Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, sekretoriaujant Rimai Šimanskienei, dalyvaujant ieškovams S. K., E. K., A. K., jų atstovui advokato padėjėjui K. Č., atsakovo atstovui advokatui Vytautui Kucevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų S. K., E. K. ir A. K. ieškinį atsakovui Medžiotojų klubui „duomenys neskelbtini“ dėl neeilinio visuotinių narių susirinkimo sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl atsakovo visuotinio narių susirinkimo sprendimo pašalinti ieškovų iš klubo narių teisėtumo ir pagrįstumo, todėl teismas, vadovaudamasis suformuota teismų praktika tokio pobūdžio bylose, privalo patikrinti ar nebuvo pažeista ieškovų pašalinimo iš klubo narių procedūra ir ar buvo ieškovų pašalinimo iš klubo materialus pagrindas. Tuo tarpu, ieškovams, ginčijant tokį sprendimą, tenka pareiga nurodyti, kokios teisės normos buvo pažeistos priimant skundžiamą sprendimą ir kuo tokio sprendimo priėmimas pažeidė jų teises ir teisėtus interesus, o atsakovas turi įrodyti, kad sprendimo priėmimo procedūra nebuvo pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009).

Nustatyta, kad 2015 m. vasario 8 d. neeilinis visuotinis narių susirinkimas buvo sušauktas po valdybos posėdžio, išnagrinėjus Klubo narių D. S. ir G. P. pareiškimus dėl ieškovų E. K. ir A. K. elgesio 2015 m. sausio 31 d. medžiotojų šventės metu. 2015 m. vasario 8 d. neeilinio visuotinio narių susirinkimo protokole nurodyta, kad dienotvarkė buvo Klubo narių A. K., E. K. ir S. K. šalinimas iš klubo narių (b. l. 7). Ieškovas S. K. nurodė, kad pranešant apie šaukiamą neeilinį visuotinį narių susirinkimą, prezidentas A. Š. informavo, kad bus svarstomas A. K. elgesys, tokią informaciją perdavė tiek A. K. ir E. K.. Teismo posėdyje liudytojais apklausti klubo nariai negalėjo pasakyti konkrečios neeilinio visuotinio narių susirinkimo darbotvarkės, dauguma iš jų patvirtino, supratę, kad neeilinio visuotinio susirinkimo sušaukimas buvo susijęs su paskutiniais įvykiais, vykusiais 2015 m. sausio 31 d. medžiotojų šventės metu. Juolab, liudytoju apklaustas R. T. nurodė, kad apie tai, kas bus svarstoma situaciją sužinojo diskusijų metu iki prasidedant susirinkimui, o liudytojas V. A. paaiškino, kad vykstant diskusijoms paaiškėjo susirinkimo darbotvarkė. Kaip jau minėta, Klubo Įstatuose nėra numatyta nei visuotinio susirinkimo sušaukimo tvarka, nei narių informavimo tvarka ir forma. Pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką vertinant asociacijos nario pašalinimo procedūros teisėtumą ir pagrįstumą, būtina nustatyti ar sprendžiant klausimą dėl nario pašalinimo buvo sudarytos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos (prielaidos) visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti klausimo nagrinėjimui, pvz.: iš anksto, per protingą terminą iškeliant klausimą dėl nario pašalinimo, jį iš anksto įtraukiant į susirinkimo darbotvarkę, suteikiant protingą terminą nariui, kurio pašalinimo klausimą numatyta nagrinėti, bei kitiems nariams pasirengti šio