- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-20
- Bylos Nr.
- II-248-831/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-53-3-00205-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Vitalijus Krivičius (pirm.)
- Institucija
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo/nusižengimo protokolą, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atstovui I. K.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. N. skundą dėl ne teismo tvarka Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto I. K. 2020 m. rugpjūčio 18 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-2296-2020 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. N. skunde prašo panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020 m. liepos 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_P-1687-2020, kuriuo R. N., pripažintas padaręs administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 317 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta administracinė 225 eurų bauda.
Šalies argumentai
R. N. skunde nurodė, kad 1. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-2296-2020 nutarė ,,R. N. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 317 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam administracinę 225 eurų baudą“. Su minėtu Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos skirtu nutarimu nesutinku. Mano, kad jis yra naikintinas.
Skundžiamame Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos nutarime nurodyta nusižengimo esmė: „Nustatyta, kad BUAB „ (duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius R. N. neįvykdė 2020 m. sausio 29 d. duotų privalomųjų nurodymų Nr. 2 ir Nr. 3 reikalavimų kuriais buvo nurodyta inventorizuoti neteisėtai (duomenys neskelbtini) laikomas padangas ir vykdyti apskaitą bei jas perduoti atliekų tvarkymo įmonei, turinčiai teisę tvarkyti atliekas “
Šiais veiksmais R. N. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 317 straipsnio 1 dalyje.
Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, priimdamas skundžiamą nutarimą nenustatė visų būtinųjų administracinės atsakomybės požymių (Kaltės).
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.
Taigi, kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padalytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta surinktų įrodymų visuma, ją pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo institucijos baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Surašant administracinio nusižengimo protokolą R. N. savo kaltę neigė ir nurodė, kad žino apie pareigą sutvarkyti atliekas. Tuo labiau, kad jį, kaip BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorių, LR Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 66 str. 1 d. 15 p. ir taip įpareigoja organizuoti atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymą. Tačiau šiuo metu yra vykdomos BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procedūros ir administratorius bando prisiteisti ir gauti lėšų atliekų tvarkymui. Taip pat nurodė, kad bankrutuojanti įmonė lėšų iš viso neturi, o atliekų sutvarkymas brangiai kainuoja (vienos tonos sutvarkymo kaina apie 80 - 100 EUR už toną). Kai tik atsiras bankrutuojančioje įmonėje lėšų, atliekos bus nedelsiant utilizuotos.
Įvertinus ir dar kartą išanalizavus surinktų duomenų visetą pripažintina, kad R. N. dėl objektyvių priežasčių neįvykdė ir negalėjo įvykdyti Institucijos duotų privalomųjų nurodymų. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylose, kai administracinė atsakomybė taikoma bankrutuojančio subjekto įgaliotam atstovui, būtina įvertinti ar pažeidėjo veiksmams (neveikimui) turėjo įtakos administruojamos įmonės finansinė padėtis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N -2854/2010). Tiek Liteko informacinėje sistemoje Kauno apygardos teismo byloje Nr. eB2-535-324/2020 (BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje) esantys duomenys.
Žemesnės instancijos teismas
Taigi pripažintina, kad R. N. dėjo pastangas, kad nurodymuose nurodytos atliekos būtų sutvarkytos. Nėra duomenų ir pagrįstų įrodymų, jog R. N. savo neveikimu būtų vilkinęs atliekų tvarkymo procesą ar tyčia nevykdęs duotų nurodymų. Atsiradus lėšų, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorius, nedelsiant sudarė sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios turi teisę tvarkyti atliekas ir perdavė atliekas tvarkymui. Šiuo metu viso naudotos padangos, esančios (duomenys neskelbtini), išvežtos atliekų tvarkytojui.
Remiantis šių aplinkybių visuma, nėra pagrindo išvadai, kad R. N. neįvykdydamas Institucijos privalomųjų nurodymų ir jų reikalavimų, veikė kaltai. Tokiu būdu nesant vieno iš būtinų subjektyviosios pusės struktūrinių elementų - kaltės, negali kilti ir teisinės pasekmės.
