Kauno apygardos teismo nuosprendis

sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei, Audronei Tulauskienei, Daivai Aliulienei ir Audronei Stulginskaitei – Puidienei,

civilinio ieškovo – Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos įgaliotam atstovui Vidui Jančauskui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis UAB „L“, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybės

A. K. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, nes laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. būdamas UAB „R I“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – BAĮ) 21 straipsnį būdamas atsakingu už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, o pagal 14 straipsnio 2 dalį būdamas atsakingu už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, tyčia organizavo apgaulingą UAB „R I“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, nes UAB „R I“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai ir nieko apie daromą nusikalstamą veiką nežinančiai J. Č. pateikė tikrovės neatitinkančius (suklastotus) buhalterinės apskaitos dokumentus, kuri į UAB „R I“ buhalterinę apskaitą įtraukė septynias tikrovės neatitinkančias (suklastotas) neva UAB „S “ išrašytas PVM sąskaitas faktūras:

1) 2015-01-27 PVM sąskaitą faktūrą serija SFJ Nr. 0066, kurioje nurodyta suma 9930 Eur;

2) 2015-04-20 PVM sąskaitą faktūrą serija SFJ Nr. 0229, kurioje nurodyta suma 1360 Eur;

3) 2015-05-20 PVM sąskaitą faktūrą serija SFJ Nr. 0285, kurioje nurodyta suma 2240 Eur;

4) 2015-06-19 PVM sąskaitą faktūrą serija SFJ Nr. 0379, kurioje nurodyta suma 1080 Eur;

5) 2015-07-01 PVM sąskaitą faktūrą serija SFJ Nr. 0393, kurioje nurodyta suma 1270 Eur;

6) 2015-08-03 PVM sąskaitą faktūrą serija SFJ Nr. 0428, kurioje nurodyta suma 1270 Eur;

7) 2015-09-04 PVM sąskaitą faktūrą serija SFJ Nr. 0485, kurioje nurodyta suma 1270 Eur;

ir šių suklastotų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu UAB „R. I.“ buhalterinėje apskaitoje fiksavo atskaitingo asmens A. K. atsiskaitymą grynaisiais pinigais pagal tikrovės neatitinkančius (suklastotus) neva UAB „S f“ išrašytus septynis kasos pajamų orderių kvitus:

1) 2015-01-27 KPO serija SFP Nr. 1366, suma 9930 Eur;

2) 2015-04-20 KPO serija SFP Nr. 1379, suma 1360 Eur;

3) 2015-05-20 KPO serija SFP Nr. 1414, suma 2240 Eur;

4) 2015-06-19 KPO serija SFP Nr. 1421, suma 1080 Eur;

5) 2015-07-01 KPO serija SFP Nr. 1437, suma 1270 Eur;

6) 2015-08-03 KPO serija SFP Nr. 1448, suma 1270 Eur;

7) 2015-09-04 KPO serija SFP Nr. 1459, suma 1270 Eur.

Taip pat į UAB „R. I.“ buhalterinę apskaitą įtraukė tikrovės neatitinkančią (suklastotą) neva E. D. išrašytą 2015-08-03 PVM sąskaitą faktūrą serija EDU Nr. 0000299, kurioje nurodyta suma 1210 Eur, ir šios suklastotos PVM sąskaitos faktūros pagrindu UAB „R. I.“ buhalterinėje apskaitoje fiksavo atskaitingo asmens A. K. atsiskaitymą grynaisiais pinigais pagal tikrovės neatitinkantį (suklastotą) neva E. D. išrašytą 2015-08-03 kasos pajamų orderio kvitą serija EDU Nr. 109 už 1210 Eur.

Taip pat į UAB „R. I.“ buhalterinę apskaitą įtraukė tikrovės neatitinkančią (suklastotą) neva UAB „S S“ išrašytą 2015-04-30 PVM sąskaitą faktūrą seriją Nr. 00021, kurioje nurodyta suma 1500 Eur, ir šios suklastotos PVM sąskaitos faktūros pagrindu UAB „R. I.“ buhalterinėje apskaitoje fiksavo atskaitingo asmens A. K. atsiskaitymą grynaisiais pinigais už 1500 Eur.

Taip pat į UAB „R. I.“ buhalterinę apskaitą įtraukė tikrovės neatitinkančias (suklastotas) neva UAB „B c“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras:

1) 2015-04-09 PVM sąskaitą faktūrą serija Nr. 007435, kurioje nurodyta suma 820 Eur;

2) 2015-09-10 PVM sąskaitą faktūrą serija Nr. 007829, kurioje nurodyta suma 820 Eur;

ir šių suklastotų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu UAB „R. I.“ buhalterinėje apskaitoje fiksavo atskaitingo asmens A. K. atsiskaitymą grynaisiais pinigais 1640 Eur sumai, dalies grynųjų pinigų sumokėjimą pagrindžiant tikrovės neatitinkančiu (suklastotu) neva UAB „B c“ išrašytu 2015-09-10 kasos pajamų orderio kvitu serija Nr. 5429 už 820 Eur.

Taip pat į UAB „R. I.“ buhalterinę apskaitą įtraukė tikrovės neatitinkančias (suklastotas) viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) „N k c“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras, nes A. K., žinodamas, kad faktiškai VšĮ „N k c“ pardavė 21 proc. tarifu PVM apmokestinamas seminarų organizavimo paslaugas, į UAB „R. I.“ buhalterinę apskaitą įtrauktose PVM sąskaitose faktūrose suteiktų paslaugų pavadinimą nurodė personalo ar profesinio mokymo paslaugos, kurios pagal 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 (toliau – PVMĮ) 22 straipsnį nėra apmokestinamos PVM, o būtent:

1) 2015-10-27 PVM sąskaitą faktūrą APC Nr. 00131, kurioje nurodytas paslaugos pavadinimas „Personalo mokymo paslauga: Komandinio darbo svarba sveikatos priežiūros įstaigose“, suma 18150 Eur (PVM neišskirtas, PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta pastaba, kad taikomas 0 PVM tarifas pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 22 straipsnį);

2) 2015-10-27 PVM sąskaitą faktūrą APC Nr. 00132, kurioje nurodytas paslaugos pavadinimas „Personalo mokymo paslauga: Komandinio darbo svarba sveikatos priežiūros įstaigose papildomam 16-os darbuotojų skaičiui“, suma 1161,60 Eur (PVM neišskirtas, PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta pastaba, kad taikomas 0 PVM tarifas pagal PVMĮ 22 straipsnį);

3) 2016-05-10 PVM sąskaitą faktūrą APC Nr. 00140, kurioje nurodytas paslaugos pavadinimas „Prm p“, suma 2300 Eur (PVM neišskirtas);

kai tuo tarpu paslaugų pirkėjui VšĮ „N k c“ pateikė PVM sąskaitas faktūras su kitokiais PVM sąskaitų faktūrų rekvizitais, t. y.:

1) 2015-10-27 PVM sąskaitą faktūrą APC Nr. 00131, kurioje nurodyta suma be PVM 15000 Eur, išskirta PVM suma 3150 Eur, iš viso suma su PVM 18150 Eur;

2) 2015-10-27 PVM sąskaitą faktūrą APC Nr. 00132, kurioje nurodyta suma be (duomenys neskelbtini) Eur, išskirta PVM suma 201,60 Eur, iš viso suma su PVM 1161,60 Eur;

3) 2016-05-10 PVM sąskaitą faktūrą APC Nr. 00140, kurioje nurodytas paslaugos pavadinimas „S o “, suma 2300 Eur (PVM neišskirtas),

taigi į UAB „R. I.“ buhalterinę apskaitą įtraukė tikrovės neatitinkančius (suklastotus) buhalterinės apskaitos dokumentus – PVM sąskaitas faktūras, todėl nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 3751 Eur mokėtino PVM.

Į UAB „R. I.“ buhalterinę apskaitą įtraukus tikrovės neatitinkančius (suklastotus) buhalterinės apskaitos dokumentus (pardavimo, pirkimo PVM sąskaitas faktūras, kasos pajamų orderių kvitus) pažeidė BAĮ 4 straipsnyje nustatytus reikalavimus, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, taip pat 13 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <...> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys; 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška; 6) asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos, taip pat 12 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, taip pat 13 straipsnio 3 dalies reikalavimus, kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus.

Be to, UAB „R. I.“ direktorius A. K. pagal BAĮ 21 straipsnio 2 dalies nuostatas būdamas atsakingu už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip 2020 m. spalio 9 d., paslėpė ir ikiteisminiam tyrimui tyčia nepateikė UAB „R. I.“ atskaitingo asmens A. K. 2015 m. sausio – balandžio mėn. laikotarpio išlaidas pateisinančių dokumentų (segtuvo „Avanso apyskaita 2015 m. 01 mėn. – 04 mėn.“).

Dėl šių UAB „R. I.“ direktoriaus A. K. veiksmų iš dalies negalima nustatyti laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. UAB „R. I.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, kaltinamasis A. K. valstybės įgaliotai institucijai pateikė neteisingus duomenis apie UAB „R. I.“ pajamas ir jų naudojimą, nes laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. būdamas UAB „R. I.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal BAĮ 21 straipsnį būdamas atsakingu už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, o pagal 14 straipsnio 2 dalį būdamas atsakingu už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, siekdamas UAB „R. I.“ naudai išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, UAB „R. I.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai ir valstybės įgaliotoms institucijoms deklaracijas teikusiai J. Č. tyčia pateikė:

- septynias tikrovės neatitinkančias (suklastotas) neva UAB „S f“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras, t. y. 2015-01-27 PVM sąskaitą faktūrą serija SFJ Nr. 0066, 2015-04-20 PVM sąskaitą faktūrą serija SFJ Nr. 0229, 2015-05-20 PVM sąskaitą faktūrą serija SFJ Nr. 0285, 2015-06-19 PVM sąskaitą faktūrą serija SFJ Nr. 0379, 2015-07-01 PVM sąskaitą faktūrą serija SFJ Nr. 0393, 2015-08-03 PVM sąskaitą faktūrą serija SFJ Nr. 0428, 2015-09-04 PVM sąskaitą faktūrą serija SFJ Nr. 0485;

- vieną tikrovės neatitinkančią (suklastotą) neva E. D. išrašytą 2015-08-03 PVM sąskaitą faktūrą serija EDU Nr. 0000299;

- vieną tikrovės neatitinkančią (suklastotą) neva UAB „SS“ išrašytą 2015-04-30 PVM sąskaitą faktūrą serija STO Nr. 00021;

- dvi tikrovės neatitinkančias (suklastotas) neva UAB „B c“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras, t. y. 2015-04-09 PVM sąskaitą faktūrą serija BCA Nr. 007435 ir 2015-09-10 PVM sąskaitą faktūrą serija BCA Nr. 007829;

- tris VšĮ „N k c“ išrašytas tikrovės neatitinkančias (suklastotas) UAB „R. I.“ pardavimo PVM sąskaitas faktūras, t. y. 2015-10-27 PVM sąskaitą faktūrą APC Nr. 00131, 2015-10-27 PVM sąskaitą faktūrą APC Nr. 00132 ir 2016-05-10 PVM sąskaitą faktūrą APC Nr. 00140;

- taip pat su UAB „R. I.“ vykdoma veikla nesusijusius išlaidas pateisinančius dokumentus iš viso už 1013 Eur, t. y. UAB „R. I.“ direktoriaus A. K. motinos A. K. privatiems poreikiams tenkinti 2015-01-01 – 2017-12-31 laikotarpio UAB „M“ nupirktų prekių išlaidas pateisinančius dokumentus (PVM sąskaitas faktūras, elektroninio kasos aparto kvitus).

Šiuos dokumentus nieko apie A. K. daromą nusikalstamą veiką nežinanti J. Č. įtraukė į UAB „R. I.“ buhalterinę apskaitą, jų duomenis įtraukė į atitinkamo laikotarpio PVM deklaracijas (forma FR0600), ir šias deklaracijas su neteisingais duomenimis per Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninio deklaravimo sistemą pateikė valstybės įgaliotai institucijai – Valstybinei mokesčių inspekcijai, o būtent:

1) 2018-08-04 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2015 metų sausio mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 25 laukelyje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ deklaravo 2570 Eur, turėjo deklaruoti 847 Eur; 35 laukelyje „Atskaitomas PVM“ deklaravo 2570 Eur atskaitomo PVM, turėjo deklaruoti 847 Eur; 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 501 Eur mokėtino PVM, turėjo deklaruoti 2224 Eur mokėtino PVM ir dėl to į valstybės biudžetą nesumokėjo 1723 Eur (2224 – 501) PVM, tai yra pateikė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM;

2) 2018-08-04 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2015 metų balandžio mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 25 laukelyje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ deklaravo 2156 Eur, turėjo deklaruoti 1624 Eur; 35 laukelyje „Atskaitomas PVM“ deklaravo 2156 Eur atskaitomo PVM, turėjo deklaruoti 1624 Eur; 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 458 Eur mokėtino PVM, turėjo deklaruoti 990 Eur mokėtino PVM ir dėl to į valstybės biudžetą nesumokėjo 532 Eur (990 – 458) PVM, tai yra pateikė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM;

3) 2018-08-04 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2015 metų gegužės mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 25 laukelyje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ deklaravo 1677 Eur, turėjo deklaruoti 1327 Eur; 35 laukelyje „Atskaitomas PVM“ deklaravo 1677 Eur atskaitomo PVM, turėjo deklaruoti 1327 Eur; 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 2545 Eur; 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 868 Eur mokėtino PVM, turėjo deklaruoti 1218 Eur mokėtino PVM ir dėl to į valstybės biudžetą nesumokėjo 350 Eur (1218 – 868) PVM, tai yra pateikė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM;

4) 2018-08-04 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2015 metų birželio mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 25 laukelyje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ deklaravo 1309 Eur, turėjo deklaruoti 1122 Eur; 35 laukelyje „Atskaitomas PVM“ deklaravo 1309 Eur atskaitomo PVM, turėjo deklaruoti 1122 Eur; 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 1865 Eur; 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 556 Eur mokėtino PVM, turėjo deklaruoti 743 Eur (1865 – 1122) mokėtino PVM ir dėl to į valstybės biudžetą nesumokėjo 187 Eur (743 – 556) PVM, tai yra pateikė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM;

5) 2018-08-04 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2015 metų liepos mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 25 laukelyje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ deklaravo 1407 Eur, turėjo deklaruoti 1209 Eur (1407 –

198); 35 laukelyje „Atskaitomas PVM“ deklaravo 1407 Eur atskaitomo PVM, turėjo deklaruoti 1209 Eur; 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 1936 Eur; 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 529 Eur mokėtino PVM, turėjo deklaruoti 727 Eur mokėtino PVM ir dėl to į valstybės biudžetą nesumokėjo 198 Eur (727 - 529) PVM, tai yra pateikė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM;

6) 2018-08-04 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2015 metų rugpjūčio mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 25 laukelyje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ deklaravo 1056 Eur, turėjo deklaruoti 626 Eur; 35 laukelyje „Atskaitomas PVM“ deklaravo 1056 Eur atskaitomo PVM, turėjo deklaruoti 626 Eur; PVM deklaracijos 14 laukelyje „Suvartojimas privatiems poreikiams“ nieko nedeklaravo, nors turėjo deklaruoti 46 Eur privatiems poreikiams suvartotų prekių vertę, 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 2638 Eur, turėjo deklaruoti 2647 Eur; 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 1582 Eur mokėtino PVM, turėjo deklaruoti 2021 Eur mokėtino PVM ir dėl to į valstybės biudžetą nesumokėjo 439 Eur PVM (2021 – 1582), tai yra pateikė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM;

7) 2018-08-04 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2015 metų rugsėjo mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 25 laukelyje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ deklaravo 1083 Eur, turėjo deklaruoti 742 Eur; 35 laukelyje „Atskaitomas PVM“ deklaravo 1083 Eur atskaitomo PVM, turėjo deklaruoti 742 Eur; PVM deklaracijos 14 laukelyje „Suvartojimas privatiems poreikiams“ nieko nedeklaravo, nors turėjo deklaruoti 8 Eur privatiems poreikiams suvartotų prekių vertę, 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 1717 Eur, turėjo deklaruoti 1719 Eur; 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 634 Eur mokėtino PVM, turėjo deklaruoti 977 Eur mokėtino PVM ir dėl to į valstybės biudžetą nesumokėjo 343 Eur PVM (977 – 634), tai yra pateikė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM;

8) 2018-08-04 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2015 metų spalio mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 25 laukelyje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ deklaravo 2312 Eur, turėjo deklaruoti 2337 Eur; 35 laukelyje „Atskaitomas PVM“ deklaravo 2312 Eur atskaitomo PVM, turėjo deklaruoti 2337 Eur; PVM deklaracijos 14 laukelyje „Suvartojimas privatiems poreikiams“ nieko nedeklaravo, nors turėjo deklaruoti 12 Eur privatiems poreikiams suvartotų prekių vertę; PVM deklaracijos 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ deklaravo 10645 Eur, turėjo deklaruoti 26605 Eur, PVM deklaracijos 13 laukelyje „PVM neapmokestinami sandoriai“ deklaravo 19312 Eur, o turėjo deklaruoti šių sandorių 15960 Eur apmokestinamąją vertę 11 laukelyje ir 3352 pardavimo PVM turėjo deklaruoti 29 laukelyje, t. y. iš viso 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ vietoj 2236 Eur turėjo deklaruoti 5591 Eur; 36 laukelyje turėjo deklaruoti 3330 Eur (5591 – 2337 + 76) mokėtino PVM, tai yra pateikė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM;

9) 2019-08-04 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2015 metų gruodžio mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 14 laukelyje „Suvartojimas privatiems poreikiams“ nieko nedeklaravo, nors turėjo deklaruoti 24 Eur privatiems poreikiams suvartotų prekių vertę, 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 2005 Eur, turėjo deklaruoti 2010 Eur; 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo – 140 Eur grąžintino PVM, turėjo deklaruoti – 135 Eur, t. y. 5 Eur ( - 135 - ( - 140)) mažesnę grąžintiną PVM sumą;

10) 2018-08-04 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2016 metų sausio mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 14 laukelyje „Suvartojimas privatiems poreikiams“ nieko nedeklaravo, nors turėjo deklaruoti 24 Eur privatiems poreikiams suvartotų prekių vertę; 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 993 Eur, turėjo deklaruoti 998; 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo – 649 Eur grąžintino PVM, turėjo deklaruoti – 644 Eur, t. y. 5 Eur (‑ 644- ( - 649) mažesnę grąžintiną PVM sumą;

11) 2018-08-04 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2016 metų vasario mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 14 laukelyje „Suvartojimas privatiems poreikiams“ nieko nedeklaravo, nors turėjo deklaruoti 17 Eur privatiems poreikiams suvartotų prekių vertę; 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 1458 Eur, turėjo deklaruoti 1462 Eur; 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo – 516 Eur grąžintino PVM, turėjo deklaruoti -512 Eur, t. y. 4 Eur (-516-(-512)) mažesnę grąžintiną PVM sumą;

12) 2018-08-04 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2016 metų kovo mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 14 laukelyje „Suvartojimas privatiems poreikiams“ nieko nedeklaravo, nors turėjo deklaruoti 12 Eur privatiems poreikiams suvartotų prekių vertę; 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 1542 Eur, turėjo deklaruoti 1545 Eur; 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo -81 Eur grąžintino PVM, turėjo deklaruoti -78 Eur, t. y. 3 Eur (-81-(-78) mažesnę grąžintiną PVM sumą;

13) 2018-08-04 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2016 metų balandžio mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 14 laukelyje „Suvartojimas privatiems poreikiams“ nieko nedeklaravo, nors turėjo deklaruoti 39 Eur privatiems poreikiams suvartotų prekių vertę; 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 2164 Eur, turėjo deklaruoti 2172 Eur; 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 201 Eur mokėtino PVM, turėjo deklaruoti 209 Eur mokėtino PVM ir dėl to į valstybės biudžetą nesumokėjo 8 Eur (209 – 201) PVM, tai yra pateikė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM;

14) 2018-08-04 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2016 metų gegužės mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM, nes 14 laukelyje „Suvartojimas privatiems poreikiams“ turėjo deklaruoti 51 Eur prekių vertę; PVM deklaracijos 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ deklaravo 11355 Eur, turėjo deklaruoti 13256 Eur, PVM deklaracijos 13 laukelyje „PVM neapmokestinami sandoriai“ nepagrįstai deklaravo 2300 Eur sumą kartu su PVM; PVM deklaracijos 29 laukelyje ,,Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 2385 Eur PVM, turėjo deklaruoti 2795 Eur; 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 2342 Eur mokėtino PVM, turėjo deklaruoti 2752 Eur mokėtino PVM ir dėl to į valstybės biudžetą nesumokėjo 410 Eur PVM (2752 – 2342), tai yra pateikė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM;

15) 2018-08-04 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2016 metų birželio mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 14 laukelyje „Suvartojimas privatiems poreikiams“ nieko nedeklaravo, nors turėjo deklaruoti 13 Eur privatiems poreikiams suvartotų prekių vertę, 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 1396 Eur, turėjo deklaruoti 1399 Eur; 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo – 1817 Eur grąžintino PVM, turėjo deklaruoti – 1814 Eur, t. y. 3 Eur (-1814-(-1817) mažesnę grąžintiną PVM sumą;

16) 2018-08-04 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2016 metų liepos mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 14 laukelyje „Suvartojimas privatiems poreikiams“ nieko nedeklaravo, nors turėjo deklaruoti 7 Eur privatiems poreikiams suvartotų prekių vertę; 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 1907 Eur, turėjo deklaruoti 1909 Eur; 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo -218 Eur grąžintino PVM, turėjo deklaruoti - 216 Eur, t. y. 2 Eur (-216-(-218) mažesnę grąžintiną PVM sumą;

