- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-18
- Bylos Nr.
- e2A-723-357/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Valantienė, Rasa Bartašienė, Egidijus Mockevičius
- Atsakovas
- R. Ž.
- Ieškovas
- AB „Šiaulių bankas“
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. Ž. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Šiaulių bankas“ ieškinį atsakovui R. Ž. dėl skolos priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė AB „Šiaulių bankas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo R. Ž. 3878,17 Eur skolą ir bylinėjimosi išlaidas: 87,26 Eur žyminį mokestį ir 266,45 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-07-06 ieškovė ir atsakovas sudarė mokėjimo kortelės fiziniams asmenims išdavimo ir tvarkymo sutartį Nr. GO/86, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atsakovui išduoti mokėjimo kortelę bei kredituoti kortelės sąskaitą, suteikiant 5000 Eur dydžio kredito limitą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą iki 2015-07-31 dienos, mokėti palūkanas, delspinigius ir atlikti kitus mokėjimus. Atsakovas nesilaikė savo sutartinių įsipareigojimų ir nustatytu terminu nemokėjo palūkanų, nevykdė kitų įsipareigojimų, todėl ieškovė nutraukė mokėjimo kortelės fiziniams asmenims išdavimo ir tvarkymo sutartį Nr. GO/86 prieš terminą bei pareikalavo grąžinti visą skolą.
Atsakovas R. Ž. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2011 m. liepos 26 d. su ieškove sudarė mokėjimo kortelės fiziniams asmenims išdavimo ir tvarkymo Sutartį Nr. GO/86, kuria jam suteikta teisė naudojantis kortele iš sąskaitos atlikti mokėjimo operacijas, pasiimti grynųjų pinigų iš bankomatų, atsiskaityti už prekes ar paslaugas prekybos ir paslaugų įmonėse. Ten pat nurodoma, kad sąskaita yra sutarties specialiojoje dalyje nurodyta pagrindinė sąskaita (duomenys neskelbtini), o kreditas - šios sutarties tvarka kredito gavėjui paskolintos piniginės lėšos. Atsakovas nurodo, jog ieškovė privalo įrodyti, kad paskolą suteikė. Tvirtina, kad sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašai liudija, jog pasinaudodamas sutartimi suteikta jam teise naudojantis kortele iš sąskaitos atlikti mokėjimo operacijas, pasiimti grynųjų pinigų iš bankomatų, atsiskaityti už prekes ar paslaugas prekybos ir paslaugų įmonėse, vykdė šias operacijas, nenaudodamas galimo pagal mokėjimo kortelės fiziniams asmenims išdavimo ir tvarkymo sutartį Nr. GO/86 5000 Eur kredito limito. Ieškovės pranešimą dėl sutarties nutraukimo gavo, su juo sutinka ir sutarties nutraukimui neprieštarauja, tačiau nepripažįsta, jog panaudojo jam sutartimi suteiktą 5000 Eur kredito limitą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. kovo 2 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovo R. Ž. ieškovei AB „Šiaulių bankas“ 3878,17 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 3878,17 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2014-09-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 353,71 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Teismas vertino, kad tarp šalių buvo sudaryta sąskaitos kreditavimo sutartis. Pažymėjo, kad aplinkybę, jog atsakovas naudojosi kredito limitu, įrodo byloje esantys sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašai, iš kurių matyti, jog ne kartą iš minimos sąskaitos pinigai buvo išgryninti. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu patvirtino atsakovo nurodytas aplinkybes, jog į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) įplaukų buvo, tačiau byloje nėra įrodymų, jog sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kaip teigia atsakovas, buvo papildyta darbo užmokesčio įmokomis 101 330,05 Lt, ar sąskaita per visą laikotarpį buvo papildoma įmokomis didesnėmis nei vykdytos operacijos, naudojant mokėjimo kortelę. Atsakovas pateikė teismui sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą iš elektroninės bankininkystės už laikotarpį nuo 2011-07-26 iki 2014-04-21, iš kurio matyti, jog laikotarpio pabaigos likutis yra - 3607,15 Eur, išlaidos yra - 92732,26 Eur, o pajamos 88053,17 Eur. Šis išrašas įrodo, jog atsakovo išlaidos viršijo pajamas, todėl teismo vertinta, kad atsakovas suteiktu kredito limitu naudojosi. Byloje pateikti duomenys įrodo, jog lėšos buvo naudojamos ir grynaisiais pinigais, atsakovas kitokių duomenų teismui apie susitarimą dėl teikiamo kredito limito paskirties nepateikė, fakto, kad panaudota kredito limito dalis yra grąžinta, neįrodinėjo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas R. Ž. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimą ir AB „Šiaulių bankas“ ieškinį atmesti.