klausimo nagrinėjimui ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009). Į bylą buvo pateikti ieškovo A. K. rašytiniai pasiaiškinimai (b. l. 97), kurie buvo pagarsinti neeiliniame visuotiniame narių susirinkime. Ieškovų atstovas, ginčydamas neeilinio visuotinio narių susirinkimo sprendimo priėmimo procedūrą ir teisėtumą, pateikė neeilinio visuotinio narių susirinkimo garso įrašą bei stenogramą (b. l. 47-48, 87-87A). Teismo posėdžio metu išklausius ieškovų paaiškinimus ir liudytojų parodymus, nustatyta, kad garso įrašą, kaip ieškovas E. K. nurodė, diktofonu darė viešai, tačiau neinformavęs kitų susirinkime dalyvavusių Klubo narių. Vertinant šio įrašo padarymo aplinkybes (ne privataus asmens gyvenamojoje vietoje, fiksuoti ne privataus pobūdžio pokalbiai), užfiksuotus duomenis (fiksuota neeilinio visuotinio klubo narių susirinkimo eiga), tai, kad teismo posėdžio metu tiek ieškovų, tiek liudytojais apklaustų Klubo narių argumentai ir paaiškinimai iš esmės atitiko garso įraše ir jo stenogramoje fiksuotus, nėra pagrindo pripažinti, kad garso įrašo turinys pažeidžia įstatymus ar garso įrašas padarytas pažeidžiant įstatymus (pvz.: privataus asmens nuosavybę ar teisę į asmens privatų gyvenimą), todėl vadovaujantis teismų praktika nagrinėjamo ginčo aspektu laikytina leistina įrodinėjimo priemone (CPK 177 str., 220 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012) ir vertintina visumoje kartu su kitais įrodymais (CPK 185 str.). Iš susirinkimo garso įrašo seka, kad pristatant darbotvarkę buvo pagarsinta informacija dėl ieškovų A. K. ir E. K. elgesio (konfliktas su klubo nariu D. S. ir neetiškas elgesys medžiotojų šventės metu) (b. l. 87A garso įrašo 00:07-00:57 min.), ieškovo S. K. netinkamas elgesys (klubo nario J. J. sumušimas) (b. l. 87A garso įrašo 14:00 min.) ir padarytas administracinis teisės pažeidimas (b. l. 87A garso įrašo 14:58-15:24 min.). Įvertinus bylos duomenimis nustatytas aplinkybes visumoje, nėra galima daryti pagrįstos išvados, kad iki susirinkimo tiek ieškovams, išskyrus ieškovą A. K., tiek kitiems dalyvavusiems susirinkime Klubo nariams buvo žinoma konkreti darbotvarkė, juolab, pateikta informacija apie pašalinimo pagrindus pagal Įstatus, kas iš esmės apribojo galimybes tinkamiausiomis ir priimtiniausiomis sąlygomis pasirengti klausimo nagrinėjimui. Atsakovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad Klubo nariai tinkamai buvo informuoti apie tokią susirinkimo darbotvarkę, kuri buvo svarstyta susirinkime ir dėl kurios buvo priimtas sprendimas (CPK 177-180 str.). Nors ieškovai E. K., S. K. ir kiti Klubo nariai susirinkimo eigoje sužinojo apie sprendžiamą klausimą ir dėl jų pašalinimo, galimybė teikti pasiaiškinimus susirinkimo metu buvo suteikta tik ieškovui S. K. (b. l. 87A garso įrašo 16:00-20:52 min.), ieškovui E. K. net ir prašant nebuvo leista pasiaiškinti (b. l. 87A garso įrašo 12:27 min., 13:28 min.), tačiau tai neatitinka tinkamiausių ir priimtiniausių sąlygų bei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009).