R. N. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad 2020-01-29 jam, kaip BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratoriui, buvo surašyti privalomieji nurodymai inventorizuoti neteisėtai saugomas padangų atliekas bei jas perduoti įmonei, turinčiai leidimą šias atliekas utilizuoti bei nustatytas vieno mėnesio terminas juos įvykdyti. Įmonę jis administruoja nuo 2019 m. rugpjūčio 8 d. Duotų privalomųjų nurodymų jis laiku neįvykdė, dėl terminų pratesimo nesikreipė. Privalomųjų nurodymų jis neįvykdė, kadangi jo administruojama bankrutuojanti įmonė tam neturėjo lėšų. Viso saugomų atliekų buvo 255 tonos, ir jų perdavimui leidimus turinčiai įmonei reikėjo 25000 eurų. Atliekas jam buvo liepta sutvarkyti iki 2020-03-15. Pateiktus nurodymus jis skundė administraciniam teismui, skundas buvo paduotas 2020-02-06, skundas buvo atmestas. Dėl padangų išvežimo nurodytu laikotarpiu buvo deramasi, tačiau tik žodžiu, jokių tai patvirtinančių duomenų nėra. Padangos iš saugojimo vietos buvo išvežtos 2020 m. rugpjūčio mėnesį. Tuo laikotarpiu, kai jis administruoja bankrutuojančią įmonę, faktinis įmonės vadovas yra jis pats. Į kreditorių susirinkimą dėl lėšų įvykdyti privalomuosius nurodymus, jis nesikreipė. Prašo skundą patenkinti, o jai skundas nebūtų tenkinamas – sumažinti paskirtą baudą.
Aplinkos apsaugos departamentas prie aplinkos apsaugos ministerijos atsiliepimo į skundą teismui nepateikė. Aplinkos apsaugos departamento atstovas I. K. teismo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. gegužės 9 d. buvo atliktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimas. Buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, (duomenys neskelbtini) yra laikoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ padangos, netinkamos naudoti. Tokiai veiklai yra būtinas leidimas. Leidimo įmonė toje teritorijoje laikyti padangas neturėjo. Todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui buvo surašyti administraciniai nurodymai padangas susverti ir perduoti jas teisėtam atliekų tvarkytojui. Buvo reikalaujama inventorizuoti padangas iki 2020 m. vasario 15 d., o jas išvežti iki kovo 15 d. Šiuos nurodymus bankroto administratorius ginčijo administracine tvarka Vilniaus apygardos administraciniame teisme, 2020-05-06 skundas buvo atmestas. Kadangi reikalavimai nustatytu laiku įvykdyti nebuvo bankroto administratoriui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas bei paskirta nuobauda. Administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas 2020-07-09. Bankroto administratorius su prašymu pratęsti privalomų nurodymų įvykdymo terminą nesikreipė. Prašo skundą atmesti.
Liudytojas V. B. teismo posėdžio metu parodė, kad gavę pranešimą Pilviškių miestelyje Stoties gatvėje nustatė, kad buvo sandėliuojamos dėvėtos padangos, tam neturint leidimo. Buvo ieškomi padangų savininkai. Galiausiai įmonės bankroto administratoriumi buvo paskirtas R. N. ir jam buvo surašyti du administraciniai nurodymai. Šiam jų neįvykdžius, bei administraciniam teismui atmetus skundą, buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Tuo metu padangos iš saugojimo vietos dar nebuvo išvežtos.
Skundas netenkinamas.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020 m. liepos 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_P-1687-2020, R. N., pripažintas padaręs administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 317 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda - 225 eurų bauda.
Nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2019 m. rugpjūčio 8 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla ir jos nemokumo administratoriumi buvo paskirtas R. N.. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo padangų perdirbimo, naudotų padangų tvarkymo, utilizavimo bei gamybos ir prekybos gumos granulėmis, įvairaus storio ir spalvų guminėmis plytelėmis, apsauginiais kilimais veiklą.
