Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Lozoraitytės (pirmininkė) Nijolios Indreikienės, Leono Jachimavičiaus (pranešėjas) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo medžiotojų klubo „ (duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1386-979/2015 pagal ieškovų S. K., E. K., A. K. ieškinį atsakovui medžiotojų klubui „(duomenys neskelbtini)“ dėl neeilinio visuotinių narių susirinkimo sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

1) Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovai, kiti klubo nariai nebuvo tinkamai informuoti apie susirinkimo darbotvarkę, o ieškovams susirinkime nebuvo leista pasiaiškinti. Pagal susiklosčiusią praktiką apie šaukiamus klubo visuotinus narių susirinkimus, klubo narius informuoja klubo prezidentas telefonu, kas buvo padaryta iš šiuo atveju. Byloje apklausti liudytojai R. Č., R. T., G. P., D. S., G,. R., J. J. patvirtino, jog klubo prezidentas A. Š. visiems klubo nariams paskambino ir informavo apie 2015-02-08 d. šaukimą visuotinį klubo narių susirinkimą bei kiekvienam nurodė šio susirinkimo darbotvarkę, t.y. susirinkimas yra šaukiamas dėl klubo narių S. K., E. K. ir A. K. šalinimo iš medžiotojų klubo. Visi klubo nariai į susirinkimą susirinko svarstyti tik šio vieno klausimo. Kaip matyti iš byloje esančio garso įrašo, susirinkimo pradžioje pirmininkaujantis dar kartą visiems paskelbė susirinkimo darbotvarkę ir garsiai perskaitė klubo valdybos nutarimą dėl ieškovų pašalinimo iš klubo, o vėliau prasidėjo diskusijos. Vien tik ta aplinkybė, kad apklausti liudytojai ne taip tiksliai kaip susirinkimo protokole savo žodžiais nusakė susirinkimo darbotvarkę, nėra pagrindo teigti, kad klubo nariams nebuvo žinoma konkreti darbotvarkė. Be to, teismas darydamas tokią išvadą prieštarauja pats sau ir paneigia savo jau sprendime konstatuotą faktą, jog nebuvo pažeistos neeilinio susirinkimo sušaukimo ir sprendimo priėmimo procedūros, dėl ko pagrindo abejoti informavimo tinkamumu ir savalaikiškumo nėra.

2) Nei Lietuvos Respublikos Asociacijų įstatymas, nei klubo įstatai nenumato prieš kiek laiko klubo nariai turi būti informuojami apie šaukimą visuotinį klubo narių surinkimą. Klubo nariai apie šaukiamą susirinkimą klubo prezidento buvo informuoti prieš 2-3 dienas. Susirinkimo darbotvarkėje buvo tik vienas klausimas, todėl termino pilnai pakako klubo nariams pasiruošti. Kad ieškovai aktyviai ruošėsi šiam susirinkimui ir turėjo pakankamai laiko tam padaryti, matyti iš byloje esančio raštinio ieškovo A. K. kreipimosi į medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)" narius, kuriame jis išdėstė savo poziciją dėl jo šalinimo iš klubo narių. Tai rodo, kad ieškovai iš anksto derino savo pozicijas, iš anksto ruošėsi. Kad ieškovai turėjo pakankamai laiko pasiruošti šiam susirinkimui ir jam ruošėsi rodo ta aplinkybė, kad jie buvo nutarę susirinkimo eigą fiksuoti ir padaryti jo garso įrašą ir šį veiksmą jie atliko ne spontaniškai mobiliuoju telefonu, o pasitelkdami specialią garso įrašymo techniką - diktofoną ir tai pavirtino pats ieškovas E. K. savo paaiškinimuose.

3) Teismas nenurodė kokį teisės aktą ar normą pažeidė atsakovas, sušaukdamas 2015-02-08 neeilinį klubo narių susirinkimą.

