- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-28
- Bylos Nr.
- e2VP-13655-793/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06689-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Petras Mineikis
- Pareiškėjas
- V. G.
- Kategorijos
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Petras Mineikis
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. G. pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys antstolė Reda Vizgaudienė, M. B., I. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, kuriuo teismo prašo nustatyti, kad skolininkui M. B. priklauso 1/2 dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine I. B. turimo nekilnojamojo turto: a) 1,0000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).; b) 0,0600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), iš kurio gali būti išieškoma pagal pareiškėjui išduotus vykdomuosius dokumentus.
2. 2024 m. lapkričio 4 d. teisme gautas suinteresuoto asmens I. B. atsiliepimas, kuriame ji nurodo, kad būtų teisingas turto padalijimas ne po 1/2 dalį, o nustatyti, kad M. B. priklauso 1/4 ir I. B. priklauso 3/4 sklypo dalys. Nurodo, kad ji ir jos sutuoktinis mano, kad jų santuokoje įgytas turtas, kuriam pareiškėjas prašo nustatyti lygias dalis - po ½, turėtų būti dalijamas sekančiomis proporcijomis, t. y. atsižvelgiant į tai, kiek šiai dienai į tą turtą yra įdėta bendrų santuokos metų gautų lėšų ir koks kiekvieno iš sutuoktinių asmeninis indėlis į tą turtą po vedybų sutarties pasirašymo.
2.1. Nurodo, kad skola, kuri dabar išieškoma pagal vykdomuosius dokumentus, yra priteista iš M. B., ir teismuose buvo konstatuotas tas faktas, kad tuos pinigus jam paskolino V. G., tačiau niekur nebuvo paminėta aplinkybė, kad tie pinigai buvo panaudoti bendrai abiejų sutuoktinių ir juos skolinosi jis vienas, ir už M. B. skolas atsako pats M. B., o I. B. neturi pareigos solidariai atsakyti už savo sutuoktinio skolas, taip pat už paskolintus pinigus nebuvo įgytas joks turtas ar pagerintas jau turimas santuokos metu įgytas turtas.
2.2. Vykdomojoje byloje Nr. 0074/22/00363 yra areštuotas nekilnojamasis turtas - 0,06 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), ir V. G. prašoma nustatyti, kad šis turtas po ½ priklauso M. B. ir I. B., tačiau šis sodo sklypas buvo paskirtas asmeniškai I. B. iš jos darbovietės (duomenys neskelbtini), ir tik ji buvo priimta į sodininkų bendrijos narius į kooperuotą sodininkų bendriją „(duomenys neskelbtini)“, ir jai buvo išduotas sodininko nario knygelė Nr. 3/313. 1991 m. balandžio 2 d. sodo sklypas buvo paskirtas Valstybinių įstaigų darbo profsąjungų komiteto 1990 m. spalio 11 d. protokolo Nr. 8 pagrindu. Lietuvos Taupomasis bankas I. B. vardu 1991 m. rugsėjo 24 d. atidarė sąskaitą, kur tą pačią dieną buvo pervesta vienkartinė išmoka 3000,00 rublių, ir I. B. asmeniniai pinigai ir jos asmeninės vienkartinės išmokos buvo panaudotos privatizuojant sodo sklypą. Tokią pačią išmoką gavo ir M. B., kuris to sklypo privatizavimui savo pinigų (investicinių čekių) nenaudojo. Po sklypo privatizavimo už sodą mokesčius ir visas įmokas mokėjo I. B. iš savo asmeninių lėšų, iki povedybinės sutarties ir po vedybinės sutarties mokėjimus už sklypą atliko tik I. B. iš savo sąskaitos, įvertinus tai, kad iki vedybinės sutarties sudarymo sutuoktiniams priklauso dalis piniginių lėšų, kurias uždirba kitas sutuoktinis ir jomis buvo mokami mokesčiai už sodą ir kiti mokesčiai, tai M. B. turi teisę pretenduoti ne į pusę to sklypo vertės. Esant tokioms aplinkybėms mano, jog būtų teisingas turto padalijimas ne po ½ dalį, o M. B. priklausytų ¼ dalis, o I. B. ¾ dalys sklypo vertės, taip pat spręstinas klausimas teismine tvarka dėl šio sklypo nuosavybės teisės pripažinimo I. B. į šį sklypą.