Žemesnės instancijos teismas
Aplinkos apsaugos D. M. valdybos Kalvarijos aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas V. B. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratoriui R. N. 2020 m. sausio 29 d. privalomuoju nurodymu Nr. 2 (toliau – ir Privalomasis nurodymas Nr. 2) nurodė iki 2020 m. kovo 15 d. nutraukti neteisėtą naudotų padangų atliekų laikymą ir visas naudotų padangų atliekas, vadovaujantis Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 217 7 punktu, perduoti atliekų tvarkymo įmonei, turinčiai teisę tvarkyti atliekas, o 2020 m. sausio 29 d. privalomuoju nurodymu Nr. 3 (toliau – ir Privalomasis nurodymas Nr. 3) nurodė iki 2020 m. vasario 15 d. nustatyti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atsivežtų naudotų padangų atliekų tikslų kiekį ir jas, vadovaujantis Tvarkos, kai negalima naudotis Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema, aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. D1-73 1 punktu, apskaityti.
Pareiškėjas 2020 m. vasario 6 d. skundu apskundė privalomuosius nurodymus Nr. 2 ir Nr. 3. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020-05-06 sprendimu Nr. eI3-3013-983/2020 pareiškėjo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus R. N. skundas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020 m. vasario 21 d. sprendimų Nr. (3.2)-AD5-2934 ir Nr. (3.2)-AD5-2935 panaikinimo buvo atmestas kaip nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai privalomieji nurodymai Nr. 2 ir Nr. 3. laikytini galiojančiais ir privalomai vykdytinais. Nepaisant to, iki 2020 m. rugpjūčio mėnesio nebuvo imtasi priemonių tam, kad minėtus privalomuosius nurodymus įvykdyti. Dėl šių besitęsiančių pažeidimų R. N. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn.
Iš skundo duomenų nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčija nustatyto pažeidimo fakto, tačiau jis kvestionuoja subjektyviosios ANK 317straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties pusės – jo kaltės – egzistavimą nagrinėjamoje situacijoje, tvirtindamas, kad bendrovė lėšų neturi, o atliekų sutvarkymas brangiai kainuoja, todėl jam atsakomybė už pažeidimų nepašalinimą negalima. Pagrindo sutikti su tokiais nubaustojo argumentais nėra.
Bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės administratoriaus teises ir pareigas nustato Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ). Šio įstatymo 66 straipsnio turinio matyti, jog nemokumo administratorius bankroto proceso metu atlieka šias funkcijas: įgyvendina juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas; valdo, naudoja juridinio asmens turtą ir juo disponuoja šio įstatymo nustatyta tvarka; gina visų kreditorių, taip pat juridinio asmens teises ir teisėtus interesus; šaukia kreditorių susirinkimus ir juose atstovauja juridiniam asmeniui; šaukia juridinio asmens dalyvių susirinkimus, kai yra būtini jų sprendimai; vadovauja juridinio asmens ūkinei komercinei veiklai, jeigu ji vykdoma; priima ir atleidžia darbuotojus; imasi priemonių skoloms išieškoti iš juridinio asmens skolininkų; ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus; atstovauja juridiniam asmeniui teisme; parduoda juridinio asmens turtą ar perduoda jį kreditoriams šio įstatymo nustatyta tvarka; tenkina kreditorių reikalavimus šio įstatymo nustatyta tvarka; vykdo teismo sprendimus ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus; užtikrina juridinio asmens turto apsaugą; organizuoja atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymą; perduoda saugotinus juridinio asmens dokumentus archyvui; organizuoja juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymą; užtikrina metinių ir tarpinių, jeigu jos sudaromos, likvidavimo pradžios ir likvidavimo pabaigos finansinių ataskaitų rinkinių sudarymą; teikia informaciją Juridinių asmenų registro tvarkytojui; teikia informaciją šio įstatymo nustatyta tvarka; atlieka kitus bankroto proceso administravimo darbus ir kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.
Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, daroma išvada, kad teismo paskirtas bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės administratorius, naudojantis bankrutuojančios įmonės turtą ir juo disponuojantis, be kitų savo pareigų, likviduojant bankrutavusią įmonę, turi pareigą įstatymų nustatyta tvarka organizuoja atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymą. Darant šią išvadą, taip pat atsižvelgiant į suformuotą teisminę praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1293/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-607-556/2016), konstatuojama, kad klausimas, kokiomis lėšomis turėtų būti įvykdytas privalomasis nurodymas organizuoja atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymą, nepatenka į administracinėje byloje nagrinėjamo ginčo dėl privalomojo nurodymo nevykdymo dalyką, kadangi privalomojo nurodymo įvykdymo sąnaudos bei jų šaltiniai – nemokumo administratoriaus įstatymų leidėjo priskirtos bendros veiklos sudėtinė dalis, apibrėžta įstatymų ir kituose teisės aktuose.
Byloje nustatyti duomenys patvirtina, kad iškėlus UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą, aplinkos apsaugos įstatymo pažeidimai, kurie buvo nustatyti, kurie buvo nustatyti ir tęsėsi nuo 2019 metų pradžios, nebuvo pašalinti. Nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjus 2019 m. rugpjūčio mėnesį, iki 2020 m. rugpjūčio mėnesio, tai yra beveik metus, jie nebuvo ištaisyti. Priešingai nei teigiama nubaustojo skunde, jokiais byloje esančiais objektyviais duomenimis nenustatyta, kad R. N., būdamas paskirtu nemokumo administratoriumi, ėmėsi veiksmų, siekdamas pašalinti pažeidimus. Vien deklaratyvus jo teiginys, kad pažeidimų pašalinimas brangiai kainuoja, nepatvirtina, kad pareiga juos ištaisyti neturi būti vykdoma. Pareiškėjas su Institucija aktyviai nebendradarbiavo (nepateikė jokių pasiūlymų, kaip galėtų būti sprendžiama susidariusi situacija, nesikreipė dėl nustatytų terminų pratęsimo), taip pat nepateikė jokių duomenų, kad jis būtų kreipęsis į bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių susirinkimą, kuriame būtų svarstomas operatyvus ir savalaikis nustatytų gamtos apsaugos pažeidimų pašalinimas, taigi priešingai nei tvirtinama skunde, toks apelianto neveikimas negali būti pateisinamas deklaratyviais teiginiais dėl administruojamos bendrovės lėšų stygiaus.
Motyvuojamoji dalis
Administracinių nusižengimų kodekso 317 straipsnio 1 dalis numato, kad Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymas laiku užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų iki penkių šimtų aštuoniasdešimt eurų.
R. N. yra BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorius ir yra prilyginamas juridinio asmens vadovui. Pareiškėjas prašo sumažinti jam nutarimu paskirtą baudą, tačiau konstatuotina, kad jam skirta bauda yra mažesnė nei sankcijoje numatytas baudos minimumas. Administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 2 dalis numato, kad pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtį teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra nukentėjusiojo skundas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma skunde. Atsižvelgiant į šią įstatymo nuostatą bei į tai, kad pritaikius už pažeidimą ir minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą, būtų pabloginta patraukto administracinėn atsakomybėn asmens padėtis, skundas dėl šios aplinkybės nėra pateiktas, Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto I. K. priimtas 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarimas Nr. AM-AAD-ANR_P-1687-2020 nekeistinas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad institucija, priėmusi nutarimą administracinio nusižengimo byloje, skundžiamame nutarime teisingai nustatė visus būtinuosius tiek objektyviuosius, tiek ir subjektyviuosius ANK 317 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius ir teisėtai bei pagrįstai konstatavo, kad R. N. kaltė dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo yra įrodyta byloje surinktais duomenimis. Dėl šios priežasties institucijos nutarimas paliekamas nepakeistas, o R. N. skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo R. N. skundą atmesti. Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto I. K. priimtą 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_P-1687-2020 palikti galioti.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.