4) Nepagrįsta teismo išvada, jog klubo nario pašalinimo iš klubo pagrindas neabejotinai turi atitikti klubo įstatuose nurodytus pagrindus. Klubo įstatų 3.6 punkte nurodytų atvejų, kuomet klubo narys gali būti šalinamas iš klubo, sąrašas nėra baigtinis. Už kokius pažeidimus narys gali būti šalinamas sprendžia klubo valdymo organai. Materialinis pagrindas ieškovus pašalinti iš klubo buvo sistemingas etikos taisyklių bei žmogaus elgesio normų pažeidimas, darantis nepagarbą klubui. Byloje apklausti liudytojai R. Č., J. J., G. P. patvirtino, jog ieškovai klubo medžiotojų šventėje, įvykusioje 2015-01-31 elgėsi ne tik kad neetiškai ir nekultūringai, tačiau ir netgi labai įžūliai ir nusikalstamai. Liudytojai pažymėjo, kad tokie ieškovo akibrokštai buvo ne vieninteliai, jie ir anksčiau buvo ne kartą bausti, jų atžvilgiu taikytos įvairios poveikio priemonės, tačiau į tai ir pastabas piktybiškai nereaguodavo ir toliau įžūliai elgdavosi su savo kolegomis medžiotojais. Ieškovų elgesys 2015-01-31 įvykusios šventės metu įtakojo, kad buvo sušauktas neeilinis klubo narių susirinkimas dėl jų elgesio bei šalinimo iš klubo. Teismas šias aplinkybes aiškinosi paviršutiniškai ir į teismo sprendimo turinį įtraukė tik tuos liudytojų pasisakymus bei parodymus, kurie buvo ne tokie kritiški ieškovų atžvilgiu.

5) Teismo nuomone, jeigu asmenys nesikreipė į teisėsaugos organus ir toks faktas oficialiai nebuvo užregistruotas, tai nesudaro pagrindo tai laikyti atitinkamu pažeidimu. Tačiau klubas yra savanoriška medžiotojų visuomeninė organizacija, todėl tik klubo nariai patys turi nuspręsti ar jiems savo tarpusavio santykius viešinti oficialiose institucijoje ar apsiriboti tik savo klubo veikloje. Teismas nepagrįstai suabejojo ieškovams pritaikytų poveikio priemonių (pašalinimo iš klubo) proporcingumu jų padarytiems veiksmams (pažeidimams). Be to, sprendime teismas nepadarė jokios kategoriškos išvados dėl ieškovų padarytų pažeidimų, o tik suabejojo ar nagrinėjamu atveju ieškovams S. K., E. K. ir A. K. taikyta priemonė - pašalinimas yra proporcinga.

6) Teismas nepasisakė dėl atsakovo atstovo paaiškinimų bei argumentų dėl to, kad toks ieškovų reikalavimas nesukels teisinių pasekmių ir bus neįgyvendinamas. Ieškovai neskundė klubo valdybos nutarimo dėl ieškovų pašalinimo iš klubo narių. Visuotinio susirinkimo kompetencija yra tik tvirtinti ar netvirtinti priimtus valdybos nutarimus dėl klubo narių šalinimo.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1) Klubo prezidentas paskambino tik vienam iš ieškovų - S. K., ir nurodė, kad vyks susirinkimas „dėl tavo A.“, plačiau nenurodant jokios informacijos dėl susirinkimo darbotvarkės, bei nenurodant iš esmės svarbių aplinkybių, kad bus svarstomas klausimas dėl paties S. K. ir dėl jo kito sūnaus E. K. pašalinimo iš klubo. Atsakovo pusėje liudiję jo nariai negalėjo pasakyti konkrečios neeilinio visuotinio narių susirinkimo darbotvarkės, dauguma iš jų patvirtino, supratę, kad neeilinio visuotinio narių susirinkimo sušaukimas buvo susijęs su paskutiniais įvykiais, vykusiais 2015-01-31 medžiotojų šventės metu. Juolab, liudytoju apklaustas R. T. nurodė, kad apie tai, kas bus svarstoma, situaciją sužinojo diskusijų metu iki prasidedant susirinkimui, o liudytojas V. A. paaiškino, kad vykstant diskusijoms paaiškėjo susirinkimo darbotvarkė.

