Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-05-06 · Administracinė byla Nr. eI3-3013-983/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-05-06
Bylos Nr.
eI3-3013-983/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01123-2020-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Asta Adamonytė-Šipkauskienė (pirm.), Beata Martišienė, Fausta Vitkienė
Pareiškėjas
BUAB "Trys A"
Atsakovas
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-3013-983/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01123-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 14.15; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Beatos Martišienės ir Faustos Vitkienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo BUAB „Trys A“ bankroto administratoriaus Raimondo Nemunio skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų ir rašto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas BUAB „Trys A“ bankroto administratorius Raimondas Nemunis kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020 m. vasario 21 d. sprendimus Nr. (3.2)-AD5-2934 ir Nr. (3.2)-AD5-2935 (toliau – ir Sprendimai) bei 2020 m. kovo 12 d. raštą Nr. (6)-AD5-4229 (toliau – ir Raštas).

Pareiškėjas nurodo, kad gavo Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo specialisto I. K. pranešimą su kuriuo kartu buvo pateikti du 2020 m. sausio 29 d. privalomieji nurodymai Nr. 2 ir Nr. 3. Nesutikdamas su įteiktais privalomaisiais nurodymais, pareiškėjas kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamento direktorių V. L. su skundu dėl privalomųjų nurodymų, kuriuos prašė panaikinti ir įvertinti Kalvarijos aplinkos apsaugos inspekcijos veiksmus, kurie laiku nesiėmė veiksmų užkardant nelegalią veiklą, bei vertinti ir nubausti UAB „Graneko“, kuri neįsitikinusi ar yra išduoti leidimai pasirašyti sutartį, priėmė sandėliuoti naudotas padangas.

Aplinkos apsaugos departamentas 2020 m. vasario 21 d. priėmė sprendimą Nr. (3.2)-AD5-2934, kuriuo paliko Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdybos Kalvarijos aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. sausio 29 d. privalomąjį nurodymą Nr. 2 nepakeistą, nurodydamas, jog BUAB „Trys A“ nebetinkamų naudoti padangų atliekas laiko be taršos leidimo, daro aplinkosauginį pažeidimą, o Departamentas, kaip aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija, turi teisę reikalauti, kad šis daromas pažeidimas būtų nutrauktas, o pažeidimo padarymo priežastys būtų pašalintos. Tos pačios dienos sprendimu Nr. (3.2)-AD5-2935 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdybos Kalvarijos aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. sausio 29 d. privalomasis nurodymas Nr. 3 paliktas taip pat nepakeistu motyvuojant tais pačiais argumentais. Papildomai 2020 m. kovo 12 d. rašte Nr. (6)-AD5-4229 atsakovas nurodė, kad inspekcijos pareigūnai, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, tinkamai vykdė aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę bei jiems pareigybių aprašymais pavestas funkcijas. Neigiamos informacijos apie inspekcijos pareigūnus, leidžiančių spręsti, kad buvo padaryti tarnybinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai ir kad pareigūnų pareigybių aprašymais pavestos funkcijos buvo nevykdomos ar vykdomos netinkamai, patikrinimo metu nenustatyta, todėl nėra pagrindo atlikti galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą bei taikyti tarnybinę atsakomybę.

Nesutikimą su skundžiamais Sprendimais ir Raštu pareiškėjas motyvuoja tuo, kad skundžiami aktai yra neišsamūs, nepagrįsti ir neatitinkantys Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Pareiškėjo nuomone, atsakovas neatsižvelgė į pareiškėjo 2020 m. vasario 6 d. skunde išdėstytas aplinkybes, kad administratorius neturi jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog bankrutuojančios bendrovės turto sąraše būtų naudotos padangos esančios UAB „Graneko“ patalpose bei į tai, kad UAB „Graneko“ paprašyti nepateikė jokių padangų priėmimą iš bankrutuojančios bendrovės patvirtinančių dokumentų. Pareiškėjui taip pat neaišku, kodėl atsakovas privalomuoju nurodymu Nr. 3 prašo nustatyti tikslų padangų kiekį, kai tuo tarpu privalomajame nurodyme Nr. 2 teigia, jog UAB „Trys A“ neturėdama taršos leidimo laiko apie 224 tonas naudotų padangų, todėl pareiškėjo nuomone, laikomų padangų kiekis yra atsakovui žinomas, tačiau nei viename Departamento ginčijame rašte apie tai nepasisakoma. Pareiškėjas pažymi, jog atsakovas priimdamas ginčijamus Sprendimus ir Raštą neatsižvelgė į tai, jog įmonė visiškai neturi lėšų, bei į aplinkybę, kad administratorius šiuo metu rengia ieškinius ir bandys prisiteisti žalą iš asmenų veikusių įmonės vardu.

