo nukreipta į bendrovei priklausančių lėšų pasisavinimą, tačiau šios savo išvados nepagrindė byloje surinktais įrodymais. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją turto pasisavinimas galimas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t. y. nustačius, kad kaltininkas supranta, jog jam patikėtą ar žinioje esantį turtą ar turtinę teisę neteisėtai paverčia savo turtu ar turtine teise, numato, kad dėl to savininkas ar teisėtas valdytojas šio turto ar turtinės teisės neteks, ir to nori (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-106/2013, 2K-93/2013, 2K-148/2013, 2K-7-198/2008 ir kt.). Apie kaltės turinį sprendžiama, inter alia, atsižvelgus į įvairias objektyvias byloje nustatytas ir teismo išnagrinėtas aplinkybes: kaip kaltininkas elgėsi su jam patikėtu ar žinioje buvusiu turtu (kokios operacijos su turtu buvo atliktos, ar jos pagrįstos finansiniais dokumentais, ar nustatytas dokumentų klastojimo faktas, ar turtas naudotas įmonės ar asmeninėms reikmėms, ar įmonė dirbo pelningai, ar buvo padengiami įmonės įsiskolinimai ir pan.); ar įmonei buvo padaryta žalos ir kt. Turto pasisavinimui inkriminuoti nepakanka vien tik pinigų paėmimo fakto (kasacinės nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-33012011).

4.5. Įvertinus nuteistojo veiksmus pagal kasacinio teismo praktikoje nustatytus kriterijus, akivaizdu, jog A. K. veiksmuose nebuvo tyčios pasisavinti bendrovei priklausantį turtą. Visų pirma, bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytas būtinas subjektyvusis požymis, t. y. kaltė – psichinis santykis su BK 183 straipsnyje nurodytais objektyviaisiais požymiais. A. K. tyčia buvo nukreipta ne į bendrovės turto užvaldymą, o į siekį sumažinti bendrovei mokėtiną pridėtinės vertės mokestį, kadangi dėl apyvartinių lėšų stokos bendrovė nebuvo pajėgi mokėti jai priskaičiuoto mokėti pridėtinės vertės mokesčio. Tą įrodo ne tik A. K. parodymai, bet ir faktiškai jo atlikti veiksmai tiek nusikalstamų veikų darymo metu, tiek ir po jų padarymo. Ir po nusikalstamų veikų padarymo A. K. asmeninėmis lėšomis finansavo bendrovės veiklą, dengė bendrovės nuostolius, visom įmanom priemonėm stengėsi atkurti įmonės mokumą, vystyti jos veiklą. Svarbu pabrėžti ir tai, kad bendrovė liko skolinga nuteistajam daugiau kaip 200 000 eurų, kuriuos jis buvo investavęs iš asmeninių lėšų. Šie veiksmai aiškiai byloja, jog nuteistasis eilę metų stengėsi bendrovei padėti investuodamas nuosavas lėšas, tad pirmosios instancijos išvada, jog A. K. tyčia buvo nukreipta į bendrovės lėšų pasisavinimą aiškiai prieštarauja byloje esantiems įrodymams.

4.6. Pažymėtina ir tai, kad A. K. kaltė dėl didelės vertės UAB „X“ priklausančio turto – 21 677 Eur pasisavinimo šioje byloje buvo įrodinėjama remiantis apgaulinga bendrovės buhalterine apskaita. Tuo tarpu nuteistojo teiginiai, kad buhalterinės apskaitos dokumentais patvirtintas pinigų paėmimas iš kasos (kaip ir jų panaudojimas) neatitinka realių ūkinių įvykių, liko niekaip nepaneigti. Išvados apie A. K. veiksmais padarytą žalą grindžiamos vien tik buhalterinės apskaitos dokumentuose esančia informacija, bet ne objektyvių aplinkybių visuma, iš kurios galima spręsti, ar įmonė patyrė realios žalos dėl nuteistojo veiksmų, ar jis veikė tyčia, t. y. suprasdamas, kad savinasi bendrovės turtą, numatydamas įmonei daromą žalą ir to norėdamas. A. K. parodymai ir juos patvirtinantys apskaitos dokumentai, rodantys, kad realiai pinigai nebuvo paimti iš kasos ir žala įmonei nebuvo padaryta, atsižvelgiant į nuteistojo suteiktų bendrovei paskolų ir jam sugrąžintų bendrovės paskolų santykį, iš esmės liko neištirti ir neįvertinti. Tokio pobūdžio pateiktų duomenų ignoravimas, kai juos įmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis, gali būti pripažintas esminiu įrodinėjimo tvarkos (BPK 20 straipsnis) pažeidimu.