2) Teisme liudytojai patvirtino, jog susirinkimo darbotvarkė buvo pristatyta laisva forma, o ne perskaitant konkretų dokumentą. Valdybos nutarimas perskaitytas nebuvo. Ieškovai nebuvo supažindinti su valdybos nutarimu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Byloje nustatyta, jog ieškovai S. K., A. K. ir E. K. buvo Medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ nariai (b. l. 13). 2015 m. vasario 8 d. Klubo neeilinio visuotinių narių susirinkimo metu nutarta klubo narius A. K., E. K. ir S. K. pašalinti iš klubo už sistemingus etikos taisyklių bei žmogaus elgesio normų pažeidimus, darančius nepagarbą klubui (b. l. 7). Pagal savo teisinę formą Medžiotojų klubas „(duomenys neskelbtini)“ yra asociacija, steigimo dokumentas yra įstatai.

Byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl 2015-02-08 atsakovo neeilinio visuotinio narių susirinkimo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad klubo nariai buvo tinkamai informuoti apie susirinkimo darbotvarkę, sprendimas dėl ieškovų pašalinimo iš klubo narių buvo priimtas nesudarius tinkamiausių bei priimtiniausių sąlygų tinkamai pasirengti klausimo nagrinėjimui, taikyta poveikio priemonė yra neproporcinga padarytiems pažeidimams (atsakovas neįrodė taikytų poveikio priemonių (sankcijos)- pašalinimo, proporcingumo padarytiems veiksmams). Teismas sprendė, kad ieškovų pašalinimo iš atsakovo narių klausimas buvo išnagrinėtas, sprendimas priimtas iš esmės pažeidus procedūrą ir bendro pobūdžio standartus. Atsakovas su teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniam skunde nurodo, kad teismas netinkamai taikė įstatymų normas, neteisingai įvertino ginčui teisiškai reikšmingas aplinkybes.

Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, tinkamai jas kvalifikavo ir išsamiai išanalizavo, iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, padarė pagrįstas išvadas bei priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Pažymėtina, kad įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Todėl apeliacinės instancijos teismas nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų.

Remiantis kasacinio teismo praktika, kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija pašalinimo iš asociacijos teisėtumą bei pagrįstumą, ir byloje susiduria konkuruojantys asociacijos ir pašalinto nario interesai, teismas turi atsižvelgti į būtinumą kiekvienu atveju nustatyti teisingą ir tinkamą interesų pusiausvyrą, asmeniui sukeliamus nepatogumus bei jų pašalinimo iš narių, kaip pritaikytos sankcijos, proporcingumą asmens padarytam pažeidimui, t. y. vertinti asociacijos nario pašalinimo teisėtumą ne tik procedūriniu, bet ir materialiuoju aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. Tauragės medžiotojų klubas „Sakalas“, bylos Nr. 3K-7-470/2009) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2014).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymint klausimo dėl nario pašalinimo iš asociacijos svarbą bei individualią (asmeniui, kurio pašalinimo iš asociacijos narių klausimas nagrinėjamas) ir kolektyvią (visiems asociacijos nariams) reikšmę, išaiškinta, kad asociacijoje, sprendžiant klausimus dėl narių pašalinimo, turi būti sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos (prielaidos) visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui: pavyzdžiui, turi būti iš anksto ir aiškiai suformuluojami pašalinimo pagrindai, sudaromos sąlygos (galimybės) surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims, pateikti atsikirtimus ir pan.; tokiais atvejais turi būti užtikrinama, kad šie reikšmingi klausimai nebūtų nagrinėjami, sprendžiami ir (arba) dėl jų balsuojama iš esmės nepasirengus.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ar neeilinis visuotinis klubo narių susirinkimas sušautas teisėtai nustatė, kad pagrindo abejoti informavimo tinkamumu ir savalaikiškumu nėra. T.y. teismas nenustatė, kad susirinkimas sušauktas pažeidus nustatytą ar nusistovėjusią tvarką Todėl nepagrįstu laikytinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nenurodė kokį teisės aktą ar normą pažeidė atsakovas, sušaukdamas 2015-02-08 neeilinį klubo narių susirinkimą. Nepagrįstais laikytini ir kiti apeliacinio skundo argumentai, susiję su susirinkimo sušaukimo teisėtumu.