Atsiliepimas

Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas arba Departamentas) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad tiek privalomajame nurodyme Nr. 2, tiek privalomajame nurodyme Nr. 3 yra aiškiai nurodytas faktinis ir teisinis akto pagrindai, apskundimo tvarka, privalomieji nurodymai pasirašyti įgalioto pareigūno. Sprendimuose Nr. 2 ir Nr. 3 nurodytas aiškus ir suprantamas sprendimas, nurodyti priimto sprendimo motyvai, kokiais teisės aktais remiantis priimtas sprendimas, jų apskundimo tvarka, sprendimai pasirašyti įgalioto pareigūno. Be kita ko, Departamento Rašte taip pat yra visi individualiam administraciniam aktui būtini požymiai, jis atitinka dokumento turinio ir formos keliamus reikalavimus.

Mano, kad skundo dalis dėl Departamento Rašto panaikinimo nenagrinėtina administraciniame teisme. Paaiškina, jog pareiškėjas teikdamas Departamentui skundą dėl privalomųjų nurodymų Nr. 2 ir Nr. 3 panaikinimo, tuo pačiu paprašė ir įvertinti Kalvarijos aplinkos apsaugos inspekcijos veiksmus, dėl kurių laiku neužkardyta nelegali veikla. Į šį pareiškėjo prašymą Departamentas atsakė 2020 m. kovo 12 d. raštu, nurodydamas, kad pareigūnų vykdžiusių UAB „Graneko“ ir UAB „Trys A“ kontrolę atžvilgiu, nėra pagrindo atlikti galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą bei taikyti tarnybinę atsakomybę, t. y. Departamentas pareiškėjui pateikė informacinio pobūdžio dokumentą, kuris jokios įtakos pareiškėjo teisėms, pareigoms ar teisėtiems interesams neturi. Atsakovas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi, 23 straipsnio 1 dalimi nurodo, jog ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo administravimo subjekto veiksmai ar aktai, kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Todėl, atsakovas mano, kad jei net Departamento Raštas būtų panaikintas, jis jokios įtakos pareiškėjo interesams neturėtų, nes šiuo Raštu pareiškėjui nėra taikomos kokios nors poveikio priemonės ar sankcijos, nenustatomi įpareigojimai ar nurodymai, kuriuos pareiškėjas turėtų įvykdyti. Atsakovo vertinimu, nesant ginčo, nėra ir bylos nagrinėjimo dalyko.

Pasisakydamas dėl privalomųjų nurodymų Nr. 2 ir Nr. 3 panaikinimo, atsakovas pažymi, kad nėra jokio teisinio pagrindo jų naikinti. Nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog Departamentas turėjo atsižvelgti į tai, kad administratorius neturi jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog bankrutuojančios bendrovės turto sąraše būtų naudotos padangos, esančios UAB „Graneko“ patalpose. Nurodo, kad gal naudotos padangos ir nėra bankrutuojančios bendrovės turto sąraše, tačiau Departamentas privalomuoju nurodymu Nr. 2 administratorių kartu ir informavo apie tokio turto egzistavimą, privalomuoju nurodymu Nr. 3 įpareigojo naudotas padangas apskaityti, o Sprendime Nr. 2 Departamentas pareiškėjui išaiškino, kodėl netinkamų naudoti padangų atliekas laiko BUAB „Trys A“ nuosavybe. Nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog atsakovas su ginčijamais Sprendimais nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų nurodytas aplinkybes. Teigia, jog Departamentas Sprendime Nr. 2 pasisakė, kodėl netinkamų naudoti padangų atliekas laiko BUAB „Trys A“ nuosavybe. Atsakovo tvirtinimu, teikti pareiškėjui dėvėtų padangų vežėjo ar patalpų savininko paaiškinimus Departamentas neprivalo, o dėl asmens duomenų apsaugos ir neturi teisės, be to, pareiškėjas skunde nenurodo jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti apklaustų liudytojų parodymais. Be to, nesutinka su pareiškėju, jog nei viename Departamento ginčijame akte nepasisakoma dėl padangų kiekio. Paaiškina, kad privalomojo nurodymo Nr. 3 esmė ir yra tame, kad pats nemokumo administratorius tiksliai nustatytų nebetinkamų naudoti padangų atliekų, laikomų UAB „Graneko“ patalpose ir kieme ir priklausančių BUAB „Trys A“, kiekį. Nesutinka ir su tuo, kad atsakovas turėjo atsižvelgti į tai, jog įmonė visiškai neturi lėšų. Teigia, jog pareiga sutvarkyti bankrutuojančios įmonės atliekas įstatymu nustatyta nemokumo administratoriui, todėl šios pareigos įgyvendinimas negali būti siejamas su bankrutuojančios įmonės veikla.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2020 m. vasario 21 d. Sprendimų Nr. (3.2)-AD5-2934 ir Nr. (3.2)-AD5-2935 bei Departamento 2020 m. kovo 12 d. rašto Nr. (6)-AD5-4229 teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad BUAB „Trys A“ ir UAB „Graneko“ 2018 m. vasario 21 d. sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 18-0221, kurios pagrindu BUAB „Trys A“ nuo 2018 m. vasario 21 d. iki 2018 m. birželio 6 d. į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį Lietuvos Respublikai (nuomininkas UAB „Graneko“), ir į žemės sklype esantį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „Graneko“, atsivežė ir neturėdama Taršos leidimo laiko apie 224 tonas naudotų padangų atliekų, nevykdo jų apskaitos, neteikia atliekų susidarymo apskaitos ataskaitos ir atliekų tvarkymo apskaitos ataskaitos, tokiu būdu pažeisdama Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259, 6 punkto ir 1 priedo 3.1 punkto reikalavimus, bei Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-367, 23 ir 48 punktų reikalavimus.

