- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-06-23
- Bylos Nr.
- 1-47-337/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 1-83-1-00112-2009-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evaldas Vanagas
- Nukentėjusysis
- Z. S., R. K., V. K.
- Advokatai
- Rasa Čibirienė, Paulius Svirskis
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:
- D. B., gim. (duomenys neskelbtini) Rokiškio r., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), išsilavinimas pagrindinis, nevedęs, nedirbantis, teistas 2003-01-10 Rokiškio rajono apylinkės teismo pagal BK 273 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams su 625 Lt bauda ir 500 Lt vertės turto konfiskavimu, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-05-27 nutartimi D. B. nusikalstama veika iš 1961 m. BK 273 str. 2 d. perkvalifikuota į 2000 m. BK 181 str. 2 d. ir jam paskirta laisvės atėmimo trejiems metams bausmė, kurios neatliktoji dalis, pritaikius 2008-11-07 LR įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 4 str. 2 d. 1 p., sumažinta vienu penktadaliu, 2005-07-15 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos neatlikus 8 mėnesių 1 dienos laisvės atėmimo bausmės, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. B. 2009 m. kovo 22 d. apie 19 val. prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu kumščiu suduodamas V. K. smūgius į įvairias kūno vietas bei du kartus durdamas peiliu į krūtinę ir nugarą, tuo padarydamas odos nubrozdinimus dešinės rankos plaštakoje, poodinę kraujosruvą dešiniame dilbyje, durtinį – pjautinį nekiauryminį nugaros kairės pusės sužalojimą su kairio plaučio ir širdies pažeidimu, dėl ko nuo šio sužalojimo įvykus vidiniam nukraujavimui į krūtinės ertmę nukentėjusysis mirė, tyčia nužudė V. K..
Kaltinamasis D. B. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2009-03-22 vakare su savo draugais D. B., Ž. B., V. O. bei pastarojo drauge V. Č. nuvažiavo į L. kaimą ir stovėjo prie parduotuvės esančioje aikštelėje. Automobilyje bendravo, išgėrinėjo. Per tą laiką jis išgėrė tik apie 50-100 gramų degtinės, o iki tol buvo blaivus. Besėdint automobilyje pamatė, kad prie parduotuvės atėjo 4 jam nepažįstami vaikinai. Vienas iš tų vaikinų priėjo prie jų mašinos, pasiteiravo, ką jie veikia. Pamatęs automobilyje buvusį jo pažįstamą V. O. pasakė, kad jie gali ramiai likti, abu su V. O. pasikalbėjo. Kažkas vaikinui davė cigaretę. Po to jis išėjo. Dar po kurio laiko buvo priėję ir kiti vaikinai, prašė cigaretės. Jie buvo išgėrę, nes jautėsi kvapas. Jiems nuėjus V. O. užsiminė, kad šie vaikinai gali prisikabinti, nes yra agresyvūs, nors iki tol vietiniai vaikinai elgėsi ramiai. Tuomet jis (D. B.) iš kišenės išsitraukė peilį ir draugams pasakė, kad prireikus turės kuo apsiginti. Netrukus jiems pasibaigė cigaretės. Pamatęs, kad minėti vaikinai rūko, jis su D. B. priėjo prie jų ir paprašė cigaretės, tačiau iš karto gavo smūgį į galvą ir nugriuvo. Pajuto dar pora smūgių. Kas juos sudavė nematė. Sudavusio pirmąjį smūgį taip pat neįsidėmėjo. Besikeldamas pastebėjo, kad vaikinai spardo ir D. B.. Tuomet jis iš kišenės išsitraukė peilį ir jį atlenkė. Tai pamatę vaikinai nurimo ir paprašė paslėpti peilį, pažadėjo jų nemušti. Tada jis peilį įsidėjo į kišenę, tačiau nepraėjus ir minutei vėl gavo smūgį į galvą. Kas sudavė vėl neįsidėmėjo, tik pastebėjo du vaikinus. Gavęs smūgį jis vėl išsitraukė peilį ir juo pradėjo mosuoti, tokiu būdu gindamasis nuo jam smūgius sudavusių vaikinų. Jo link artėjo vienas vaikinas. Bemosuojant išgirdo, kaip V. O. liepė jam mesti peilį bei pasakė, kad bėga kraujas. Išsigandęs jis muštynių vietoje numetė peilį ir su D. B. nubėgo prie automobilio bei išvažiavo. V. O. su drauge liko įvykio vietoje. Tą patį vakarą jis išvažiavo į Vokietiją. Taip pasielgė nesupratęs, jog sunkiai sužalojo nukentėjusįjį. Konflikto metu jis peilį laikė dešinėje rankoje, o kita galėjo suduoti smūgius prieš jį buvusiam vaikinui. Mosuojant peiliu su nukentėjusiuoju buvo vienas prieš vieną. Pripažįsta, kad nukentėjusįjį sužalojo jis ir dėl to nuoširdžiai gailisi, tačiau tai padarė gindamasis nuo užpuolimo. Įvykio metu buvo šiek tiek išgėręs, tačiau apsvaigęs nesijautė ir, jo manymu, kilusiam konfliktui tai jokios įtakos neturėjo.