2.3. Prašomas padalinti po ½ dalį 1,000 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra pirktas už paskolą. Sklypas nupirktas ir paskola pradėta mokėti nuo 2006 m. gruodžio 29 d. paimtos paskolos, paskolos dydis 14481 Eur, terminas iki 2031 m. gruodžio 29 d., t. y. liko mokėti paskolą dar 7 metus. Povedybinės sutarties sudarymo momentui likusios skolos dalis buvo 7720,25 Eur. Tai sudaro apie 53 proc. ir nuo povedybinės sutarties sudarymo buvo sumokėta nuo 2022 m. vasario 17 d. iki 2024 m. rugpjūčio 26 d. 1799,23 Eur ir juos visus sumokėjo I. B., kuri bankui kreditą moka iš savo asmeninių lėšų, nes sutuoktiniai pasirašė santuokos pasekmių sutartį ir dabar už tą turtą mokama iš I. B. asmeninių lėšų, t. y. 50 proc. sumokėta iš bendrų lėšų , o likusius moka I. B. iš savo asmeninių ir sumokės likusius 50 proc. Turtas įkeistas bankui iki 2031 m. gruodžio 29 d. ir jei teismas nuspręstų nustatinėti dalis tai logiška būtų, kad Mindaugui atitektų ¼ dalis, o I. B. ¾ dalys to sklypo vertės, pusę sumos mokėjo iš bendrų pinigų, o likusi dalis iš I. B. pinigų.
2.4. Taip pat prašo pasisakyti dėl santuokoje įgyto turto pardavimo iš varžytinių (skolininko pasirinktam pirkėjui) buvo parduotas žemės sklypas 0,1374 ha (duomenys neskelbtini), apie tai buvo 2024 m. birželio 13 d. antstolės Redos Vizgaudienės surašytas turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas Nr. S-24-74-23288, turtas parduotas už 4800,00 Eur, ir nurodyta suma į antstolio sąskaitą buvo sumokėta 2024 m. gegužės 23 d., kai visa gauta suma buvo antstolio pervesta M. B. skoloms padengti. Pusė tos sumos – 2400,00 Eur, priklauso I. B., tačiau iki šios dienos I. B. negavo jokių pinigų už santuokos metu įsigytą ir 2024 m. birželio 13 d. parduotą sklypą (duomenys neskelbtini). Turtas įgytas santuokos metu, ir jis lygiomis dalimis priklauso abiem sutuoktiniams. Įstatymas numato, konkrečią dalį sutuoktinio turto, t. y. pusę jo gaunamų pajamų ir turto gali būti išieškoma sutuoktinio skoloms padengti, todėl šiuo atveju ¼ dalis nuo gautos sumos turėjo būti pervesta ne M. B. skoloms padengti , o pervesta I. B., tai sudarytų 1200,00 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
2.5. Klaipėdos apygardos teisme buvo nagrinėjama M. B. ieškinys dėl paprastųjų neprotestuotinų vekselių ir vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiu ir šioje byloje buvo du kartus priimtos atskirosios nutartys. 2022 m. gruodžio 20 d. civilinėje byloje Nr. e2-602-513/2022 Klaipėdos apygardos teismas priėmė nutartį, kur nutarė informuoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apie gautas 100000,00 Eur pajamas ir santaupas, nuo kurių K. G., V. G. galbūt nesumokėjo mokesčių valstybei. Taip pat teismas nusprendė informuoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apie gautas 63000,00 Eur pajamas ir santaupas, nuo kurių V. G. galbūt nesumokėjo mokesčių valstybei. 2023 m. rugsėjo 28 d. Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-585-889/2023 priėmė sprendimą, kur atmetė M. B. ieškinį, ir teismas 2023 m. rugpjūčio 28 d. civilinėje byloje Nr. e2-585-889/2023 priėmė atskirąją nutartį, kur nutarė informuoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apie gautas 100000,00 Eur pajamas ir santaupas, nuo kurių K. G., V. G. galbūt nesumokėjo mokesčių valstybei. Informuoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apie gautas 63000,00 Eur pajamas ir santaupas, nuo kurių V. G. galbūt nesumokėjo mokesčių valstybei. Klaipėdos apygardos teismo teisėjams išnagrinėjus civilinę bylą sukėlė abejones ir jie nusprendė informuoti VMI apie tai, kad K. G. ir V. G. gavo 100000,00 Eur pajamas ir santaupas, nuo kurių galbūt nesumokėjo mokesčių. Taip pat abiejų teisėjų jų nutartyse buvo konstatuotas tas faktas, kad V. G. gavo 63000,00 Eur pajamų ir santaupų, nuo kurių galbūt nesumokėjo mokesčių. Būtent šios sumos dabar priverstine tvarka yra išieškomos iš M. B. pagal V. G. pateiktus vykdomuosius raštus, kiek žinoma teismai iki šiol šių nutarčių neišsiuntė į VMĮ ir iki šiol nėra atliktas tyrimas ar jis galėjo turėti tokius pinigus.
3. 2024 m. lapkričio 4 d. teisme gautas suinteresuoto asmens M. B. atsiliepimas, kuriame jis nurodo, kad sutinka, kad jo turto dalis, kurią prašo nustatyti pareiškėjas, būtų 1/4 dalis, o sutuoktinei I. B. – 3/4 dalys.