1. Pažymi, kad teismui pateikė sąskaitoje (duomenys neskelbtini) vykdytų operacijų išrašus ir išrašų susistemintus duomenis laikotarpiui nuo 2011-07-26 iki 2014-09-01 su įrodymais, kad atliekant su kortele iš sąskaitos mokėjimo operacijas, pasiimant grynųjų pinigų iš bankomatų, atsiskaitant už prekes ar paslaugas prekybos ir paslaugų įmonėse, vykdė šias operacijas nenaudodamas galimo pagal Sutartį GO/86 tikslinio kredito limito, kurio paskirtis - naudojantis kortele atlikti mokėjimo operacijas. Sąskaita per visą laikotarpį buvo papildoma įmokomis didesnėmis nei vykdytos operacijos, naudojant mokėjimų kortelę.
2. Pagal sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašus teigiamas lėšų likutis sąskaitoje 2011 m. liepos 26 d buvo 3701,19 Lt. Pagal sąskaitoje vykdytų operacijų išrašus laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 26 d. iki 2014 m. rugsėjo l d. atliko operacijas: išgryninti pinigai - 94 228,81 Lt, išmokos iš kasos - 6 007,87 Lt, mokėjimai - 430,46 Lt. Viso išmokų - 100 661,14 Lt. Per tą patį laikotarpį sąskaita buvo papildyta darbo užmokesčio įmokomis 101.330,05 Lt. Sąskaita papildyta 668,91Lt didesnėmis įmokomis, nei padaryta išmokų. Pagal sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašus, po sutarties GO/86 sudarymo sąskaita 2011-08-11 papildyta darbo užmokesčio įmoka 10 753,12 Lt, vykdant sumokėtų įplaukų į papildomą sąskaitą konversiją. Laikotarpiu nuo 2011-08-22 iki 2011-08-29 per įvykdytas septynerias operacijas išgryninta 10 806,98 Lt. AB „Šiaulių bankas“ 2011-08-19 nuo sąskaitos nurašė palūkanas - 7631,41 Lt. Palūkanos nurašytos neatsiradus Sutarties GO/86 objektui.
Atsiliepimas
Ieškovė AB „Šiaulių bankas“ pateiktu atsiliepimu prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
1. Paties atsakovo pateiktas teismui jo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas už 2011-07-26- 2014-04-21 laikotarpį taip pat įrodo atsakovo įsiskolinimo AB Šiaulių bankui faktą: atsakovo išlaidos per nurodytą laikotarpį sudaro 92.732,28 Eur, tuo tarpu pajamos sudarė tik 88.053,17 Eur, taigi, sąskaitos likutis laikotarpio pabaigoje yra neigiamas, kas įrodo atsakovo skolą bankui. Pažymėtina, kad šis neigiamas likutis ir yra banko suteiktas kreditas, kurio atsakovas bankui nėra grąžinęs. Jokių įrodymų apie susidariusios skolos padengimą atsakovas nėra pateikęs.