4.7. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių dėl kaltės, bendrovei padarytos realios žalos bei paties pinigų pasisavinimo fakto, ko pasėkoje netinkamai taikė ir aiškino baudžiamąjį įstatymą, t. y. BK 183 straipsnio 2 dalį. Todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje yra naikintinas ir priimtinas išteisinamasis nuosprendis. Tuo pačiu naikintinos ir nuosprendžio dalys dėl 21 677 Eur turto konfiskavimo ir bausmės už BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrimo.

4.8. Kadangi A. K. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios nėra priskirtinos sunkių ar labai sunkių nusikalstamų veikų kategorijai, spręstinas klausimas ir dėl A. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu. Pasak gynėjo, šiuo atveju egzistuoja visos BK 38 straipsnyje įtvirtintos sąlygos ir pagrindas A. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su valstybės įgaliotos institucijos atstovu. Šioje byloje A. K. buvo teisiamas pirmą kartą dėl dviejų tyčinių nesunkių nusikaltimų padarymo. Kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje jis visiškai pripažino dar ikiteisminio tyrimo metu bei ši jo pozicija nesikeitė ir nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme A. K. susitaikė su valstybės įgaliotos institucijos atstovu – Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovu, savanoriškai atlygino dalį nusikalstamomis veikomis padarytos turtinės žalos (2 500 Eur), o dėl likusios žalos (5 164 Eur) atlyginimo susitarė sudarydamas rašytinį susitarimą su Kauno apskrities valstybine mokesčių inspekcija. Vertinant ar šiuo atveju egzistuoja BK 38 straipsnio taikymo pagrindas – pagrįstas manymas, kad A. K. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, svarbu atsižvelgti į tai, kad nuteistasis yra teisiamas pirmą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, tad charakterizuojamas teigiamai. A. K. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra dirbantis, nors ir yra išsituokęs, tačiau po santuokos nutraukimo vienas augina nepilnametį sūnų, prižiūri garbaus amžiaus sergančią mamą. Jokių kitų ikiteisminių tyrimų ar kitų teisme nagrinėtinų bylų A. K. atžvilgiu nėra. Visi šie duomenys vienareikšmiškai rodo, jog A. K. padarytos veikos yra atsitiktinio pobūdžio, nerodančios jo polinkio nusikalsti. Esant visoms BK 38 straipsnyje numatytoms sąlygoms ir pagrindui A. K. yra atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, kaip susitaikęs su įgaliotos valstybės institucijos atstovu, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.

5. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. K. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinis teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir išklausęs bylos dalyvių argumentų, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus duomenis ir pagrįstai pripažino A. K. kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Pagal šią kodekso nuostatą atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes.

7. Byloje nėra ginčo, kad A. K. į jo vadovaujamos įmonės UAB „X“ buhalterinę apskaitą įtraukė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas su kitomis įmonėmis, t. y. UAB „XX“, UAB „XXX“, UAB „Y“ ir individualią veiklą vykdančiu E. D., taip išvengdamas valstybei mokėtinų mokesčių. Apeliantas skunde neginčija veikos kvalifikavimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį, tačiau teigia, jog pirmosios instancijos teismas jį nepagrįstai pripažino kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį pasisavinus įmonės lėšas – iš kasos išimtus grynuosius pinigus. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: (1.) Įmonės dokumentaciją (kasos knygą, kasos išlaidų orderius, PVM sąskaitas faktūras) nuteistasis klastojo išskirtinai tikslu pateikti neteisingas deklaracijas VMI ir taip sumažinti į biudžetą mokėtiną PVM mokestį. Tikrovėje grynų pinigų iš kasos A. K. neėmė, atitinkamos operacijos buvo tik dėl akių atvaizduojamos buhalterinėje apskaitoje. Kadangi įmonės finansinė padėtis tuo laikotarpiu buvo sunki, trūko apyvartinių lėšų, nuteistasis ryžosi neteisėtiems veiksmams dirbtinai padidinant įmonės išlaidas išvengti į biudžetą mokėtinų mokesčių. Todėl be realaus pinigų išmokėjimo iš kasos bendrovei žala nebuvo padaryta; (2.) kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistasis 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpiais dengė įmonės nuostolį nuosavomis skolintomis lėšomis, taigi tuo pačiu padengė ir jam inkriminuotą paimtų grynųjų pinigų trūkumą. Skunde nurodoma, kad bandydamas gelbėti bendrovę A. K. investavo ženklias asmenines lėšas, kas paneigia jo tyčią iš bendrovės paimtas lėšas naudoti kaip savas.