17) 2018-08-04 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2016 metų rugpjūčio mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 14 laukelyje „Suvartojimas privatiems poreikiams“ nieko nedeklaravo, nors turėjo deklaruoti 37 Eur privatiems poreikiams suvartotų prekių vertę; 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 1334 Eur, turėjo deklaruoti 1342 Eur; 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo -211 Eur grąžintino PVM, turėjo deklaruoti – 203 Eur, t. y. 8 Eur (-203-(-211) mažesnę grąžintiną PVM sumą;

18) 2018-08-04 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2016 metų rugsėjo mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 14 laukelyje „Suvartojimas privatiems poreikiams“ nieko nedeklaravo, nors turėjo deklaruoti 43 Eur privatiems poreikiams suvartotų prekių vertę; 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 2744 Eur, turėjo deklaruoti 2753 Eur; 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 531 Eur mokėtino PVM, turėjo deklaruoti 540 Eur mokėtino PVM ir dėl to į valstybės biudžetą nesumokėjo 9 Eur (540 – 531) PVM, tai yra pateikė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM;

19) 2018-08-04 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2016 metų spalio mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 14 laukelyje „Suvartojimas privatiems poreikiams“ nieko nedeklaravo, nors turėjo deklaruoti 8 Eur privatiems poreikiams suvartotų prekių vertę; 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 1702 Eur, turėjo deklaruoti 1704 Eur; 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo -70 Eur grąžintino PVM, turėjo deklaruoti – 68 Eur, t. y. 2 Eur (‑68‑(-70)) mažesnę grąžintiną PVM sumą;

20) 2018-08-04 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2016 metų lapkričio mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 14 laukelyje „Suvartojimas privatiems poreikiams“ nieko nedeklaravo, nors turėjo deklaruoti 9 Eur privatiems poreikiams suvartotų prekių vertę; 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 1878 Eur, turėjo deklaruoti 1880 Eur; 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo -469 Eur grąžintino PVM, turėjo deklaruoti – 467 Eur, t. y. 2 Eur (‑467‑(469)) mažesnę grąžintiną PVM sumą;

21) 2018-08-04 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2016 metų gruodžio mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 14 laukelyje „Suvartojimas privatiems poreikiams“ nieko nedeklaravo, nors turėjo deklaruoti 16 Eur privatiems poreikiams suvartotų prekių vertę; 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 2888 Eur, turėjo deklaruoti 2891; 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 563 Eur mokėtino PVM, turėjo deklaruoti 566 Eur mokėtino PVM ir dėl to į valstybės biudžetą nesumokėjo 3 Eur (566 – 563) PVM, tai yra pateikė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM;

22) 2018-08-04 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2017 metų sausio mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 14 laukelyje „Suvartojimas privatiems poreikiams“ nieko nedeklaravo, nors turėjo deklaruoti 58 Eur privatiems poreikiams suvartotų prekių vertę; 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 1757 Eur, turėjo deklaruoti 1769 Eur; 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 51 Eur mokėtino PVM, turėjo deklaruoti 63 Eur mokėtino PVM ir dėl to į valstybės biudžetą nesumokėjo 12 Eur (63 – 51) PVM, tai yra pateikė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM;

23) 2018-08-04 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2017 metų vasario mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 14 laukelyje „Suvartojimas privatiems poreikiams“ nieko nedeklaravo, nors turėjo deklaruoti 25 Eur privatiems poreikiams suvartotų prekių vertę; 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 1667 Eur, turėjo deklaruoti 1672 Eur; 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 66 Eur mokėtino PVM, turėjo deklaruoti 71 Eur mokėtino PVM ir dėl to į valstybės biudžetą nesumokėjo 5 Eur (71 – 66) PVM, tai yra pateikė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM;

24) 2018-08-08 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2017 metų kovo mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 14 laukelyje „Suvartojimas privatiems poreikiams“ nieko nedeklaravo, nors turėjo deklaruoti 48 Eur privatiems poreikiams suvartotų prekių vertę; 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 2362 Eur, turėjo deklaruoti 2372 Eur; 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 188 Eur mokėtino PVM, turėjo deklaruoti 198 Eur mokėtino PVM ir dėl to į valstybės biudžetą nesumokėjo 10 Eur (198 – 188) PVM, tai yra pateikė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM;

25) 2018-08-04 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2017 metų balandžio mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 14 laukelyje „Suvartojimas privatiems poreikiams“ nieko nedeklaravo, nors turėjo deklaruoti 29 Eur privatiems poreikiams suvartotų prekių vertę; 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 2522 Eur, turėjo deklaruoti 2528 Eur; 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 310 Eur mokėtino PVM, turėjo deklaruoti 316 Eur mokėtino PVM ir dėl to į valstybės biudžetą nesumokėjo 6 Eur (316 – 310 PVM), tai yra pateikė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM;

26) 2018-08-04 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2017 metų gegužės mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 14 laukelyje „Suvartojimas privatiems poreikiams“ nieko nedeklaravo, nors turėjo deklaruoti 34 Eur privatiems poreikiams suvartotų prekių vertę; 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 3201 Eur, turėjo deklaruoti 3208 Eur; 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 1293 Eur mokėtino PVM, turėjo deklaruoti 1300 Eur mokėtino PVM ir dėl to į valstybės biudžetą nesumokėjo 7 Eur (1300 – 1293) PVM, tai yra pateikė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM;

27) 2018-08-04 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2017 metų birželio mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 14 laukelyje „Suvartojimas privatiems poreikiams“ nieko nedeklaravo, nors turėjo deklaruoti 89 Eur privatiems poreikiams suvartotų prekių vertė; 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 1229 Eur, turėjo deklaruoti 1248 Eur; 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo -740 Eur grąžintino PVM, turėjo deklaruoti – 721 Eur t.y. 19 Eur (-721-(-740) mažesnę grąžintiną PVM sumą;

28) 2018-08-04 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2017 metų liepos mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 14 laukelyje „Suvartojimas privatiems poreikiams“ nieko nedeklaravo, nors turėjo deklaruoti 41 Eur privatiems poreikiams suvartotų prekių vertę; 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 1514 Eur, turėjo deklaruoti 1523 Eur; 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 250 Eur mokėtino PVM, turėjo deklaruoti 259 Eur mokėtino PVM ir dėl to į valstybės biudžetą nesumokėjo 9 Eur (259 – 250) PVM, tai yra pateikė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM;

29) 2018-08-08 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2017 metų rugpjūčio mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 14 laukelyje „Suvartojimas privatiems poreikiams“ nieko nedeklaravo, nors turėjo deklaruoti 45 Eur privatiems poreikiams suvartotų prekių vertę; 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 1548 Eur, turėjo deklaruoti 1558 Eur; 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo -527 Eur grąžintino PVM, turėjo deklaruoti – 517 Eur, t. y. 10 Eur (-517-(-527) mažesnę grąžintiną PVM sumą;

30) 2018-08-04 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2017 metų rugsėjo mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 14 laukelyje „Suvartojimas privatiems poreikiams“ nieko nedeklaravo, tačiau turėjo deklaruoti 30 Eur privatiems poreikiams suvartotų prekių vertę; 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 3033 Eur, turėjo deklaruoti 3039 Eur; 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 794 Eur mokėtino PVM, turėjo deklaruoti 800 Eur mokėtino PVM ir dėl to į valstybės biudžetą nesumokėjo 6 Eur (800 – 794) PVM, tai yra pateikė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM;

31) 2018-08-08 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2017 metų spalio mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 14 laukelyje „Suvartojimas privatiems poreikiams“ nieko nedeklaravo, nors turėjo deklaruoti 38 Eur privatiems poreikiams suvartotų prekių vertę; 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 2856 Eur, turėjo deklaruoti 2864 Eur; 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 1136 Eur mokėtino PVM, turėjo deklaruoti 1144 Eur mokėtino PVM ir dėl to į valstybės biudžetą nesumokėjo 8 Eur (1144 – 1136) PVM, tai yra pateikė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM;

32) 2018-08-08 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2017 metų lapkričio mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 14 laukelyje „Suvartojimas privatiems poreikiams“ nieko nedeklaravo, nors turėjo deklaruoti 28 Eur privatiems poreikiams suvartotų prekių vertę; 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 1758 Eur, turėjo deklaruoti 1764 Eur; 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo - 317 Eur grąžintino PVM, turėjo deklaruoti -311 Eur, t. y. 6 Eur (-311-(-317) mažesnę grąžintiną PVM sumą;

33) 2018-08-04 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2017 metų gruodžio mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM, nes PVM deklaracijos 14 laukelyje „Suvartojimas privatiems poreikiams“ nieko nedeklaravo, nors turėjo 6 Eur privatiems poreikiams suvartotų prekių vertę; 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 2839 Eur, turėjo deklaruoti 2840 Eur; 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 738 Eur mokėtino PVM, turėjo deklaruoti 739 Eur mokėtino PVM ir dėl to į valstybės biudžetą nesumokėjo 1 Eur (739 – 738) PVM, tai yra pateikė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM.

Dėl šių UAB „R. I.“ direktoriaus A. K. veiksmų į 2015 m. sausio mėn. – 2017 m. gruodžio mėn. laikotarpio PVM deklaracijas (forma FR0600) buvo įrašyti neteisingi duomenys apie UAB „R. I.“ pajamas ir jų naudojimą, dėl ko UAB „R. I.“ nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 7 664 Eur mokėtino PVM.

Be to, kaltinamasis A. K. pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, nes laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. būdamas UAB „R. I.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi bei atskaitingu asmeniu, ir einamų pareigų pagrindu turėdamas galimybę disponuoti šios bendrovės grynaisiais pinigais ir kitu turtu, 21 677 Eur UAB „R. I.“ priklausančių grynųjų pinigų pasisavino šiomis aplinkybėmis:

1) į UAB „R. I.“ buhalterinę apskaitą įtraukė tikrovės neatitinkančią (suklastotą) 2015-01-27 PVM sąskaitą faktūrą serija SFJ Nr. 0066 dėl neva įvykusio sandorio su UAB „S f“, kurioje nurodyta suma 9930 Eur, ir šios suklastotos PVM sąskaitos faktūros pagrindu UAB „R. I.“ buhalterinėje apskaitoje fiksavo atskaitingo asmens A. K. atsiskaitymą grynaisiais pinigais pagal tikrovės neatitinkantį (suklastotą) neva UAB „S f“ išrašytą kasos pajamų orderio kvitą 2015‑01-27 KPO serija SFP Nr. 1366, suma 9930 Eur, tokiu būdu kaip atskaitingas asmuo iš UAB „R. I.“ kasos gavęs grynuosius pinigus ir šiais suklastotais dokumentais pagrindęs išlaidas pasisavino 9930 Eur UAB „R. I.“ priklausančių grynųjų pinigų;

2) į UAB „R. I.“ buhalterinę apskaitą įtraukė tikrovės neatitinkančią (suklastotą) 2015-04-20 PVM sąskaitą faktūrą serija SFJ Nr. 0229 dėl neva įvykusio sandorio su UAB „S f“, kurioje nurodyta suma 1360 Eur, ir šios suklastotos PVM sąskaitos faktūros pagrindu UAB „R. I.“ buhalterinėje apskaitoje fiksavo atskaitingo asmens A. K. atsiskaitymą grynaisiais pinigais pagal tikrovės neatitinkantį (suklastotą) neva UAB „S F“ išrašytą kasos pajamų orderio kvitą 2015‑04-20 KPO serija SFP Nr. 1379, suma 1360 Eur, tokiu būdu kaip atskaitingas asmuo iš UAB „R. I.“ kasos gavęs grynuosius pinigus ir šiais suklastotais dokumentais pagrindęs išlaidas pasisavino 1360 Eur UAB „R. I.“ priklausančių grynųjų pinigų;

3) į UAB „R. I.“ buhalterinę apskaitą įtraukė tikrovės neatitinkančią (suklastotą) 2015-05-20 PVM sąskaitą faktūrą serija SFJ Nr. 0285 dėl neva įvykusio sandorio su UAB „S f“, kurioje nurodyta suma 2240 Eur, nors realiai UAB „R. I.“ iš UAB „S f“ pirko prekių už 224 Eur, ir minėtos suklastotos PVM sąskaitos faktūros pagrindu UAB „R. I.“ buhalterinėje apskaitoje fiksavo atskaitingo asmens A. K. atsiskaitymą grynaisiais pinigais pagal tikrovės neatitinkantį (suklastotą) neva UAB „S f“ išrašytą kasos pajamų orderio kvitą 2015‑05-20 KPO serija SFP Nr. 1414, suma 2240 Eur, ir tokiu būdu kaip atskaitingas asmuo iš UAB „R. I.“ kasos gavęs grynuosius pinigus ir šiais suklastotais dokumentais pagrindęs išlaidas pasisavino 2016 Eur UAB „R. I.“ priklausančių grynųjų pinigų;

4) į UAB „R. I.“ buhalterinę apskaitą įtraukė tikrovės neatitinkančią (suklastotą) 2015-06-19 PVM sąskaitą faktūrą serija SFJ Nr. 0379 dėl neva įvykusio sandorio su UAB „S f“, kurioje nurodyta suma 1080 Eur, ir šios suklastotos PVM sąskaitos faktūros pagrindu UAB „R. I.“ buhalterinėje apskaitoje fiksavo atskaitingo asmens A. K. atsiskaitymą grynaisiais pinigais pagal tikrovės neatitinkantį (suklastotą) neva UAB “S f” išrašytą kasos pajamų orderio kvitą 2015‑06-19 KPO serija SFP Nr. 1421, suma 1080 Eur, ir tokiu būdu kaip atskaitingas asmuo iš UAB „R. I.“ kasos gavęs grynuosius pinigus ir šiais suklastotais dokumentais pagrindęs išlaidas pasisavino 1080 Eur UAB „R. I.“ priklausančių grynųjų pinigų;

5) į UAB „R. I.“ buhalterinę apskaitą įtraukė tikrovės neatitinkančią (suklastotą) 2015-07-01 PVM sąskaitą faktūrą serija SFJ Nr. 0393 dėl neva įvykusio sandorio su UAB “S f”, kurioje nurodyta suma 1270 Eur, nors realiai UAB „R. I.“ iš UAB “S f” pirko prekių už 130 Eur, ir minėtos suklastotos PVM sąskaitos faktūros pagrindu UAB „R. I.“ buhalterinėje apskaitoje fiksavo atskaitingo asmens A. K. atsiskaitymą grynaisiais pinigais pagal tikrovės neatitinkantį (suklastotą) neva UAB “S f” išrašytą kasos pajamų orderio kvitą 2015‑07-01 KPO serija SFP Nr. 1437, suma 1270 Eur, ir tokiu būdu kaip atskaitingas asmuo iš UAB „R. I.“ kasos gavęs grynuosius pinigus ir šiais suklastotais dokumentais pagrindęs išlaidas pasisavino 1140 Eur UAB „R. I.“ priklausančių grynųjų pinigų;

6) į UAB „R. I.“ buhalterinę apskaitą įtraukė tikrovės neatitinkančią (suklastotą) 2015-08-03 PVM sąskaitą faktūrą serija SFJ Nr. 0428 dėl neva įvykusio sandorio su UAB “S f”, kurioje nurodyta suma 1270 Eur, ir šios suklastotos PVM sąskaitos faktūros pagrindu UAB „R. I.“ buhalterinėje apskaitoje fiksavo atskaitingo asmens A. K. atsiskaitymą grynaisiais pinigais pagal tikrovės neatitinkantį (suklastotą) neva UAB “S f” išrašytą kasos pajamų orderio kvitą 2015‑08-03 KPO serija SFP Nr. 1448, suma 1270 Eur, ir tokiu būdu kaip atskaitingas asmuo iš UAB „R. I.“ kasos gavęs grynuosius pinigus ir šiais suklastotais dokumentais pagrindęs išlaidas pasisavino 1270 Eur UAB „R. I.“ priklausančių grynųjų pinigų;

7) į UAB „R. I.“ buhalterinę apskaitą įtraukė tikrovės neatitinkančią (suklastotą) 2015-09-04 PVM sąskaitą faktūrą serija SFJ Nr. 0485 dėl neva įvykusio sandorio su UAB “S f”, kurioje nurodyta suma 1270 Eur, nors realiai UAB „R. I.“ iš UAB “S f” pirko prekių už 121,08 Eur, ir minėtos suklastotos PVM sąskaitos faktūros pagrindu UAB „R. I.“ buhalterinėje apskaitoje fiksavo atskaitingo asmens A. K. atsiskaitymą grynaisiais pinigais pagal tikrovės neatitinkantį (suklastotą) neva UAB “S f” išrašytą kasos pajamų orderio kvitą 2015‑09-04 KPO serija SFP Nr. 1459, suma 1270 Eur, ir tokiu būdu kaip atskaitingas asmuo iš UAB „R. I.“ kasos gavęs grynuosius pinigus ir šiais suklastotais dokumentais pagrindęs išlaidas pasisavino 1148,92 Eur UAB „R. I.“ priklausančių grynųjų pinigų;

8) į UAB „R. I.“ buhalterinę apskaitą įtraukė tikrovės neatitinkančią (suklastotą) 2015-08-03 PVM sąskaitą faktūrą serija EDU Nr. 0000299 dėl neva įvykusio sandorio su individualią veiklą vykdančiu E. D., kurioje nurodyta suma 1210 Eur, ir šios suklastotos PVM sąskaitos faktūros pagrindu UAB „R. I.“ buhalterinėje apskaitoje fiksavo atskaitingo asmens A. K. atsiskaitymą grynaisiais pinigais pagal tikrovės neatitinkantį (suklastotą) neva E. D. išrašytą kasos pajamų orderio kvitą 2015‑08-03 serija EDU Nr. 109, suma 1210 Eur, ir tokiu būdu kaip atskaitingas asmuo iš UAB „R. I.“ kasos gavęs grynuosius pinigus ir šiais suklastotais dokumentais pagrindęs išlaidas pasisavino 1210 Eur UAB „R. I.“ priklausančių grynųjų pinigų;

9) į UAB „R. I.“ buhalterinę apskaitą įtraukė tikrovės neatitinkančią (suklastotą) 2015-04-30 PVM sąskaitą faktūrą serija STO Nr. 00021 dėl neva įvykusio sandorio su UAB „SS“, kurioje nurodyta suma 1500 Eur, nors realiai UAB „R. I.“ iš UAB „SS“ pirko prekių už 500 Eur, ir minėtos suklastotos PVM sąskaitos faktūros pagrindu UAB „R. I.“ buhalterinėje apskaitoje fiksavo atskaitingo asmens A. K. atsiskaitymą grynaisiais pinigais, ir tokiu būdu kaip atskaitingas asmuo iš UAB „R. I.“ kasos gavęs grynuosius pinigus ir suklastotu dokumentu pagrindęs išlaidas pasisavino 1000 Eur UAB „R. I.“ priklausančių grynųjų pinigų;

10) į UAB „R. I.“ buhalterinę apskaitą įtraukė tikrovės neatitinkančią (suklastotą) 2015-04-09 PVM sąskaitą faktūrą serija BCA Nr. 007435 dėl neva įvykusio sandorio su UAB „Bc“, kurioje nurodyta suma 820 Eur, nors realiai UAB „R. I.“ iš UAB „B c“ pirko prekių už 117,94 Eur, ir minėtos suklastotos PVM sąskaitos faktūros pagrindu UAB „R. I.“ buhalterinėje apskaitoje fiksavo atskaitingo asmens A. K. atsiskaitymą grynaisiais pinigais, ir tokiu būdu kaip atskaitingas asmuo iš UAB „R. I.“ kasos gavęs grynuosius pinigus ir suklastotu dokumentu pagrindęs išlaidas pasisavino 702,06 Eur UAB „R. I.“ priklausančių grynųjų pinigų;

11) į UAB „R. I.“ buhalterinę apskaitą įtraukė tikrovės neatitinkančią (suklastotą) 2015-09-10 PVM sąskaitą faktūrą serija BCA Nr. 007829 dėl neva įvykusio sandorio su UAB „B c“, kurioje nurodyta suma 820 Eur, ir šios suklastotos PVM sąskaitos faktūros pagrindu UAB „R. I.“ buhalterinėje apskaitoje fiksavo atskaitingo asmens A. K. atsiskaitymą grynaisiais pinigais pagal tikrovės neatitinkantį (suklastotą) neva UAB „B c“ išrašytą kasos pajamų orderio kvitą 2015‑09-10 serija BCA Nr. 5429, suma 820 Eur, ir tokiu būdu kaip atskaitingas asmuo iš UAB „R. I.“ kasos gavęs grynuosius pinigus ir šiais suklastotais dokumentais pagrindęs išlaidas pasisavino 820 Eur UAB „R. I.“ priklausančių grynųjų pinigų.

