- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-08
- Bylos Nr.
- e2S-61-372/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Suinteresuotas asmuo
- M. B.
- Pareiškėjas
- V. G.
- Kategorijos
- 2.3.2.6.2Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas
- 3.3.2.5Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.6.1Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą
- 3.3.2.7Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens M. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-13655-793/2024 pagal pareiškėjo V. G. pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys antstolė R. V., M. B., I. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. P. V. G. kreipėsi į teismą su prašymu dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo. Teismo prašė nustatyti, kad skolininkui M. B. priklauso 1/2 dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine I. B. turimo nekilnojamojo turto: 1) 1,0000 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2) 0,0600 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio gali būti išieškoma pagal pareiškėjui išduotus vykdomuosius dokumentus.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas nurodė, kad antstolės R. V. žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) ir vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose pareiškėjas V. G. yra išieškotojas, o suinteresuotas asmuo M. B. – skolininkas. Abiejose vykdomosiose bylose išieškoma pagal Klaipėdos m. 2-ojo notaro biuro notaro išduotus vykdomuosius įrašus pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius (duomenys neskelbtini). Bendra išieškoma skola sudaro 163423,30 Eur, 412,52 Eur žyminio mokesčio ir 24704,55 Eur palūkanų.
3. Pareiškėjas nurodė, kad 2024-09-25 gavo antstolės padėjėjos patvarkymą, kuriame nurodyta, kad turto arešto aktu buvo areštuotas skolininko M. B. sutuoktinei I. B. priklausantis nekilnojamasis turtas – 1,0000 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0600 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Duomenų, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, nėra. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkas 2022-02-17 yra sudaręs vedybų (povedybinę) sutartį, kurios 1.6. punkte numatyta, kad turtas po vedybų sutarties sudarymo patvirtinimo dienos, įgytas kurios nors vienos iš šalių vardu, laikomas šį turtą įgijusios šalies asmenine nuosavybe. Vykdomosiose bylose skolininko sutuoktinei priklausantis areštuotas turtas įgytas iki vedybų (povedybinės) sutarties sudarymo (2003 m. ir 2006 m).
4. Pareiškėjas pažymėjo, jog antstolė 2024-03-27 išsiuntė skolininkui ir jo sutuoktinei patvarkymus dėl siūlymo kreiptis nusistatyti skolininko turto dalį. Nei skolininkas M. B., nei jo sutuoktinė per antstolės nustatytą terminą nesikreipė dėl skolininko turto dalies nusistatymo į notarą, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio 1 dalyje, todėl patvarkymu pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą ir CPK 667 straipsnio 2 dalies pagrindu prašyti teismo nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su jo sutuoktine. Pareiškėjui nėra žinoma jokių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo I. B. atsiliepime akcentavo, jog tiek ji, tiek skolininkas mano, kad santuokoje įgytas turtas, kuriam pareiškėjas prašo nustatyti lygias dalis po ½, turėtų būti dalijamas atsižvelgiant į tai, kiek į tą turtą yra įdėta bendrų santuokos metu gautų lėšų, ir koks kiekvieno iš sutuoktinių asmeninis indėlis į turtą po vedybų (povedybinės) sutarties pasirašymo.