Kaip jau minėta, priimant ginčijamą sprendimą neeiliniame visuotiniame Klubo narių susirinkime dalyvavo 30 klubo narių, 7 iš dalyvavusių klubo narių turėjo kitų narių raštiškus įgaliojimus, viso 37 klubo nariai. Pagal CK 2.138 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus įgaliojimas fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis, turi būti patvirtintas notaro, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai leidžiama duoti kitokios formos įgaliojimą. Teismo vertinimu, pateikti Klubo narių A. R., D. P., M. G.. A. J.. K. S., P. R., R. T. (b. l. 74-80) pačių surašyti ir pasirašyti įgaliojimai, nesant net jų parašo tikrumo patvirtinimo, pvz. seniūno ar pan., neatitinka CK 2.138 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, todėl tokiais įgaliojimais negalima buvo vadovautis. Taigi, visuotiniame narių susirinkime dalyvavo ne 37 Klubo nariai, bet 30 Klubo narių. Įvertinus tai, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu klube buvo 41 tikrasis narys, o pagal Įstatų 4.3 punkto reikalavimus kvorumui būtina ne mažiau kaip 2/3 tikrųjų Klubo narių, pripažintina, jog nustatytas kvorumas nebuvo pažeistas (kvorumas – 27 nariai, (41 x 2/3)), t. y. neeilinis visuotinis susirinkimas buvo teisėtas. Pagal 2015 m. vasario 8 d. protokolą sprendimas priimtas 27 Klubo nariams balsavus už ieškovų pašalinimą iš Klubo, 7 – prieš ir 3 – susilaikius. Pripažinus, kad pateikti 7 narių įgaliojimai nėra tinkami CK 2.138 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme ir išskaičiavus šiuos balsus, laikytina, kad „už“ galėjo būti 20 balsų, kas yra daugiau nei 1/2 susirinkime dalyvavusių narių (Įstatų 4.3. punktas). Tuo tarpu, į bylą pateiktame susirinkimo garso įraše girdėti pagarsinant R. Č. balsavimo duomenis, kad už ieškovų pašalinimą balsavo 20, įskaitant įgaliojimus, viso 25, prieš – 7, susilaikiusiųjų – nėra (b. l. 87A garso įrašo 25:20, 25:23, 26:08, 24:16 minutės), kas iš esmės neatitinka 2015 m. vasario 8 d. nurodytų duomenų. Esant nustatytoms aplinkybėms, yra pagrindas abejoti susirinkimo sprendimo teisėtumu.

Nors 2015 m. vasario 8 d. neeilinio visuotinio narių susirinkimo sprendimas atitinka teisinę reglamentaciją ir svarstant klubo narių šalinimo klausimą Klubo narių visuotiniame susirinkime kvorumas buvo, tačiau abejotinas priimto sprendimo teisėtumas (neatitikimas balsavimo duomenų tarp protokolo ir garso įraše fiksuoto), be to, į darbotvarkę iš anksto nebuvo įtrauktas klausimas dėl ieškovų E. K. ir S. K. pašalinimo, nebuvo žinomi ir suformuluoti aiškiai pašalinimo pagrindai pagal Įstatus, klausimas dėl pašalimo buvo išnagrinėtas nesuteikiant ieškovams E. K. ir S. K. galimybių tinkamai pasirengti jų šalinimo klausimo nagrinėjimui, surinkti ir pateikti papildomos informacijos, suformuluoti atsikirtimus, ieškovui E. K. pasisakyti, o kitiems Klubo nariams susipažinti iš anksto su šiuo klausimu visapusiškai, todėl yra pagrindas pripažinti, kad ieškovų pašalinimo iš Klubo narių klausimas buvo išnagrinėtas ir sprendimas priimtas pažeidus procedūras ir bendro pobūdžio standartus, t. y. nesudarius tinkamiausių bei priimtiniausių sąlygų tinkamai pasirengti klausimo nagrinėjimui.

Pažymėtina, kad visuotinių juridinių asmenų dalyvių susirinkimų sprendimai neturėtų būti pripažinti negaliojančiais vien tik dėl formalių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 24 d. nutartis, civilinė byla Nr.3K-3-856/2001, 2002 m. birželio 19 d. nutartis, civilinė byla Nr.3K-3-878/2002, 2003 m. birželio 4 d. nutartis, civilinė byla Nr.3K-3-650/2003 ir kt.), todėl būtina įvertinti ieškovų pašalinimo iš Klubo pagrindus.