Nukentėjusioji Z. S. parodė, kad žuvusysis V. K. yra jos sūnus. Paskutinį kartą su juo kalbėjo telefonu apie 18 val. Sūnus minėjo, kad žaidžia krepšinį, o jau po 19 valandos jai paskambino sūnaus draugas N. K. ir pasakė, jog įvyko konfliktas ir jo metu V. buvo sužeistas ir vežamas į ligoninę. Konflikto aplinkybių nepasakojo. Tuoj pat ji nuvažiavo į ligoninę, tačiau sūnus jau buvo miręs.
Liudytojas V. O. parodė, kad tiek kaltinamasis, tiek žuvusysis buvo jo draugai. 2009 m. kovo 22 d. vakare jis su drauge bei D. B., D. B. bei Ž. B. pastarojo vairuojamu automobiliu nuvažiavo į L. kaimą, kur prie parduotuvės esančioje aikštelėje pradėjo išgėrinėti. Iki tol visi buvo blaivūs, o ir po to išgėrė ne daugiau kaip po 100 gramų degtinės. Prie parduotuvės buvo ir keli jam pažįstami vietiniai vaikinai - N. B., D. L., N. K. ir V. K.. Jie taip pat kažką gėrinėjo. Kiti su juo automobilyje buvę vaikinai vietinių nepažinojo. Po kiek laiko prie jų buvo priėjęs N. K., kuri prašė cigaretės. Dar vėliau priėjo ir V. K., su kuriuo jie abu kalbėjosi. Cigarečių vaikinams jie davė, nes, kaip jam iš prašiusiųjų kalbos tono atrodė, cigarečių buvo prašoma ne kiek norint parūkyti, o prisikabinti. Po kiek laiko pas juos taip pat baigėsi cigaretės ir D. B., pamatęs, jog minėti vaikinai rūko, nuėjo link jų paprašyti cigaretės. Ar kartu ėjo dar kas nors jis nepastebėjo, tačiau netrukus pamatė, kad D. B. mušasi su N. K.. Smūgius abu sudavinėjo rankomis. Kuris pirmas pradėjo jis nematė. Tuomet jis su likusiais draugais puolė link besimušančiųjų ir bandė juos skirti, tačiau prasidėjo bendros muštynės, tai yra grupės prieš grupę. Jis bandė skirti, tačiau visi buvo įsikarščiavę ir daužėsi kaip kas galėjo. Pastebėjęs besimušančius D. B. su V. K. išskyrė ir juos. Nugriuvę jie nebuvo, jokių daiktų jų rankose nepastebėjo. Bandydamas skirti kitus tuoj pat pastebėjo, kad V. K. puolė link D. B.. Tada ji dar kartą vieną nuo kito atitraukė, tačiau jam besisukant staiga pamatė, V. K., užsimojęs ranka, vėl puolė link D. B.. Kad būtų suduotas smūgis nematė, tik pastebėjo, kaip V. K. susiėmęs ranka už krūtinės sušuko – “šovė į mane”. Jis nesuprato, kas galėjo šauti, tačiau pamatė, jog V. K. pro rankas pradėjo smarkiai veržtis kraujas. Dar prieš tai, antrą kartą išskyręs V. K. su D. B., pastarojo rankoje pastebėjo peilį, kuriuo, kaip suprato vėliau, D. B. jau buvo perdūręs V. K.. Pas kitus vaikinus jis peilių ar kitokių įrankių nepastebėjo. Po to jis bandė teikti pagalbą V. K., kuris greitai silpo, kvietė greitąją pagalbą, o kur dingo D. B. su kitais kartu atvykusiais draugais nematė.
Liudytoja V. O. parodė, kad 2009 m. kovo 22 d. vakare ji su V. O. bei šio draugais D. B., Ž. B. bei D. B. automobiliu nuvažiavo prie L. kaimo parduotuvės ir ten automobilyje vaikinai išgėrinėjo, bendravo. Prieš tai visi buvo blaivūs, o automobilyje taip pat išgėrė nedaug. Netrukus prie parduotuvės atėjo keturi vietiniai vaikinai – D. L., N. B., N. K. bei iki tol jai nepažįstamas V. K.. Jie ten taip pat išgėrinėjo. Po kurio laiko keli vaikinai, kurių neįsidėmėjo, priėjo prie jų automobilio ir paprašė cigaretės. Jie cigaretę davė. N. B., įkišęs galvą į saloną, dar pasakė, kad čia yra savų ir jie jų nelies. Vėliau ir pas juos pasibaigė cigaretės ir D. B. su D. B. nuėjo prie tų pačių vaikinų paprašyti cigarečių. Kokia ten vyko kalba ji negirdėjo, tačiau pamatė, kaip N. K. sudavė smūgį D. B., o po to prasidėjo bendros muštynės. Konkrečių D. B. bei kitų muštynėse dalyvavusių vaikinų veiksmų ji neįsidėmėjo, tačiau matė, kad visi vieni kitiems sudavinėjo smūgius. Tai pamatęs V. O. nubėgo skirti vaikinų. Tai jam lyg ir pavyko, tačiau po to lyg kažką pasakė D. B., V. K. sudavė smūgį jam, o šis V. K. atgal. Tuoj pat pastebėjo kaip V. K. suklupo ir prie jo pribėgo V. O., kuris sušukęs “kraujas, kvieskit greitąją” V. K. nuvedė prie stotelės suoliuko ir paguldė. Tuo metu D. B., D. B. ir Ž. B. nubėgo į automobilį ir išvažiavo. Dar visiems bebūnant automobilyje ji matė, kaip D. B. iš kišenės išsitraukė peilį ir pasakė, kad prireikus turės kuo apsiginti. Kada buvo panaudotas peilis konflikto metu ji nepastebėjo.
Liudytojas Ž. B. parodė, kad 2009 m. kovo 22 d. vakare jis su D. B., D. B., V. O. bei šio drauge automobiliu nuvažiavo į L. kaimą ir sustoję aikštelėje prie parduotuvės išgėrinėjo. Jis negėrė, nes vairavo, o ir kiti išgėrė nedaug. Jiems jau esant prie parduotuvės atėjo ir grupė jam nepažįstamų vietinių vaikinų, kurie taip pat išgėrinėjo. Po to du iš jų priėjo prie automobilio ir paprašė cigaretės. Vienas jų automobilyje pamatė V. O. ir pasakė, kad “gerai, jog yra pažįstamų, nes kitaip jums būtų blogai”. Gavę cigaretę vaikinai nuėjo atgal. Jie jau buvo apgirtę. Jis suprato, kad vaikinai cigaretės prašė ieškodami priekabių, nes patys rūkė, tai yra cigarečių turėjo. Po kurio kurio laiko jiems patiems baigėsi rūkalai ir D. B. su D. B. nuėjo link tų pačių vaikinų paprašyti cigarečių. Kaip jie priėjo jis nematė, tačiau netrukus kartu automobilyje sėdėjusi mergina staiga pasakė, kad vyksta muštynės. Išlipęs iš automobilio pamatė gulinčius D. B. bei D. B. ant žemės, o kiti vaikinai jiems sudavinėjo smūgius. Pribėgęs jis tuos vaikinus atitraukė ir paraginęs draugus važiuoti namo grįžo prie automobilio. Girdėjo V. O. šūkaujant “kraujas, kraujas”, tačiau kas ten buvo sužalotas nematė. Viskas vyko labai greitai ir jie su D. B. bei D. B. išvažiavo. Pas pastaruosius sužalojimų nepastebėjo. Peilio pas D. B. nei prieš konfliktą, nei po to nematė.