6. Suinteresuotas asmuo siūlė nustatyti tokias turto dalis: 1) skola, kuri išieškoma pagal vykdomuosius dokumentus, yra priteista iš M. B.. Teismuose buvo konstatuota, kad pinigus jam paskolino pareiškėjas V. G., tačiau niekur nebuvo paminėta, kad pinigai buvo panaudoti abiejų sutuoktinių bendrai. Pinigus skolinosi pareiškėjas, todėl jis vienas atsako už savo skolas. Už paskolintus pinigus nebuvo įgytas joks turtas ar pagerintas jau turimas santuokos metu įgytas turtas; 2) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) areštuotas nekilnojamasis turtas (žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) buvo paskirtas asmeniškai I. B. iš jos darbovietės ir tik ji buvo priimta į sodininkų bendrijos narius, jai buvo išduota sodininko nario knygelė, sodo sklypas buvo paskirtas Valstybinių įstaigų darbo profsąjungų komiteto 1990-10-11 protokolo Nr. 8 pagrindu. Lietuvos Taupomasis bankas I. B. vardu 1991-09-24 atidarė sąskaitą, į kurią buvo pervesta vienkartinė išmoka (3000,00 rublių). I. B. asmeniniai pinigai ir jos asmeninės vienkartinės išmokos buvo panaudoti privatizuojant sodo sklypą. Tokią pačią išmoką gavo ir M. B., kuris sklypo privatizavimui savo pinigų (investicinių čekių) nenaudojo. Po sklypo privatizavimo mokesčius ir visas įmokas mokėjo I. B. iš savo asmeninių lėšų, tai patvirtina banko pavedimai. Ir iki vedybų (povedybinės) sutarties, ir po jos sudarymo mokėjimus už sklypą atliko tik I. B. iš savo sąskaitos. Įvertinus tai, kad iki vedybų (povedybinės) sutarties sudarymo sutuoktiniams priklauso dalis piniginių lėšų, kurias uždirba kitas sutuoktinis, jomis ir buvo mokami mokesčiai už sodą bei kiti mokesčiai, todėl skolininkas turi teisę pretenduoti ne į pusę to sklypo vertės. Teisingas šio turto padalijimas ne po ½ dalį, o M. B. priklausytų 1/4, I. B. ¾ dalys sklypo vertės, taip pat spręstinas klausimas teismine tvarka dėl šio sklypo nuosavybės teisės pripažinimo I. B.; 3) prašomas padalinti po 1/2 1,000 ha žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra pirktas už paskolą. Sklypas pirktas ir paskola pradėta mokėti nuo 2006-12-29, paskolos grąžinimo terminas – 2031-12-29. Vedybų (povedybinės) sutarties sudarymo momentui likusios skolos dalis buvo 7720,25 Eur, tai sudaro apie 53 proc. Nuo vedybų (povedybinės) sutarties sudarymo (nuo 2022-02-17 iki 2024-08-26) buvo sumokėta 1799,23 Eur. Šiuos pinigus sumokėjo I. B., kuri bankui kreditą moka iš savo asmeninių lėšų, nes sutuoktiniai pasirašė santuokos pasekmių sutartį ir už tą turtą mokama iš I. B. asmeninių lėšų, t.y. 50 proc. buvo sumokėta iš bendrų lėšų, o likusius moka I. B. iš savo asmeninių lėšų. Jeigu bus nustatomos šio turto dalys, M. B. turėtų atitekti 1/4 dalis, o I. B. ¾ dalys sklypo vertės.
Atsiliepimas
7. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad teismas turėtų pasisakyti ir dėl santuokoje įgyto turto pardavimo iš varžytinių. Skolininko pasirinktam pirkėjui buvo parduotas 0,1374 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2024-06-13 antstolė surašė turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, turtas buvo parduotas už 4800,00 Eur, ši suma į antstolės sąskaitą buvo sumokėta 2024-05-23. Visa gauta suma antstolės buvo pervesta M. B. skoloms padengti. Nors pusė šios sumos priklauso I. B., ji jokių pinigų už santuokos metu įgytą ir 2024-06-13 parduotą turtą negavo.
Šalies argumentai
8. Pareiškėja nurodė, kad Klaipėdos apygardos teisme buvo nagrinėjamas M. B. ieškinys dėl paprastųjų neprotestuotinų vekselių ir vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais. Bylose (civilinėje byloje Nr. e2-602-513/2022 ir Nr. e2-585-889/2023) du kartus buvo priimtos atskirosios nutartys, kuriomis buvo nutarta informuoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) apie gautas 100000,00 Eur pajamas ir santaupas, nuo kurių K. G., V. G. galbūt nesumokėjo mokesčių valstybei, taip pat teismai nutarė informuoti VMI apie gautas 63000,00 Eur pajamas ir santaupas, nuo kurių V. G. galbūt nesumokėjo mokesčių valstybei. Būtent šios teismų nurodytos sumos dabar priverstine tvarka yra išieškomos iš M. B. pagal V. G. pateiktus vykdomuosius raštus. Suinteresuoto asmens žiniomis, teismai iki šiol šių nutarčių neišsiuntė į VMĮ ir iki šiol nėra atliktas tyrimas, ar M. B. tokius pinigus galėjo turėti.
Atsiliepimas
9. Suinteresuotas asmuo M. B. atsiliepime nurodė, jog sutinka, kad jo turto dalis, kurią prašo nustatyti pareiškėjas, būtų 1/4 dalis, o sutuoktinės I. B. – 3/4 dalys.
