- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-15
- Bylos Nr.
- 2A-1491-924/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17298-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žibutė Budžienė, Marius Bartninkas, Edvardas Paliokas
- Ieškovas
- M. V.
- Atsakovas
- V. M.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Žibutės Budžienės ir Edvardo Palioko (pranešėjo ir kolegijos pirmininko),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. V. ir M. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų M. V. ir M. V. patikslintą ieškinį atsakovui V. M. (M.) dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo V. M. (M.) ieškovui M. V. 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, ieškovui M. V. iš atsakovo V. M. 5 380,32 Eur turtinės žalos atlyginimą, 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Nurodė, kad 2021 m. balandžio 8 d., apie 18.25 val. atsakovas vairuodamas dviratį susidūrė su pėsčiuoju M. V., gim. (duomenys neskelbtini), kuris važiavo stumiamu paspirtuku. Įvykusio eismo įvykio metu nukentėjo mažametis M. V., kuriam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas bei apgadintas jo paspirtukas. Atsakovas pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 428 straipsnio 4 dalyje, jam paskirta bauda bei nutarta nukentėjusiesiems pripažinti teisę į civilinio ieškinio patenkinimą ir klausimą dėl žalos atlyginimo perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Po įvykio vaikas buvo psichologiškai sukrėstas, verksmingas, suprastėjo miegas, apetitas, dėl ko jis buvo konsultuotas neurologo, šeimos gydytojo, skirtas ambulatorinis gydymas. Vaikui padaryta 1 000 Eur neturtinė žala. M. V. nedirbdamas 25 dienas arba 17 darbo dienų dėl vaiko slaugymo, negavo 6 678,57 Eur pajamų. Nuo 6 678,57 Eur pajamų (taikant 30 proc. įstatyme leidžiamus išlaidų atskaitymus), būtų turėjęs sumokėti 526,78 Eur VSD įmokas, 537,72 Eur PSD įmokas, 233,75 Eur gyventojų pajamų mokestį, todėl M. V. padaryta 5 380,32 Eur turtinė žala.
3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
4. Nurodė, kad dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo apgailestauja, dviračiu važiavo vykdydamas užsakymą – teikė kurjerio paslaugas įmonėje „Wolt“, pagal su šia įmone sudarytą kurjerio paslaugų teikimo sutartį. Todėl mano, kad tinkamas atsakovas turėtų būti darbdavys. Po įvykio vaikui ypatingų padarinių nenustatyta, bendras negalavimas sietinas su diagnozuota viršutinių kvėpavimo takų infekcija. Ieškovas neturtinės žalos dydžio neįrodo jokiais įrodymais. Atsakovas yra bedarbis, ieškantis darbo, išskyrus valstybės nedarbo išmoką bei socialinę stipendiją neturi jokių kitų pajamų ir jokio turto, todėl pagal savo finansines galimybes galėtų sumokėti 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovas yra advokatas ir kompetentingas tiek administracinėje, tiek civilinėje teisėje, todėl patirtos teisinės išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus ir neturėtų būti priteisiamos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. liepos 4 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo V. M. (buvęs M.) ieškovui M. V. 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir ieškovui M. V. 272,25 bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmetė. Priteisti valstybei iš ieškovo M. V. 206,89 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidas ir 11,42 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
6. Teismas, įvertinęs ieškovo M. V. sužalojimo aplinkybes, patirtos traumos pobūdį ir pasekmes, gydymo laikotarpį bei siekiant kompensuoti ieškovo M. V. patirtą fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, jam iš atsakovo priteisė 300 Eur neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis).
7. Teismas ieškovo M. V. reikalavimą atmetė kaip neįrodytą ir nepagrįstą. Nurodė, kad byloje nepateikta duomenų apie vaiko mamos veiklą bei užimtumą, iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad rūpinantis vaiko sveikata po įvykio, pas medikus vaiką vesdavo mama. Teismo vertinimu, ieškovui buvo galimybė tinkamai organizuoti darbinę veiklą, kad būtų galima gauti pajamas, nes ieškovų gyvenamosios vietos ir ieškovo darbo vietos – advokatų kontoros adresas sutampa, be to, nesidrausdamas ligos socialiniu draudimu, ieškovas prisiėmė riziką, be to, atlyginti ieškovo M. V. negautas pajamas slaugant kitą šeimos narį turi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o ne atsakovas.