Šiais veiksmais A. K. pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės (virš 250 MGL) UAB „R. I.“ priklausantį turtą – 21677 Eur sumą grynųjų pinigų.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino tik dėl dviejų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, tai yra apgaulingai tvarkęs įmonės buhalterinę apskaitą ir pateikęs valstybės įgaliotai institucijai neteisingus duomenis apie pajamas ir jų naudojimą, tačiau neigė pasisavinęs jo žinioje buvusį įmonės turtą. Jis teismui parodė, kad visas aplinkybes nurodė apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir tų parodymų laikosi. Anot kaltinamojo, jis buvo įmonės UAB „R. I.“ direktorius ir akcininkas, vadovu dirbo nuo 2009 metų iki 2018 metų. Įmonė buvo registruota (duomenys neskelbtini). Įmonės UAB „R. I.“ buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „J“, su kuria buvo pasirašyta paslaugų teikimo sutartis. Jo, kaip vadovo, pareiga buvo pristatyti buhalterinės apskaitos dokumentus. Sąskaitas įmonėms teikdavo jis pats. Jis įmonėje atliko kasininko funkcijas. Kadangi UAB „R. I.“ veikla buvo sportinio pokerio klubas, kartu su baru, maitinimu, tai UAB “S f” buvo viena iš tiekėjų, pas kurią užsakinėjo sportinius prizus, medalius, taures, inventorių, atsiskaitydavo grynais pinigais, būdavo išrašomas kasos pajamų orderis, sąskaita faktūra. Kuomet UAB “S f” išrašydavo UAB „R. I.“ kasos pajamų orderius ir sąskaitas faktūras, po to skaičius jis pats pakeisdavo. Kaltinamajame akte visos išvardintos įmonės, kurių sąskaitas jis pats pakoregavo, buvo jų tiekėjai. Tie pinigai realiai buvo įmonėms išmokėti, bet mažesnėmis sumomis. Būdavo surašomos sąskaitos faktūros didesnei sumai ir pateikiamos buhalterinę apskaitą tvarkiusiai įmonei. Jis atsiradusio pinigų skirtumo sau nepasiėmė. Su VšĮ „N k c“ atsiskaitymai vyko pavedimais, iškilo nesusipratimas dėl to, kad dalis sąskaitų faktūrų buvo su PVM, dalis – be PVM. Išrašant sąskaitas tuo metu įvyko žmogiška klaida, dėl ko galutinės sumos realiai nepasikeitė, atsikaitymai nepasikeitė, tiesiog pasikeitė PVM dydis. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas kryžminis patikrinimas su visomis kaltinime nurodytomis įmonėmis ir jų įmone. Patikrinimo metu buvo nustatyta, jog tų įmonių visos išrašytos sąskaitos buvo teisingos, o jo įmonės – neatitinkančios tikrovės, dėl to ir susidarė skirtumas. Sąskaitas faktūras klastojo, norėdamas tuo metu pagerinti įmonės finansinę situaciją, dėl to padidino sumas, taip norėjo išvengti, susimažinti mokėtiną PVM prievolę valstybei. Tuo metu jam toks sprendimas atrodė geriausias. Tie pinigai jam nebuvo realiai išmokėti, jis neturėjo tikslo jų pasisavinti. Pinigai buvo fiksuojami tik popieriuje, pateikiant apskaitai, kad susidarytų PVM skirtumas, kurį tam kartui nereikėtų sumokėti. Bet realiai tų pinigų grynaisiais niekas jam neišmokėjo. Jis įmonei yra paskolinęs virš 200 000 eurų. Paskolą įmonei suteikė dėl įmonės sunkios finansinės padėties, kad užtektų apyvartinių lėšų ir kad ji išsilaikytų. Be to, įnešdamas šiuos pinigus jis įsivaizdavo, kad tokiu būdu padengs atsiradusį skirtumą. Skirtumas atsirado dėl pateikimo VMI neteisingų duomenų apie pajamas, dėl šių jo veiksmų susidarė skirtumas dėl nesumokėtos PVM sumos, kurią jis visiškai pripažįsta ir sutinka sumokėti. Dalyje dėl kaltinimo pasisavinus didelės vertės svetimą turtą, tvirtina, kad šitie pinigai jam niekada realiai nebuvo išmokėti, jie buvo tik dokumentuose, siekiant išvengti PVM, sumokėti mažiau mokesčių valstybei. Tų pinigų realiai nebuvo, nes įmonėje trūko apyvartinių lėšų. Savo elgesį vertina kaip neapgalvotą ir nuoširdžiai gailisi (10 t., b. l. 188-191).

Liudytoja J. Č. parodė, kad jos įmonė UAB „J“, pagal sutartį teikė įmonei „R. I.“, kurios vadovas buvo A. K., buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas. Jos pagal sutartį darbas buvo pirminis apskaitos dokumentų suvedimas. Už kasą įmonėje buvo atsakingas A. K., kuris sunešdavo jai į ofisą visas sąskaitas ir kitus buhalterinius dokumentus. Pagal juos ji teikė VMI deklaracijas, jos darbuotoja užpildydavo gyventojų pajamų deklaraciją. Įmonė iš pradžių teikė autoserviso paslaugas, vėliau užsiėmė šaldytuvų prekyba, dėvėtų drabužių prekyba ir po to įsteigė pokerio klubą. Ji jokių sąskaitų neišrašinėdavo, A. K. atveždavo sąskaitas faktūras, o ji su darbuotoja viską suvesdavo į programą, kuri suformuoja deklaracijas ir jas išsiųsdavo. A. K. buvo įnešęs į įmonės sąskaitą apyvartinėms lėšoms pinigų, tačiau sumos neprisimena. Visas aplinkybes nurodė apklausta ikiteisminio tyrimo metu (10 t., b. l. 144-146). Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. Č. parodė, kad dirba direktore UAB „J“, kuri teikia buhalterinės apskaitos paslaugas. Jos darbo vieta yra (duomenys neskelbtini). Prisimena, kad UAB „R. I.“ buhalterinę apskaitą tvarkyti pradėjo seniai, gal net nuo 2011 metų, bet kad tiksliai pasakytų, tai turėtų sutarties ieškoti ir žiūrėti, jei dar tokia yra išlikusi, ir tą apskaitą tvarkė iki maždaug 2019 metų, vėlgi kad tikslią datą pasakytų, tai reikėtų dokumentus peržiūrėti. Kaip šį klientą rado, tai negali pasakyti, nes neprisimena, paprastai nauji klientai atsiranda tuomet, kai jiems rekomenduoja jau esami klientai. Iš tiesų tai ji daugiau buvo atsakinga už darbo užmokesčio skaičiavimus, deklaracijų teikimus ir balansus, o visus kitus buhalterinės apskaitos dokumentus tvarkydavo ir vesdavo jų duomenis į jų naudojamą buhalterinės apskaitos sistemą „Forma“ kitos UAB „J“ darbuotojos, apskaitininkės. Dėl UAB „R. I.“ buhalterinės apskaitos tvarkymo visuomet bendraudavo tik su direktoriumi A. K.. Bendraudavo telefonu, el. paštu ir gyvai, kai jis atvažiuodavo pas ją į ofisą ir perduodavo UAB „R. I.“ buhalterinės apskaitos dokumentus. Žino, kad pagal buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartį klientas bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus turi atvežti kartą per mėnesį iki kito mėnesio 10 dienos, bet čia tik sutartyje tokia nuostata, nes ne visi sugeba jos laikytis. UAB „R. I.“ dokumentus jai perduodavo tik A. K.. Prisimena, kad iš pradžių A. K. jai tvarkingai veždavo dokumentus, tačiau vėliau pradėjo tuos dokumentus vežti nereguliariai. A. K. jai atveždavo ir perduodavo tvarkyti šiuos UAB „R. I.“ dokumentus: gautos ir išrašytos PVM sąskaitos faktūros, banko išrašai, darbuotojų tabeliai, kasos pajamų ir išlaidų orderiai. Žino, kad veiklos pradžioje UAB „R. I.“ teikė automobilių remonto paslaugas, vėliau prekiavo dėvėtais drabužiais, vėliau dyzeliniais ir elektriniais šildytuvais ir galiausiai teikė sportinio pokerio turnyrų organizavimo paslaugas, atsidarė pokerio klubą, dar prisimena, kad buvo kažkada ir mokymo paslaugos teiktos. Taip pat prisimena, kad UAB „R. I.“ kasininkas buvo direktorius A. K., kur kasa buvo laikoma tai nežino. Jeigu kalbant apie tą sportinio pokerio laikotarpį, tai prisimena, kad tuo metu buvo ir daugiau atskaitingų asmenų, nes ir barmenai už paslaugas ir prekes turėdavo atsiskaityti, tai tų avansinių apyskaitų lyg tai daugiau pildė, ne tik direktoriaus. Avansines apyskaitas jos darbuotojos pildydavo pagal direktoriaus A. K. pateiktus pirminius UAB „R. I.“ apskaitos dokumentus. Jie UAB „R. I.“ sąskaitų neišrašinėdavo, turbūt tai darė pats A. K., kadangi jis, kai pateikdavo jai visus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, tai UAB „R. I.“ išrašytos sąskaitos jau būdavo įdėtos tarp jų, taip pat ir kasos pajamų orderių jie jam nerašydavo, jie tik kasos išlaidų orderius pildydavo ir vesdavo ir tada jau direktoriui perduodavo. UAB „R. I.“ PVM deklaracijos, forma FR0600, ir pelno deklaracijos, forma (duomenys neskelbtini) būdavo suformuojamos automatiškai jų naudojamoje buhalterinėje programoje „Forma“ pagal į ją suvestus pirminių apskaitos dokumentų duomenis, gautus iš A. K., kuriuos suvesdavo UAB „J“ darbuotojos, apskaitininkės. Vėliau ji prisijungusi prie Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninės deklaravimo sistemos tiesiog prikabindavo suformuotas deklaracijas ir jas pateikdavo. UAB „R. I.“ finansinės ataskaitos ir pelno (nuostolių) ataskaitos taip pat būdavo suformuojamos automatiškai jų naudojamoje buhalterinėje programoje „Forma“ pagal į ją suvestus duomenis, vėliau tas ataskaitas ji perduodavo Registrų centrui, prisijungusi prie sistemos per internetinį tinklalapį, tačiau nuo šių dokumentų jokių mokestinių prievolių nekyla. Prisimena, kad 2019 metų laikotarpiu, tikslaus laikotarpio pasakyti negali, Valstybinė mokesčių inspekcija atliko UAB „R. I.“ patikrinimą, kurio metu tikrino bendrovės apskaitą ir mokestines prievoles už gana ilgą laikotarpį, gal už 3 metus. Kai prasidėjo patikrinimas, tai jie suruošė pateikimui Valstybinės mokesčių inspekcijos prašomus UAB „R. I.“ dokumentus, turėjo tik einamuosius, nes visus kitus jau senesnius buvo atidavę pačiam A. K. saugojimui. Tuomet atvažiavo A. K., pasiėmė jų suruoštus buhalterinės apskaitos dokumentus ir kaip suprato juos nuvežė į Valstybinę mokesčių inspekciją patikrinimo atlikimui. Jai pačiai dar kelis kartus teko bendrauti su Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistu, prisimena, kad dar sutarė, kad ji pabaigusi patikrinimą jai el. paštu atsiųs susistemintą lentelę dėl deklaracijų tikslinimo, kadangi buvo nustatyti tam tikri pažeidimai ir perskaičiuoti mokesčiai, tą ji ir padarė. Dar prisimena, kad po kiek laiko jai A. K. susipažinimui atvežė ir patį Valstybinės mokesčių inspekcijos atlikto patikrinimo aktą, tačiau ji jo detaliai tikrai neskaitė, kadangi jai jau ta specialistė buvo perdavusi visą susistemintą informaciją, tad jos jai pilnai pakako. Deja šios lentelės nėra išsaugojusi ir jau neras pas save el. pašte, tačiau prisimena, kad tą lentelę ji atsispausdino, tai iš viso buvo gal 2 ar 3 lapai, ir kartu su visais kitais buhalterinės apskaitos dokumentais atidavė A. K.. Tuomet kai Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistė jai perdavė šią informaciją ir ji sužinojo, kurias deklaracijas turi patikslinti, prisimena, kad tai buvo PVM deklaracijos, forma FR600, ir GPM deklaracijos, forma FR572, ji visas tas deklaracijas ir patikslino pagal VMI specialistės jai pateiktus nurodymus, tai yra tą lentelę. Dar prisimena, kad turėjo ir SODROS pranešimus patikslinti, bet to padaryti negalėjo, nes SODROS sistema neleidžia tikslinti pranešimų ir ataskaitų tol, kol nesumokami privalomi mokėti mokesčiai, o direktorius jų nemokėjo, todėl ir SODROS deklaracijos liko nepatikslintos. Po šių deklaracijų patikslinimo atsirado papildomai mokėtinų mokesčių, tuomet apie tai kalbėjo su direktoriumi A. K., nors jis ir taip šią informaciją žinojo, kadangi visa tai buvo parašyta tame Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo akte, bet prisimena, kad tada jis jai buvo pasakęs, kad spręs ką dėl to daryti. Tačiau prisimena, kad po kiek laiko pas ją atvyko A. K., pasakė, kad jis nusprendė nesutikti su Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo aktu ir jam priskaičiuotais papildomais mokesčiais, skųs minėtą sprendimą ir nurodė jai dar kartą patikslinti GPM deklaracijas, jose atstatant pirminius duomenis, buvusius iki Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo, ji tą ir padarė, kadangi vykdė jo tiesioginius nurodymus, jie buvo saistomi sutartinių santykių, todėl negalėjo su tuo nesutikti. Ji nepadarė jokio pažeidimo, kadangi tas priimtas sprendimas nebuvo galutinis ir neįsiteisėjęs, nes jį buvo galima apskųsti. Ar jis tą sprendimą galiausiai apskundė, ar ne, tai ji nežino, kadangi netrukus po deklaracijų atitikslinimo fakto ji nustojo jam tvarkyti buhalterinę apskaitą, tai buvo kažkada tais pačiais 2019 metais, jie nutraukė sutartį, kadangi UAB „R. I.“ nutraukė ekonominę veiklą. Nuo to laiko nieko nėra girdėjusi ir domėjusis apie UAB „R. I.“ veiklą. Apie UAB „R. I.“ pokerio turnyrų metu dalintus prizus laimėtojams ir jų apskaitą nieko negali papasakoti, nes nežino, jai buhalterinėje apskaitoje iš esmės ir nebuvo jokio skirtumo ar tam tikri įsigijimai yra panaudojami kaip prizams ar dar kaip, nes tas išlaidas įtraukdavo į bendrovės sąnaudas ir tiek, niekas nuo to mokesčių prasme nesikeitė. Apie UAB „R. I.“ sandorius su UAB “S f”, UAB „SS“, UAB „B c“, VšĮ „N k c“ ir fiziniu asmeniu E. D. nieko konkrečiai negali papasakoti, nes atskirų sandorių neprisimena ir negalėtų nieko pakomentuoti, jeigu jiems buvo pateikti buhalteriniai dokumentai su šiais subjektais, tai jie ir bus suvesti, užpajamuoti ir deklaruoti. Nori pabrėžti, jog visus UAB „R. I.“ buhalterinės apskaitos dokumentus ji yra atidavusi pačiam A. K., šį atidavimą yra patvirtinę surašytu ir pasirašytu dokumentų perdavimo aktu, kuriame yra išvardinti visi jam perduoti dokumentai. Šį aktą įprastai sudaro dviem egzemplioriais, vienas lieka jai, kitas atiduodamas klientui, tad mano, kad savo egzempliorių turėtų būti išsaugojusi ir jį turėti, tiesiog reikėtų paieškoti (1 t., b. l. 142 - 144). Perskaičius teisme šiuos parodymus liudytoja J. Č. juos patvirtino (10 t., b. l. 144-146).

Liudytojas E. D. parodė, kad jis internete prekiauja pokerio žaidimo prekėmis. A. K. atstovavo UAB „R. I.“ ir prieš keturis ar penkis metus iš jo pirko pokerio prizus ir kitas pokerio prekes. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu geriau viską prisiminė ir nurodė teisingas aplinkybes, o po apklausos nusiuntė tyrėjai sąskaitas (10 t., b. l. 110 – 111). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. D. parodė, kad 2015 m. A. K. kreipėsi į jį dėl įvairių pokerio prekių pirkimo. 2015 metais tarp jo ir UAB „R. I.“, kuriai atstovavo A. K., įvyko trys sandoriai, t. y. prekių pirkimas pagal 2015-03-06 PVM sąskaitą faktūrą EDU Nr. 0000210, suma 292,12 Eur, prekių pirkimas pagal 2015-04-09 PVM sąskaitą faktūrą EDU Nr. 0000213, suma 77,61 Eur ir prekių pirkimas pagal 2015-07-13 PVM sąskaitą faktūrą EDU Nr. 0000227, suma 80,11 Eur. Šių PVM sąskaitų faktūrų kopijas atsakydamas į gautą reikalavimą atsiuntė 2021 m. gegužės 5 d. tyrėjui el. paštu. Kaip buvo apmokėtos šios PVM sąskaitos faktūros (grynaisiais ar pavedimu) negali pasakyti, tikrai neprisimena. Patvirtino, kad gavęs reikalavimą dėl dokumentų, pagrindžiančių sandorius su UAB „R. I.“ kopijų pateikimo, peržiūrėjo visus savo individualios veiklos dokumentus ir daugiau jokių sandorių su šia bendrove nerado. Dėl PVM sąskaitos faktūros EDU Nr. 0000299 nurodė, kad šis sąskaitos faktūros numeris buvo panaudotas 2019 metais. Dėl jam apklausos metu parodyto kasos pajamų orderio kvito EDU Nr. 109, kuriame nurodyta, kad UAB „R. I.“ direktorius A. K. jam sumokėjo 1210 Eur, parodė, kad forma panaši į jo naudojamą, tačiau dėl serijos ir Nr. nieko negalėjo pasakyti. Be to, jam keistai atrodo, kad ant šio kasos pajamų orderio kvito nėra jo parašo, nes gavęs pinigus iš kliento jis visuomet pasirašo ant kasos pajamų orderio kvitų (1 t., b. l. 152 - 153). Teisiamojo posėdžio metu perskaičius šiuos liudytojo E. D. parodymus, jis patvirtino, jog jie yra teisingi ir papildomai paaiškino, jog grįžęs namo po apklausos jis patikrino formą, ji buvo išrašyta kitai įmonei ir tą informaciją nusiuntė tyrėjai. Kvitas EDU Nr.109 buvo išrašytas kitai įmonei, o kokiai šiuo metu pasakyti negali, nes neprisimena, bet tyrėjai šiuos duomenis nusiuntė (10 t., b. l. 110-111).

Liudytoja I. K. parodė, kad yra įmonės UAB “S f” direktorė ir prisimena, jog A. K. iš jų įmonės pirko prekes, tai yra prizus: medalius ir taures. Kiek iš viso pirko prekių ir kiek už jas sumokėjo ji šiuo metu neprisimena. Pirkimo dokumentus ji siuntė Valstybinei mokesčių inspekcijai ir buvo apklausta (10 t., b. l. 110). Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. K. parodė, kad jų įmonė su UAB „R. I.“ prekiauja maždaug nuo 2014 metų, tai yra labai smulkus jų klientas. Per metus jiems parduoda prekių tik už kelis šimtus eurų. Jie iš jų įmonės perka apdovanojimus: taures ir medalius. Jokių sutarčių tarp jų įmonės ir UAB „R. I.“ nėra pasirašyta. UAB „R. I.“ direktorius A. K. prekes užsisako el. paštu ar paskambinęs telefonu. Atvykęs jų pasiimti į ofisą, (duomenys neskelbtini), jis apmoka už jas grynais pinigais pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Gavus grynus pinigus jų įmonė išrašo kasos pajamų orderį. 2015-01-01 – 2018-05-31 laikotarpiu tarp jų įmonės ir UAB „R. I.“ buvo tik šie prekybos sandoriai, pagal šias sąskaitas faktūras: 2015-02-27, SFJ serija, Nr. 0096; 2015-05-20, SFJ serija, Nr. 0285; 2015-07-01, SFJ serija, Nr. 0393; 2015-09-04, SFJ serija, Nr. 000485; 2015-10-30, SFJ serija, Nr. 000650; 2015-12-30, SFJ serija, Nr. 000935; 2016-11-30, SFJ serija, Nr. 001776; 2017-04-14, SFJ serija, Nr. 002239; 2017-05-18, SFJ serija, Nr. 002338; 2017-08-21, SFJ serija, Nr. 002528; 2018-04-12, SFJ serija, Nr. 003393. Atsiskaityta buvo pagal kasos pajamų orderius: 2015-02-27, SFP serija, Nr. 1375; 2015-05-20, SFP serija, Nr. 1414; 2015-07-01, SFP serija, Nr. 1437; 2015-09-04, SFP serija, Nr. 1459; 2015-10-30, SFP serija, Nr. 1497; 2015-12-30, SFP serija, Nr. 1558; 2016-11-30, SFP serija, Nr. 1892; 2017-04-14, SFP serija, Nr. 2078; 2017-05-18, SFP serija, Nr. 2091; 2017-08-21, SFP serija, Nr. 2120; 2018-04-13, SFP serija, Nr. 2196. Daugiau jokių prekybos operacijų nurodytu laikotarpiu jų įmonės su UAB „R. I.“ neturėjo. Nieko daugiau ir tiksliau šiuo metu paaiškinti negali (1 t., b. l. 133 - 134). Teisiamojo posėdžio metu perskaičius šiuos liudytojos I. K. parodymus, ji patvirtino, jog jie yra teisingi ir papildomų paaiškinimų teismui neturėjo (10 t., b. l. 110).

Liudytoja S. S. parodė, kad nuo 2019 metų yra UAB „SS“ vadovė. UAB „SS“ su UAB „R. I.“ buvo sudariusi du pardavimo sandorius. Apie tai ji yra davusi parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Tiksliai apie juos papasakoti negali, nes 2018 ar 2019 metais jų biure, esančiame (duomenys neskelbtini), įvyko gaisras, kurio metu įmonė prarado daug dokumentų. 2015 metais ji UAB „SS nedirbo. Jos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu apie du sandorius tarp UAB „SS“ su UAB „R. I.“ ir išrašytas dvi sąskaitas yra teisingi. Kokiu būdu buvo apmokėta pagal minėtas sąskaitas, tiksliai pasakyti negali, nes bankinių pavedimų nebuvo, nebent galėjo būti sumokėta grynais pinigais į kasą, kasos pajamų orderių nerado, kadangi dokumentai galėjo sudegti gaisro metu. Tarp įmonių UAB „SS“ ir UAB „R. I.“ įsiskolinimų nebuvo. UAB „SS“ ankstesnė veikla buvo greito maisto, „suši“ pardavimas (11 t., b. l. 5-6).