12. Apeliacinio skundo teiginį, jog įnešus akcininko lėšas įmonės buhalterija nebuvo koreguojama dėl tos priežasties, kadangi prasidėjus patikrinimams apskaitos dokumentai buvo nuolat teikiami FNTT ir VMI, teisėjų kolegija vertina kaip deklaratyvų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmasis mokestinis įmonės tyrimas buvo atliekamas jau 2018 m. liepos 30 d. – 2018 m. gruodžio 10 d. laikotarpiu (2018 m. gruodžio 13 d. Kauno apskrities VMI mokestinio tyrimo ataskaita, t. 2, b. l. 5-77; 2018 m. gruodžio 10 d. pranešimas apie atliktą mokestinį tyrimą, t. 2, b. l. 78-112), ir A. K. bendrovei iki to laiko jau buvo suteiktos paskolos bei įnašai, įskaitant ir 2017 m. gruodžio 31 d. akcininko įnašą (kuris, pasak nuteistojo, turėjo padengti nuostolį), ir jie VMI tyrime buvo vertinami (t. 2, b .l. 63-64; 99-100). Papildomai pastebėtina, kad minėtuose VMI dokumentuose yra cituojamas dar 2018 m. sausio 31 d. – taigi ankstesnis – akcininko sprendimas Nr. 1 kuriuo nuspręsta padengti bendrovės nuostolį 155 887,02 Eur paskolos suma (tuo tarpu sąskaitoje Nr. 4013, apėmusioje ir vėlesnį laikotarpį, matomas 2018 m. gruodžio 31 d. įrašas 153 690,97 Eur suma (t. 9, b. l. 71), kas apskritai gali kelti klausimų, kiek šie duomenys apie akcininko įnašus yra patikimi). Bendrai lieka nepaaiškinama, kas A. K. galėjo sutrukdyti dar iki pradėto mokestinio tyrimo arba vėliau atitinkamai koreguoti buhalterinės apyskaitos duomenis. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teisme nuteistasis dar parodė, kad vykstant tyrimui vengė atskleisti institucijoms, tiriančioms įmonės veiklą, buhalterijos klastojimo faktus (t. 10, b. l. 190) Tai, viena vertus, kaip nuteistojo gynybinė pozicija yra paaiškinama, tačiau, kita vertus, rodo ir tai, jog koreguoti apskaitos trūkumų A. K. apskritai nesirengė. Taigi visos šios aplinkybės rodo, kad paėmęs iš kasos grynuosius pinigus A. K. neketino jų sugrąžinti įmonei, kas pagrindžia nuteistojo tyčią jam patikėtą svetimą bendrovės turtą paversti savu. Teisėjų vidinį įsitikinimą sustiprina ir mokesčių inspekcijos patikrinimų bei ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės, dėl kurių byloje nėra ginčo, kad nuteistasis įmonės lėšas, be kita ko, naudojo savo ar savo motinos A. K. asmeninėms reikmėms. Tai leidžia spręsti, jog A. K. įmonės veiklos laikotarpiu neatskyrė bendrovei priklausančio turto nuo savojo. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas A. K. pagrįstai pripažino kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį pasisavinus UAB „X“ priklausantį turtą – 21 677 Eur.

13. Gynėjo apeliaciniame skunde taip pat prašoma panaikinti A. K. taikytą atitinkamo dydžio sumos turto konfiskavimą. Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. K. veiksmai pasisavinus įmonės turtą yra įrodyti. Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistasis buvo bendrovės vadovas ir vienintelis akcininkas; civilinis ieškinio dėl įmonės patirtos žalos byloje nėra pareikštas. Todėl siekiant paimti iš nusikalstamos veikos gautą naudą, pirmosios instancijos teismo pritaikytas turto konfiskavimas yra pagrįstas.

14. Be to, gynėjas prašo nuteistąjį A. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu dėl jo padarytų nusikalstamų veikų pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį, sudarius susitarimą dėl žalos atlyginimo su civiliniu ieškovu, Kauno AVMI ir teisiamojo posėdžio metu susitaikius ieškovo atstovu V. J. (t. 11, b. l. 13-14; 15-16). Kadangi A. K. savo veiksmais taip pat įgyvendino sunkų nusikaltimą pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, pagrindo taikyti BK 38 straipsnį nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. K. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio apeliacinį skundą atmesti.