8. Teismas nurodė, kad 1 815,00 Eur advokatų teisinės pagalbos išlaidų sumą ieškovas apmokėjo 2022 m. kovo 7 d. jau bylą nagrinėjant civilinio proceso tvarka, todėl sprendžiant dėl šių išlaidų paskirstymo, taikytinos civilinio proceso kodekso taisyklės, reglamentuojančios bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tenkinus 15 proc. ((30+0)/2) ieškinio reikalavimų, iš atsakovo priteistina 272,25 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovui M. V.. Atsakovo antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudarė 243,40 Eur, todėl atmetus 85 proc. ieškinio reikalavimų, iš ieškovo M. V. valstybei priteistina 206,89 Eur (243,40x15/100). Taip pat atitinkamai iš ieškovo valstybei priteistina 11,42 Eur pašto išlaidos. Likusi pašto išlaidų dalis iš atsakovo nepriteistina, nes atsakovas yra atleistas nuo šių bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 4 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti iš atsakovo ieškovui M. V. 4 630,03 Eur turtinės žalos atlyginimą; panaikinti sprendimo dalį, kuria priteistos iš ieškovo M. V. valstybei 11,42 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu; tenkinus apeliacinį skundą paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmosios instancijos teisme; likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą; priimti papildomus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas išėjo už ginčo ribų, pasisakydamas dėl ieškovo M. V. mamos teisių ir pareigų. Teismo išvados yra pagrįstos prielaidomis, o ne byloje esančiais įrodymais. Ieškovas M. V. buvo draustas ligos draudimu, tačiau SODRA atsisakė jam ligos išmoką. Ligos išmoka jam buvo išmokėta tik po bylos išnagrinėjimo, todėl anksčiau pateikti ligos išmoką patvirtinančių dokumentų nebuvo galimybės. Byloje pateikti duomenys įrodo, kad ieškovo mėnesio pajamos buvo 8 250 Eur, dėl vaiko slaugymo ieškovas negalėjo dirbti nuo 2021 m. balandžio 19 d. iki 2021 m. gegužės 3 d., t. y. 17 darbo dienų, todėl negavo 6 678,57 Eur. Apeliaciniu skundu prašoma priteisti iš atsakovo 4 630,03 Eur (reikalavimas sumažinamas išmokėtos ligos išmokos dydžiu – 750,29 Eur).
9.2. Teismo argumentai, kad būdamas nedarbingume ieškovas galėjo dirbti ir dirbti nuotoliniu būdu, yra nepagrįsti ir prieštaraujantys teisės aktams. Esant išduotam nedarbingumo pažymėjimui ieškovas negalėjo dirbti, nes būtų pažeidęs Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisykles.
9.3. Teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas valstybei, nes ieškovas yra atleistas nuo šių išlaidų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovo M. V. apeliacinį skundą atmesti; pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš atsakovo V. M. (M.) priteistos sumos pagal ieškinį mokėjimą dėl sunkios turtinės būklės išdėstyti dalimis didžiausiam galimam laikotarpiui; dėl ieškovo M. V. veiksmų (nurodant teismui melagingas aplinkybes ir tokiu būdu siekiant suklaidinti teismus bei nepagrįstai praturtėti) kreiptis į advokatų tarybą su prašymu iškelti drausmės bylą M. V. dėl advokato vardo pažeminimo; priteisti iš ieškovo M. V. valstybės naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvūs ir melagingi. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad vaikas buvo peršalęs ir būtent dėl to jis buvo tėvų slaugomas. Ieškovas neįrodė tiek priežastinio ryšio tarp savo negautų pajamų ir atsakovo neteisėtų veiksmų – eismo įvykio, tiek ir pačių negautų pajamų (žalos), kurių ir neįrodinėja. Negautos pajamos privalo būti įrodomos, pateikiant įrodymus, kad asmuo būtų gavęs realias, įrodytas, neišvengiamas, o ne tikėtinas, hipotetines pajamas. Teismo sprendimas dėl ieškovo reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo yra visiškai pagrįstas ir teisėtas.