Šalies argumentai
10. P. V. G. pateikė nuomonę dėl suinteresuotų asmenų nurodytos pozicijos dėl nustatytino turto dalių santykio. Pareiškėjas prašė suinteresuotų asmenų prašymų nustatyti jų nelygias dalis netenkinti. Pareiškėjas nurodė, kad suinteresuotų asmenų santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) I. B. buvo paskirtas Valstybinių įstaigų darbo profsąjungos komiteto 1990-10-11 protokolu Nr. 8. Tai reiškia, kad šis turtas yra bendras sutuoktinių turtas, o jų dalys yra lygios, nepriklausomai nuo to, kuriam iš sutuoktinių šis sklypas buvo paskirtas, ir iš kurio sutuoktinio vardu laikomų lėšų buvo padarytos už sklypą būtinos įmokos. Tai, kad gautą vienkartinę išmoką investiciniais čekiais už sklypo išsipirkimą sumokėjo I. B., nereiškia, kad M. B. gauta vienkartinė išmoka buvo panaudota jo asmeniniam turtui įsigyti, o ne bendram sutuoktinių turtui ar kitiems bendriems poreikiams tenkinti. Einamųjų mokesčių, susijusių su sodo sklypu, mokėjimas kurio nors vieno iš sutuoktinių vardu nesuteikia tam sutuoktiniui teisių į didesnę nuosavybės dalį tame sklype.
11. Pareiškėjas nurodė, kad vedybų (povedybinę) sutartį suinteresuoti asmenys sudarė po to, kai pareiškėjas pradėjo skolos išieškojimą iš M. B. pagal notaro vykdomuosius įrašus. Vedybų (povedybinė) sutartis buvo sudaryta turint vienintelį tikslą – apsunkinti skolos išieškojimą iš turimo bendro suinteresuotų asmenų turto ir jų gaunamų pajamų. Aplinkybė, kad kredito įmokas bankui už įsigytą bendrą žemės sklypą moka suinteresuotas asmuo I. B., nesudaro pagrindo nustatyti jai didesnę nuosavybės dalį šiame turte. Abu sutuoktiniai turi pareigą mokėti įmokas bankui už įkeistą jų bendrą turtą. Jeigu šią pareigą už savo sutuoktinį, su kuriuo yra sudariusi vedybų (povedybinę) sutartį, vykdo suinteresuotas asmuo I. B., tai ji turi teisę reikalauti iš savo sutuoktinio atlyginti už jį sumokėtą pinigų dalį, bet ne reikalauti didesnės dalies žemės sklype, taip pažeidžiant suinteresuoto asmens M. B. kreditorių, įskaitant pareiškėją, teises.
Atsiliepimas
12. Pareiškėjas pažymėjo, kad suinteresuoti asmenys nenurodė nei vieno civiliniame kodekse numatyto atvejo, dėl kurio turėtų būti nukrypta nuo sutuoktinių turimo bendro turto lygių dalių principo. Su suinteresuoto asmens I. B. atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis dėl pinigų, gautų už parduotą bendrą turtą, paskirstymo, dėl Klaipėdos apygardos teismo atskirųjų nutarčių pareiškėjas nėra susijęs, todėl dėl jų nepasisako.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
13. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. lapkričio 28 d. nutartimi nutarta pareiškėjo prašymą tenkinti; nustatyti, kad skolininkui M. B. priklauso 1/2 dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine I. B. turimo ir turto arešto aktu areštuoto skolininko sutuoktinės I. B. vardu registruoto nekilnojamojo turto: 1,0000 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,0600 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio gali būti išieškoma pagal pareiškėjui V. G. išduotus vykdomuosius dokumentus.
14. Teismas nurodė, kad turtas, į kurį prašomas nukreipti išieškojimas, įgytas po santuokos sudarymo ir prieš sudarant vedybų (povedybinę) sutartį, turto padalijimo faktų nėra įregistruota, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
15. Teismas atkreipė dėmesį, kad prašymas dėl turto dalies nustatymo nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, o ginčai dėl turto atidalijimo iš bendrosios nuosavybės tokio pobūdžio bylose nesprendžiami.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
16. Skunde dėl pirmosios instancijos teismo nutarties suinteresuotas asmuo (apeliantas) M. B. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. lapkričio 28 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
16.1. Pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas buvo priimtas neįsigilinus į bylos esmę, į kiekvieno iš sutuoktinių indėlį į bendrą sutuoktinių turtą. Suinteresuotas asmuo M. B. visiškai sutiko su suinteresuoto asmens I. B. pasiūlyta turto padalijimo tvarka ir turto dalimis. Pirmosios instancijos teismas aplinkybių, kurios sudaro pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių turto padalijimo po ½, neįvertino.
Žemesnės instancijos teismas
16.2. Suinteresuotas asmuo I. B. buvo pareiškusi prašymą pasisakyti dėl santuokoje įgyto turto pardavimo iš varžytinių, taip pat dėl Klaipėdos apygardos teismo priimtų atskirųjų nutarčių, tačiau pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tai yra ne šios bylos dalykas ir šių aplinkybių nesiaiškino.