Atsiliepimas
2. Atsakovo prie apeliacinio skundo pridėti mokėjimo nurodymai apie jo gautą darbo užmokestį šioje byloje, mano, jokios įrodomosios reikšmės neturi, kadangi atsakovo darbovietė jam priklausanti darbo užmokesti pravesdavo ne į kortelės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, palūkanų mokėjimo pagal kreditavimo sutartį. Byloje nustatytos reikšmingos ginčo išsprendimui aplinkybės, iš kurių matyti, kad atsakovas R. Ž. 2011 m. liepos 13 d. buvo pateikęs bankui prašymą 5000,00 Eur kredito limitui kortelės sąskaitoje gauti ir šio prašymo pagrindu 2011 m. liepos 26 d. tarp bylos šalių buvo sudaryta mokėjimo kortelės fiziniams asmenims išdavimo ir tvarkymo sutartis Nr. GO/86. Atsakovui buvo suteiktas 5000,00 Eur kredito limitas iki 2015-07-31, įsipareigojant ieškovei mokėti 11,5 procentų dydžio palūkanas kiekvieno mėnesio trisdešimtą dieną nuo panaudotos ir negrąžintos kredito sumos. Sutarties 8.2., 10.2.2. punktais atsakovas įsipareigojo užtikrinti, kad jo sąskaitoje mokėjimo dienomis ne vėliau kaip iki ieškovės darbo dienos pabaigos, bus pakankamas lėšų likutis įmokai padengti, o paskutinę mėnesio darbo dieną sąskaitoje bus reikiamas kiekis lėšų mokėtinoms sumoms pagal sutartį padengti. Ieškovė atsakovo mokėjimo kortelės fiziniams asmenims išdavimo ir tvarkymo sutarties Nr. GO/86 palūkanų ir delspinigių paskaičiavimu nustatė, kad atsakovas savo įsipareigojimus vykdė netinkamai ir liko ieškovei skolingas 3878,17 Eur sumą. Ieškovė kelis kartus atsakovui siuntė raginimus dėl įsipareigojimų nevykdymo adresu (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas į juos neatsakė. Ieškovė AB „Šiaulių bankas“ 2014-08-14 pranešime Nr. GO/86 nurodė, kad dėl netinkamo atsakovo įsipareigojimų vykdymo, mokėjimo kortelės fiziniams asmenims išdavimo ir tvarkymo sutartį Nr. GO/86 vienašališkai nutraukia.
Taigi, tarp šalių buvo sudaryta sąskaitos kreditavimo sutartis, numatyta CK 6.918 straipsnyje. Atsakovas R. Ž. kartu su atsiliepimu į ieškovės AB „Šiaulių bankas“ ieškinį pateikė sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2011-07-26 iki 2014-04-21, iš kurio matyti, kad laikotarpio pradžios likutis yra 1.071,94 Eur, laikotarpio pabaigos likutis yra - 3.607,15 Eur, išlaidos yra - 92.732,26 Eur, pajamos 88.053,17 Eur. Iš ieškovės pateikto sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už laikotarpį nuo 2012-03-01 iki 2012-08-31 matyti, kad likutis laikotarpio pradžioje buvo 2.726,95 Eur, likutis laikotarpio pabaigoje buvo – 2.644,23 Eur, kreditinė apyvarta sudarė 9.223,75 Eur, debetinė apyvarta sudarė 12.657,76 Eur.
Iš palūkanų ir delspinigių paskaičiavimo pagal kreditavimo sutartį Nr. F-2005-0011-00 matyti, jog atsakovas turi kitų įsiskolinimų ieškovei, jo skola pagal minėtą sutartį sudaro 2.029.651,10 Eur. Šios aplinkybės įrodo, kad atsakovo išlaidos viršijo jo pajamas ir jis naudojosi sutarties pagrindu banko suteiktu 5000 Eur kredito limitu. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės AB „Šiaulių bankas“ argumentu, kad atsakovo prie apeliacinio skundo pridėti mokėjimo nurodymai apie jo gautą darbo užmokestį jokios įrodomosios reikšmės neturi, kadangi atsakovo darbovietė jam priklausantį darbo užmokestį pravesdavo ne į kortelės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nėra įrodymų, jog sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) buvo papildyta atsakovo darbo užmokesčio įmokomis ar kad sąskaita per visą laikotarpį buvo papildoma įmokomis didesnėmis nei vykdytos operacijos, naudojant mokėjimo kortelę. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš atsakovo pateikto sąskaitos išrašo matyti, kad pirmą kartą delspinigiai iš jo sąskaitos buvo nurašyti 2011-08-19, tačiau nėra duomenų, kad nuo 2011 metų atsakovas būtų pareiškęs pretenzijas ieškovei dėl delspinigių, palūkanų nurašymo. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad byloje neįrodyta, jog ieškovė nurašinėjo delspinigius ar palūkanas neteisėtai ar šiuos veiksmus atliko iš atsakovui suteikto kredito limito sumos.