Apeliaciniu skundu atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad klubo nariai nebuvo tinkamai informuoti apie susirinkimo darbotvarkę, o ieškovams susirinkime nebuvo leista pasiaiškinti. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą ar tinkamai klubo nariai buvo informuoti apie susirinkimo darbotvarkę detaliai išanalizavo byloje esančius įrodymus, liudytojų paaiškinimus, išsamiai nurodė kaip vertina kiekvieną iš byloje esančių įrodymų. Nesutikti su šiuo įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis nėra pagrindo. Pagal Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalis asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje, įstatuose turi būti, be kita ko, nurodytos asociacijos narių teisės ir pareigos, naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarka bei sąlygos ir kt. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Alytaus skyriaus „(duomenys neskelbtini)“ klubo įstatų 3.7 punkte nustatyta, jog sprendimą dėl nario pašalinimo iš klubo priima valdyba. Pašalintas narys valdybos nutarimą gali apskųsti visuotiniam susirinkimui, kurio sprendimas yra galutinis. Tai rodo, kad priimdama sprendimą valdyba turėjo sukonkretinti kiekvieno iš šalinamų asmenų padarytus pažeidimus, turėjo būt išklausytos abi konflikto pusės ir tik tuomet priimamas sprendimas. Sprendimas turėjo būti priimtas rašytine forma, nes yra suteikiama galimybė skųsti valdybos sprendimus. Tuo tarpu valdybos sprendimas priimtas neišklausius konflikto šalių. Byloje nepateikti duomenys, jog ieškovai buvo informuoti apie valdybos posėdį, kuriame bus sprendžiamas klausimas dėl jų pašalinimo, kad jiems buvo suteikta galimybė jame dalyvauti ir išdėstyti savo poziciją. Be to atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra pateiktas valdybos nutarimas, kurį, vadovaujantis klubo įstatais, turėjo patvirtinti visuotinis susirinkimas. Vadovaujantis byloje esančiais duomenimis nėra pagrindo daryti išvadą, kad valdybos sprendimas dėl ieškovų pašalinimo iš klubo narių buvo priimtas.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo teigti, kad ieškovai buvo tinkamai informuoti apie klausimo dėl jų pašalinimo iš narių nagrinėjimą ir kad buvo užtikrinta jų galimybė pateikti paaiškinimus, įrodymus, nurodyti kitas nagrinėjamam klausimui svarbias aplinkybes. Atsižvelgiant į tai ir šaukiant neeilinį visuotinį narių susirinkimą nebuvo nurodyta konkreti susirinkimo darbotvarkė, todėl nebuvo suteikta galimybė tiek klubo nariams, tiek ieškovams tinkamai pasirengti klausimo nagrinėjimui. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad atsakovo sprendimai dėl ieškovų pašalinimo iš būrelio narių yra neteisėti jau vien dėl procedūrinių pažeidimų, nepriklausomai nuo materialiųjų pašalinimo pagrindų buvimo.

Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabejojo ieškovams pritaikytų poveikio priemonių (pašalinimo iš klubo) proporcingumu jų padarytiems veiksmams (pažeidimams). Be to, sprendime teismas nepadarė jokios kategoriškos išvados dėl ieškovų padarytų pažeidimų, o tik suabejojo ar nagrinėjamu atveju ieškovams S. K., E. K. ir A. K. taikyta priemonė - pašalinimas yra proporcinga padarytiems pažeidimams.