Departamento Marijampolės valdybos Kalvarijos aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas V. B. BUAB „Trys A“ nemokumo administratoriui Raimondui Nemuniui 2020 m. sausio 29 d. privalomuoju nurodymu Nr. 2 (toliau – ir Privalomasis nurodymas Nr. 2) nurodė iki 2020 m. kovo 15 d. nutraukti neteisėtą naudotų padangų atliekų laikymą ir visas naudotų padangų atliekas, vadovaujantis Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 217 7 punktu, perduoti atliekų tvarkymo įmonei, turinčiai teisę tvarkyti atliekas, o 2020 m. sausio 29 d. privalomuoju nurodymu Nr. 3 (toliau – ir Privalomasis nurodymas Nr. 3) nurodė iki 2020 m. vasario 15 d. nustatyti BUAB „Trys A“ atsivežtų naudotų padangų atliekų tikslų kiekį ir jas, vadovaujantis Tvarkos, kai negalima naudotis Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema, aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. D1-73 1 punktu, apskaityti.

Pareiškėjas 2020 m. vasario 6 d. skundu apskundė privalomuosius nurodymus Nr. 2 ir Nr. 3 Departamentui. Departamentas 2020 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. (3.2)-AD5-2934 (toliau – ir Sprendimas Nr. 1) Privalomąjį nurodymą Nr. 2 paliko nepakeistą, o 2020 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. (3.2)-AD5-2935 (toliau – Sprendimas Nr. 2) paliko nepakeistą ir Privalomąjį nurodymą Nr. 3. Papildomai Departamentas pareiškėjui 2020 m. kovo 12 d. raštu Nr. (6)-AD5-4229 „Dėl Jūsų skundo“ (toliau – ir Raštas) atsakė, kad pareigūnų vykdžiusių UAB „Graneko“ ir UAB „Trys A“ kontrolę atžvilgiu, nėra pagrindo atlikti galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą bei taikyti tarnybinę atsakomybę.

Departamento Sprendimą Nr. 1, Sprendimą Nr. 2 ir Raštą pareiškėjas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašydamas juos panaikinti, nes pareiškėjo nuomone, skundžiami Sprendimai ir Raštas yra neišsamūs, nepagrįsti ir neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.

Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo vadovautis bendraisiais viešosios teisės principais, numatytais Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje. Atitinkamai atsakovo priimtiems sprendimams, kaip indvidualiems administraciniams aktams, taikomi Viešojo administravimo įstatymo reikalavimai.

ABTĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas, kuris reikalauja, kad „administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais“. Vadovaujantis objektyvumo principu, „administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs“ (VAĮ 3 straipsnio 2 punktas).

Pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas minėto įstatymo straipsnio nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440/14, 2014 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-839/14, 2009 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-420/2009). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (2014 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-827-14, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011). Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440-14). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556- 633/2008 pažymėta, kad vadovaujantis VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis individualus administracinis aktas paprastai turėtų būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis įvertinimas.

Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) VAĮ 8 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Tokių aplinkybių konstatavimas (galėjo ir turėjo suprasti) įgalintų nepripažinti VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo arba esamus trūkumus, nepaneigiančius priimtino sprendimo esmės suvokimo, vertinti kaip neesminius, nesudarančius savarankiško ir pakankamo pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti (LVAT 2013 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-990/2013). Pažymėtina, jog viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-990/2007, 2014 m. kovo 28 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A858-111/2014).

Paminėtina, jog atsakovo Sprendimais Nr. 1 ir Nr. 2 nuspręsta palikti galioti 2020 m. sausio 29 d. Privalomuosius nurodymus Nr. 2 ir Nr. 3, o Raštu atsisakyta atlikti galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą bei taikyti tarnybinę atsakomybę. Pažymėtina, kad VAĮ įpareigoja atsakovą, kaip viešojo administravimo subjektą savo veikloje laikytis viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų. Taigi, viešojo administravimo subjektas, pasirinkdamas atitinkamą sprendimo variantą, nėra absoliučiai laisvas, nes jam teisės aktais suteikta diskrecija galima tik įstatymų nustatytose ribose ir ja naudojantis turi būti atsižvelgiama į įstatymų nustatytus reikalavimus, kad nebūtų pažeidžiami bendrieji teisės principai, taip pat konstitucinė asmens teisė į teisminę gynybą.

Nesutiktina su pareiškėjo argumentu, kad atsakovas 2020 m. vasario 6 d. pareiškėjo skundą vertino formaliai, nesilaikydamas pagrindinių procedūrų ir taisyklių, kurių privaloma laikytis priimant administracinį aktą. Teisėjų kolegija, įvertinusi Sprendimų Nr. 1 ir Nr. 2 turinį, daro išvadą, jog ginčijami Sprendimai atitinka VAĮ 8 straipsnyje individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus. Ginčijami Sprendimai yra motyvuoti, argumentuoti ir pagrįsti teisės aktų normomis, nurodyta apskundimo tvarka, terminai ir pasirašyti įgalioto pareigūno. Iš ginčijamų Sprendimų turinio suprantama, kokiu pagrindu ir motyvais priimti būtent tokie administraciniai aktai. Priimti Sprendimai nesukėlė teisiškai neaiškios situacijos ir nesuvaržė pareiškėjo galimybės tinkamai apginti savo teises, o tai reiškia, kad atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, laikėsi VAĮ 3 straipsnyje numatytų viešojo administravimo principų. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pareiškėjas teismui neįrodė, kad teisinis pagrindas, kuriuo remiantis priimti ginčijami aktai yra neteisėtas ar negaliojantis bei nenurodė priežasčių, dėl ko atsakovo priimtus Sprendimus laiko nepagrįstais. Pareiškėjo abstraktūs argumentai, kuriais jis grindžia Sprendimų neteisėtumą ir nepagrįstumą, teisėjų kolegijos vertinimu, yra išimtinai pareiškėjo subjektyvi, gynybinė pozicija.

Pareiškėjas, be kita ko, skunde ginčija aplinkybę, jog Departamentas neatsižvelgė į pareiškėjo 2020 m. vasario 6 d. skunde nurodomas aplinkybes, kad administratorius neturi jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog bankrutuojančios bendrovės turto sąraše būtų naudotos padangos esančios UAB “Graneko” patalpose bei į tai, kad UAB “Graneko” paprašyti nepateikė jokių padangų priėmimą iš bankrutuojančios bendrovės patvirtinančių dokumentų. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo pareiškėjo argumentu. Iš Privalomojo nurodymo Nr. 2 turinio matyti, jog pareiškėjas buvo informuotas apie tokio turto egzistavimą, o Privalomuoju nurodymu Nr. 3 atsakovas įpareigojo pareiškėją naudotas padangas apskaityti, t. y. kad naudotos padangos atsirastų bankrutuojančios bendrovės turimų atliekų apskaitoje.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad Departamentas kartu su ginčijamais aktais nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų aukščiau išdėstytus teiginius. Primintina, jog atsakovas Sprendime Nr. 1 pasisakė, kodėl netinkamų naudoti padangų atliekas laiko BUAB “Trys A” nuosavybe. Atsakovas teikti dėvėtų padangų vežėjo ar patalpų savininko paaiškinimus pareiškėjui neprivalo, o kaip teisingai atsakovas pažymi savo atsiliepime, duomenų apsaugos sumetimais to daryti ir neturi teisės. Minėti rašytiniai įrodymai, kurie patvirtina, jog UAB “Graneko” patalpose ir teritorijoje, esančioje prie UAB “Graneko” patalpų, sandėliuotos nebetinkamų naudoti padangų atliekos priklauso būtent BUAB “Trys A” (2018 m. vasario 21 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 18-0221 ir patalpų savininko ir dėvėtų padangų vežėjų paaiškinimai ir krovinio važtaražčiai) yra pateikti teismui. Be kita ko, pats padangų vežėjas nurodė, jog atvežti dėvėtas padangas adresu (duomenys neskelbtini), užsakydavo UAB “Trys A” darbuotojai, kurie padangas ir iškraudavo.