Pagrindinės įrodymų vertinimo bei įrodinėjimo taisyklės civiliniame procese suformuluotos CPK 176-185 straipsniuose. Vertindamas byloje esančius įrodymus bei jų pakankamumą tam tikroms teisinėms išvadoms padaryti, teismas privalo vadovautis šiuose straipsniuose išdėstytomis įrodinėjimo taisyklėmis. Sutinkamai su CPK 177 straipsnio 1 dalimi, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja esant aplinkybes, pagrindžiančias šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai spręsti. Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, laikosi laisvo įrodymų vertinimo principo, t. y. teismas byloje esančius įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 str.). Galutinai ir privalomai įvertinti byloje esančius įrodymus palikta būtent teismo kompetencijai, laikantis tos nuostatos, kad nė vienas įrodymas negali turėti iš anksto nustatytos galios, remdamasis įrodymų įvertinimu teismas daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vadovaujantis CPK 12 straipsnio reikalavimais, civilinės bylos visuose teismuose turi būti nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, tai reiškia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindą. Taigi, pagal rungimosi principą įrodinėjimo dalyką nustato ginčo šalys, o teismas turi spręsti bylą, vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus.
Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas neįrodė faktinių aplinkybių, kad nesinaudojo ieškovės suteiktu kredito limitu, pateikti apelianto rašytiniai įrodymai - sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas už 2011-07-26 - 2014-04-21 laikotarpį įrodo priešingas aplinkybes t.y. tai, kad apelianto išlaidos per nurodytą laikotarpį sudarė 92.732,28 Eur, o pajamos tik 88.053,17 Eur, neigiamas sąskaitos likutis laikotarpio pabaigoje ir yra banko suteiktas kreditas, kurio apeliantas negražino. Atkreiptinas dėmesys, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, pagal sutarties nurodymus, o vienas iš prievolių sąžiningo vykdymo principų yra prievolės šalių bendradarbiavimo principas (CK 6.38 straipsnis). CK 6.200 straipsnyje nustatyta, kad, vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Pagal įstatymą pareigą bendradarbiauti turi tiek skolininkas, tiek kreditorius, jie turi padėti vienas kitam įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas, kylančias iš sutarties, informuoti viena kitą apie atsiradusias sąlygas, susijusias su prievolės vykdymu. Byloje nustatyta, kad ieškovė AB „Šiaulių bankas“ siuntė apeliantui raginimus dėl skolos sumokėjimo, tačiau apeliantas į juos nereagavo, nesikreipė dėl delspinigių perskaičiavimo. Toks sutarties šalies elgesys nelaikytinas atitinkančiu protingo, apdairaus ir atidaus subjekto standartų, apeliantas neneigia, kad jam buvo žinomos sutarties sąlygos ar kad jas būtų netinkamai suvokęs. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovas buvo tinkamai supažindintas sus sutarties sąlygomis, todėl turėjo jas suprasti ir vykdyti.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė AB „Šiaulių bankas“ prašė priteisti patirtas 286 Eur bylinėjimosi išlaidas ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus, todėl 286 Eur bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo ieškovės naudai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovo R. Ž. apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apelianto R. Ž. apeliacinis skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimo atmestinas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo R. Ž. (duomenys neskelbtini) ieškovei AB „Šiaulių bankas“ (į. k. 112025254) 286 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims.