- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-23
- Bylos Nr.
- 1S-876-530/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-83-1-00112-2009-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė, Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- D. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Svetlanos Jurgaitienės ir Arūno Paštuolio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. spalio 23 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo D. B. skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. rugsėjo 20 d. nutarimo Nr. 81/04-625 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. D. B. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, paskiriant 11 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 19 d. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, 30 MGL bauda.
2. Bausmės pradžia – 2010 m. vasario 14 d., bausmės pabaiga – 2021 m. vasario 14 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2018 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. 81/04-625 nutarta netaikyti nuteistajam D. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu 5 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, priklauso vidutinei nusikalstamo elgesio rizikos grupei – 46 balai, per 6 mėnesių laikotarpį neįvykdė dviejų Komisijos teiktų rekomendacijų, t. y. pradėti dirbti ir dalyvauti programoje „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“. Nedengia priteisto ieškinio, neatliktos bausmės dalis yra nemaža.
4. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. spalio 23 d. nutartimi atmestas nuteistojo skundas dėl 2018 m. rugsėjo 20 d. Komisijos nutarimo, konstatuojant, kad jis teisėtas ir pagrįstas, nes nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis D. B. būdamas laisvėje šiuo metu laikysis įstatymų ir nenusikals.
5. Nuteistasis D. B. skundžia Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. spalio 23 d. nutartį prašo ją panaikinti, taip pat panaikinti Komisijos 2018 m. rugsėjo 20 d. nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą.
5.1. Skunde nurodoma, kad teismas spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą ir vertindamas kitas aplinkybes: ankstesnius teistumus, veikas už kurių padarymą atlieka bausmę, pavojingumą, atliktą bausmės dalį ir jo asmenybę, sąmoningai išėjo už įstatymo ribų ir rėmėsi asmeniniu manymu. Nuteistojo teigimu, prokurorė išėjo už jai suteiktų įgaliojimų ribų, pasisakė priešingai įstatymų nuostatoms ir teismų praktikai, teiginys apie ankstesnius teistumus yra principo non bis in idem pažeidimas, teiginys apie pasitaisymą yra Generalinio prokuroro rekomendacijų nepaisymas, BVK 157 straipsnis nereikalauja būti pasitaisiusiam, nes lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, jis toliau taisomas. Skundžiama teismo nutartis kelia pagrįstas abejones, jog teismas a priori priėmė sprendimą netenkinti nuteistojo skundo dėl lygtinio paleidimo, tokio pobūdžio sprendimas nėra teisingumo vykdymu. BVK 164 straipsnio 5 dalis nustato, kad lygtinio paleidimo netaikymas turi būti lydimas motyvuotų rekomendacijų pataisos įstaigai ir (ar) nuteistajam dėl jo socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo.
5.2. Skundo autoriaus teigimu, traktuojant ankstesnius teistumus pažeidžiamas Konstitucijoje įtvirtintas principas non bis in idem. Teiginys, jog turi būti atsižvelgta į atliktą bausmės dalį yra akivaizdus išėjimas už įstatymo ribų, atliktą bausmės dalį nustato BVK 157 straipsnis. Šiame straipsnyje nėra kalbama apie teisingumo principo įgyvendinimą.
5.3. Nuteistojo skunde nurodoma, kad teismas nesivadovavo galiojančiais teismų precedentais (Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-1006-478/2012; 1S-806-175/2012; 1S-796-658/2012; 1S-854-133/2012; 1S-709-133/2012), taip diskriminavo jį kitų asmenų atžvilgiu, kuriems lygtinis paleidimas buvo taikomas.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo D. B. skundas atmestinas.
7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
8. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti.
9. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. B. yra faktiškai atlikęs 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, t. y. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Tačiau Komisija ir pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuteistasis neįvykdė dviejų Komisijos teiktų socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio mažinimo priemonių – nedalyvavo programoje (Elgesys–Pokalbis–Pasikeitimas), ir nepradėjo dirbti. Teisėjų kolegija įvertina nuteistojo pirmosios instancijos teismui pateiktus duomenis, kad jis du kartus kreipėsi į pataisos įstaigą dėl darbo suteikimo, ir sprendžia, jog nuteistasis dėjo pastangas įsidarbinti. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistasis, siekiantis probacijos, privalo elgtis itin nepriekaištingai, kad įtikintų teismą savo pasiryžimu gyvenimo tikslų siekti vien teisėtais būdais ir priemonėmis, ir vykdyti visas nuteistajam bausmės atlikimo metu numatytas socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones. Šiuo atveju pagrįstai ir teisingai nustatyta, kad nuteistasis neįvykdė socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio mažinimo priemonės – nedalyvavo programoje Elgesys–Pokalbis–Pasikeitimas.
10. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, jog D. B. priklauso vidutinės rizikos grupei – 46 balai, iš kurių tik 5 balai yra statiniai, o net 41 balas yra dinaminis, todėl darytina išvada, kad nuteistajam yra reali galimybė juos žymiai sumažinti.
11. D. B. nustatyti kriminogeniniai veiksniai yra susiję su jo netinkamu elgesio modelių pasirinkimu, gyvenimo stiliumi ir draugais, finansinio stabilumo trūkumu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistojo kriminalinė istorija leidžia manyti, kad jis gali pasielgti impulsyviai, panaudoti smurtą sprendžiant problemas, laisvalaikio praleidimo būdai, bendravimas su bloga kompanija, tų pačių klaidų kartojimas, netinkamas elgesio modelių pasirinkimas, sukuria situacijas nusikalsti. Vertinant nuteistojo pastangas mažinant nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką jo pakartotiniam nusikalstamumui nustatyta, kad nuteistasis nededa pastangų atlyginti jam priteistą civilinį ieškinį. Socialinio tyrimo išvadoje pateikti duomenys patvirtina, kad nuteistajam priteistas 23450,83 Eur civilinis ieškinys, kurio nuteistasis nemoka. Teigia, kad neturi lėšų, tačiau pataisos namuose gauna išmoką.
12. Padarytos nusikalstamos veikos pobūdis ir neatliktos bausmės dalis sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo ar Komisijos sprendimą, tačiau priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, jų vertinimas kitų teismo ar Komisijos sprendimo motyvuose nurodytų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti pripažįstamas principo non bis in idem (niekas negali būti baudžiamas du kartus) pažeidimu. Aukštesnysis teismas D. B. nusikaltimą (nužudymas), už kurio padarymą jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, vertina 2018 m. rugpjūčio 18 d. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyto kriminogeninio veiksnio – netinkamas elgesio modelių pasirinkimas, kontekste. Taip pat nustatytos vidutinės pakartotinio smurtinio nusikaltimo rizikos ir nustatytų aplinkybių, kad nuteistasis gali pasielgti impulsyviai, panaudoti smurtą sprendžiant problemas, visumoje. Būtent šios aplinkybės suteikia pagrindą abejoti D. B. probacijos sėkme.
13. Šias abejones sustiprina ir tai, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu taip pat nebuvo išimtinai teigiamas. Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad D. B. bausmės atlikimo metu, penkis kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles. Nors nuobaudos jau negalioja ir nuteistasis pataisos įstaigoje buvo skatinamas, tačiau tai nepaneigia, jog jis nesielgė išimtinai teigiamai. Sprendžiant dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, pagrindinis vertinamasis kriterijus yra manymas, kad nuteistasis, būdamas lygtinai paleistas, laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, ši išvada, toks manymas, turi būti pagrįstas. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas. Apie tai, kad asmuo gali būti lygtinai paleistas, sprendžiama, jeigu jo elgesio pataisos įstaigoje korekcija nukreipta teigiama linkme, tačiau šiuo atveju tokiai išvadai pagrindo nėra.
14. Nuteistojo skunde nurodomos 2012 metų Kauno apygardos teismo nutartys ir teigiama, jog pirmosios instancijos teismas turėjo jomis vadovautis sprendžiant D. B. lygtinio paleidimo klausimą, o to nepadaręs diskriminavo nuteistąjį kitų asmenų atžvilgiu, kuriems lygtinis paleidimas taikytas. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienu atveju vertinami konkretų nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, socialinės reabilitacijos priemonių vykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika, pažanga mažinant šią riziką, nustatyti kriminogeniniai veiksniai, pastangos juos mažinti, ir tik įvertinus duomenų visumą priimamas sprendimas taikyti ar ne lygtinį paleidimą konkrečiam nuteistajam. Nagrinėjamu atveju, nenustatyta visuma aplinkybių, kuri sudarytų pagrindą išvadai, kad nuteistasis D. B. yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis.
15. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Atsakant į nuteistojo skundo argumentus pažymima, jog Komisijos nutarime netaikyti D. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra aiškiai nurodytos rekomendacijos (socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemonės), todėl priešingi argumentai atmetami, kaip nepagrįsti.
16. Remiantis išdėstytu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo D. B. skundą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės aktų reikalavimus. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. spalio 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo D. B. skundą atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.