16.3. Suinteresuotiems asmenims pateikus rašytinius įrodymus dėl didesnio I. B. indėlio į bendrą sutuoktinių turtą, pirmosios instancijos teismas turėjo atidėti ar stabdyti bylos nagrinėjimą, pasiūlyti suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą su ieškiniu.
Atsiliepimas
17. P. V. G. atsiliepime prašo suinteresuoto asmens atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
17.1. Dėl turto atidalijimo suinteresuoti asmenys turėjo teisę kreiptis į teismą pareikšdami ieškinį, atitinkantį CPK 135 straipsnio reikalavimus, o ne byloje, kurioje sprendžiamas išieškotojo prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo ypatingosios teisenos tvarka.
17.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino suinteresuotų asmenų prašymo nustatyti nelygias bendro sutuoktinių turto dalis.
17.3. Nagrinėjama byla nesusijusi su suinteresuoto asmens nurodytomis teismų nagrinėtomis bylomis ar antstolės veiksmais.
17.4. Atskirojo skundo teikimas tokiais argumentais, kokius nurodė suinteresuotas asmuo, patvirtina, jog skolininkas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir trukdo antstolei išieškoti skolą.
18. Suinteresuotas asmuo I. B. atsiliepime prašo suinteresuoto asmens atskirąjį skundą tenkinti. Nurodė, kad sutinka su visais atskirajame skunde išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Suinteresuoto asmens (apelianto) atskirasis skundas netenkintinas.
19. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta pareiškėjo prašymą tenkinti ir nustatyti, kad skolininkui (suinteresuotam asmeniui) priklauso 1/2 dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine turimo ir turto arešto aktu areštuoto skolininko sutuoktinės vardu registruoto nekilnojamojo turto, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
20. Remiantis civilinės bylos bei vykdomųjų bylų duomenimis nustatyta, kad antstolė R. V. vykdo išieškojimą vykdomosiose bylose: Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2022-02-23 Klaipėdos m. 2-ojo notaro biuro notaro G. B. vykdomąjį įrašą pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius Nr. (duomenys neskelbtini) iš skolininko M. B. dėl 83423,30 Eur skolos, 12579,62 Eur palūkanų išieškojimo išieškotojo V. G. naudai; Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2022-02-23 Klaipėdos m. 2-ojo notaro biuro notaro G. B. vykdomąjį įrašą pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius Nr. (duomenys neskelbtini) iš skolininko M. B. dėl 80000,00 Eur skolos, 12124,93 Eur palūkanų, 412,52 Eur žyminio mokesčio išieškojimo išieškotojo V. G. naudai.
21. M. B. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su I. B.. Iš Vedybų sutarčių registro išrašo nustatyta, kad 2022-02-17 M. B. su sutuoktine I. B. sudarė vedybų (povedybinę) sutartį, kurioje įtvirtino, jog šalių santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini), nėra nutraukta ir yra galiojanti; šalys nėra sudariusios vedybų sutarties bei siekia, kad bet koks turtas, kurį savo vardu po šios sutarties patvirtinimo dienos įgis kuri nors viena iš šalių, būtų laikomas šį turtą įgijusios šalies asmenine nuosavybe; šalys siekia įgyvendinant Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatytą galimybę šalių susitarimu pakeisti įstatymo nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą.
22. Turto arešto aktu antstolė areštavo skolininko M. B. sutuoktinės I. B. vardu registruotą turtą – 0,0600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (įgytą 2003 m.), ir 1,0000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (įgytą 2006 m.).
23. 2024-03-27 patvarkymu dėl siūlymo kreiptis nusistatyti skolininko turto dalį Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė pasiūlė per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos skolininkui užpildyti „Sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka“ formą. Skolininkas per CPK 667 straipsnyje numatytą 20 dienų terminą nepateikė antstolei notarine tvarka patvirtinto susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo.
24. 2024-09-25 patvarkymu dėl siūlymo nusistatyti skolininko turto dalį Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė pasiūlė išieškotojui per vieną mėnesį nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis į teismą su pareiškimu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.
Dėl ginčo esmės
25. CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje.
26. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys, o bendroji jungtinė nuosavybės teisė – kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis).
27. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis).
28. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).
29. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl suinteresuotam asmeniui (skolininkui) M. B. priklausančio turto, bendro su jo sutuoktine I. B., dalies nustatymo. Prašė nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui priklauso 1/2 dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine turimo nekilnojamojo turto, kuris registruotas sutuoktinės vardu ir turto arešto aktu areštuotas antstolės (žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2003 m., ir žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2006 m).
30. Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).
31. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). CK 3.100 straipsnyje nurodyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia: 1) mirus vienam iš sutuoktinių; 2) vieną sutuoktinį paskelbus mirusiu ar pripažinus nežinia kur esančiu; 3) pripažinus santuoką negaliojančia; 4) nutraukus santuoką; 5) sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (separacija); 6) teismo sprendimu padalijus bendrą turtą; 7) sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą; 8) kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 3.100 strapsnis).
32. Byloje nustatyta, kad M. B. ir I. B. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad 2022-02-17 M. B. su sutuoktine I. B. sudarė vedybų (povedybinę) sutartį, kurioje įtvirtino, jog šalių santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini), nėra nutraukta ir yra galiojanti; šalys nėra sudariusios vedybų sutarties bei siekia, kad bet koks turtas, kurį savo vardu po šios sutarties patvirtinimo dienos įgis kuri nors viena iš šalių, būtų laikomas šį turtą įgijusios šalies asmenine nuosavybe; šalys siekia įgyvendinant Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatytą galimybę šalių susitarimu pakeisti įstatymo nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. Nekilnojamasis turtas, kurio dalis nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti, įgytas iki vedybų (povedybinės) sutarties sudarymo – žemės sklypai įgyti 2003 m. ir 2006 m. Byloje nėra jokių duomenų, jog nurodytas turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, taip pat nėra duomenų, kad sutuoktiniai santuokoje įgytą turtą būtų pasidalinę arba kitaip nustatę jo teisinį režimą. Atsižvelgiant į nurodytą, darytina išvada, kad M. B. ir I. B. santuokoje įgytą turtą valdo bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Taigi, konstatuotina, kad suinteresuoto asmens ir jo sutuoktinės po santuokos sudarymo įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis).
33. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117straipsnio 1 dalis). Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis).
34. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys kvestionuoja jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančias turto dalis, prašo atidalyti sutuoktinių turtą, nustatant kiekvieno iš sutuoktinių dalį ir į ją nukreipiant išieškojimą. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškimui esant pateiktam pagal CPK 667 straipsnį, teismas priima nutartį ir nustato skolininko turto dalis, esančias bendrąja nuosavybe, o reikalavimas dėl turto atidalijimo išeina iš šios teisenos ribų. Reikalavimas dėl turto padalijimo gali būti reiškiamas tik ginčo teisena, teismui teikiant ieškinį. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Teisės į teisminę gynybą tinkamas įgyvendinimas tiesiogiai koreliuoja su pamatiniais civilinio proceso teisės principais – dispozityvumo, proceso šalių lygiateisiškumo ir rungimosi. CPK 13 straipsnyje nustatytas dispozityvumo principas, kuris taikomas visose civilinio proceso stadijose, reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti bei įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2010; 2021 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-916/2021).
35. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad turtas, į kurį prašomas nukreipti išieškojimas, įgytas po suinteresuotų asmenų santuokos sudarymo, šis turtas įgytas prieš sudarant vedybų (povedybinę) sutartį, turto padalijimo faktų neregistruota, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje numatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, nagrinėjamoje byloje nepaneigta, byloje nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių, jog šiuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo pareiškimą tenkino pagrįstai.
36. Atskirojo skundo argumentai dėl santuokoje įgyto turto pardavimo iš varžytinių, Klaipėdos apygardos teismo priimtų nutarčių yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas, teisinės reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina ir dėl jų nepasisako.
37. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos bei vykdomųjų bylų duomenis, atskirojo skundo bei atsiliepimų argumentus, atsižvelgdamas į minėtas teisės normas, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
38. CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
39. Atsiliepime į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą pareiškėjas prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui pateikta 2024-12-18 sąskaitą už teisines paslaugas (atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimas), kurios suma 302,50 Eur, bei 2024-12-19 pinigų priėmimo kvitas, patvirtinantis apie 302,50 Eur sumos sumokėjimą advokatui už teisines paslaugas.
40. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
41. Atsižvelgdamas į minėtas įstatymo nuostatas, pareiškėjo pateikto procesinio dokumento turinį, apimtį, byloje nagrinėtus klausimus, minėtas rekomendacijas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas, ir pareiškėjui V. G. iš suinteresuoto asmens M. B. priteistina 302,50 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjui V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš suinteresuoto asmens M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 302,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.