Liudytojas D. B. parodė, kad 2009-03-22 vakare jis su D. B.. Ž. B.,V. O. prie L. kaimo parduotuvės išgėrinėjo. Išgėrė nedaug, po vieną – dvi taureles degtinės. Matė, kad netoliese, prie parduotuvės laiptų, išgėrinėjo vietinių vaikinų kompanija. Vienas šių vaikinų buvo priėjęs prie jų, paprašė cigaretės. Pamatęs V. O. dar pasakė „Vytauto draugai čia“ ar kažką panašaus. Po kiek laiko jie patys pritrūko cigarečių ir jis su D. B. nuėjo prie tų pačių vaikinų, nes matė, jog šie rūko. D. B. paprašė cigaretės, tačiau vienas tų vaikinų - N. K. – smogė D. B. ir šis nugriuvo. Jis puolė ginti D. B., tačiau ir pats pajuto smūgius. Jis pats tiems vaikinams smūgių nesudavė, o ką darė D. B. nematė. Netrukus prie jų pribėgo Ž. B. ir atitraukė nuo jo puolusius vaikinus. Jis prašė vaikinų, kurie buvo apsvaigę, nebesimušti, tačiau šie nesiliovė. Tada jis išgirdo, kaip V. O. sušuko „greitoji“. Supratęs, jog viskas gali baigti blogai jis paragino draugus trauktis link automobilio ir trise, tai yra jis su Ž. B. bei D. B. išvažiavo. D. B. važiuojant nieko nepasakojo. Jokio peilio automobilyje ar pas D. B. jis nematė.
Liudytojas D. L. parodė, kad 2009-03-22 vakare jis su V. K., N. B. bei N. K. nuėjo prie L. kaimo parduotuvės nusipirkti alaus. Pradžioje nusipirko vieną 2 litrus alaus, o vėliau – dar tiek pat. Alų gėrinėjo ant parduotuvės laiptų. Kadangi nebeturėjo pinigų cigaretėms, tai V. K., pamatęs toje pačioje aikštelėje stovėjusiame automobilyje buvusius vaikinus, nuėjo prie jų paprašyti cigaretės. Cigaretę jis gavo bei dar šnektelėjo su ten buvusiu pažįstamu V. O.. Po kiek laiko prie jų priėjo du jam nepažįstami vaikinai iš to paties automobilio. Vienas jų buvo kaltinamasis, tai yra D. B.. Abu, kaip jam atrodė, buvo išgėrę, agresyviai nusiteikę ir piktai paprašė cigaretės, nors jie patys neturėjo rūkalų. Tai padarė D. B.. Tuomet N. K. nestipriai sudavė į galvą D. B., nes buvo aišku, kad jie ieško priekabių. Po šio smūgio D. B. nenugriuvo ir iš kišenės išsitraukė peilį. Tada N. K. jam pasiūlė „pasidėti peilį ir muštis taip“, tai yra be įrankių. Peilį D. B. pasidėjo ir prasidėjo bendros muštynės. Kas kam konkrečiai sudavė smūgius jis nestebėjo, tik matė, jog prie grupės buvo pribėgęs ir trečias vaikinas iš automobilio, o smūgius vienas kitam sudavinėjo visi. Vienu momentu N. B. pasakė, jog „pabestas savas“. Tai išgirdę juos puolę vaikinai nubėgo link savo automobilio, o jie dar bandė vyris. Grįžę pamatė, jog V. K. kraujuoja, tai yra jis buvo sužeistas. Jie iškvietė greitąją pagalbą. Kada buvo sužalotas V. K. jis nepastebėjo. Matė, kad V. K. sudavė smūgį D. B., nors pastarasis daugiau mušėsi su N. K..
Iš įvykio vietos apžiūros, pradėtos 2009-03-22 20 val., protokolo matyti, kad įvykio vietoje, esančioje prie UAB „L.“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), ant parduotuvės laiptų rasti trys 2 litrų talpos plastikiniai buteliai alui su plastikinėmis stiklinėmis. 9 metrų atstumu nuo šios vietos stotelės kryptimi rastas lenktinis peilis, o nuo jo autobusų stotelės link randasi kraują primenančios dėmės. Tokios pat dėmės rastos ir pačioje stotelėje (t. 1 b.l. 16-30).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 132/09(05) nurodoma, kad V. K. mirė nuo durtinio – pjautinio krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimo su kairio plaučio ir širdies pažeidimu, įvykus vidiniam nukraujavimui į krūtinės ertmę. Be to, V. K. nustatyta durtinis – pjautinis nekiauryminis nugaros kairės pusės sužalojimas, odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje ir poodinė kraujosruva dešiniame dilbyje. Visi šie sužalojimai padaryti trumpame laikotarpyje iki mirties. Taip pat nustatyta ir poodinė kraujosruva kairiame dilbyje, padaryta 3-5 dienos iki mirties. Durtiniai – pjautiniai sužalojimai padaryti suduodant po vieną smūgį duriančių – pjaunančių savybių turinčiu daiktu, o odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje ir poodinė kraujosruva dešiniame dilbyje gavosi nuo ne mažiau kaip 5 kontaktų su kietais bukais daiktais. V. K. kraujyje rasta 2,34 promilės etilo alkoholio. (t.1 b.l. 42-44).