4. Teismas 2024 m. lapkričio 7 d. nutartimi pareiškėjui V. G. ir suinteresuotam asmeniui antstolei Redai Vizgaudienei pasiūlė per 14 dienų terminą nuo procesinių dokumentų įteikimo dienos raštu pateikti teismui nuomones dėl suinteresuotų asmenų M. B. ir I. B. atsiliepimuose išdėstytos pozicijos dėl nustatytino turto dalių santykio.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjas pateikė nuomonę, kurioje nurodo, kad kategoriškai nesutinka su I. B. ir M. B. prašymais nustatyti nelygias dalis jų abiejų jungtine sutuoktinių nuosavybės teise valdomame nekilnojamajame turte. I. B. ir suinteresuoto asmens M. B. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas Klaipėdos rajono sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ I. B. buvo paskirtas Valstybinių įstaigų darbo profsąjungos komiteto 1990 m. spalio 11 d. protokolu Nr. 8. Tai reiškia, kad šis turtas yra bendras sutuoktinių turtas, o jų dalys yra lygios, nepriklausomai nuo to, kuriam iš sutuoktinių šis sklypas buvo paskirtas ir iš kurio sutuoktinio vardu laikomų lėšų buvo padarytos už sklypą būtinos įmokos. Tai, kad gautą vienkartinę išmoką investiciniais čekiais už sklypo išsipirkimą sumokėjo I. B., nereiškia, kad M. B. gauta vienkartinė išmoka buvo panaudota jo asmeniniam turtui įsigyti, o ne bendram sutuoktinių turtui, ar kitiems bendriems poreikiams tenkinti. Suinteresuoti asmenys nenurodė, kad nors vienas iš jų būdami santuokoje būtų įsigiję kokio nors registruojamo turto vieno iš jų asmenine nuosavybe. Einamųjų mokesčių, susijusių su sodo sklypu mokėjimas kurio nors vieno iš sutuoktinių vardu, nesuteikia tam sutuoktiniui teisių į didesnę nuosavybės dalį tame sklype. Dėl 1,0000 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), suinteresuoti asmenys nurodo, kad nors šis žemės sklypas yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kredito įmokas bankui moka suinteresuotas asmuo I. B.. Povedybinę sutartį suinteresuoti asmenys sudarė po to, kai pareiškėjas V. G. pradėjo skolos išieškojimą iš M. B. pagal notaro vykdomuosius įrašus. Todėl povedybinė sutartis buvo sudaryta su vieninteliu tikslu – apsunkinti skolos išieškojimą iš turimo bendro suinteresuotų asmenų turto ir jų gaunamų pajamų. Aplinkybė, kad kredito įmokos bankui už įsigytą bendrą žemės sklypą moka suinteresuotas asmuo I. B., nesudaro pagrindo nustatyti jai didesnę nuosavybės dalį šiame turte. Abu sutuoktiniai turi pareigą mokėti įmokas bankui už įkeistą jų bendrą turtą ir jeigu šią pareigą už savo sutuoktinį, su kuriuo yra sudariusi povedybinę sutartį, vykdo suinteresuotas asmuo I. B., tai ji turi teisę reikalauti iš savo sutuoktinio atlyginti už jį sumokėtą pinigų dalį, bet ne reikalauti didesnės dalies žemės sklype, taip pažeidžiant suinteresuoto asmens M. B. kreditorių, įskaitant pareiškėjų teises. Pareiškėjai nenurodė nei vieno civiliniame kodekse numatyto atvejo, dėl kurio turėtų būti nukrypta nuo sutuoktinių lygių dalių principo jų turimame bendrame turte. Suinteresuoto asmens I. B. atsiliepime nurodytos aplinkybės dėl pinigų, gautų už parduotą bendrą turtą paskirstymo dėl Klaipėdos apygardos teismo atskirosios nutarties pareiškėjo V. G. atžvilgiu niekaip nėra susiję su nagrinėjamu pareiškimu ir todėl dėl jų nėra pasisakoma.
6. Prašymas nagrinėjamas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, pranešus apie posėdį byloje dalyvaujantiems asmenims (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 593 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
prašymas tenkintinas.
7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolė Reda Vizgaudienė vykdo išieškojimą vykdomosiose bylose: Nr. 0074/22/00363 pagal 2022 m. vasario 23 d. Klaipėdos m. 2-ojo notaro biuro notaro G. B. notaro vykdomąjį įrašą pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius Nr. 1617 iš skolininko M. B. dėl 83423,30 Eur skolos, 12579,62 Eur palūkanų išieškojimo išieškotojo V. G. naudai; Nr. 0074/22/00364 pagal 2022 m. vasario 23 d. Klaipėdos m. 2-ojo notaro biuro notaro G. B. notaro vykdomąjį įrašą pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius Nr. 1616 iš skolininko M. B. dėl 80000,00 Eur skolos, 12124,93 Eur palūkanų, 412,52 Eur žyminio mokesčio išieškojimo išieškotojo V. G. naudai.