Pareiškėjas nurodo, kad nei viename Departamento pateiktame ginčijame akte nepasisakoma apie padangų kiekį. Teisėjų kolegija pasisakydama šiuo aspektu nurodo, kad būtent Privalomojo nurodymo Nr. 3 esmė ir yra tame, kad pats nemokumo administratorius turi tiksliai nustatyti nebetinkamų naudoti padangų atliekų, laikomų UAB “Graneko” patalpose ir kieme, ir priklausančių BUAB “Trys A”, kiekį.

Pareiškėjas teigia, jog Departamentas turėjo atsižvelgti į tai, jog įmonė visiškai neturi lėšų. Teisėjų kolegija šį pareiškėjo teiginį vertina kritiškai, nes pareiga sutvarkyti bankrutuojančios įmonės atliekas įstatymu nustatyta nemokumo administratoriui, todėl šios pareigos įgyvendinimas negali būti siejamas su bankrutuojančios įmonės veikla. Remiantis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 73 straipsnio 2 dalies 5 punktu, bankroto proceso administravimo išlaidas turi numatyti pats bankroto administratorius.

Sutiktina su atsakovo nuomone, jog pareiškėjo skundo dalis dėl Departamento Rašto panaikinimo nenagrinėtina administraciniame teisme. Primintina, jog pareiškėjas, teikdamas Departamentui skundą dėl Privalomųjų nurodymų Nr. 2 ir Nr. 3 panaikinimo, tuo pačiu prašė Departamento įvertinti Kalvarijos aplinkos apsaugos inspekcijos veiksmus, dėl kurių laiku neužkardyta nelegali veikla. Į pareiškėjo prašymą Departamentas atsakė ginčijamu Raštu nurodydamas, kad pareigūnų vykdžiusių UAB “Graneko” ir UAB “Trys A” kontrolę atžvilgiu nėra pagrindo atlikti galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą bei taikyti tarnybinę atsakomybę. Atkreiptinas dėmesys, jog minėtas Raštas yra informacinio pobūdžio, kuris jokios įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, ar teisėtiems interesams neturi.

Remiantis ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu išaiškintina, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Taigi, administraciniai teismai nagrinėja ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje ir vertina viešojo administravimo subjektų veiksmų ar sprendimų teisėtumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-101/2013). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr. pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (LVAT 2011 m. kovo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011; 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2003/2012). Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr. pvz., LVAT 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (LVAT 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015). Atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą bei jį aiškinančią LVAT praktiką konstatuotina, jog atsakovo Raštas nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, kadangi jis yra informacinio ir konstatuojamojo pobūdžio. Atitinkamai dėl to, administracinė byla dalyje, kurioje reiškiamas pareiškėjo reikalavimas dėl Rašto panaikinimo, nutraukiama.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020 m. vasario 21 d. sprendimai Nr. (3.2)-AD5-2934 ir Nr. (3.2)-AD5-2935 yra teisėti ir pagrįsti, todėl pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo jų naikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo BUAB „Trys A“ bankroto administratoriaus Raimondo Nemunio skundo dalį dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020 m. vasario 21 d. sprendimų Nr. (3.2)-AD5-2934 ir Nr. (3.2)-AD5-2935 panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Administracinės bylos dalį pagal pareiškėjo BUAB „Trys A“ bankroto administratoriaus Raimondo Nemunio skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020 m. kovo 12 d. rašto Nr. (6)-AD5-4229 panaikinimo nutraukti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Asta Adamonytė-ŠipkauskienėBeata MartišienėFausta Vitkienė