Liudytojas D. S. parodė, jog jis dirba įmonėje „B c“ ir šiuo metu yra įmonės naujasis vadovas. Įmonę „R. I.“ žino dėl darytų pavedimų, tačiau kas buvo pirkta iš įmonės „B c“ šiuo metu neprisimena. Jis iš įmonės duomenų bazės ištraukė sąskaitas ir jas pateikė tyrėjui, kadangi sąskaitose faktūrose nesutapo sumos. Apie šias aplinkybes jis davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir prašė jais vadovautis (10 t., b. l. 140-141). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. S. parodė, kad nuo 2018 metų, kiek prisimena birželio mėnesį, jis tapo UAB „B c“ direktoriumi. Bendrovė UAB „R. I.“ jam nebuvo girdėta, tačiau gavęs FNTT pareigūnų reikalavimą dėl konkrečių dokumentų - PVM sąskaitų faktūrų pateikimo jis atsidarė buhalterinę UAB „B c“ programą, jos pavadinimo dabar neprisimena, ir joje rado, jog UAB „B c“ 2015 metų laikotarpiu su UAB „R. I.“ buvo turėjusi vieną sandorį, o kita prašoma pateikti PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta kitam subjektui, tai D. D. I.Į., todėl informaciją apie šiuos sandorius ir tas išrašytas PVM sąskaitas faktūras iš tos programos jis pateikė FNTT pareigūnams. Gali patvirtinti, jog UAB „B c“ su UAB „R. I.“ yra tikrai turėjusi vieną sandorį pagal UAB „B c“ išrašytą 2015 m. balandžio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą BCA Nr. 007435 už 117,94 Eur (97,48 Eur + 20,46 Eur PVM), ši sąskaita turėtų būti apmokėta, tačiau dabar negali patikslinti kokiu būdu, ar grynaisiais, ar pavedimu, kaip ir sakė, 2015 metais jis dar nedirbo, todėl turi atsiversti kasos dokumentus ir banko sąskaitą ir surasti šį apmokėjimą. Papildė, jog buvęs UAB „B c“ direktorius jam yra pasisakęs, jog pajamas grynaisiais pinigais apskaitydavo išrašydamas pinigų priėmimo kvitus, tačiau tuo metu kasos bendrovėje nebuvo ir jis už tai buvo nubaustas, bet kiek prisimena, tai gavęs baudą ir toliau tą patį darė, tad dabar pasakyti, ar 2015 metų balandžio mėnesį ta kasa jau buvo užvesta, jis negali. Nuo tada, kai jis tapo direktoriumi, bendrovės kasos dokumentai pildomi pagal įstatymų reikalavimus (t. 1, b. l. 149 -150). Perskaičius teisme šiuos parodymus liudytojas D. S. juos patvirtino ir prašė jais vadovautis (10 t., b. l. 141).

Liudytoja A. U. parodė, kad nuo 2014 m. rugpjūčio 3 d. ji dirba VšĮ „N k c“ rinkodaros vadybininke. Įmonė „R. I.“ 2016-2017 metais teikė paslaugą – organizavo jiems vidinius mokymus, susijusius su siekiu didinti darbuotojų motyvaciją. Kiek buvo organizuota mokymų ji šiuo metu neprisimena, ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta ir nurodė visas aplinkybes (10 t., b. l. 143 -144). Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. U. parodė, kad VšĮ „N k c“ ji dirba nuo 2014 metų rugpjūčio mėnesio iki šios dienos, tačiau nuo 2017 metų yra vaiko auginimo atostogose. Nuo pat pradžių iki dabar jos pareigos buvo ir yra rinkodaros vadybininkė, tai į jos pareigas įeina viskas, kas susiję su neatlygintinos kraujo donorystės viešinimu ir populiarinimu socialiniuose tinkluose, televizijoje ir panašiai, siekiant ją išpopuliarinti ir pasiekti 100 proc. neatlygintiną kraujo donorystę. Taip pat ji vykdydavo ir viešuosius pirkimus, kurie buvo susiję su neatlygintinos kraujo donorystės populiarinimu, tarp šių pirkimų buvo ir viešasis pirkimas dėl mokymų, kurie vyko 2015 metų spalio 24 dieną, o sutartis dėl jų pasirašyta 2015 metų spalio 20 dieną su bendrove UAB „R. I.“. Toje sutartyje ji yra nurodyta kaip už šią paslaugą VšĮ „N k c“ atsakinga darbuotoja. Prisimena, kad iš UAB „R. I.“ ji bendravo su asmeniu, vardu A (ar A). Su šiuo asmeniu derino visus su sutarties vykdymu susijusius klausimus, tai mokymų programą, valgiaraštį, transportą ir panašiai. Prisimena, jog šie kursai buvo apie komandinį darbą sveikatos priežiūros įstaigoje, siekiant pasiekti 100 proc. neatlygintiną kraujo donorystę. Šie kursai vyko Palangos mieste, viešbutyje „Vanagupė“, juose dalyvavo apie 100 – 120 VšĮ „N k c“ darbuotojų iš visų padalinių Lietuvoje. Kursų trukmė buvo 1 diena, tačiau buvo įskaičiuota ir nakvynė viešbutyje, pietūs, vakarienė, pusryčiai ir panašiai. Prisimena, kad į kursus jie vyko autobusais, kas norėjo, tai galėjo ir savo asmeniniu transportu važiuoti, bet didžioji dalis važiavo autobusais, kuriuos suorganizavo paslaugos tiekėjas, tai yra UAB „R. I.“. Prisimena, jog kursuose dalyvavo tokie lektoriai: A. Č., taip pat T. L., lyg dar kažkoks asmuo iš karių savanorių, iš viso gal 4 lektoriai dalyvavo ir vedė paskaitas įvairiomis joms aktualiomis temomis. Dalį lektorių pasiūlė jie, o dalį lektorių rado pats paslaugos tiekėjas pagal jų išreikštą poreikį, tačiau dėl atsiskaitymo su jais jau rūpinosi tiekėjas, tai yra UAB „R. I.“. Kursai prasidėjo apie 10 val. ir baigėsi apie 18 val. Tikrai prisimena, kad po kursų visiems dalyviams buvo išduoti sertifikatai. Kaip ir minėjo, po kursų visi dalyviai turėjo galimybę likti nakvoti viešbutyje „Vanagupė“, vėlgi atsiskaitymu su viešbučiu rūpinosi paslaugos tiekėjas, nes jie iš jo pirko visą tokią bendrą paslaugą, tai yra kursų organizavimą, lektorius, maitinimą, atvežimą ir išvežimą, nakvynę ir panašiai, todėl viskuo rūpinosi UAB „R. I.“, o VšĮ „N k c“ su tiekėju atsiskaitė kaip su viešojo pirkimo laimėtoju. Prisimena, kad viešojo pirkimo kaina, kurią VšĮ „N k c“ turėjo sumokėti UAB „R. I.“ 15000 eurų + PVM, tai kiek žino tokią sumą VšĮ „N k c“ ir sumokėjo, tai yra 18150 eurų, čia jau su PVM, ši suma buvo sumokėta banko pavedimu. Tikrai prisimena, kad UAB „R. I.“ po šių mokymų ir remiantis minėtos sutarties 2.3. punktu pateikė ataskaitą ir prie jos pridėjo mokymų dalyvių dalomosios medžiagos kopiją, pasirašytus mokymo dalyvių sąrašus ir mokymo dalyviams išduotų pažymėjimų atsiėmimo sąrašus apie išklausytą kursą (t. 1, b. l. 136 - 137). Perskaičius teisme šiuos parodymus liudytoja A. U. juos patvirtino, prašė teismo jais vadovautis, tik patikslino dėl parodymuose nurodytos sumos, teigdama, kad neprisimena, jog būtų sakiusi 15000 eurų sumą, kadangi, anot liudytojos, sumos keitėsi (10 t., b. l. 144).

Liudytoja R. B. (buvusi – S.) parodė, kad 2015 – 2016 m. ji dirbo juriste VšĮ „N k c“ ir tuo pačiu kurį laiką buvo atsakinga už personalo valdymą. VšĮ „N k c“ pirko iš UAB „R. I.“ mokymų paslaugas, tačiau kainos šiuo metu pasakyti negali. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta ir nurodė teisingai visas aplinkybes (10 t., b. l. 140). Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. B. (buvusi – S) parodė, kad VšĮ „N k c“ dirba nuo 2014 metų sausio mėnesio iki šios dienos, tačiau nuo 2017 metų pabaigos yra vaiko auginimo atostogose. Buvo įdarbinta juriste, tačiau po kiek laiko jos skyriaus, tai yra teisės ir valdymo skyriaus, vedėja išėjo vaiko priežiūros atostogų, tai ji 2 metus buvo paskirta laikinai eiti vedėjos pareigas, tai mano kad 2015-2016 metų laikotarpiu ji buvo laikinai einanti skyriaus vedėjos pareigas, o vėliau vėl grįžo į juristės pareigas. Prisimena, kad 2016 metų balandžio 11 dieną VšĮ „N k c“ ir UAB „R. I.“ sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 8-87, pagal kurią buvo nupirkti mokymai-seminarai VšĮ „N k c“ darbuotojams. Prisimena, kad ji buvo šio pirkimo iniciatorė, bet šiuo metu negali pasakyti, kodėl nusprendė paslaugą įsigyti iš UAB „R. I.‘. Minėtos sutarties 2.4 ir 2.7 punktuose nurodyta, kad po sutarties pasirašymo turi būti suderinamas paslaugų teikimo laikas, dalyvių skaičius, seminarų programos ir kiti klausimai, o ji buvo nurodoma kaip VšĮ „N k c“ atsakinga darbuotoja, tai reiškė, kad ji toks kaip techninis darbuotojas buvo, su kuriuo buvo derinami įvairūs klausimai, tokie kaip darbuotojų skaičius, seminarų vieta, pietų laikas ir panašiai. Su UAB „R. I.“ jie bendravo tik el. paštu, tiksliai nežino su kuo ji galėjo bendrauti. Kaip sutartyje ir minima, seminarai vyko dvi dienas, tai 2016 m. gegužės 2 d. ir 2016 m. gegužės 9 d. Abi šias dienas dalyvavo skirtingi VšĮ „N k c“ darbuotojai, žino, kad vieną dieną dalyvavo šiek tiek aukštesnes pareigas užimantys darbuotojai, o kitą dieną jau dalyvavo žemesnės grandies personalas. Jai atrodo, kad kursuose dalyvavo po 15-16 žmonių kiekvieną dieną, tai iš viso apie 30 žmonių, ji pati dalyvavo tuose kursuose. Seminarai vyko VšĮ „N k c“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), didžiojoje salėje. Seminarų tema buvo apie efektyvų darbą komandoje, jų tikslas – išsigryninti vertybes ir efektyvinti tarpusavio bendravimą. Puikiai prisimena, kad seminarus vedė viena lektorė, tai V. P., ją joms pasiūlė pats tiekėjas, tai yra UAB „R. I.“. VšĮ „N k c“ neteko rūpintis atsiskaitymu su lektoriumi, tai buvo UAB „R. I.“ atsakomybė, kaip ir nurodyta jos jau minėtoje paslaugų teikimo sutartyje. Seminarai galėjo vykti nuo 9 val. iki 12 val., tuomet pietų pertrauka ir po to vėl nuo 13 val. iki 15-16 val., tai yra darbo metu. Prisimena, kad pietumis taip pat rūpinosi UAB „R. I.“, atsimena, kad buvo pateikti kibinai, gaivieji gėrimai, sausainiai ir panašiai. Šių seminarų pabaigoje visiems dalyviams reikėjo spręsti žinių patikrinimo testus, kuriuos vertino pati lektorė ir atsižvelgiant į rezultatus visiems dalyviams buvo įteikti dalyvių pažymėjimai, nors jie galėjo gal ir kitą dieną atkeliauti jiems, dabar tiksliai neprisimena, bet tokie įteikti dalyviams tikrai buvo. Kiek prisimena, tai lektorė pristatymo metu naudojosi skaidrėmis ir jas paliko kaip dalomąją medžiagą, ją turėtų turėti VšĮ „N k c“. Po mokymų buvo sudaryti dalyvių sąrašai, surašytas mokymų protokolas, prie jo pridėta dalomoji mokymų medžiaga ir paminėta, kad išdalinti pažymėjimai ar sertifikatai, o ar buvo surašytas paslaugų perdavimo-priėmimo aktas tai dabar tiksliai neprisimena, gal sakytų jis galėtų būti pridėtas prie sąskaitos faktūros. Tai po šių mokymų UAB „R. I.“, įvykdžiusi minėtos paslaugų teikimo sutarties sąlygas, išrašė VšĮ „N k c“ sąskaitą faktūrą, kurią VšĮ „N k c“ apmokėjo banko pavedimu. Prisimena, kad tie mokymai VšĮ „N k c“ kainavo 2300 eurų be PVM, tai kiek žino, šiai paslaugai buvo pritaikyta PVM įstatymo lengvata, kai mokymo paslaugoms nereikia mokėti PVM, na tiksliai negali pasakyti, reikia gautą sąskaitą pažiūrėti ir pasitikslinti, kokia lengvata (t. 1, b. l. 139 - 140). Perskaičius teisme šiuos parodymus liudytoja R. B. (buvusi – S) juos patvirtino, prašė teismo jais vadovautis (10 t., b. l. 140).

Specialistė A. R. paaiškino, kad tvirtina byloje teiktas išvadas. Anot specialistės, 2021 m. gegužės 25 d. buvo surašyta pirminė specialisto išvada, tačiau gavus papildomus dokumentus ir juos įvertinus, kai kurios išvados keitėsi. Pagal apskaitos registrą A. K. laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. kaip akcininkas buvo paskolinęs įmonei 227 995,96 eurų, iš šių pinigų 2017 m. gruodžio 31 d. du kartus buvo dengti bendrovės nuostoliai 46153,39 eurų ir 3682,13 eurų ir 2018 m. buvo padengtas 153 690, 97 eurų bendrovės nuostolis. 2018 m. gruodžio 31 d. duomenys rodo, jog bendrovės kredito likutis yra 0. Vadinasi, paskola A. K. buvo grąžinta. Dalis pinigų jam buvo grąžinta per banką, o dalis darant nuostolio dengimą. Atliekant tyrimą buvo nustatyta, kad A. K. 2015 m. iš kasos buvo išmokėtos piniginės lėšos – 21 677 eurų, tačiau nenustatyta, kad ši iš bendrovės kasos paimta 21 677 eurų suma būtų bendrovei grąžinta. Taip pat tyrimo metu buvo nustatyta, kad UAB „B c“, UAB „SS“, UAB “S f”, E. D. vardu išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kasos pajamų orderiai neatitinka tikrovės. Dokumentų tyrimo metu buvo atliktas priešpriešinis dokumentų patikrinimas, apskaityti duomenys ir nustatyta, kad konkrečiais atvejais duomenys neatitiko. Buvo remtasi registrų duomenimis, sąskaitomis faktūromis, kasos pajamų orderiais, kasos duomenimis ir kasos išlaidų orderiais. Tiriamu laikotarpiu iš dalies negalima nustatyti UAB „R. I.“ įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nes į buhalterinius apskaitos registrus įrašytos sąskaitos faktūros neatitinka tikrovės. Negalima nustatyti turto, nes prekių įsigijimo duomenys ir per avansines apyskaitas išmokėtos sumos skiriasi, jos grįstos tikrovės neatitinkančiais dokumentais. Negalima iš dalies nustatyti nuosavo kapitalo, nes nuosavas kapitalas priklauso nuo turto ir nuo įsipareigojimų. Nuosavas kapitalas lygus atėmus iš jo įsipareigojimus. Todėl jei iš dalies negalima nustatyti turto ir įsipareigojimų dydžio, iš dalies negalima nustatyti nuosavo kapitalo. Negalima nustatyti įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nes duomenys neatitinka tikrovės (10 t., b. l. 141-143, 145-146).

2019 m. gruodžio 30 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcija pareiškimu Nr. (12.1E-4.6) K-24086 „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybą, pranešdama apie bankrutuojančios UAB „R. I.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), galimai padarytą nusikalstamą veiką. Pranešime nurodoma, jog buvo atliktas bendrovės mokestinis patikrinimas už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d., bendrovės vykdyta veikla – sportinio pokerio žaidimo organizavimas. Mokestinio patikrinimo metu papildomai priskaičiuota 25 325,99 Eur (10567 Eur pridėtinės vertės mokesčio, 5015 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 7 557,17 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų bei 2186 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų) mokesčių bei 7 423 Eur padidintas mokestinis nuostolis ( 1 t., b. l. 1-2).

Iš 2020 m. kovo 2 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog UAB „S f“ direktorė I. K. pateikė tyrimui reikalaujamus dokumentus, tai yra laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. vykdytų sandorių tarp UAB “S f” ir UAB „R. I.“ dokumentų patvirtintas kopijas (1 t., b. l. 157-182).

Iš 2020 m. balandžio 23 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos viršininko R. U. reikalavimo ir 2020 m. balandžio 28 d. VšĮ „N k c“ rašto Nr. 7-163 (Reg. Nr. 0-7650) matyti, jog atsakydami į minėtą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos reikalavimą VšĮ „N k c“ direktorius D. G. pateikė tyrimui laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. sudarytų sandorių su UAB „R. I.“ dokumentų patvirtintas kopijas (1 t, b. l. 183 - 199, 2 t., b. l. 1 - 3).

Iš 2020 m. gegužės 22 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos rašto Nr. (7.1E) K-4861 (Reg. Nr. 0-9282) matyti, jog Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcija pateikė informaciją apie UAB „R. I.“: pranešimą apie atliktą mokestinį tyrimą su priedais, mokestinio tyrimo ataskaitą, paaiškinimus, dokumentų poėmio aktus, UAB „R. I.“ sandorių dalyvių pateiktą informaciją, dokumentų nuorašus bei skaitmenines kopijas ( 2 t., b. l. 5 - 200, 3 t., b. l. 1 - 92).

Iš 2020 m. spalio 9 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog A. K. pateikė tyrimui reikalaujamus dokumentus, tai yra UAB „R. I.“ buhalterinės apskaitos dokumentų segtuvus/aplankus, kurių pavadinimai: 1. Avanso apyskaita 2015 m. 10 mėn.-12 mėn., 853 lapai; 2. Avanso apyskaita 2016 m. 07 mėn.-12 mėn., 932 lapai; 3. Kasos dokumentai 2017 m. 07-12 mėn., 321 lapai; 4. Kasos knyga 2017 01 01 -2017 12 31, 22 lapai; 5. Sintetinių sąskaitų apyvartos žiniaraščiai 2016 m., 235 lapai ( 4 t., b. l. 52 - 53).

Iš 2020 m. gruodžio 7 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos viršininko R. U. reikalavimo ir 2020 m. gruodžio 14 d. VšĮ „N k c“ rašto Nr. 7-527 (Reg. Nr. 0-22421) matyti, jog atsakydami į minėtą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos reikalavimą VšĮ „N k c“ direktorius D. G. pateikė tyrimui VšĮ „N k c“ ir UAB „R. I.“ turėtų sandorių patvirtintas dokumentų kopijas (4 t., b. l. 70 - 200, 5 t., b. l. 1 - 99).

Iš 2021 m. kovo 29 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos rašto Nr. R8-12 (Reg. Nr. 0-5284) matyti, jog Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcija pateikė UAB „R. I.“ 2020 m. sausio 9 d. Sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (7.45) FR0682-14 kopiją ( 5 t., b. l. 100 - 115).

Iš 2021 m. balandžio 1 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos viršininko R. U. reikalavimo ir 2021 m. balandžio 6 d. UAB „S f“ rašto (Reg. Nr. 0-5643) matyti, jog atsakydami į minėtą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos reikalavimą UAB “S f” direktorė I. K. pateikė tyrimui UAB „R. I.“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, jų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų kopijas (5 t., b. l. 116 - 125).

Iš 2021 m. balandžio 23 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos viršininko R. U. reikalavimo ir E. D. 2021 m. gegužės 5 d. rašto (Reg. Nr. 0-7431) bei 2021 m. rugpjūčio 24 d. rašto (Reg. Nr. 0-13328) matyti, jog atsakydamas į minėtą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos reikalavimą E. D. pateikė tyrimui su UAB „R. I.“ susijusią informaciją ir sandorius patvirtinančių dokumentų kopijas (5 t., b. l. 126 - 133).

Iš 2021 m. balandžio 23 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos viršininko R. U. reikalavimo ir 2021 m. balandžio 28 d. UAB „SS“ rašto (Reg. Nr. 0-7049) matyti, jog atsakydama į minėtą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos reikalavimą, UAB „SS“ buhalterė V. T. pateikė tyrimui su UAB „R. I.“ susijusią informaciją ir sandorius patvirtinančių dokumentų kopijas (5 t., b. l. 136 - 139).

Iš 2021 m. balandžio 26 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos viršininko R. U. reikalavimo ir 2021 m. gegužės 18 d. UAB „B c“ rašto (Reg. Nr. 0-8152) matyti, jog atsakydama į minėtą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos reikalavimą, UAB „B c“ atstovas L. K. pateikė tyrimui su UAB „R. I.“ susijusią informaciją ir sandorius patvirtinančių dokumentų kopijas (5 t., b. l. 140 - 143).

Iš 2021 m. balandžio 20 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos rašto Nr. (7.1E) K-8560 (Reg. Nr. 0-8340) matyti, jog Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcija pateikė UAB „R. I.“ 2015 m. sausio - balandžio mėn. laikotarpio Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijų (forma FR0600) kopijas (5 t., b. l. 145 - 153).