8. Skolininkas M. B. yra sudaręs santuoką su suinteresuotu asmeniu I. B. (duomenys neskelbtini) Vykdomosios bylos Nr. Nr. 0074/22/00363 duomenimis iš vedybų sutarčių registro išrašo nustatyta, kad skolininkas M. B. 2022 m. vasario 17 d. yra sudaręs Vedybų (Povedybinę) sutartį su sutuoktine I. B..
9. Antstolė Reda Vizgaudienė areštavo skolininko M. B. sutuoktinės I. B. vardu registruotą turtą – 0,0600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 1,0000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 2024 m. kovo 27 d. antstolė Reda Vizgaudienė patvarkymu dėl siūlymo kreiptis nusistatyti skolininko turto dalį Nr. S-24-74-12582 pasiūlė per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos skolininkui užpildyti „Sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka“ forma. Skolininkas per CPK 667 straipsnyje numatytą 20 dienų terminą nepateikė antstolei notarine tvarka patvirtinto susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Sutuoktinė I. B. prašė panaikinti areštą žemės sklypui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), tačiau sutuoktinės I. B. prašymas atmestas. Antstolė 2024 m. rugsėjo 25 d. priėmė Patvarkymą dėl siūlymo nusistatyti skolininko turto dalį Nr. S-24-74-37288, kuriuo pasiūlė išieškotojui per vieną mėnesį nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis į teismą su pareiškimu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis dalies nustatymo.
10. Išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).
11. Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.87 straipsnio 1 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje numatyta, kas yra pripažįstama bendrąja jungtinė nuosavybė. Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo (jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas); pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalis)..
12. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkas M. B. (duomenys neskelbtini) yra sudaręs santuoką su suinteresuotu asmeniu I. B.. Skolininkas M. B. 2022 m. vasario 17 d. yra sudaręs vedybų (povedybinę) sutartį su sutuoktine I. B.. Vedybų (povedybinės) sutarties 1.6. punktas numato, kad turtas po Vedybų sutarties sudarymo patvirtinimo dienos įgytas kurios nors vienos iš šalių vardu, laikomas šį turtą įgijusios šalies asmenine nuosavybe. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju turtas, kurio dalis pareiškimu prašoma nustatyti, įgytas iki vedybinės (povedybinės) sutarties sudarymo, t. y žemės sklypai įgyti 2003 m. ir 2006 m. Byloje duomenų, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, nėra. Byloje taip pat nėra duomenų apie sutuoktinių turto padalijimo faktą iki vedybų (povedybinės) sutarties sudarymo 2022 m. vasario 17 d., todėl turtas, 0,0600 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 2003 m., ir 1,0000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 2006 m., yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis).
13. Turtas, iš kurio negali būti išieškoma, išvardytas CPK 668 straipsnyje. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant kreditorių prašymus pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas.
14. Nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys kvestionuoja jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančias turto dalis, prašo jas atidalinti ir pan., t. y. prašo atidalyti sutuoktinių turtą, nustatant kiekvieno iš sutuoktinių dalį ir į ją nukreipiant išieškojimą. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio reikalavimas nagrinėjamas ginčo teisena pagal pareikštą ieškinį, atitinkantį CPK 135 straipsnyje nustatytus reikalavimus, taip pat pagal prašomo padalinti turto vertę sumokėjus žyminį mokestį. Šiuo atveju prašymas dėl turto dalies nustatymo nagrinėjimas ypatingosios teisenos tvarka, o ginčai dėl turto atidalijimo iš bendrosios nuosavybės tokio pobūdžio bylose nesprendžiami.
15. Taigi, vykdomosios bylos duomenimis, turtas, į kurį prašomas nukreipti išieškojimas, įgytas po santuokos sudarymo ir prieš sudarant vedybinę sutartį, turto padalijimo faktų nėra įregistruota, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje numatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, šiuo atveju nepaneigta.
16. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo, pareiškėjo pareiškimas tenkintinas.
17. Įvertinęs visus kitus pareiškimo, suinteresuotų asmenų atsiliepimų bei papildomų paaiškinimų argumentus, teismas daro išvadą, jog kiti procesinių dokumentų argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, 593 straipsnio 6 dalimi, 667 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
prašymą tenkinti.
Nustatyti, kad skolininkui M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklauso 1/2 dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), turimo ir turto arešto aktu areštuoto skolininko sutuoktinės I. B. vardu registruoto nekilnojamo turto: 1,0000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 0,0600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini)Va, iš kurio gali būti išieškoma pagal pareiškėjui V. G. išduotus vykdomuosius dokumentus.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.