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. MK-U 55/99 (01) nurodoma, jog yra tikėtina, kad V. K. krūtinės ir nugaros žaizdos bei krūtinės žaizdos kanalo eigoje esantis V-to šonkaulio pažaidimas padaryti tyrimui pateiktu peiliu (paimtu įvykio vietos apžiūros metu) (t. 1 b.l. 64-71).
Vertindamas byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetą teismas konstatuoja, kad V. K. mirtį sukėlusius sužalojimus padarė kaltinamasis D. B., ši jo veika yra nusikalstama, kvalifikuota teisingai ir atitinka nusikaltimo, numatyto BK 129 str. 1 d., sudėtį. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu pripažino, jog V. K. mirtį sukėlusį sužalojimą peiliu padarė būtent jis, tačiau tvirtino tai padaręs gindamasis nuo užpuolimo, tai yra jo atžvilgiu fizinį smurtą pavartojusių asmenų, o tai, kad sužalojo V. K. suprato tik kiek vėliau, nes paties sužalojimo, kurį galėjo padaryti mosuodamas peiliu prieš jį puolusius vaikinus, momento nepastebėjo. Šį kaltinamojo teiginį iš dalies patvirtina ir byloje surinkti įrodymai. Liudytojai D. B. bei D. L. parodė, kad pirmąjį smūgį, suduodamas D. B. į galvą, atliko būtent N. K.. Tačiau liudytojas V. O. patvirtino matęs, kaip D. B. ir N. K. jau sudavinėjo smūgius vienas kitam, o po to prasidėjo ir bendros, tai yra vienos grupės prieš kitą, muštynės. Pastarąją aplinkybę patvirtino ir liudytoja V. O.. Atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, kad būtent šie du liudytojai yra iš esmės neutralūs, nes V. O. buvo vienodai pažįstamas su abiejų konflikte dalyvavusių grupių atstovais. Kaltinamojo D. B. teiginį apie tai, kad po pirmojo praleisto smūgio išsitrauktą peilį jis vėl įsidėjo į kišenę patvirtino ir liudytojas D. L., tačiau jis taip pat patvirtino ir liudytojų V. O. bei V. O. parodymus apie tai, kad po to prasidėjo bendros muštynės, kurių metu visi jose dalyvavę vaikinai sudavinėjo abipusius smūgius. Iš esmės visi įvykio vietoje buvę liudytojai patvirtino vieną bendrą aplinkybę – konfliktas vyko nedidelį laiko tarpą, be bent kiek akivaizdesnės pertraukos. Abi konflikte dalyvavusios grupės buvo panašaus pajėgumo, tai yra jas sudarė po keturis asmenis. Dominuojančios pusės nebuvo. Jokių duomenų apie kokias nors kitas naudotas papildomas priemones, išskyrus D. B. turėtą peilį, byloje nėra. Nėra duomenų ir apie tai, kad kiek sunkiau būtų nukentėję kiti, neskaitant V. K., asmenys. Taip pat ir D. B.. Kaltinamasis tvirtina, jog jis peilį panaudojo gindamasis nuo užpuolimo, taigi veikė esant būtinosios ginties sąlygomis. Tačiau būtinosios ginties būklė yra galima tik nuo pavojingo kėsinimosi. Konstatuoti, kad tokia būklė buvo nustatytomis įvykio aplinkybėmis nėra pagrindo. Nors ir ne D. B. ar kartu su juo į įvykio vietą atėjęs D. B. pirmi pavartojo fizinį smurtą, tačiau po to kilęs konfliktas tarp dviejų grupių peraugo į tarpusavio muštynes, kuriose vienodai aktyvios buvo abi pusės. Kad smūgio ranka sudavimas D. B. pastarajam nebuvo netikėtas patvirtina ir ta aplinkybė, kad dar prieš kylant konfliktui jis automobilyje buvo išsitraukęs su savimi turėtą peilį ir pareiškė, jog prireikus turės kuo apsiginti. Tokiu būdu D. B. dar net nesant jokio konflikto neatmetė galimo peilio panaudojimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad net ir numatydamas galimą konfliktą, kai, jo tvirtinimu, V. O. automobilyje perspėjo, jog vietiniai vaikinai yra agresyvūs, jis su D. B. patys ėjo prie šios grupės. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog D. B. peilį V. K. atžvilgiu panaudojo ne gindamasis nuo pavojingo kėsinimosi, o kilus abipusiam konfliktui ir muštynėms. Muštynėms, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, būdinga, kad abi pusės vadovaujasi agresyviais, puolamais interesais, abi pusės smurtą vartoja ne gynybos, o puolimo tikslais. Kilus muštynėms nebebūna besiginančiųjų ir teisė į būtinąją gintį nekyla. Byloje nustatytomis aplinkybėmis dviejų grupių tarpusavio muštynės nutrūko tik po to, kai buvo sužalotas V. K.. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad V. K. buvo padaryti ne pjautiniai sužalojimai, kurie būtų būdingesni esant D. B. nurodomoms peilio panaudojimo aplinkybėms, tai yra mosuojant peiliu į šonus prieš neva jį puolančius asmenis, o durtiniai – pjautiniai sužalojimai, kurių vienas padarytas ir nugaros srityje, tai yra V. K. esant pasisukus ne D. B. kryptimi, o nuo jo, taigi žalojančiam asmeniui jau esant V. K. už nugaros. Byloje nėra duomenų, kad betarpiškai prieš V. K. sužalojimą būtų kėsintasi į D. B. gyvybę. Tokiu būdu teismas konstatuoja, kad byloje nustatytomis aplinkybėmis pavojingo kėsinimosi, o tuo pačiu ir būtinosios ginties sąlygų, nebuvo. Byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog mirtini sužalojimai V. K. buvo padaryti D. B. veikiant tiesiogine tyčia – D. B. du kartus peiliu duriant V. K. į krūtinę ir nugarą, kur yra svarbūs žmogaus gyvybei organai. Atsižvelgus į kaltinamojo nurodomas V. K. sužalojimo priežastis bei aplinkybes konstatuotina, kad suduodamas smūgius bei durdamas peiliu D. B. padarinių, tai yra ar savo veiksmais nukentėjusiajam tik sutrikdys sveikatą ar net jį sužalos mirtinai, savo sąmonėje nedetalizavo ir vienodai siekė bet kurių iš jų atsiradimo – veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.
Kaltinamajame akte nurodoma, jog D. B. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui. Teismas konstatuoja, kad byloje surinkti įrodymai šios aplinkybės nepatvirtina. Tiek pats kaltinamasis D. B., tiek liudytojai D. B., Ž. B., V. O. bei V. O. parodė, kad įvykio vietoje stovėjusiame automobilyje jie išgėrinėjo, tačiau išgėrė tik nedidelį kiekį alkoholio – po vieną ar dvi taureles, tai yra ne daugiau kaip po 100 gramų degtinės. D. B. tvirtino, jog prieš tai buvęs visiškai blaivus, o ir išgėręs minimą kiekį degtinės nesijautė kiek ženkliau apsvaigęs. Šis kaltinamojo teiginys nėra paneigtas kitais byloje surinktais įrodymais. BK 60 str. 1 d. 9 p. numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę suponuoja ne bet koks formalus alkoholio vartojimo faktas, o apsvaigimas nuo jo, jei tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Byloje nustatytomis aplinkybėmis daryti tokią išvadą nėra pakankamo pagrindo, todėl ši kaltinime nurodyta aplinkybė šalinama.
Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. D. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad kaltinamasis savo noru atlygino dalį padarytos žalos (t. 2 b.l. 215). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Padarytas tyčinis, labai sunkus (BK 11 str. 6 d.), nepataisomas pasekmes sukėlęs nusikaltimas. D. B. nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo, galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, tačiau nusikalto jau būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą ir sutinkamai su BK 27 str. 1 d. yra recidyvistas (t.2 b.l.125, 127-128, 131-137, 140-141, 149-150, 156). Teismo psichiatrijos ekspertizės išvadoje konstatuojama, kad D. B. jokių psichikos sutrikimų nenustatyta (t.2 b.l. 49-50). Kitų reikšmingų sveikatos, šeiminių ar kitokių aplinkybių, galinčių turėti reikšmės skiriant bausmę, byloje nėra. Įvertinus visas aplinkybes už padarytą nusikaltimą D. B. skirtina laisvės atėmimo bausmė, savo trukme atitinkanti BK 129 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmės vidurkį. Į D. B. skiriamos bausmės laiką įskaitytinas jo sulaikymo (tame tarpe ir Europos arešto orderio pagrindu) ir suėmimo laikas nuo 2010 m. vasario 14 d. (t. 2 b.l. 32, 39-40, 213).
Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai R. K. bei V. K. pareiškė civilinius ieškinius 50000 Lt sumai neturtinei žalai atlyginti, o Z. S. – 10193 Lt turtinei bei 300000 Lt neturtinei žalai atlyginti (t.1 b.l. 112-115, 124, 142).
Civiliniai ieškiniai tenkintini. Z. S. ieškinį turtinei žalai atlyginti sudaro V. K. laidojimo išlaidos bei paminklo pastatymas ir kapavietės sutvarkymas. Ši ieškinio dalis yra pagrįsta bei įrodyta teismui pateiktais išlaidas pagrindžiančiais dokumentais (t.1 b.l. 114-115). Atsižvelgus į tai, kad dalis (3000 Lt) padarytos žalos yra atlyginta, atitinkamai mažintinas ir priteistinas civilinio ieškinio dydis. Pagrįsti ir R. K., V. K. (V. K.) bei Z. S. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kaltinamojo D. B. nusikalstamų veiksmų pasekmė yra ta, kad R. K. neteko savo brolio, o V. K. ir Z. S. – sūnaus. Tiek R. K. su savo broliu dvyniu, tiek V. K. ir Z. S. su savo sūnumi palaikė artimus ryšius, šis jiems teikė pagalbą, o po jo žūties patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, skausmą. V. K. ir Z. S. po sūnaus žūties pablogėjo sveikata, dėl to jie privalo vartoti vaistus. Pablogėjo jų gyvenimo kokybė. Įvertinęs visas šias bei kitas bylos aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijais teismas daro išvadą, kad R. K. bei V. K. prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra realus ir nėra per didelis, o Z. S. civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos dydis mažintinas iki 70000 Lt. Turtinė bei neturtinė žala padaryta nusikalstamais kaltinamojo D. B. veiksmais ir jis privalo ją atlyginti (CK 6.250 str., 6.263 str. 2 d.).
Iš kaltinamojo D. B. priteistinos ir proceso išlaidos. Betarpiškai po nusikalstamos veikos padarymo D. B. išvyko iš Lietuvos teritorijos ir buvo paskelbta tarptautinė jo paieška. 2010 m. vasario 14 d. jis buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje. D. B. ekstradicijos išlaidos sudaro 5120,28 Lt. Šios išlaidos pagrįstos teismui pateiktais dokumentais (t.2 b.l. 195, 197-200), pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamojo (BPK 103 str. 6 p., 105 str.). Atitinkamai proceso išlaidomis pripažintinos bei išieškotinos iš D. B. antrinės teisinės pagalbos teikimo ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiajai Z. S. išlaidos, sudarančios 400 Lt (t. 2 b.l. 214).
Ikiteisminio tyrimo metu paimti ir turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti peilis, buteliai, stiklinės, stikliukas bei V. K. batai bei drabužiai, sunaikintini (BPK 94 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendž i a:
D. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir jį nubausti laisvės atėmimu vienuolikai metų.
Į bausmės atlikimo laiką įskaityti D. B. sulaikymo bei suėmimo laiką nuo 2010 m. vasario 14 d. iki 2010 m. birželio 22 d., o bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo 2010 m. birželio 23 d. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Priteisti iš D. B. Z. S. naudai 7193 (septynis tūkstančius šimtą devyniasdešimt tris) litus turtinei bei 70000 (septyniasdešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš D. B. 50000 (penkiasdešimt tūkstančių) litų R. K. ir 50000 (penkiasdešimt tūkstančių) litų V. K. neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš D. B. 5520 (penkis tūkstančius penkis šimtus dvidešimt) litų 28 ct proceso išlaidų į valstybės biudžetą.
Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilį, butelius, stiklines, stikliuką bei V. K. batus ir drabužius, saugomus Rokiškio rajono PK, sunaikinti.
D. B. paskirtos kardomosios priemonės suėmimo terminą pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.