Klubo nario pašalinimo iš Klubo pagrindas neabejotinai turi atitikti Įstatuose nurodytus. Klubo Įstatų 3.6. punkte numatyti pašalinimo iš Klubo narių pagrindai, t. y. 1) teisės medžioti praradimas; 2) grubus pažeidimas medžioklės taisyklių, Draugijos ir Klubo Įstatų; 3) Draugijos nario mokesčio nesumokėjimas ilgiau kaip 3 mėn., atsisakymas mokėti kitus tikslinius mokesčius. Šiuo atveju, ieškovų pašalinimo pagrindas, kaip nurodyta 2015 m. vasario 8 d. neeilinio visuotinio narių susirinkimo protokole, buvo sistemingas etikos taisyklių bei žmogaus elgesio normų pažeidimas, darantis nepagarbą Klubui (b. l. 7), t. y. neįvardijant kiekvieno iš ieškovų ar visų kartu konkretaus Klubo Įstatų punkto. Iš susirinkimo garso įrašo seka, kad pristatant sprendžiamus klausimus nurodyti pirminiai pašalinimo pagrindai atitinkamai buvo šie: ieškovo A. K. – konfliktas su Klubo nariu D. S. ir neetiškas elgesys medžiotojų šventės metu; ieškovo E. K. – neetiškas elgesys medžiotųjų šventės metu, vėliau susirinkimo eigoje taip pat buvo įvardyta papildomai bei atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodyta (b. l. 21-24) – ieškovo A. K. netinkamas elgesys medžioklės metu, susijęs su saugaus elgesio reikalavimų laikymusi (2011 m. lapkričio 29 d. valdybos sprendimu suspenduota teisė medžioti 2 metus (b. l. 27)), ieškovo S. K. netinkamas elgesys (2012 m. balandžio 28 d. visuotinio susirinkimo sprendimu neleista 2 metus dalyvauti medžioklėse (b. l. 25)) ir padarytas administracinis teisės pažeidimas (2014 m. birželio 10 d. nutarimu skirta 100 Lt bauda (b. l. 29,30)). Be to, atsakovo atstovas teismo posėdyje paaiškino, liudytojais apklausti Klubo valdybos nariai parodė, kad konkrečiai kiekvieno ieškovų pašalinimo pagrindas buvo visuma faktų, susijusi su Klubo etikos kodekso nuostatų nesilaikymu, saugaus elgesio medžioklės reikalavimais ar grubiais medžioklės taisyklių pažeidimais, bei aplinkybė, kad po anksčiau taikytų poveikio priemonių ieškovai nepadarė išvadų. Taigi, įvardyti ieškovų šalinimo pagrindai iš esmės galimai atitinka Įstatų 3.6 punkte įtvirtintą antrąjį pagrindą – galimas grubus pažeidimas medžioklės taisyklių, Draugijos ir Klubo Įstatų. Nė vienas iš nurodytų ieškovų padarytų pažeidimų neatitinka šiurkštaus (grubaus) medžioklės taisyklių pažeidimų pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 53-1540) patvirtintų medžioklės taisyklių 76 punkte numatytus. Įstatų 3.9. punktas apibrėžia klubo nario pareigas, be kita ko, laikytis gamtos apsaugos įstatymų, Medžioklės taisyklių, saugaus elgesio medžioklėje reikalavimų, Draugijos, skyriaus ir klubo nuostatų (b. l. 8-11), be to, Klubas 2012 m. balandžio 28 d. visuotinio susirinkimo metu patvirtino Medžiotojų klubo „duomenys neskelbtini“ garbės kodeksą (b. l. 26), kuris iš esmės nustato medžioklės kultūrą ir etiką, taip pat narių pareigas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra savanoriška, turinčių bendrą interesą asmenų organizacija (Įstatų 1.1. punktas), bendriems narių poreikiams ir tikslams, susijusiems su medžiokle, tenkinti bei įgyvendinti (Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 2 str. 19 p.), neetiškas ne medžioklės metu ieškovų A. K. ir E. K. elgesys galėjo ir turėjo būti vertinamas kaip galimai