2021 m. gegužės 25 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1169530-21, atsakant į 1 klausimą „Ar pagal ikiteisminio tyrimo metu nustatytus duomenis laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 31 d. UAB „R. I.“ direktoriaus A. K. avansu gautų piniginių lėšų panaudojimas yra pateisintas buhalteriniais apskaitos dokumentais? Jeigu ne, kokia lėšų suma nepateisinta?“ konstatuota, kad:

1. ŪFV tyrimui avanso apyskaita ir išlaidas pateisinantys dokumentai už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. balandžio 31 d. nepateikti. Jei UAB „R. I.“ direktorius A. K. neišsaugojo laikotarpio nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. balandžio 31 d. bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų, tuomet nesivadovavo BAĮ 19 straipsnio ir Archyvų įstatymo 12 straipsnio reikalavimais;

2. dokumentinio tyrimo metu, analizuojant UAB „R. I.” sandorius su UAB “S f”, UAB „SS”, UAB „B c” ir E. D., nustatyta:

- direktoriaus A. K., kaip atskaitingo asmens, avansu gautų 1210 Eur panaudojimas nėra pateisintas buhalteriniais apskaitos dokumentais sandoriui su E. D., nes PVM sąskaita faktūra EDU Nr. 0000299 už 1210 Eur tyrimui nepateika, kasos pajamų orderio kvitas nepasirašytas dokumentą išrašiusio ir prekes pardavusio asmens (nurodyta kasininkas – E. D.), t. y. atsiskaitymas už 1210 Eur nepatvirtintas;

- UAB „R. I.“ iš viso 3507,15 Eur (3089,04 + 173,55 + 244,56) neteisėtai pasinaudojo PVM atskaita ir šia suma sumažino mokėtiną į biudžetą PVM;

- UAB „R. I.“ iš viso 9371,21 Eur neteisėtai įtraukė kaip leidžiamus atskaitymus ir šia suma sumažino 2015 metų apmokestinamąjį pelną;

1. grįstas PVM sąskaitų faktūrų įrašais, kurie neatitinka ikiteisminio tyrimo metu surinktai priešpriešinei informacijai iš pardavėjų;

2. nenustatyta, kad UAB „R. I.“ 20207,92 Eur piniginės lėšos, išmokėtos iš kasos atskaitingam asmeniui, yra susijusios su UAB „R. I.“ vykdyta veikla ir nenustatyta, kad šios piniginės lėšos yra panaudotos UAB „R. I.“ reikmėms;

3. direktoriaus A. K., kaip atskaitingo asmens, 20207,92 Eur avansu gautos piniginės lėšos nepanaudotos įmonės veikloje ir negrąžintos įmonei galėtų turėti įtakos atskaitingo asmens įsiskolinimui.

- UAB „R. I.“ tvarkė gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrą pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 78 straipsnio 5 dalies nuostatas, tačiau į registrą įtraukė tikrovės neatitinkančius PVM sąskaitų faktūrų duomenis.

- Jeigu UAB „R. I.“ PVM sąskaitų faktūrų neišsaugojo, tai nesilaikė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 78 straipsnio 7 dalies nuostatų, nesivadovavo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 12 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatomis ir Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymo Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ 10.15 papunkčiu.

- UAB „R. I.“ nesilaikė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 64 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes į PVM atskaitą įtraukė 3507,11 Eur pirkimo PVM pagal tikrovės neatitinkančių PVM sąskaitų faktūrų duomenis ir nepagrįstai 3507,11 Eur sumažino mokėtiną į biudžetą PVM. Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės įstatymo 80 straipsnio dalies nuostatas PVM sąskaitoje faktūroje privalo būti nurodyta „tiekiamų prekių arba teikiamų paslaugų apmokestinamoji vertė, PVM suma“, tačiau UAB „R. I.“ buhalterinės apskaitos registruose įrašyti PVM sąskaitų faktūrų duomenys, kurie neatitinka su ikiteisminio tyrimo metu surinkta informacija iš UAB “S f”, UAB „SS“, UAB „B c“.

- UAB „R. I.“ nesilaikė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 11 straipsnio 4 ir 17 straipsnio 1 dalių nuostatų, nes nepagrįstai į leidžiamus atskaitymus įskaitė ir deklaravo 9371,21 Eur pagal PVM sąskaitų faktūrų duomenis, kurie neatitinka su ikiteisminio tyrimo metu surinkta informacija iš UAB “S f”, UAB „SS“, UAB „B c“.

- UAB „R. I.“ įtraukė į buhalterinę apskaitą nepasirašytus kasos pajamų orderius kaip apmokėjimą patvirtinančius pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, nes, kaip numatyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punkte, „privalomas apskaitos dokumento rekvizitas yra asmens turinčio teisę surašyti ir pasirašyti apskaitos dokumentą parašas“. UAB „R. I.“ nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatų, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“.

Atsakant į 2 klausimą „Ar tiriamuoju laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. UAB „R. I.“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pagal Lietuvos Respublikos galiojančius teisės aktų reikalavimus? Ar minėtu laikotarpiu galima visiškai nustatyti UAB „R. I.“ veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą? Jei ne, tai įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo įsipareigojimų dydžio ar struktūros negalima nustatyti visiškai ar iš dalies, ir dėl kokių priežasčių? Kas pagal teisės aktų reikalavimus tiriamuoju laikotarpiu buvo atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų bei apskaitos registrų išsaugojimą?“, konstatuota, kad UAB „R. I.“ tiriamuoju laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. buhalterinę apskaitą tvarkė, nesilaikydama Lietuvos Respublikos galiojančių teisės aktų reikalavimų ir mokesčių mokėtojų pareigų.

UAB „R. I.“ nesilaikė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 64 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes į PVM atskaitą įtraukė 3507,11 Eur pirkimo PVM pagal tikrovės neatitinkančių PVM sąskaitų faktūrų duomenis ir nepagrįstai 3507 Eur sumažino mokėtiną į biudžetą PVM. Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės įstatymo 80 straipsnio dalies nuostatas PVM sąskaitoje faktūroje privalo būti nurodyta „tiekiamų prekių arba teikiamų paslaugų apmokestinamoji vertė, PVM suma“, tačiau UAB „R. I.“ buhalterinės apskaitos registruose įrašyti PVM sąskaitų faktūrų duomenys, kurie neatitinka su ikiteisminio tyrimo metu surinkta informacija iš UAB “S f”, UAB „SS“, UAB „B c“.

UAB „R. I.“ nesilaikė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 11 straipsnio 4 d. ir 17 straipsnio 1 d. nuostatų, nes nepagrįstai į leidžiamus atskaitymus įskaitė ir deklaravo 9371,21 Eur pagal PVM sąskaitų faktūrų duomenis, kurie neatitinka su ikiteisminio tyrimo metu surinkta informacija iš UAB “S f”, UAB „B c“.

Pagal UAB „R. I.“ buhalterinės apskaitos duomenis – apskaitos registrus ir atskaitingo asmens avansines apyskaitas atvaizduoti įsigijimai iš UAB “S f”, UAB „SS“ ir UAB „B c“ už 20207,92 Eur didesnę sumą, grįsti PVM sąskaitų faktūrų įrašais, kurie neatitinka ikiteisminio tyrimo metu surinktai informacijai iš UAB „S f“, UAB „SS“ ir UAB „B c“. Tyrimo metu nenustatyta, kad UAB „R. I.“ 20207,92 Eur piniginės lėšos, išmokėtos iš kasos atskaitingam asmeniui, yra susijusios su UAB „R. I.“ vykdyta veikla ir nenustatyta, kad šios piniginės lėšos yra panaudotos UAB „R. I.“ reikmėms. Direktoriaus A. K., kaip atskaitingo asmens, 20207,92 Eur avansu gautos piniginės lėšos nepanaudotos įmonės veikloje ir negrąžintos įmonei galėtų turėti įtakos atskaitingo asmens įsiskolinimui.

UAB „R. I.“ nesilaikė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, nes PVM neapmokestinamiems tiekimams pagrįsti išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registre užfiksavo tikrovės neatitinkančius įrašus pagal VšĮ „N k c“ išrašytas pardavimų PVM sąskaitas - faktūras už mokymo paslaugas, kur PVM tarifas neišskirtas, nors KAVMI kontrolės procedūrų metu nustatyta, kad UAB „R. I.“ faktiškai pardavė ne profesinio mokymo paslaugas, bet seminarų organizavimo paslaugas, kurios pagal PVM įstatymo nuostatas yra apmokestinamos standartiniu PVM tarifu.

Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostatas, kuriose numatyta, kad „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“ ir pagal 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai yra „ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, UAB „R. I.“ nesilaikė šių nuostatų, nes PVM sąskaitose faktūrose, kaip numatyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnyje, apskaitos dokumento informacija nebuvo „tinkama“, t. y. PVM sąskaitose faktūrose neišskirtas PVM tarifas, o visa suma nurodyta kaip apmokestinamoji vertė, todėl UAB „R. I.“ nesilaikė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 15 straipsnio nuostatų, nes nuo suteiktų VšĮ „N k c“ seminarų organizavimo paslaugų apmokestinamosios vertės neteisėtai nepriskaičiavo ir nedeklaravo pardavimo PVM 3751 Eur (už 2015 metų spalio mėnesį nuo tarpininkavimo paslaugų vertės 3352 Eur, už 2016 metų gegužės mėnesį už seminarų organizavimo paslaugas 399 Eur).

UAB „R. I.“ nesilaikė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų, kuriose numatyta, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“, nes nepagrįstai padidino apmokestinamąsias pajamas 3751 Eur suma.

UAB „R. I.“ nesilaikė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 30 straipsnio 4 dalies nuostatų, nes nepagrįstai už 2015-2016 metus deklaruotą pelną prieš apmokestinimą sudengė ankstesnių metų mokestiniais nuostoliais.

UAB „R. I.“ nesilaikė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų, nes nepagrįstai nuo A. K. 11716 Eur išlaidų vertės laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. nepriskaičiavo ir nedeklaravo 2434 Eur pardavimo PVM, kaip numatyta PVMĮ 5 straipsnio 1 dalies komentare: „prievolė apskaičiuoti PVM už prekes, suvartotas PVM mokėtojo privatiems poreikiams tenkinti atsiranda kai prekės suvartojamos arba neatlygintinai perduodamos kitam asmeniui, kuris įgyja teisę disponuoti ta preke kaip savininkas“ ir nuo A. K. privatiems poreikiams suvartotos 837 Eur išlaidų vertės laikotarpiu nuo 2015 m sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. nepriskaičiavo ir nedeklaravo 176 Eur pardavimo PVM.

UAB „R. I.“ nesilaikė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatų, kuriose numatyta, kad „Leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti“, nes nepagrįstai įvairių daiktų įsigijimus deklaravo kaip leidžiamus atskaitymus. Bendrovės leidžiami atskaitymai mažinami 11716 Eur suma (už 2015 metus - 1485 Eur, už 2016 metus - 2463 Eur, už 2017 metus - 7768 Eur).

Atsižvelgiant į tiriamuoju laikotarpiu buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimus pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktų reikalavimus už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. iš dalies negalima nustatyti UAB „R. I.“ ūkinės finansinės veiklos rezultatų bei nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų ir struktūros:

- negalima iš dalies nustatyti turto, nes prekių įsigijimo duomenys pagal buhalterinėje apskaitoje apskaitytas prekių įsigijimo PVM sąskaitas faktūras, išrašytas UAB “S f”, UAB „SS“, UAB „B c“ ir per avansines apyskaitas išmokėtos 20207,92 Eur piniginės lėšos atskaitingam asmeniui A. K., t. y. buhalterinėje apskaitoje atvaizduotos ūkinės operacijos pagrįstos tikrovės neatitinkančiais apskaitos duomenimis. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 17 dalį „Ūkinė operacija – ūkio subjekto veikla, keičianti turto ir (arba) nuosavo kapitalo, finansavimo sumų bei įsipareigojimų dydį ir (arba) struktūrą“;

- įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nes į buhalterinės apskaitos registrus įrašytos PVM sąskaitos faktūros neatitinka tikrovės. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 8 dalį „Įsipareigojimas – prievolė, atsirandanti dėl atliktų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, už kuriuos ūkio subjektas privalės ateityje atsiskaityti turtu ir kurių dydį galima objektyviai nustatyti“. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį apskaitos informacija turi būti „tinkama, objektyvi ir palyginama“. UAB „R. I.“ dokumentiniam tyrimui pateikta informacija nebuvo tinkama, objektyvi ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Dėl nepagrįstų buhalterinės apskaitos įrašų susidarė neobjektyvi informacija nustatyti mokestinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos biudžetui;

- negalima iš dalies nustatyti nuosavo kapitalo - nuosavas kapitalas priklauso nuo turto ir nuo įsipareigojimų. Nuosavas kapitalas lygus atėmus iš jo įsipareigojimus. Todėl jei iš dalies negalima nustatyti turto ir įsipareigojimų dydžio, iš dalies negalima nustatyti nuosavo kapitalo.

Vadovaujantis BAĮ 11 straipsnio nuostatomis už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą. UAB „R. I.“ buhalterinę apskaitą nuo 2010 m. vasario 20 d. iki 2019 m. gegužės 3 d. tvarkė UAB „J“ (kodas (duomenys neskelbtini)), apskaitą tvarkančios įmonės įgaliotas asmuo – J. Č..

Vadovaujantis BAĮ 21 straipsnio nuostatomis, už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas. UAB „R. I.“ vadovas nuo 2009 m. liepos 15 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. buvo A. K..

Atsakant į 3 klausimą „Ar UAB „R. I.“ atsakingi asmenys, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, tiriamuoju laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2018-05-31 į finansines ataskaitas, deklaracijas ar kitus dokumentus įrašė teisingus duomenis apie UAB „R. I.“ pajamas, pelną, turtą ir jų naudojimą? Jei ne, tai kodėl neteisingi duomenys pateikti (nurodant kokiose deklaracijose ir ataskaitose, kada ir kam pateiktose, kuriose jų eilutėse, kokie duomenys pateikti ir kokie duomenys turėjo būti pateikti)? Kiek ir kokių mokesčių dėl to nesumokėjo UAB „R. I.?“ konstatuota, kad UAB „R. I.“ tiriamų klausimų apimtyse tiriamuoju laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. į pelno nuostolių ataskaitas ir pelno mokesčio deklaracijas įrašė iš dalies teisingus duomenis.

VMI mokestinio tyrimo metu UAB „R. I.” 2018 m. rugpjūčio 4 d., 2018 m. rugpjūčio 8 d., 2018 m. gruodžio 16 d. patikslinusi PVM deklaracijas už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., dalį PVM deklaracijų už šį laikotarpį atitikslino savo naudai (11 priedas).

Už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. VMI Kontrolės procedūrų metu nustatyti PVM deklaracijų neatitikimai buvo patikslinti, PVM deklaracijų neatitikimų (ar atitikslinimų) už šį laikotarpį dokumentinio tyrimo metu nenustatyta (11 priedas).

Dokumentinio tyrimo metu nustatyta 9869 Eur papildomai mokėtina PVM suma (3507 Eur dėl nepagrįstai į PVM atskaitą įskaityto pirkimo PVM ir 6362 Eur dėl nedeklaruoto pardavimo PVM).

Dokumentinio tyrimo metu nustatyta 2068 Eur papildomai mokėtino pelno mokesčio suma (1314+754) ( 7 t., b. l. 146 - 189).

Iš 2021 m. spalio 28 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiajai specialistei A. R. buvo apžiūrėti ir įvertinti šie objektai: 2021 m. rugpjūčio 20 d. liudytojo E. D. apklausos protokolas ir jo 2021 m. rugpjūčio 24 d. pateikti dokumentai (2014 m. lapkričio 15 d. KPO Nr. 000109, 2014 m. lapkričio 15 d. PVM sąskaitą faktūra EDU Nr. 0000198, 2021 m. gegužės 25 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-1169530-21), tikslu nustatyti, ar įvertinus aplinkybes, kad sandoris tarp UAB „R. I.“ ir E. D., kurio pagrindu į UAB „R. I.“ buhalterinę apskaitą buvo įtraukta 2015 m. rugpjūčio 3 d. PVM sąskaita faktūra EDU Nr. 0000299, suma 1210 Eur, taip pat sandoris tarp UAB „R. I.“ ir UAB „B c“, kurio pagrindu į UAB „R. I.“ buhalterinę apskaitą buvo įtraukta 2015 m. rugsėjo 10 d. PVM sąskaita faktūra BCA Nr. 007829, suma 820 Eur, yra realiai neįvykę, taip pat aplinkybes, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. UAB „R. I.“ patirtos daiktų įsigijimo sąnaudos iš viso už 14150 Eur buvo susijusios su UAB „R. I.“ vykdyta veikla (daiktai panaudoti nugalėtojų prizams), keičiasi 2021 m. vasario 25 d. specialisto išvadoje nurodyti atsakymai į 2020 m. rugpjūčio 10 d. užduoties klausimus? Specialistė A. R. apžiūrėjusi papildomai pateiktus minėtus dokumentus, konstatavo, jog:

1. papildomai įvertinus ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, kad:

- UAB „R. I.“ direktoriaus A. K. patirtos daiktų įsigijimo išlaidos laikotarpiu 2015 m. sausio 1 d. – 2017 m. gruodžio 31 d. iš viso už 14150 Eur (11716 Eur + 2434 Eur PVM) buvo susijusios su UAB „R. I.“ vykdyta veikla (daiktai panaudoti nugalėtojų prizams);

- 1210 Eur (1000 Eur +210 Eur PVM) piniginės lėšos, išmokėtos iš kasos atskaitingam asmeniui prekių pirkimui, yra nesusijusios su UAB „R. I.“ vykdyta veikla (prekių pirkimo-pardavimo sandoris su E. D.), ir, UAB „R. I.“ 210 Eur pirkimo PVM nepagrįstai įtrauktas į PVM atskaitą;

- 820 Eur piniginės lėšos, išmokėtos iš kasos atskaitingam asmeniui prekių pirkimui, yra nesusijusios su UAB „R. I.“ vykdyta veikla (prekių pirkimo-pardavimo sandoris su UAB „B c“), ir, UAB „R. I.“ 142 Eur pirkimo PVM nepagrįstai įtrauktas į PVM atskaitą (dokumentų apžiūros metu tikslintas pirkimo PVM skirtumas 20 Eur, nes tyrimo metu įvertintas 122 Eur pirkimo PVM vietoj 142 Eur pirkimo PVM),

keičiasi specialisto išvada atsakant į 2 ir 3 klausimus dėl mokėtino PVM į valstybės biudžetą:

dokumentų apžiūros metu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015 m sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. į PVM deklaracijas įrašė neteisingus duomenis, nes deklaruotas 7664 Eur (9868-2204) suma mažesnis mokėtinas PVM į valstybės biudžetą.

2. Papildomai įvertinus ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, kad:

- UAB „R. I.“ direktoriaus A. K. patirtos daiktų įsigijimo išlaidos laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. iš viso už 14150 Eur (11716 Eur + 2434 Eur PVM) buvo susijusios su UAB „R. I.“ vykdyta veikla (daiktai panaudoti nugalėtojų prizams);

- 820 Eur piniginės lėšos, išmokėtos iš kasos atskaitingam asmeniui prekių pirkimui, yra nesusijusios su UAB „R. I.“ vykdyta veikla (prekių pirkimo-pardavimo sandoris su UAB „B c“), ir, įvertinus, kad UAB „R. I.“ 677,69 Eur suma nepagrįstai įtraukta į „Kitos bendrosios sąnaudos“ (dokumentų apžiūros metu tikslintas skirtumas 97 Eur, nes tyrimo metu įvertinta 580,21 Eur vietoj 677,69 Eur),

keičiasi specialisto išvada atsakant į 2 ir 3 klausimus dėl mokėtinos pelno mokesčio sumos į valstybės biudžetą:

- dokumentų apžiūros metu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. į Pelno (nuostolių) ataskaitas ir Pelno mokesčio deklaracijas įrašė neteisingus duomenis. Nustatyta 1489 Eur mokėtina Pelno mokesčio suma į valstybės biudžetą (9 t., b. l. 43 -60).

Iš 2022 m sausio 20 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiajai specialistei A. R. buvo apžiūrėti ir įvertinti UAB „R. I.“ dokumentai (apskaitos registro duomenys apie akcininko A. K. suteiktas paskolas ir jų apyvartą laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.) tikslu nustatyti, ar laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. UAB „R. I.“ direktorius A. K. suteikė bendrovei „R. I.“ paskolą? Jei taip, tai kokią sumą, kada, kaip ji kito (kur buvo panaudota)?

Specialistė A. R., apžiūrėjusi papildomai pateiktus minėtus dokumentus, konstatavo, jog Kauno ŪFVT skyriuje surašyta ir pateikta 2021 m. gegužės 25 d. specialisto išvada Nr. IBPSS-V-1169530-21. Papildomai įvertinus dokumentų apžiūrai tirti pateiktus objektus 2021 m. sausio 21 d. surašyta ir pateikta specialisto išvada į 2021 m. spalio 28 d. apžiūros protokolą. Dokumentų apžiūros metu nustatyta, kad direktorius A. K., kaip atskaitingas asmuo, avansu gavo 21677 Eur piniginių lėšų, kurios nepanaudotos bendrovės veikloje ir negrąžintos bendrovei (1 lentelė). <...>

Ikiteisminio tyrimo metu (2022 m. sausio 6 d.) apklausiamas direktorius A. K. nurodė: „pripažįstu, kad 2021 m. lapkričio 18 d. pranešime apie įtarimą dalyje dėl BK 222 straipsnio ir BK 220 straipsnio nurodyti dokumentai, t. y. UAB „S f”, E. D., UAB „SS”, UAB „B c” išvardintos PVM sąskaitos faktūros, kasos pajamų orderiai neatitinka tikrovės <…>”; „bendrovei buvau paskolinęs apie 227000 Eur, tą pagrindžia UAB „R. I.“ apskaitoje esantys dokumentai. Iš šios paskolintos sumos aš susigrąžinau tik apie 25000 Eur, o likusia paskolos dalimi 2017 metais ir 2018 metais buvo padengtas bendrovės susikaupęs nuostolis <...>“; „iš mano bendrovei paskolintų piniginių lėšų buvo formuojamos apyvartinės lėšos <...>“, „pranešime apie įtarimą nurodyta suma 21677 Eur realiai buvo padengta bendrovei 2017 m. gruodžio 31 dieną, kai mano paskolos lėšomis (iš viso 49835,52 Eur) buvo padengtas bendrovės nuostolis. Tai rodo, kad jokios žalos bendrovei nepadariau, piniginių lėšų nepasisavinau“.

