Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjos R. L.-V. patikslintą pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, biudžetinė įstaiga Vilniaus rajono savivaldybės administracija, biudžetinė įstaiga Trakų rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1985-02-11 kolūkio visuotinio susirinkimo sprendimu nuspręsta parduoti I. L. ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir išskirti žemės sklypą 2500 kv. m., o 1985-05-20 nuspręsta parduoti I. L. ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), ir skirti 0,25 ha žemės sklypą, prie perkamų ūkinių pastatų. Sprendimas parduoti ūkinius pastatus ir skirti 2 500 kv. m. dydžio žemės sklypą (duomenys neskelbtini) I. L. patvirtintas 1985-06-19. Pareiškėjos tėvams 1986-05-20 išduotas leidimas vykdyti individualią statybą, suderintas projektas. Pareiškėjos motina įregistravo nuosavybės teisę į žemės sklypą, kuriame yra pagalbinio ūkio pastatai, tačiau nuosavybės teisės į pagalbinio ūkio pastatus klausimas liko neišspręstas, nes nuosavybės teisė nebuvo įgyta ir/arba įregistruota.

Nurodo, jog archyviniuose dokumentuose pareiškėjos mama nurodyta kaip žemės sklypą, ūkio pastatus įsigijęs asmuo. Teigia, jog nurodytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjos motina kartu su tėvu sąžiningai įsigijo ūkio pastatus, teisėtai ir atvirai, nepertraukiamai ir kaip savus valdė ūkio pastatus ne mažiau kaip dešimt metų, įsitikinę, jog niekas neturi daugiau už juos teisių į ūkio pastatus, o tėvams mirus, pastatus pradėjo valdyti pareiškėja. Ūkio pastatai valdomi daugiau kaip 39 metus. Teigia, jog pareiškėja siekia įregistruoti nuosavybės teisę į ūkio pastatus Nekilnojamojo turto registre.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija teismo prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes. Nurodė, jog byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) priklausė Trakų rajonui, todėl į bylos nagrinėjimą turėtų būti įtraukta Trakų rajono savivaldybės administracija, o Vilniaus rajono savivaldybės administracija yra netinkama šios bylos dalyvė, nes pareiškime aprašytas turtas iki savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo buvo Trakų rajono teritorijoje.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos teismo prašo tenkinti pareiškimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principais, nesant ginčo, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą informuoti tinkamai, išsiunčiant pranešimus apie paskirtą rašytinį teismo posėdį, taip pat paskelbus viešai (CPK 118 straipsnio 1 dalis, 123 straipsnio 2-3 dalys, 133 straipsnio 3 dalis, 175¹ straipsnio 9 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalimi, fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka (CK 4.68 straipsnio 2 dalimi).

Įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais (CK 4.69 straipsnio 1 dalis). Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisė negali būti įgyjama į slaptai arba per prievartą užvaldytą daiktą, nepaisant, ar nuosavybės teisę į tą daiktą minėtu būdu pretenduoja įgyti pats slaptai, ar per prievartą daiktą užvaldęs asmuo ar kitas asmuo (CK 4.69 straipsnio 2 dalis). Įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). Šia prasme daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi, kai nustatoma, jog faktinis daikto turėjimas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kad faktinis daikto valdymas tęsiasi ilgą laiką ir išlieka sąžiningas, teisėtas, atviras (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2008).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, t. y. negyvenamąją patalpą – pagalbinio ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1I1p; pagalbinio ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 2I1/p; garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 3I1/p, pažymėtus matininkės L. M. 2024-05-15 parengtame statinių išdėstymo plane.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog I. L. ir J. L. (duomenys neskelbtini)sudarė santuoką. I. L. mirė (duomenys neskelbtini), o J. L. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja yra I. L. ir J. L. dukra. Byloje nėra duomenų apie kitus I. L. ir J. L. vaikus.

Nustatyta, jog 1983-02-17 Trakų rajono „Pergalės“ kolūkio narių visuotinio susirinkimo protokolu Nr. 1, be kita ko, nuspręsta nurašyti pastatus (duomenys neskelbtini), kurių suma 56 017,50 rub. Kolūkio valdybos 1985-05-20 posėdžio protokole Nr. 5 nurodoma, jog susirinkime svarstytas klausimas dėl žemės sklypo skyrimo L. I., J., prie perkamų ūkinių pastatų (duomenys neskelbtini) kaime ir buvo nuspręsta parduoti ūkinius pastatus (duomenys neskelbtini) kaime, skirti 0,25 ha, 2 500 m² žemės sklypą. Trakų rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomasis komitetas sprendime dėl leidimo ūkinio pastato pardavimo ir jo remontui nusprendė leisti „Pergalės“ kolūkio valdybai parduoti I. L. ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) apylinkėje bei leisti I. L. atlikti ūkinio pastato kapitalinį remontą, pritaikant jį kūrybinėms dirbtuvėms pagal projektą paruoštą rajono architekto gamybinio personalo ir suderintą su rajono architektu. Lietuvos Trakių rajono Kariotiškių apylinkės Liaudies deputatų tarybos Vykdomasis komitetas 1985-06-19 sprendimu Nr. 26 nusprendė patvirtinti „Pergalės“ kolūkio įgaliotų asmenų susirinkimo 1985-02-15 sprendimą parduoti ūkinius pastatus ir skirti 2 500 m² žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime pil. L. I., J., gyvenančiai (duomenys neskelbtini). 1986-05-20 Trakų rajono architektas išdavė leidimą Nr. 1 vykdyti individualią statybą. Į bylą pateikti statinio projektiniai brėžiniai. Į bylą pateiktas pil. L. I. J. nupirkto (duomenys neskelbtini) kaime ūkinio pastato ir 2 500 m² žemės sklypo situacijos planas.

Iš 2024-08-01 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, jog pareiškėjos tėvai buvo įregistravę nuosavybės teisę į žemės sklypą pagal 1993-09-01 Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 2-2476. Iš registro nustatyta, jog pastatas – dirbtuvės, esančios (duomenys neskelbtini) (adresas objektui adresas nesuteiktas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statutas neįregistruotas, nes nepateikti dokumentai (1990-12-30). Registre įrašų apie šių patalpų nuosavybę, juridinių faktų, daikto valdymo patikėjimo teise žymų viešajame registre nėra įregistruota.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2018 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad nuosavybės teisę į pagalbinio ūkio pastatus, garažą pareiškėja ar jos tėvai būtų įgiję vienu iš įstatyme įtvirtintų nuosavybės teisės įgijimo būdų. Nagrinėjant bylą nenustatyta, jog pagalbinio ūkio pastatai, garažas būtų valstybės ar savivaldybės nuosavybė. Taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad būtų buvę atsisakyta valdymo ar kad šį turtą būtų užvaldęs kas nors kitas. Viešajame registre neįregistruotos kitų asmenų daiktinės teisės į šį objektą (CK 4.68 straipsnio 1 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad aptariamą nekilnojamąjį turtą pareiškėjos tėvai ir pareiškėja pradėjo valdyti teisėtai ir valdo jį sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai kaip savo daugiau kaip dešimt metų.

Suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Vilniaus rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Trakų rajono savivaldybės administracija nereiškė prieštaravimų dėl pareiškėjos reikalavimo. Apie priimtą pareiškimą viešai paskelbta 2024-10-01 (CPK 130 straipsnio 1, 2 dalys). Per nustatytą terminą kiti asmenys, neįtraukti į šios bylos nagrinėjimą, savo atsiliepimų ar prieštaravimų dėl nagrinėjamo reikalavimų nepareiškė.

Esant tokioms aplinkybėms yra pakankamas pagrindas tenkinti pareiškėjos patikslintą pareiškimą ir nustatyti nuosavybės teisės į pareiškime nurodyto nekilnojamojo turto įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą (CK 4.68 straipsnis). Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra pagrindas įteisinti nuosavybės teisę į nurodytus pagalbinio ūkio pastatus, garažą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 265 straipsniu, 268 -270 straipsniais, 533 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos R. L. – V. patikslintą pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. L. – V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teises į žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), esančius nekilnojamuosius daiktus: pagalbinio ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1I1p; pagalbinio ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 2I1/p; garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 3I1/p, pažymėtus matininkės L. M. 2024-05-15 parengtame statinių išdėstymo plane.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.