Atsakovo įstatų 3.6 punkte nustatyta kad nariai iš klubo gali išstoti savo noru arba gali būti pašalinami šiais atvejais: praradus teisę medžioti; grubiai pažeidus medžioklės taisykles, Draugijos ir šiuos įstatus; ilgiau kaip 3 mėnesius nesumokėjus Draugijos nario mokesčio, taip pat atsisakius mokėti kitus tikslinius mokesčius. Remiantis skundžiamu 2015-02-08 visuotinio neeilinio narių susirinkimo protokolu matyti, kad ieškovai iš klubo pašalinti dėl sistemingo etikos taisyklių bei žmogaus elgesio normų pažeidimų, darančių gėdą ir nepagarbą klubui. Pažymėtina, kad vien aplinkybė, jog nurodyti ieškovų veiksmai prieštaravo etikos taisyklėms, žmogaus etikos normoms savaime nėra pakankama laikyti jų pašalinimą iš klubo teisėtu. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, vertinant pašalinimo iš klubo narių teisėtumą materialiuoju aspektu, teismas turi, be kita ko, atsižvelgti į būtinumą nustatyti teisingą ir tinkamą interesų pusiausvyrą, asmeniui, jį pašalinus iš narių, sukeliamus nepatogumus bei jų ir paties pašalinimo iš narių, kaip pritaikytos sankcijos, proporcingumą to asmens padarytam pažeidimui. Nagrinėjamu atveju byloje ieškovai buvo pašalinti kartu, nesvarstant kiekvieno iš jų padarytų pažeidimų proporcingumo pritaikytai sankcijai. Pažymėtina, kad administracinės nuobaudos skyrimas klubo nariui, ankstesnių sankcijų taikymas rodo, kad nario atlikti veiksmai prieštarauja įstatuose įtvirtintiems tikslams, įstatymo normoms, tačiau savaime nėra pakankami laikyti nario pašalinimą iš klubo teisėtu. Sprendžiant klausimą dėl klubo nario pašalinimo reikšminga aplinkybė yra laiko tarpas, praėjęs nuo pažeidimo padarymo iki sprendimo dėl pašalinimo priėmimo ir pan. Pirmosios instancijos teismas įvertino kaip konkrečiai vertintini byloje nuodyti kiekvieno iš atsakovų veiksmai, kaip jie galėjo ir turėjo būti vertinami ir padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju byloje neįrodyta taikytų poveikio priemonių (pašalinimo) proporcingumas ieškovų padarytiems veiksmams bei pažeidimams.

Kiti apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui įtakos neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Apibendrinant teismas konstatuoja, kad apeliacinis skundas atmetamas, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus apeliacinį skundą atsakovui bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos advokato padėjėjo pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu, kurios pateiktais duomenimis sudaro 350 Eur.

Lietuvos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalis nustato, kad advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo advokato padėjėjo praktikos pradžios. Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog „...advokatų padėjėjų suteiktos teisinės paslaugos nevertintinos pagal CPK 98 straipsnio nuostatas, kurios imperatyviai nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, turi būti priteistos išlaidos už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus. <...> rengimas procesinių dokumentų, teikiamų apeliacinės instancijos teismui, nors juos pasirašo ir teismui pateikia atstovaujamasis, o ne advokato padėjėjas, reiškia atstovaujamojo vardu atliekamus procesinius veiksmus, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Taigi įstatymas draudžia advokato padėjėjui atstovauti byloje dalyvaujančiam asmeniui apeliacinės instancijos teisme, todėl konstatuotina, kad advokato padėjėjas neturi teisės atstovaujamojo vardu apeliaciniame procese atlikti jokio procesinio veiksmo, už kurį turėtų būti atlyginama pagal CPK 98 straipsnį“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-797-178/2015).

Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, netenkintinas ieškovų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti. Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.