netinkamas Klubo nario pareigų vykdymas, suteikiantis pagrindą svarstyti klausimą dėl atitinkamos poveikio priemonės (sankcijos) taikymo. Įvertinus tai, kad nors Įstatuose nėra apibrėžtos galimos Klubo nariams taikomos poveikio priemonės, ir aplinkybę, kad atsakovas savo veikloje yra taikęs tokias poveikio priemones kaip teisės medžioti klube sustabdymas (b. l. 25, 27), narystės Klube sustabdymas (b. l. 69), griežtas papeikimas (b. l. 71-73), abejotina ar nagrinėjamu atveju ieškovams A. K. ir E. K. taikyta poveikio priemonė – pašalinimas, yra proporcinga. Pažymėtina, kad veiksmai, už kuriuos jau taikyta poveikio priemonė (pvz.: A. K. ir S. K. teisės medžioti apribojimas), negalėjo turėti reikšmės sprendžiant poveikio priemonės (sankcijos) taikymo klausimą, kadangi tai iš esmės reikštų dvigubą asmens baudimą. Tuo tarpu, administracinio teisės pažeidimo padarymas ir administracinės nuobaudos skyrimas, ieškovo S. K. atveju, nors ir susijęs su medžiokle, pats savaime nėra klubo Įstatuose nustatytas pagrindas šalinti klubo narį bei Klubo nario pareigų pažeidimas. Aplinkybė, kad ieškovai po anksčiau taikytų poveikio priemonių (žodinių pastabų, sustabdytos teisės medžioti klube) nepadarė išvadų, galėtų būti svarbi tik sprendžiant poveikio priemonės (sankcijos) parinkimo klausimą. Esant nustatytoms ieškovų šalinimo iš klubo priežastims ir sąlygoms pripažintina, kad atsakovas neįrodė taikytų poveikio priemonių (sankcijos) – pašalinimo, proporcingumo padarytiems veiksmams (pažeidimams) (CPK 178 str., 185 str.).

Įvertinus bylos duomenimis ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad ieškovų pašalinimo iš atsakovo narių klausimas buvo išnagrinėtas, sprendimas priimtas iš esmės pažeidus procedūrą ir bendro pobūdžio standartus. Aplinkybė, kad didžioji dalis teisme apklaustų Klubo narių nenori su ieškovais medžioti, dėl ko galimai net jeigu nebūtų buvę padaryti nustatyti pašalinimo procedūros pažeidimai ar susirinkimas būtų organizuojamas iš naujo ir galimai sprendimas būtų analogiškas (pašalinti iš klubo), nepateisina taikytos ieškovų pašalinimo iš Klubo narių procedūros pažeidimų. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl Klubo narių pašalinimo būtina nustatyti teisingą ir tinkamą interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009), tačiau vieno iš konkuruojančių – pašalintojo nario ar Klubo interesų suabsoliutinimas iš esmės prieštarautų bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.). Nagrinėjamo ginčo aspektu nustatyti pašalinimo iš Klubo narių pažeidimai yra esminiai, todėl sudaro pagrindą pripažinti 2015 m. vasario 8 d. priimtą sprendimą dėl ieškovų pašalinimo iš Klubo narių nepagrįstu ir neteisėtu. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju ieškovų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo nėra galima pašalinti kitokiu būdu, kadangi ieškovams, nesant kitų klubų nariais, suvaržoma teisė medžioti, todėl priimtas sprendimas turi būti naikintinas (CK 2.82 str. 4 d., 1.138 str.). Tokiu būdu, pripažintina, kad ieškovų ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas, o skundžiamas atsakovo 2015 m. vasario 8 d. neeilinio visuotinio narių susirinkimo sprendimas narius A. K., E. K. ir S. K. šalinti iš Klubo naikintinas.