Atsižvelgiant į direktoriaus A. K. 2022 m. sausio 6 d. apklausos protokolo parodymus, dokumentų apžiūros metu papildomai išanalizuoti UAB „R. I.” buhalterinės apskaitos registro sąskaitos Nr. 4013 „Kitos finansinės skolos apyvarta” duomenys.

Susisteminti UAB „R. I.” apskaitos registro (sąskaitos Nr. 4013 “Kitos finansinės skolos apyvarta”) duomenys apie akcininko A. K. suteiktas paskolas ir jų apyvartą laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. atvaizduoti 2 lentelėje <..>.

Pagal UAB „R. I.” apskaitos registro (sąskaitos Nr. 4013 „Kitos finansinės skolos apyvarta”) duomenis 2015 m. sausio 1 d. paskolos likutis buvo 104335,96 Eur; 2015 m. vasario 11 d. ir 2015 m. spalio 18 d. fiksuoti 5700 Eur ir 44 Eur paskolos grąžinimai; 2015 m. lapkričio 18 d., 2015 m. lapkričio 19 d., 2015 m. lapkričio 20 d. fiksuotos 1290 Eur, 1100 Eur ir 670 Eur akcininko A. K. suteiktos paskolos; 2016 m. sausio 1 d. paskolos likutis buvo 101651,96 Eur.

Per 2016 metus apskaitos registre fiksuota 2016 m. rugsėjo 1 d. akcininko suteikta 115600 Eur paskola. Pažymėtina, kad 115600 Eur paskolos suteikimas įformintas pagal kasos pajamų orderį (KPO), kas rodo, kad 115600 Eur paskola suteikta grynais pinigais. Taip pat pažymėtina, kad dokumentų apžiūros metu (2021 m. spalio 28 d. apžiūros protokolas) nustatyta, jog direktoriui A. K., kaip atskaitingam asmeniui, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 27 d. iki 2015 m. rugpjūčio 3 d. iš kasos išmokėta 21677 Eur piniginių lėšų suma grynais pinigais, bendrovės veikloje nepanaudota ir negrąžinta (1 lentelė).

Pagal 2022 m. sausio 6 d. liudytojo A. K. parodymus: „nurodyta suma 21677 Eur realiai buvo padengta bendrovei 2017 m. gruodžio 31 dieną, kai mano paskolos lėšomis (iš viso 49835,52 Eur) buvo padengtas bendrovės nuostolis“.

Pagal dokumentų apžiūrai pateiktus papildomus dokumentus ir informaciją nėra duomenų, įrodančių apie 2016 m. rugsėjo 1 d. suteiktos paskolos kilmę ir 115600 Eur piniginių lėšų šaltinius, todėl negalima nustatyti, ar 21667 Eur buvo grąžinti bendrovei kartu su suteikta paskola grynais pinigais ir negalima nustatyti, ar šios piniginės lėšos panaudotos bendrovės nuostolio dengimui kaip liudija A. K..

Akcininko A. K. 2017 m. sausio 1 d. paskolos likutis buvo 217251,96 Eur. Pagal liudytojo apklausos ir apskaitos registro duomenis 2017 m. gruodžio 31 d. padengtas 49835,52 Eur (46153,39 Eur + 3682,13 Eur) bendrovės nuostolis; 2017 m. gruodžio 31 d. fiksuotas 21,42 Eur akcininko paskolos grąžinimas; 2018 m. sausio 1 d. paskolos likutis buvo 167395,02 Eur, laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 15 d. iki 2018 m. kovo 29 d. paeiliui fiksuoti 7160 Eur, 160 Eur, 3498 Eur ir 690 Eur akcininko A. K. paskolos grąžinimai; 2018 m. birželio 1 d. fiksuota 5000 Eur UAB „R. I.“ akcininko paskola. Pagal liudytojo apklausos ir apskaitos registro duomenis, 2018 m. gruodžio 31 d. padengtas 153690,97 Eur bendrovės nuostolis; 2018 m. gruodžio 31 d. fiksuotas 7196,05 Eur UAB „R. I.“ akcininko paskolos grąžinimas.

Pagal duomenų bazėje esančius FCIS duomenis UAB „R. I.“ metinėje „Juridinių asmenų duomenų apie fiziniams asmenims suteiktas, iš jų gautas ir grąžintas paskolas, įsiskolinimus susijusius su atskaitingais fiziniais asmenimis, gautas dalyvių įmokas ir apie išmokas užsienio juridiniams asmenims už suteiktas paslaugas” deklaracijoje už 2016 metus 15 eilutėje pateikė duomenis, kad 115600 Eur buvo bendra fizinių asmenų suteiktų paskolų suma.

FCIS duomenų bazėje nėra duomenų apie UAB „R. I.“ laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. teiktas „Juridinių asmenų duomenų apie fiziniams asmenims suteiktas, iš jų gautas ir grąžintas paskolas, įsiskolinimus susijusius su atskaitingais fiziniais asmenimis, gautas dalyvių įmokas ir apie išmokas užsienio juridiniams asmenims už suteiktas paslaugas” metines deklaracijas.

Apibendrinant UAB „R. I.” apskaitos registro (sąskaitos Nr. 4013 „Kitos finansinės skolos apyvarta”) debeto ir kredito apyvartų duomenis, dokumentų apžiūros metu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. iš viso akcininko A. K. bendrovei suteikta paskolų suma už 227995,96 Eur. Dalimis iki 2018 m. gruodžio 31 d. fiksuoti iš viso už 24469,47 Eur paskolų grąžinimai UAB „R. I.” akcininkui A. K., 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. iš viso už 203526,49 Eur (49835,52 Eur + 153690,97 Eur) fiksuoti bendrovės nuostolių padengimai. Kredito likutis 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė 0 Eur.

Ikiteisminio tyrimo metu (2022 m. sausio 6 d.) apklausiamas direktorius A. K. pripažino, kad „nurodyti dokumentai, t. y. UAB “S f”, E. D., UAB „SS”, UAB „B c” išvardintos PVM sąskaitos faktūros, kasos pajamų orderiai neatitinka tikrovės”, t. y. 21677 Eur piniginės lėšos, išmokėtos atskaitingam asmeniui A. K., nepanaudotos bendrovės veikloje ir negrąžintos bendrovei.

Dokumentų apžiūros metu nenustatyta, kad nurodyta 21677 Eur suma buvo padengta bendrovei 2017 m. gruodžio 31 d., kai A. K. paskolos lėšomis buvo padengtas bendrovės nuostolis, nes nėra duomenų, įrodančių apie 2016 m. rugsėjo 1 d. suteiktos paskolos kilmę ir 115600 Eur piniginių lėšų šaltinius (9 t., b. l. 64 - 67).

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies

Pagal kaltinamajam A. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, metu galiojusią įstatymo redakciją (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314, įsigaliojusio nuo 2004 m. liepos 13 d., redakcija (Žin., 2004, Nr. 108-4030)), baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Nagrinėjamu atveju aktualioje teismų praktikoje pažymima, kad buhalterinė apskaita – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui sudaryti (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 4 punktas). BK 222 straipsnio dispozicija yra blanketinė, todėl joje nurodyta teisės aktų reikalaujama buhalterinės apskaitos tvarka nustatoma pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą. BK 222 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje nurodytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas veikiant tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia: kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori, arba nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286/2010, 2K-526/2011, 2K-170/2012, 2K-590/2014, 2K-437-303/2015, 2K-138-139/2016, 2K-7-304-976/2016).

Byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu tiesiogiai ištirtais įrodymais: paties kaltinamojo A. K. prisipažinimu bei teisme duotais parodymais apie apgaulingo apskaitos tvarkymo aplinkybes, tikslą bei mechanizmą, apklaustų teisme liudytojų: UAB „R. I.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusios J. Č., UAB „S f“ atstovės I. K., E. D., UAB „SS“ atstovės S. S., UAB „B c“ atstovo D. S. ir VšĮ „N k c“ atstovių A. U. bei R. S. parodymais, specialisto išvada bei specialistės A. R. papildomais paaiškinimais ir kitais aukščiau išvardintais rašytiniais duomenimis, kurie teismui nekelia abejonių jų patikimumu, todėl pripažintini byloje įrodymais, neginčijamai nustatyta, kad A. K., būdamas UAB „R. I.“ direktoriumi, apgaulingai tvarkė įmonės teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, paslėpė buhalterinės apskaitos dokumentą – 2015 m. sausio – balandžio mėnesio laikotarpio UAB „R. I.“ išlaidas pateisinančius apskaitos dokumentus (segtuvą „Avanso apyskaita 2015 m. 01 mėn. – 04 mėn.), todėl laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. iš dalies negalima nustatyti UAB „R. I.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Vadovaujantis nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiomis 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (dabar - Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo) (toliau – BAĮ) 21 straipsnio 1 dalies nuostatomis, už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.

BAĮ 14 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. K. laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 15 d. iki 2019 m. rugsėjo 4 d. buvo UAB „R. I.“ vadovas. A. K. buvo pavedęs UAB „R. I.“ buhalterinę apskaitą tvarkyti UAB „J“, teikusiai buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas, ją tvarkė įgaliotas asmuo J. Č.. Tačiau tiek kaltinamojo, tiek liudytojos J. Č. parodymais nustatyta, jog ji apie A. K. nusikalstamus veiksmus, tai yra, kad jis teikia jai suklastotas PVM sąskaitas faktūras ir kasos orderius, nieko nežinojo, anot minėtos liudytojos, visus buhalterinius dokumentus jai suveždavo tvarkyti A. K. (10 t., b.l. 188-191, 144-146).

Taigi, pagal BAĮ 21 straipsnio 1 dalį, 14 straipsnio 2 dalį A. K., kaip ūkio subjekto vadovas, jam inkriminuotu laikotarpiu buvo atsakingas už UAB „R. I.“ buhalterinės apskaitos organizavimą pagal teisės aktų nustatytą reikalaujamą buhalterinės apskaitos tvarką.

BAĮ 4 straipsnis numato, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.

Pagal BAĮ 12 straipsnio 1 dalį visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.

BAĮ 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <...> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys; 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška. Jeigu ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai; 6) asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos. Pagal minėto straipsnio 3 dalį įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų.

Be kita ko, BAĮ 21 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.

Įrodymų visuma nustatyta, jog kaltinamojo A. K. apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas pasireiškė tuo, kad jis sąmoningai pažeisdamas aukščiau minėto teisės akto reikalavimus, UAB „R. I.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai ir nieko apie daromą nusikalstamą veiką nežinančiai J. Č. pateikė tikrovės neatitinkančius (suklastotus) šiuos buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriuos ji įtraukė į įmonės buhalterinę apskaitą ir dėl ko nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 3751 eurų mokėtino PVM, tai yra:

1. septynias neva UAB “S f” išrašytas PVM sąskaitas faktūras ( 2015-01-27 PVM sąskaitą faktūrą serija SFJ Nr. 0066, kurioje nurodyta suma 9930 Eur; 2015-04-20 PVM sąskaitą faktūrą serija SFJ Nr. 0229, kurioje nurodyta suma 1360 Eur; 2015-05-20 PVM sąskaitą faktūrą serija SFJ Nr. 0285, kurioje nurodyta suma 2240 Eur; 2015-06-19 PVM sąskaitą faktūrą serija SFJ Nr. 0379, kurioje nurodyta suma 1080 Eur; 2015-07-01 PVM sąskaitą faktūrą serija SFJ Nr. 0393, kurioje nurodyta suma 1270 Eur; 2015-08-03 PVM sąskaitą faktūrą serija SFJ Nr. 0428, kurioje nurodyta suma 1270 Eur; 2015-09-04 PVM sąskaitą faktūrą serija SFJ Nr. 0485, kurioje nurodyta suma 1270 Eur;) kuri šių suklastotų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu UAB „R. I.“ buhalterinėje apskaitoje fiksavo atskaitingo asmens A. K. atsiskaitymą grynaisiais pinigais pagal tikrovės neatitinkančius (suklastotus) neva UAB “S f” išrašytus septynis kasos pajamų orderių kvitus (2015-01-27 KPO serija SFP Nr. 1366, suma 9930 Eur; 2015-04-20 KPO serija SFP Nr. 1379, suma 1360 Eur; 2015-05-20 KPO serija SFP Nr. 1414, suma 2240 Eur;

2015-06-19 KPO serija SFP Nr. 1421, suma 1080 Eur; 2015-07-01 KPO serija SFP Nr. 1437, suma 1270 Eur; 2015-08-03 KPO serija SFP Nr. 1448, suma 1270 Eur; 2015-09-04 KPO serija SFP Nr. 1459, suma 1270 Eur);

2. vieną neva E. D. išrašytą 2015-08-03 PVM sąskaitą faktūrą serija EDU Nr. 0000299, kurioje nurodyta suma 1210 Eur, ir šios suklastotos PVM sąskaitos faktūros pagrindu UAB „R. I.“ buhalterinėje apskaitoje fiksavo atskaitingo asmens A. K. atsiskaitymą grynaisiais pinigais pagal tikrovės neatitinkantį (suklastotą) neva E. D. išrašytą 2015 m. rugpjūčio 3 d. kasos pajamų orderio kvitą serija EDU Nr. 109 už 1210 Eur.;

3. vieną neva UAB „SS“ išrašytą 2015-04-30 PVM sąskaitą faktūrą seriją STO Nr. 00021, kurioje nurodyta suma 1500 Eur, ir šios suklastotos PVM sąskaitos faktūros pagrindu UAB „R. I.“ buhalterinėje apskaitoje fiksavo atskaitingo asmens A. K. atsiskaitymą grynaisiais pinigais už 1500 Eur;

4. dvi neva UAB „B c“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras (2015-04-09 PVM sąskaitą faktūrą serija BCA Nr. 007435, kurioje nurodyta suma 820 Eur; 2015-09-10 PVM sąskaitą faktūrą serija BCA Nr. 007829, kurioje nurodyta suma 820 Eur), ir šių suklastotų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu UAB „R. I.“ buhalterinėje apskaitoje fiksavo atskaitingo asmens A. K. atsiskaitymą grynaisiais pinigais 1640 Eur sumai, dalies grynųjų pinigų sumokėjimą pagrindžiant tikrovės neatitinkančiu (suklastotu) neva UAB „B c“ išrašytu 2015 m. rugsėjo 10 d. kasos pajamų orderio kvitu serija BCA Nr. 5429 už 820 Eur;

5. tris viešajai įstaigai „N k c“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras (2015 m. spalio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą APC Nr. 00131, kurioje nurodytas paslaugos pavadinimas „Personalo mokymo paslauga: Komandinio darbo svarba sveikatos priežiūros įstaigose“, suma 18150 Eur (PVM neišskirtas, PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta pastaba, kad taikomas 0 PVM tarifas pagal PVMĮ 22 straipsnį); 2015 m. spalio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą APC Nr. 00132, kurioje nurodytas paslaugos pavadinimas „Personalo mokymo paslauga: Komandinio darbo svarba sveikatos priežiūros įstaigose papildomam 16-os darbuotojų skaičiui“, suma 1161,60 Eur (PVM neišskirtas, PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta pastaba, kad taikomas 0 PVM tarifas pagal PVMĮ 22 straipsnį); 2016 m. gegužės 10 d. PVM sąskaitą faktūrą APC Nr. 00140, kurioje nurodytas paslaugos pavadinimas „Profesinio mokymo paslauga“, suma 2300 Eur (PVM neišskirtas), žinodamas, kad faktiškai VšĮ „N k c“ pardavė 21 proc. tarifu PVM apmokestinamas seminarų organizavimo paslaugas, į UAB „R. I.“ buhalterinę apskaitą įtrauktose PVM sąskaitose faktūrose suteiktų paslaugų pavadinimą nurodė personalo ar profesinio mokymo paslaugos, kurios pagal 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 22 straipsnį nėra apmokestinamos PVM, kai tuo tarpu paslaugų pirkėjui VšĮ „N k c“ pateikė PVM sąskaitas faktūras su kitokiais PVM sąskaitų faktūrų rekvizitais (2015 m. spalio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą APC Nr. 00131, kurioje nurodyta suma be PVM 15000 Eur, išskirta PVM suma 3150 Eur, iš viso suma su PVM 18150 Eur; 2015 m. spalio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą APC Nr. 00132, kurioje nurodyta suma be (duomenys neskelbtini) Eur, išskirta PVM suma 201,60 Eur, iš viso suma su PVM 1161,60 Eur; 2016 m. gegužės 10 d. PVM sąskaitą faktūrą APC Nr. 00140, kurioje nurodytas paslaugos pavadinimas „Seminarų organizavimo paslaugos“, suma 2300 Eur (PVM neišskirtas).

Be to, pagal BAĮ 21 straipsnio 2 dalyje numatytą reikalavimą būdamas atsakingas už įmonės aspkaitos dokumentų išsaugojimą ir pateikimą ne vėliau kaip iki 2020 m. spalio 9 d., paslėpė ir ikiteisminiam tyrimui nepateikė UAB „R. I.“ 2015 m. sausio – balandžio mėn. laikotarpio išlaidas pateisinančių dokumentų, tai yra segtuvo „Avanso apyskaita 2015 m. 01 mėn. – 04 mėn.“.

Kaip matyti iš 2021 m. gegužės 25 d. specialisto išvados Nr. IBPS-V-116953021, taip pat specialistės A. R. paaiškinimų būtent dėl to, jog kaltinamasis A. K. į aukščiau nurodytus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, kurios įmonės buhalteriją tvarkiusios J. Č. buvo įtrauktos į buhalterinės apskaitos registrus bei dėl to, kad paslėpė bei tyrimui nepateikė UAB „R. I.“ 2015 m. sausio – balandžio mėn. išlaidas pateisinančius dokumentus, kilo neigiamos pasekmės, tai yra nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „R. I.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (7 t., b.l. 146-189, 10 t., b. l. 141-143, 145-146).

Kaltinamasis A. K. veikė tiesiogine tyčia, jis, būdamas UAB „R. I.“ vadovu, žinodamas savo pareigą tinkamai tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą, sąmoningai ją tvarkė apgaulingai, tai yra pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (klastodamas įrašus buhalterinės apskaitos dokumentuose), tuo siekdamas išvengti mokestinės prievolės valstybei bei sąmoningai paslėpė ir nepateikė tyrimui dalies įmonės išlaidas pateisinančių dokumentų. Jis suvokė ir numatė, jog dėl jo neteisėto elgesio gali kilti padariniai, tai yra nebus galima iš dalies nustatyti UAB „R. I.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros ir šių padarinių norėjo.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo A. K. padaryta nusikalstama veika pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314, įsigaliojusio nuo 2004 m. liepos 13 d., redakcija (Žin., 2004, Nr. 108-4030)) yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai.

Dėl BK 220 straipsnio 1 dalies

BK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai.

Teismų praktikoje pažymima, jog šio straipsnio prasme neteisingais yra laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, pajamų, pelno, turto ar jų naudojimo. BK 220 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji – nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, kurios turinį sudaro tai, kad mokesčių mokėtojas suvokia, jog pateikia neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai ir kad dėl to bus išvengta privalomų mokėti mokesčių ar jų dalies, ir to nori (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-308-697/2016, 2K-7-304-976/2016, 2K-273-693/2017, 2K-158-689/2020).

Byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu tiesiogiai ištirtais įrodymais: paties kaltinamojo A. K. prisipažinimu bei teisme duotais parodymais, apklaustų teisme liudytojų parodymais, specialisto išvada bei specialistės A. R. papildomais paaiškinimais ir kitais aukščiau išvardintais rašytiniais duomenimis, kurie teismui nekelia abejonių jų patikimumu, todėl pripažintini byloje įrodymais, neginčijamai nustatyta, kad A. K., būdamas UAB „R. I.“ direktoriumi, ir pagal BAĮ 21 straipsnio 1 dalį, 14 straipsnio 2 dalį būdamas atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, bei apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą bei teisingos informacijos pateikimą apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, UAB „R. I.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai ir valstybės įgaliotoms institucijoms deklaracijas teikusiai J. Č. pateikė šias tikrovės neatitinkančias (suklastotas) PVM sąskaitas faktūras:

1. septynias neva UAB “S f” išrašytas PVM sąskaitas faktūras, t. y. 2015-01-27 PVM sąskaitą faktūrą serija SFJ Nr. 0066, 2015-04-20 PVM sąskaitą faktūrą serija SFJ Nr. 0229, 2015-05-20 PVM sąskaitą faktūrą serija SFJ Nr. 0285, 2015-06-19 PVM sąskaitą faktūrą serija SFJ Nr. 0379, 2015-07-01 PVM sąskaitą faktūrą serija SFJ Nr. 0393, 2015-08-03 PVM sąskaitą faktūrą serija SFJ Nr. 0428, 2015-09-04 PVM sąskaitą faktūrą serija SFJ Nr. 0485;

2. vieną neva E. D. išrašytą 2015-08-03 PVM sąskaitą faktūrą serija EDU Nr. 0000299;

3. vieną neva UAB „SS“ išrašytą 2015-04-30 PVM sąskaitą faktūrą serija STO Nr. 00021;

4. dvi neva UAB „B c“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras, t. y. 2015-04-09 PVM sąskaitą faktūrą serija BCA Nr. 007435 ir 2015-09-10 PVM sąskaitą faktūrą serija BCA Nr. 007829;

5. tris VšĮ „N k c“ išrašytas UAB „R. I.“ pardavimo PVM sąskaitas faktūras, t. y. 2015-10-27 PVM sąskaitą faktūrą APC Nr. 00131, 2015-10-27 PVM sąskaitą faktūrą APC Nr. 00132 ir 2016-05-10 PVM sąskaitą faktūrą APC Nr. 00140;

bei su UAB „R. I.“ vykdoma veikla nesusijusius išlaidas pateisinančius dokumentus iš viso už 1 013 Eur, t. y. UAB „R. I.“ direktoriaus A. K. motinos A. K. privatiems poreikiams tenkinti 2015-01-01 – 2017-12-31 laikotarpio UAB „“ nupirktų prekių išlaidas pateisinančius dokumentus (PVM sąskaitas faktūras, elektroninio kasos aparto kvitus).