Ieškovų atstovas 2015 m. rugpjūčio 27 d., t. y. jau teismui išėjus priimti sprendimo, pateikė prašymą dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo ir dokumentų originalų išreikalavimo (b. l. 110). Nurodė, kad tik baigiamųjų kalbų metu paaiškėjo aplinkybė apie Klubo valdybos sprendimą, todėl iškilo būtinybė išreikalauti dokumentą, atnaujinti bylos nagrinėjimą ir galimai tikslinti ieškinio reikalavimus dėl valdybos sprendimo panaikinimo. Pažymėtina, kad teismo nesaisto šalių prašymai dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo, pateikti teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį. Galutinį sprendimą byloje teismas priima atsižvelgdamas į tai, kas buvo išnagrinėta bei aptarta bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir nevertina naujų po bylos išnagrinėjimo iš esmės pateiktų įrodymų ar prašymų. Procesinį sprendimą (nutartį) dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo teismas priima tik nustatęs, kad būtina išsiaiškinti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus (CPK 256 str., 258 str.). Įvertinus tai, kad 2015 m. rugpjūčio 26 d. teismo posėdyje byla buvo išnagrinėta iš esmės, prašymų dėl įrodymų išreikalavimo ir bylos medžiagos papildymo, kaip tai numato CPK 251 straipsnis, nebuvo pareikšta, taip pat, aplinkybę, kad teismo posėdžio metu atsakovo atstovui pareiškus prašymą papildyti bylos medžiagą naujais įrodymais (būtent minėtu valdybos protokolu), ieškovų atstovas prieštaravo, teismas prašymo netenkino (teismo posėdžio garso įrašas 3:58:30 – 4:03:10), bei tai, kad ieškinio reikalavimai buvo pareikšti tik dėl visuotinio narių susirinkimo sprendimo panaikinimo, o CPK normos neįtvirtina galimybės ieškovui šios kategorijos bylose keisti ir/ar tikslinti ieškinio dalyką (reikalavimus) šioje bylos nagrinėjimo stadijoje (CPK 376 str., 405 str.), pripažintina, kad nėra pagrindo išsiaiškinti galimai naujų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai, arba ištirti galimai naujų įrodymų (CPK 256 str., 258 str.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos atitinkamai patenkintai reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1, 2 d.). Ieškovai ieškinio reikalavimus apmokėjo 41 Eur žyminiu mokesčiu (b. l. 4), patyrė 500 Eur atstovavimo teisme išlaidas (b. l. 66, 67, 92, 93). Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, analizuojamas faktines bei teisines aplinkybes, parengtų procesinių dokumentų kiekį ir apimtis, advokato padėjėjo dalyvavimą bylos nagrinėjime, bei įvertinus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) maksimalaus dydžio 8.16., 8.16 punktuose nurodytus maksimalius dydžius, pripažintina, kad ieškovų prašomos priteisti išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti yra aiškiai per didelės. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Rekomendacijų 8.2, 8.11, 8.15, 8.18 punktais ir atsižvelgiant į 2.1, 2.7., 5. punktuose nurodytus kriterijus laikytina, kad nagrinėjamu atveju pakankamos ir pagrįstos išlaidos už advokato padėjėjo teisinę pagalbą yra 286 Eur ((7 val. x 0,1 koef. x 325 Eur) + (0,4 koef. x 325 Eur )) x 80 proc.), todėl atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį (ieškinys tenkintas visiškai), ieškovams iš atsakovo priteistina 41 Eur žyminio mokesčio (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 5 p.) ir 286 Eur išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p.), viso 327 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 9,79 Eur, todėl patenkinus ieškinį visiškai, valstybės naudai priteistinos iš atsakovo (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 , 263-265, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Panaikinti 2015 m. vasario 8 d. Medžiotojų klubo „duomenys neskelbtini“ visuotinio narių susirinkimo sprendimą dėl A. K., S. K. ir E. K. pašalinimo iš Medžiotojų klubo „duomenys neskelbtini“ narių.

Priteisti ieškovams A. K., E. K. ir S. K. iš atsakovo Medžiotojų klubo „duomenys neskelbtini“ 327 Eur (tris šimtus dvidešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo Medžiotojų klubo „duomenys neskelbtini“ 9,79 Eur (devynis eurus 79 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą patiekti teismo Civilinių bylų raštinei, kab. Nr. 206.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus rajono apylinkės teismą.