Šiuos buhalterinės apskaitos dokumentus nieko apie A. K. daromą nusikalstamą veiką nežinanti ir įmonės buhalterinę apskaitą tvarkiusi J. Č. įtraukė į UAB „R. I.“ buhalterinę apskaitą ir jų duomenis įtraukė į atitinkamo laikotarpio PVM deklaracijas (forma FR0600), kurias su žinomai neteisingais duomenimis per Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninio deklaravimo sistemą pateikė valstybės įgaliotai institucijai – Valstybinei mokesčių inspekcijai, tai yra ikiteisminio tyrimo metu nustatytais ir šio nuopsrendžio aprašomojoje dalyje aptartais 33 atvejais pateikė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM. Dėl šių kaltinamojo A. K. neteisėtų veiksmų į 2015 m. sausio mėn. – 2017 m. gruodžio mėn. laikotarpio PVM deklaracijas (forma FR0600) buvo įrašyti ir pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai žinomai neteisingi duomenys apie UAB „R. I.“ pajamas ir jų naudojimą, todėl UAB „R. I.“ nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 7 664 Eur mokėtino PVM. Ši į valstybės biudžetą mokėtina suma, kurios išvengė kaltinamasis, viršija 100 MGL dydį.

Kaltinamasis A. K. veikė tiesiogine tyčia, jis suvokė, kad nieko apie jo nusikalstamus veikus nežinančiai J. Č. jis teikia žinomai neteisingus duomenis apie UAB „R. I.“ pajamas ir jų naudojimą, jog pastarieji būtų pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai, tikslu išvengti mokesčių, viršijančių 100 MGL, ir to norėjo.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo A. K. padaryta nusikalstama veika pagal BK 220 straipsnio 1 dalį yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai.

Dėl BK 183 straipsnio 2 dalies

Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą <...>. Turtas yra laikomas turintis didelę vertę, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą (BK 190 straipsnio 1 dalis).

Teismų praktikoje yra pažymėta, jog objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas, tyčinis kaltininkui svetimo, jam patikėto ar esančio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Neatlygintinas svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiškia, kad kaltininkas šį turtą pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiškiai neteisingai. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus dėl pasisavinamo turto. Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (esančiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-198/2008, 2K-19-697/2015, 2K-89-303/2017, 2K-300-697/2019, 2K-254-895/2020).

Turto pasisavinimo subjektas – specialusis, todėl pagal BK 183 straipsnį atsako asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas (turtinė teisė) buvo patikėtas ar perduotas jo žinion. Įgaliojimai turtui (turtinei teisei) kaltininkui gali būti suteikiami įvairiais pagrindais, pvz., esant civiliniams, darbo ar kitiems teisiniams santykiams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-15-699/2015, 2K-269-648/2017, 2K-117-697/2021).

Kvalifikuojant veiką pagal BK 183 straipsnį, svarbu nustatyti tiesioginę tyčią, kuri tokios nusikalstamos veikos padarymo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (esantis jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, nori paversti jį savo nuosavu turtu, taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-314-693/2018, 2K-254-895/2020). Apie kaltės turinį sprendžiama atsižvelgus į įvairias byloje nustatytas ir teismo išnagrinėtas aplinkybes: kaip kaltininkas elgėsi su jam patikėtu ar jo žinioje buvusiu turtu (kokios operacijos su turtu buvo atliktos, ar jos pagrįstos finansiniais dokumentais, ar nustatytas dokumentų klastojimo faktas, ar turtas naudotas įmonės ar asmeninėms reikmėms, ar įmonė dirbo pelningai, ar buvo padengiami įmonės įsiskolinimai, ar įmonei buvo padaryta žalos ir kt.).

Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012, 2K-138/2014 ir kt.).

Kaltinamasis A. K., apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, nuosekliai teigė, jog jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 183 straipsnio 2 dalį jis nepadarė, įmonės turto nepasisavino, jokie pinigai jam niekada realiai nebuvo išmokėti, jie vyravo tik dokumentuose, siekiant išvengti PVM mokesčio mokėjimo valstybei (9 t., b.l. 190 -191, 10 t., b. l. 188-191). Šiuos kaltinamojo parodymus teismas nagrinėjamu atveju vertina kaip jo pasirinktą gynybinę poziciją ir jais nesivadovauja, kadangi juos paneigia kiti objektyvūs byloje surinkti ir tiesiogiai teisme ištirti žemiau aptariami įrodymai.

Šioje byloje nekyla ginčo, jog A. K. buvo UAB „R. I.“ vadovas ir vienintelis akcininkas ir turėjo teisę priimti įvairaus pobūdžio sprendimus įmonės vardu. Anot liudytojos J. Č., kuri tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, UAB „R. I.“ kasininkas buvo tik A. K., kur buvo laikoma kasa ji net nežinojo, A. K. atnešdavo jai tvarkyti tik visas sąskaitas ir kitus buhalterinės apskaitos dokumentus (10 t., b.l. 144-146). Šios liudytojos parodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys kitiems byloje surinktiems įrodymams, todėl teismas jais vadovaujasi.

Kaip matyti iš byloje surinktų duomenų ir minėtos liudytojos parodymų, kaltinamasis A. K. turėjo tiek įgaliojimus, tiek realią galimybę tiesiogiai disponuoti įmonės turtu. Jis, kaip bendrovės direktorius ir kasininkas, turėjo ne tik pareigą atsakingai įmonės interesais valdyti įmonės turtą, bet ir realią galimybę disponuoti įmonės turtu – vykdyti finansines operacijas, tarp jų – disponuoti ir grynaisiais pinigais. Be to, šioje byloje įrodymų visuma (be kita ko ir paties kaltinamojo parodymais) nustatyta, jog A. K. sąmoningai suklastojo UAB „S f“, E. D., UAB „SS”, UAB „B c” ikiteisminio tyrimo metu nustatytas PVM sąskaitas faktūras, fiksuodamas neva įvykusius sandorius ir jų pagrindu išrašytus kasos pajamų orderius. Nors kaltinamasis teigia, kad tyčios pasisavinti įmonės turtą jis neturėjo, buhalterinius apskaitos dokumentus klastojo, siekdamas išvengti mokesčių valstybei, jis buvo pats paskolinęs įmonei virš 200 000 eurų savo asmeninių lėšų, kuriais turėjo būti sudengtas skirtumas ir įmonės pinigų jis nepasisavino, tačiau jo kaltę dėl įmonės grynųjų pinigų pasisavinimo ir tokio tikslo taip pat buvimo pagrindžia tiek kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, tiek specialistės A. R. teisme duoti paaiškinimai. Specialistė, papildomai įvertinusi dokumentų apžiūrai tirti pateiktus dokumentus, konstatavo, jog dokumentų apžiūros metu nenustatyta, kad nurodyta 21677 Eur suma buvo padengta bendrovei 2017 m. gruodžio 31 d., kai A. K. paskolos lėšomis buvo padengtas bendrovės nuostolis, nes nėra duomenų, įrodančių apie 2016 m. rugsėjo 1 d. suteiktos paskolos kilmę ir 115600 Eur piniginių lėšų šaltinius (9 t., b. l. 64 - 67). Specialistė, apklausiama teisme, patvirtino, kad atliekant tyrimą buvo nustatyta, jog A. K. 2015 m. iš kasos buvo išmokėtos piniginės lėšos – 21677 eurų, tačiau nenustatyta, kad ši iš bendrovės kasos paimta 21677 eurų suma būtų bendrovei grąžinta (10 t., b. l. 145-146).

Taigi, byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu tiesiogiai ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis A. K., būdamas UAB „R. I.“ vadovu, pasisavino jo žinioje buvusį svetimą turtą – 21677 Eur UAB „R. I.“ priklausančius grynuosius pinigus šiomis aplinkybėmis:

- į UAB „R. I.“ buhalterinę apskaitą įtraukė tikrovės neatitinkančią (suklastotą) 2015-01-27 PVM sąskaitą faktūrą serija SFJ Nr. 0066 dėl neva įvykusio sandorio su UAB “S f”, kurioje nurodyta suma 9930 Eur, ir šios suklastotos PVM sąskaitos faktūros pagrindu UAB „R. I.“ buhalterinėje apskaitoje fiksavo atskaitingo asmens A. K. atsiskaitymą grynaisiais pinigais pagal tikrovės neatitinkantį (suklastotą) neva UAB “S f” išrašytą kasos pajamų orderio kvitą 2015‑01-27 KPO serija SFP Nr. 1366, suma 9930 Eur, tokiu būdu kaip atskaitingas asmuo iš UAB „R. I.“ kasos gavęs grynuosius pinigus ir šiais suklastotais dokumentais pagrindęs išlaidas pasisavino 9930 Eur UAB „R. I.“ priklausančių grynųjų pinigų;

- į UAB „R. I.“ buhalterinę apskaitą įtraukė tikrovės neatitinkančią (suklastotą) 2015-04-20 PVM sąskaitą faktūrą serija SFJ Nr. 0229 dėl neva įvykusio sandorio su UAB “S f”, kurioje nurodyta suma 1360 Eur, ir šios suklastotos PVM sąskaitos faktūros pagrindu UAB „R. I.“ buhalterinėje apskaitoje fiksavo atskaitingo asmens A. K. atsiskaitymą grynaisiais pinigais pagal tikrovės neatitinkantį (suklastotą) neva UAB “S f” išrašytą kasos pajamų orderio kvitą 2015‑04-20 KPO serija SFP Nr. 1379, suma 1360 Eur, tokiu būdu kaip atskaitingas asmuo iš UAB „R. I.“ kasos gavęs grynuosius pinigus ir šiais suklastotais dokumentais pagrindęs išlaidas pasisavino 1360 Eur UAB „R. I.“ priklausančių grynųjų pinigų;

- į UAB „R. I.“ buhalterinę apskaitą įtraukė tikrovės neatitinkančią (suklastotą) 2015-05-20 PVM sąskaitą faktūrą serija SFJ Nr. 0285 dėl neva įvykusio sandorio su UAB “S f”, kurioje nurodyta suma 2240 Eur, nors realiai UAB „R. I.“ iš UAB “S f” pirko prekių už 224 Eur, ir minėtos suklastotos PVM sąskaitos faktūros pagrindu UAB „R. I.“ buhalterinėje apskaitoje fiksavo atskaitingo asmens A. K. atsiskaitymą grynaisiais pinigais pagal tikrovės neatitinkantį (suklastotą) neva UAB “S f” išrašytą kasos pajamų orderio kvitą 2015‑05-20 KPO serija SFP Nr. 1414, suma 2240 Eur, ir tokiu būdu kaip atskaitingas asmuo iš UAB „R. I.“ kasos gavęs grynuosius pinigus ir šiais suklastotais dokumentais pagrindęs išlaidas pasisavino 2016 Eur UAB „R. I.“ priklausančių grynųjų pinigų;

- į UAB „R. I.“ buhalterinę apskaitą įtraukė tikrovės neatitinkančią (suklastotą) 2015-06-19 PVM sąskaitą faktūrą serija SFJ Nr. 0379 dėl neva įvykusio sandorio su UAB “S f”, kurioje nurodyta suma 1080 Eur, ir šios suklastotos PVM sąskaitos faktūros pagrindu UAB „R. I.“ buhalterinėje apskaitoje fiksavo atskaitingo asmens A. K. atsiskaitymą grynaisiais pinigais pagal tikrovės neatitinkantį (suklastotą) neva UAB “S f” išrašytą kasos pajamų orderio kvitą 2015‑06-19 KPO serija SFP Nr. 1421, suma 1080 Eur, ir tokiu būdu kaip atskaitingas asmuo iš UAB „R. I.“ kasos gavęs grynuosius pinigus ir šiais suklastotais dokumentais pagrindęs išlaidas pasisavino 1080 Eur UAB „R. I.“ priklausančių grynųjų pinigų;

- į UAB „R. I.“ buhalterinę apskaitą įtraukė tikrovės neatitinkančią (suklastotą) 2015-07-01 PVM sąskaitą faktūrą serija SFJ Nr. 0393 dėl neva įvykusio sandorio su UAB “S f”, kurioje nurodyta suma 1270 Eur, nors realiai UAB „R. I.“ iš UAB “S f” pirko prekių už 130 Eur, ir minėtos suklastotos PVM sąskaitos faktūros pagrindu UAB „R. I.“ buhalterinėje apskaitoje fiksavo atskaitingo asmens A. K. atsiskaitymą grynaisiais pinigais pagal tikrovės neatitinkantį (suklastotą) neva UAB “S f” išrašytą kasos pajamų orderio kvitą 2015‑07-01 KPO serija SFP Nr. 1437, suma 1270 Eur, ir tokiu būdu kaip atskaitingas asmuo iš UAB „R. I.“ kasos gavęs grynuosius pinigus ir šiais suklastotais dokumentais pagrindęs išlaidas pasisavino 1140 Eur UAB „R. I.“ priklausančių grynųjų pinigų;

- į UAB „R. I.“ buhalterinę apskaitą įtraukė tikrovės neatitinkančią (suklastotą) 2015-08-03 PVM sąskaitą faktūrą serija SFJ Nr. 0428 dėl neva įvykusio sandorio su UAB “S f”, kurioje nurodyta suma 1270 Eur, ir šios suklastotos PVM sąskaitos faktūros pagrindu UAB „R. I.“ buhalterinėje apskaitoje fiksavo atskaitingo asmens A. K. atsiskaitymą grynaisiais pinigais pagal tikrovės neatitinkantį (suklastotą) neva UAB “S f” išrašytą kasos pajamų orderio kvitą 2015‑08-03 KPO serija SFP Nr. 1448, suma 1270 Eur, ir tokiu būdu kaip atskaitingas asmuo iš UAB „R. I.“ kasos gavęs grynuosius pinigus ir šiais suklastotais dokumentais pagrindęs išlaidas pasisavino 1270 Eur UAB „R. I.“ priklausančių grynųjų pinigų;

- į UAB „R. I.“ buhalterinę apskaitą įtraukė tikrovės neatitinkančią (suklastotą) 2015-09-04 PVM sąskaitą faktūrą serija SFJ Nr. 0485 dėl neva įvykusio sandorio su UAB “S f”, kurioje nurodyta suma 1270 Eur, nors realiai UAB „R. I.“ iš UAB “S f” pirko prekių už 121,08 Eur, ir minėtos suklastotos PVM sąskaitos faktūros pagrindu UAB „R. I.“ buhalterinėje apskaitoje fiksavo atskaitingo asmens A. K. atsiskaitymą grynaisiais pinigais pagal tikrovės neatitinkantį (suklastotą) neva UAB “S f” išrašytą kasos pajamų orderio kvitą 2015‑09-04 KPO serija SFP Nr. 1459, suma 1270 Eur, ir tokiu būdu kaip atskaitingas asmuo iš UAB „R. I.“ kasos gavęs grynuosius pinigus ir šiais suklastotais dokumentais pagrindęs išlaidas pasisavino 1148,92 Eur UAB „R. I.“ priklausančių grynųjų pinigų;

- į UAB „R. I.“ buhalterinę apskaitą įtraukė tikrovės neatitinkančią (suklastotą) 2015-08-03 PVM sąskaitą faktūrą serija EDU Nr. 0000299 dėl neva įvykusio sandorio su individualią veiklą vykdančiu E. D., kurioje nurodyta suma 1210 Eur, ir šios suklastotos PVM sąskaitos faktūros pagrindu UAB „R. I.“ buhalterinėje apskaitoje fiksavo atskaitingo asmens A. K. atsiskaitymą grynaisiais pinigais pagal tikrovės neatitinkantį (suklastotą) neva E. D. išrašytą kasos pajamų orderio kvitą 2015‑08-03 serija EDU Nr. 109, suma 1210 Eur, ir tokiu būdu kaip atskaitingas asmuo iš UAB „R. I.“ kasos gavęs grynuosius pinigus ir šiais suklastotais dokumentais pagrindęs išlaidas pasisavino 1210 Eur UAB „R. I.“ priklausančių grynųjų pinigų;

- į UAB „R. I.“ buhalterinę apskaitą įtraukė tikrovės neatitinkančią (suklastotą) 2015-04-30 PVM sąskaitą faktūrą serija STO Nr. 00021 dėl neva įvykusio sandorio su UAB „SS“, kurioje nurodyta suma 1500 Eur, nors realiai UAB „R. I.“ iš UAB „SS“ pirko prekių už 500 Eur, ir minėtos suklastotos PVM sąskaitos faktūros pagrindu UAB „R. I.“ buhalterinėje apskaitoje fiksavo atskaitingo asmens A. K. atsiskaitymą grynaisiais pinigais, ir tokiu būdu kaip atskaitingas asmuo iš UAB „R. I.“ kasos gavęs grynuosius pinigus ir suklastotu dokumentu pagrindęs išlaidas pasisavino 1000 Eur UAB „R. I.“ priklausančių grynųjų pinigų;

- į UAB „R. I.“ buhalterinę apskaitą įtraukė tikrovės neatitinkančią (suklastotą) 2015-04-09 PVM sąskaitą faktūrą serija BCA Nr. 007435 dėl neva įvykusio sandorio su UAB „B c“, kurioje nurodyta suma 820 Eur, nors realiai UAB „R. I.“ iš UAB „B c“ pirko prekių už 117,94 Eur, ir minėtos suklastotos PVM sąskaitos faktūros pagrindu UAB „R. I.“ buhalterinėje apskaitoje fiksavo atskaitingo asmens A. K. atsiskaitymą grynaisiais pinigais, ir tokiu būdu kaip atskaitingas asmuo iš UAB „R. I.“ kasos gavęs grynuosius pinigus ir suklastotu dokumentu pagrindęs išlaidas pasisavino 702,06 Eur UAB „R. I.“ priklausančių grynųjų pinigų;

- į UAB „R. I.“ buhalterinę apskaitą įtraukė tikrovės neatitinkančią (suklastotą) 2015-09-10 PVM sąskaitą faktūrą serija BCA Nr. 007829 dėl neva įvykusio sandorio su UAB „B c“, kurioje nurodyta suma 820 Eur, ir šios suklastotos PVM sąskaitos faktūros pagrindu UAB „R. I.“ buhalterinėje apskaitoje fiksavo atskaitingo asmens A. K. atsiskaitymą grynaisiais pinigais pagal tikrovės neatitinkantį (suklastotą) neva UAB „B c“ išrašytą kasos pajamų orderio kvitą 2015‑09-10 serija BCA Nr. 5429, suma 820 Eur, ir tokiu būdu kaip atskaitingas asmuo iš UAB „R. I.“ kasos gavęs grynuosius pinigus ir šiais suklastotais dokumentais pagrindęs išlaidas pasisavino 820 Eur UAB „R. I.“ priklausančių grynųjų pinigų.

Pasisavinto turto suma – 21677 eurų viršija 250 MGL dydį, todėl laikoma, jog A. K. pasisavino didelės vertės svetimą UAB „R. I.“ priklausantį turtą.

.Kaltinamasis A. K. veikė tiesiogine tyčia, jis suvokė, jog neteisėtai savinasi UAB „R. I.“ turtą – grynuosius pinigus ir tokiu būdu pažeidžia įmoinės turtinius interesus bei daro jai žalą ir to norėjo.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo A. K. padaryta nusikalstama veika pagal BK 183 straipsnio 2 dalį yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai.

IV. Bausmė ir jos skyrimo motyvai

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni.

Kaltinamasis A. K. pripažintas kaltu padaręs tris tyčinius nusikaltimus, iš kurių du priskiriami apysunkių (pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį), o vienas jų – sunkių nusikaltimų kategorijai (pagal BK 183 straipsnio 2 dalį) (BK 11 straipsnio 4, 5 dalys). Nusikaltimais kėsintasi į finansų sistemą ir svetimą nuosavybę. Nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia ir yra baigti. Jie sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Nusikaltimai įvykdyti, siekiant išvengti mokestinės prievolės valstybei.

Vertinant kaltinamojo A. K. asmenybę, byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog jis yra neteistas (9 t., b. l. 158), yra baustas administracine tvarka, tačiau tik 3 kartus, jo įvykdyti administraciniai nusižengimai nėra šiurkštūs, susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, visos jam skirtos baudos yra sumokėtos (9 t., b. l. 159-161). Šios aplinkybės rodo, kad nuteistojo asmenybės pavojingumas nėra didelis. Jis yra dirbantis, dirba UAB „L“ (10 t., b. l. 109), yra išsituokęs, vienas augina nepilnametį vaiką (10 t., b. l. 134-136). Duomenų, jog A. K. būtų įskaitoje ar gydęsis dėl psichikos sutrikimų ir/ar priklausomybės ligų, byloje nėra.

Byloje nustatyta kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, dėl BK 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje įvykdytų nusikaltimų yra ta, jog jis prisipažino padaręs šias baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 220 straipsnio 1 dalies sankcijoje už kaltinamojo A. K. padarytą nusikaltimą yra numatytos dvi bausmių rūšys: bauda arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos trys bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. BK 183 straipsnio 3 dalies sankcijoje už kaltinamojo padarytą nusikaltimą yra numatyta tik viena bausmės rūšis - laisvės atėmimas iki dešimties metų.

Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, taip pat ir tai, jog kaltinamasis A. K. yra teisiamas pirmą kartą, o asmeniui, pirmą kartą teisiamam už apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą, paprastai skiriama su terminuotu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, yra dirbantis ir gaunantis nuolatines pajamas, jam už nusikaltimų, numatytų BK 220 straipsnio 1 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtinos geriausiai bausmės paskirtį atitinkančios minėtų straipsnių sankcijose numatytos švelniausios bausmių rūšys – baudos, jų dydžius nustatant pagal veikos padarymo metu galiojusiame baudžiamąjame įstatyme numatytus dydžius, artimus minimaliems. Artimi minimaliems dydžiai nustatyti, įvertinus taip pat jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei tai, jog nenustatyta nei vienos jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės (BK 3 straipsnio 2 dalis, 47 straipsnio 1, 2 dalys, 3 dalies 5 punktas).

Pažymėtina, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ redakcija, kuria vietoje iki 2018 m. sausio 1 d. galiojusio 37,66 Eur bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio buvo patvirtintas 50 Eur dydis (2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo Nr. 707 redakcija). Kadangi A. K. įvykdyti nusikaltimai už kurį jam skiriamos bausmės - baudos įvykdyti iki minėto dydžio pasikeitimo, apskaičiuojant jam paskirtų baudų dydį, turi būti taikoma ne nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusi aptariamo nutarimo redakcija, bet 2014 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 897 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ redakcija, įsigaliojusi 2015 m. sausio 1 d. ir galiojusi iki 2018 m. sausio 1 d., kuria bazinio bausmių ir nuobaudų (arba minimalaus gyvenimo lygio (toliau - MGL)) dydis buvo nustatytas 37,66 Eur (BK 3 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje kaltinamojo gynėjas prašė teismo sprendžiant klausimą dėl bausmės skyrimo A. K. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, taikyti jo atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti jam švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta bausmė, tuo tarpu prokurorė prašė kaltinamajam už BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirti laisvės atėmimą – 3 metams ir 6 mėnesiams (11 t., b.l. 16 - 23).

Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje, šiuo individualiu atveju yra pagrindas už A. K. BK 183 straipsnio 2 dalyje įvykdytą nusikaltimą, jam taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta bausmė.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad BK 41 straipsnis, numatantis bausmės paskirtį, greta bausmės tikslų – bendrosios prevencijos, nubaudimo, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimo – išskiria teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra tai, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Visgi konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Dėl to bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-186-942/2015, Nr. 2K-204-942/2015, Nr. 2K-334-699/2017).

BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmę teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes, BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatyta bausmė būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes. Tokiu būdu, skiriant bausmes aiškus prieštaravimas teisingumo principui, yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatą. Teisingumo principas skiriant bausmę neapsiriboja vien tik bausmės ir padarytos nusikalstamos veikos proporcingumu, bet turi ir kitų aspektų. Negali būti pamiršta ir taikinamoji teisingumo funkcija, t. y. tai, kad teisingumas gali būti įgyvendintas tik užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. kovo 8 d., 1998 m. spalio 27 d., 2003 m. kovo 4 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2015 m. gegužės 14 d., 2016 m. spalio 27 d. ir kiti nutarimai). Bausmės, kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis taip pat neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai. Be to, ir nubaudimo tikslas, net ir sunkaus nusikaltimo padarymo atveju, pasiekiamas ne vien tik nuteistojo įkalinimu.

Kaip jau minėta, A. K. padarė tris tyčines baigtas nusikalstamas veikas, iš kurių dvi priskiriamos apysunkių, o viena jų – sunkių nusikaltimų kategorijai ir būtent už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas alternatyvių bausmių laisvės atėmimui nenumato (BK 183 straipsnio 2 dalis). Teismas, išnagrinėjęs baudžiamojoje byloje surinktus ir aukščiau išvardintus A. K. charakterizuojančius reikšmingus bausmės skyrimui duomenis, įvertina tai, kad A. K. yra neteistas, jo atžvilgiu nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų, ir /ar nagrinėjamų teismuose kitų baudžiamųjų bylų, admistracine tvarka jis nėra baustas už šiurkščius administracinius nusižengimus. Kaltinamasis yra dirbantis ir po santuokos nutraukimo su L. K., augina nepilnametį sūnų H. K., gimusį (duomenys neskelbtini), kurio gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatyta su kaltinamuoju. Todėl A. K. paskyrus terminuotą laisvės atėmimo bausmę, jo nepilnametis vaikas liktų be tėvo priežiūros ir rūpesčio (10 t., b.l. 134-136). Svarbu pažymėti ir tai, kad A. K. geranoriškai yra atlyginęs civiliniam ieškovui dalį turtinės žalos bei su juo sudarė susitarimą dėl likusios turtinės žalos atlyginimo dalimis (10 t., b.l. 187, 11 t., b.l. 13-14). Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, daroma išvada, jog BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos tik realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas A. K. akivaizdžiai prieštarautų teisingumo principui ir bausmės paskirčiai. Tokioje situacijoje jo izoliavimas nuo visuomenės, paskiriant net ir minimalią laisvės atėmimo bausmę, būtų neproporcingas ir per ankstyvas. Todėl, teismo vertinimu, skiriant bausmę už BK 183 straipsnio 2 dalyje padarytą nusikalstamą veiką, taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir skirtina švelnesnė savo rūšimi nei minėtoje BK straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas maksimaliam 2 metų terminui, nustatant nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiame baudžiamajame įstatyme numatytą įpareigojimą, šiuo atveju būtų tinkama ir teisinga bausmė. Skiriant bausmę tinkamiausias įpareigojimas būtų atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą įmonei, tačiau toks reikalavimas nėra pareikštas. A. K. taikytas 21 677 eurų vertės turto konfiskavimas, o atsižvelgiant į kitus finansinius įpareigojimus, jo finansinė padėtis tik dar labiau pablogėtų, todėl jam skiriamas įpareigojimas laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 160 valandų per vienerius metus šešis mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 3 straipsnio 2 dalis, 48 straipsnio 6 dalies 5 punktas (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1861, įsigaliojusio nuo 2012 m. liepos 1 d., redakcija (Žin., 2012, Nr. 5-138)).

Kaltinamojo A. K. padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, kadangi jis tuo pačiu metu darydamas šias veikas, siekė vieningo tikslo – apgaulingai tvarkydamas buhalterinę apskaitą bei siekdamas išvengti mokesčių ir pateikdamas neteisingus duomenis apie pajamas ir jų panaudojimą, siekė pasisavinti ir pasisavino jam patikėtą bei jo žinioje esantį turtą – pinigines lėšas. Dėl šios priežasties jam paskirtos bausmės tarpusavyje bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, griežčiausiai bausmei (laisvės apribojimo) apimant švelnesnes bausmes (baudas) ir paskiriant A. K. galutinę subendrintą bausmę.

V. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, pripažinta civiline ieškove (1 t., b. l. 128), pareiškė byloje civilinį ieškinį dėl 7 664 eurų turtinės žalos atlyginimo, kurią sudaro nesumokėtas į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokestis (1 t., b. l. 124-126). 2022 m. rugpjūčio 17 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. K. pateikė teismui mokėjimo nurodymą Nr. 1385, patvirtinantį, jog jis atlygino civiliniam ieškovui dalį žalos, tai yra 2 500 eurų (10 t., b. l. 187-188). Civilinio ieškovo įgaliotas atstovas 2022 m. rugpjūčio 25 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog dalis žalos civiliniam ieškovui yra atlyginta ir likusi reikalavimo suma yra 5 164 eurų (11, b. l. 6-7). 2022 m. rugsėjo 15 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. K. pateikė teismui tvirtinti 2022 m. rugsėjo 2 d. su civiliniu ieškovu sudarytą susitarimą dėl žalos atlyginimo, civilinio ieškovo įgaliotas atstovas taip pat prašė teismo minėtą susitarimą patvirtinti (11 t., b. l. 13-16). Susitarimu nustatyta, kad tarp A. K. ir Kauno valstybinės mokesčių inspekcijos sudarytas susitarimas dėl žalos atlyginimo, kuriuo A. K. įsipareigojo likusią žalos sumą – 5164 eurų atlyginti per dvidešimt keturis mėnesius pagal nustatytą grafiką (11 t., b. l. 13-14). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 113 straipsnio 1 dalimi, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Antrojoje minėto straipsnio dalyje yra nurodyta, jog kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnis numato šalių procesines teises ir pareigas. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi. Pagal CPK 140 straipsnio 3 dalį šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi. Rašytinis šalių taikos sutarties tekstas yra prijungtas prie bylos. Taikos sutartimi laikomas sandoris, kuriuo šalys, darydamos viena kitai nuolaidas, iš naujo nustato civilines teises ir pareigas bei likviduoja tarp jų kilusį ginčą. Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas šalių dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis. Teismas, spręsdamas taikos sutarties patvirtinimo klausimą, privalo patikrinti, ar ji neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, viešajam interesui. Teismas, nustatęs tokius prieštaravimus, šalių sudarytos taikos sutarties netvirtina (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Nesant prieštaravimų įstatymui, teismas taikos sutartį patvirtina ir bylą nutraukia. Taigi, iš pateikto susitarimo dėl žalos atlyginimo matyti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir A. K. valia taikiai baigti kilusį civilinį ginčą dėl turtinės žalos, taikos sutarties šalims yra žinomos tokios sutarties patvirtinimo teisinės pasekmės (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendžia, kad pateiktas tvirtinti susitarimas dėl žalos atlyginimo išreiškia šalių valią taikiai išspręsti šioje byloje kilusį ginčą, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl tvirtintinas joje nurodytomis sąlygomis.

BK 72 straipsnyje įtvirtintas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (1 dalis). Turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius, t. y. šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konfiskuotinu turtu pripažino nusikalstamos veikos rezultatą. Pažymėtina, jog uždraustos veikos rezultatu laikoma turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs uždraustą veiką, jo pasipelnymas iš šios veikos. Turto konfiskavimo tikslas – visų pirma, panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-628/2019, Nr. 2K-80-222/2020, Nr. 2K-189-387/2021).

Kaip anksčiau šiame nuosprendyje nustatyta, A. K. pripažintas kaltu pasisavinęs UAB „R. I.“ priklausantį turtą – 21677 eurų. Jis gavo finansinės naudos iš nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, nes pasisavino jo žinioje buvusius įmonės grynuosius pinigus – 21677 eurų. Byloje nenustatyta, kad šios lėšos buvo panaudotos įmonės reikmėms, todėl buvo padaryta turtinė žala UAB „R. I.“. Taigi, byloje nustačius neteisėtus kaltinamojo veiksmus, akivaizdu, kad minėtus pinigus jis gavo būtent dėl nusikalstamos veikos padarymo. Taigi, kaltinamasis A. K. gavo naudos iš savo nusikalstamų veiksmų, byloje jo atžvilgiu civilinis ieškinys dėl šios sumos nepareikštas, todėl, siekiant iš kaltinamojo atimti gautą finansinę naudą, nusikalstamos veikos rezultatas turi būti konfiskuotas. Šiuo metu tik taikant turto konfiskavimą gali būti tiek atkurta sąžininga ekonominė pusiausvyra, tiek užtikrinta, kad nusikalstamos veikos padarymas A. K. nebūtų naudingas (BK 72 straipsnio).

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, Kauno apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Rimos Žaltauskienės 2021 m. gruodžio 8 d. nutarimu, siekiant užtikrinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. gruodžio 7 d. ikiteisminiame tyrime pateiktą civilinį ieškinį ir galimą turto konfiskavimą, buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam A. K. turtui: 1. Keleiviniam automobiliui VW , VIN: (duomenys neskelbtini), valst. nr: (duomenys neskelbtini) kurio vertė: 13870.00 Eur; 2. Mopedui SUPER, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. nr: (duomenys neskelbtini), kurio vertė: 3199.00 Eur.; 3. Žemės sklypui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro nr.: (duomenys neskelbtini), esančiam adresu: (duomenys neskelbtini), vnt., kurio vidutinė rinkos vertė: 2092.00 Eur.; 4. Pastatui - Gyvenamajam namui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro nr.: (duomenys neskelbtini), esančiam adresu: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., kurio vidutinė rinkos vertė: 2204.00 Eur.; 5. Pastatui - Tvartui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro nr.: (duomenys neskelbtini), esančiam adresu: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., kurio vidutinė rinkos vertė: 247.00 Eur.; 6. Pastatui - Tvartui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro nr.: (duomenys neskelbtini), esančiam adresu: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., kurio vidutinė rinkos vertė: 251.00 Eur. 7. Pastatui - Daržinei, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro nr.: (duomenys neskelbtini), esančiam adresu: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., kurio vidutinė rinkos vertė: 201.00 Eur.; 8. Pastatui - Ūkiniam pastatui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro nr.: (duomenys neskelbtini), esančiam adresu: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., kurio vidutinė rinkos vertė: 10.00 Eur.; 9. Pastatui - Viralinei, unikalus daikto numeris(duomenys neskelbtini), registro nr.: (duomenys neskelbtini), esančiam adresu: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., kurio vidutinė rinkos vertė: 202.00 Eur.; 10. Pastatui - Ūkiniam pastatui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro nr.: (duomenys neskelbtini), esančiam adresu: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., kurio vidutinė rinkos vertė: 19.00 Eur.; 11. Pastatui - Pirčiai, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro nr.: (duomenys neskelbtini), esančiam adresu: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., kurio vidutinė rinkos vertė: 86.00 Eur.; 12. Pastatui - Klojimui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro nr.: (duomenys neskelbtini), esančiam adresu: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., kurio vidutinė rinkos vertė: 183.00 Eur.; 13. Pastatui - Ūkiniam pastatui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro nr.: (duomenys neskelbtini), esančiam adresu: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., kurio vidutinė rinkos vertė: 34.00 Eur.; 14. Pastatui - Ūkiniam pastatui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro nr.: (duomenys neskelbtini), esančiam adresu: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., kurio vidutinė rinkos vertė: 78.00 Eur.; 15. Pastatui - Ūkiniam pastatui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro nr.: (duomenys neskelbtini), esančiam adresu: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., kurio vidutinė rinkos vertė: 27.00 Eur.; 16. Pastatui - Kiemo rūsiui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro nr.: (duomenys neskelbtini), esančiam adresu: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., kurio vidutinė rinkos vertė: 77.00 Eur.; 17. Kitiems inžineriniams statiniams - Kiemo statiniams, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro nr.: (duomenys neskelbtini), esantiems adresu: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., kurių vidutinė rinkos vertė: 39.00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: dalinis nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant turtu disponuoti, tačiau leidžiant juo naudotis ir jį valdyti. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2021 m. gruodžio 8 d. iki 2022 m. birželio 8 d. Turto saugotoju paliktas A. K. (9 t., b. l. 132-136). 2022 m. birželio 7 d. Kauno apygardos teismo nutartimi laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo pratęstas. (10 t., b.l. 163). Nors šioje byloje kaltinamasis sudarė su civiliniu ieškovu susitarimą dėl žalos atlyginimo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtas ir vėliau jo terminas pratęstas taip pat siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, bei į tai, kad šiuo nuosprendžiu A. K. pripažįstamas kaltu ir iš jo nuspręsta konfiskuoti uždraustos veikos rezultatą - nusikalstamu būdu įgytas lėšas t. y. 21677 Eur, siekiant užtikrinti turto konfiskavimo tinkamą įvykdymą, A. K. aukščiau minėtam turtui paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliekamas galioti iki turto konfiskavimo įvykdymo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: UAB „R. I.“ dokumentai (viso 58 segtuvai), saugomi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos tarnybinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini BUAB „R. I.“ bankroto administratoriui (4 t., b. l. 52-53, 6 t., b. l. 41 – 47, 95-98, BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kompaktinė plokštelė prie 2020 m. liepos 31 d. apžiūros protokolo, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekama baudžiamojoje byloje Nr. 1-218-888/2022 (teisminio proceso Nr. 1-03-6-00057-2019-4), kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga ( 7 t., b. l. 131, BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307 – 308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

- padarius nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314, įsigaliojusio nuo 2004 m. liepos 13 d., redakcija (Žin., 2004, Nr. 108-4030)), ir skirti jam bausmę – 100 (vieno šimto) MGL dydžio, tai yra 3 766 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt šešių eurų) baudą;

- padarius nusikaltimą, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 110 (vieno šimto dešimties) MGL dydžio, tai yra 4 142, 60 Eur (keturių tūkstančių vieno šimto keturiasdešimt dviejų eurų ir šešiasdešimt euro centų) baudą;

- padarius nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, ir taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 160 (vieną šimtą šešiasdešimt) valandų per vienerius metus šešis mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnes, ir paskirti A. K. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 160 (vieną šimtą šešiasdešimt) valandų per vienerius metus šešis mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

A. K. išaiškinti, jog, vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3 punktais (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1861, įsigaliojusio nuo 2012 m. liepos 1 d., redakcija (Žin., 2012, Nr. 5-138)), asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Patvirtinti 2022 m. rugsėjo 2 d. susitarimą dėl žalos atlyginimo, sudarytą tarp A. K. ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, pagal kurią šalys susitarė:

- Kaltinamasis A. K. pripažįsta, kad dėl jo kaltės valstybės biudžetas patyrė 7 664 Eur (septynių tūkstančių šešių šimtų šešiasdešimt keturių eurų) žalą, susijusią su nedeklaruotu bei nesumokėtu pridėtinės vertės mokesčiu, ir įsipareigoja ją geranoriškai atlyginti.

- Kaltinamasis A. K. pareiškia, kad iki šio susitarimo pasirašymo jau yra atlyginęs dalį žalos, t. y. 2500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų), o likusią žalos sumą – 5164 Eur (penkis tūkstančius šimtą šešiasdešimt keturis eurus) įsipareigoja atlyginti per dvidešimt keturis mėnesius, tai yra nuo 2022 m. rugsėjo iki 2024 m. liepos mėnesio, kiekvieną mėnesį mokėdamas po 215 Eur (du šimtus penkiolika eurų (23 įmokos)), o 2024 m. rugpjūčio mėnesį 219 Eur (du šimtus devyniolika eurų).

- Kaltinamasis A. K. įsipareigoja aukščiau nurodytas sumas sumokėti iki kiekvieno grafike nurodyto mėnesio paskutinės kalendorinės dienos, pervedant nurodytą pinigų sumą į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų nurodytais rekvizitais: (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Citadele“, (duomenys neskelbtini), esančią AB „Luminor banke“, (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB banke“, (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių banke“, (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos banke“, gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas - 188659752, įmokos kodas - 6930.

- Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija patvirtina, kad iki šio susitarimo pasirašymo dienos A. K. yra atlyginęs dalį padarytos žalos ir į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodu - 6930, įmokėjo 2500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų).

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, konfiskuoti iš A. K. uždraustos veikos rezultatą – nusikalstamu būdu įgytas lėšas, t. y. 21677 Eur (dvidešimt vieną tūkstantį šešis šimus septyniasdešimt septynis eurus).

Vadovaujantis BPK 151 straipsniu, skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. K. turtui: 1. Keleiviniam automobiliui VW, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. nr: (duomenys neskelbtini) variklio nr.: - , markė: VW, modelis: (duomenys neskelbtini), spalva: JUODA, tech. paso nr.: (duomenys neskelbtini), kuro tipas: - , pagaminimo metai: - , 1.00 vnt., vertė: 13870.00 Eur; 2. Mopedui SUPER -, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. nr: (duomenys neskelbtini), variklio nr.: S03SC6W1500, markė: SUPER, modelis: -, spalva: žalia, tech. paso nr.: (duomenys neskelbtini), kuro tipas: Elektra, pagaminimo metai: - , 1.00 vnt., vertė: 3199.00 Eur.; 3. Žemės sklypui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: - , daiktas: - , adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 2092.00 Eur.; 4. Pastatui - Gyvenamajam namui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: - , daiktas: - , adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 2204.00 Eur.; 5. Pastatui - Tvartui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: - , daiktas: - , adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 247.00 Eur.; 6. Pastatui - Tvartui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: - , daiktas: - , adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 251.00 Eur.; 7. Pastatui - Daržinei, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: - , daiktas: - , adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 201.00 Eur.; 8. Pastatui - Ūkiniam pastatui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: - , daiktas: - , adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 10.00 Eur.; 9. Pastatui - Viralinei, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: - , daiktas: - , adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 202.00 Eur.; 10. Pastatui - Ūkiniam pastatui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: - , daiktas: - , adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 19.00 Eur.; 11. Pastatui - Pirčiai, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: - , daiktas: - , adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 86.00 Eur.; 12. Pastatui - Klojimui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: - , daiktas: - , adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 183.00 Eur.; 13. Pastatui - Ūkiniam pastatui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: - , daiktas: - , adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 34.00 Eur.; 14. Pastatui - Ūkiniam pastatui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: - , daiktas: - , adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 78.00 Eur.; 15. Pastatui - Ūkiniam pastatui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: - , daiktas: - , adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 27.00 Eur.; 16. Pastatui - Kiemo rūsiui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: - , daiktas: - , adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 77.00 Eur.; 17. Kitiems inžineriniams statiniams - Kiemo statiniams, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: - , daiktas: - , adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 39.00 Eur., palikti galioti iki turto konfiskavimo įvykdymo, o turtą konfiskavus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- UAB „R. I.“ dokumentus (viso 58 segtuvai), saugomus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos tarnybinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti BUAB „R. I.“ bankroto administratoriui;

- Kompaktinę plokštelę prie 2020 m. liepos 31 d. apžiūros protokolo, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje Nr. 1-218-888/2022 (teisminio proceso Nr. 1-03-6-00057-2019-4), kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.