10.2. Ieškovas yra advokatas, kuriam galioja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 1R-133 patvirtintas Lietuvos advokatų etikos kodeksas. Ieškovo nesąžiningas, savanaudiškas faktiniu aplinkybių tendencingas iškreipimas (siekiant nepagristai praturtėti kito asmens sąskaita), kitaip tariant – akivaizdus melavimas ir teismo klaidinimas neabejotinai prieštarauja advokato etikai ir žemina advokato vardą, todėl teismas turėtų spręsti klausimą dėl kreipimosi į Advokatų tarybą su prašymu spręsti dėl drausmės bylos ieškovui iškėlimo.
10.3. Proceso išlaidų detalizavimo byloje nėra pateikta, todėl nėra galimybės spręsti dėl šių išlaidų būtinumo ir pagrįstumo. Ieškovas, samdydamas jam priklausančioje profesinėje bendrijoje dirbantį atstovą, kai pats gali tinkamai atstovauti tiek savo, tiek vaiko interesams, vėlgi pažeidžia advokato etiką, kadangi siekia dirbtinai padidinti ieškinio reikalavimus ir tokiu būdu dar labiau pasipelnyti.
10.4. Ieškovo naujai teikiami įrodymai apeliacinės instancijos teismo neturėtų būti priimami ir vertinami, nes bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme šių įrodymų neteikė ir būtinybės juos pateikti vėliau nekilo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
12. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovo ieškinys dėl 4630,03 Eur (5380,32 Eur – 750,29 Eur) turtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas M. V., kuris apeliacinį skundą teikia ir savo mažamečio sūnaus M. V. vardu, (toliau – apeliantas arba ieškovas) neskundžia teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovų reikalavimas dėl 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo, todėl ši teismo sprendimo dalis nepatenka į apeliacijos ribas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
13. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė į bylą naujus įrodymus: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – VSDFV) 2022 m. liepos 1 d. sprendimą dėl ligos išmokos skyrimo, kuriuo nuspręsta, kad M. V. turi teisę gauti 949,73 Eur ligos išmoką už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 9 d. iki 2021 m. balandžio 22 d.; VSDFV 2022 m. liepos 1 d. sprendimą dėl ligos išmokos neskyrimo, kuriuo nuspręsta, kad M. V. neturi teisės gauti ligos išmokos už šeimos nario slaugos laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 23 d. iki 2021 m. gegužės 3 d., nes slaugos trukmė iš viso negali būti ilgesnė nei 14 dienų; VSDFV 2022 m. liepos 7 d. pažymą apie M. V. išmokėtą 750,29 Eur (išskaičiavus gyventojų pajamų mokestį bei privalomojo sveikatos draudimo įmoką) ligos išmoką. Apeliantas nurodo, kad VSDFV 750,29 Eur išmokėtos išmokos suma sumažina savo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo bei šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundžia, o šių dokumentų anksčiau pateikti negalėjo, nes jie priimti tik po bylos pirmosios instancijos teisme išnagrinėjimo.
14. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 26 punktas). Be to, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
15. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovas neturėjo objektyvios galimybės pateikti prašomų priimti naujų įrodymų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nes VSDFV sprendimai buvo priimti jau po bylos išnagrinėjimo, šie duomenys yra reikšmingi teisingam ginčo išsprendimui, sprendžiant klausimą – ar apeliantas buvo draustas socialiniu draudimu bei apie jam VSDFV išmokėtą ligos išmoką. Atsakovas yra susipažinęs su apelianto pateiktais naujais įrodymais, naujai teikiami įrodymai neužvilkins bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas pateiktus naujus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl turtinės žalos atlyginimo
16. Byloje nustatyta, kad 2021 m. balandžio 8 d., apie 18.25 val. atsakovas V. M. vairuodamas dviratį, važiavo pėsčiųjų taku, kai yra įrengtas dviračių takas, kryptimi link Soboro, važiuodamas pro pėsčiuosius nesumažino greičio artimo pėsčiųjų greičiui t. y. 3-7 km/h, ir ties pastatu Nr. 96 susidūrė su ieškovo M. V. sūnumi, pėsčiuoju M. V., gim. (duomenys neskelbtini)., kuris važiavo stumiamu paspirtuku. Eismo įvykio metu nukentėjo mažametis M. V., kuriam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas bei apgadintas jo paspirtukas. Atsakovas pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 428 straipsnio 4 dalyje, jam paskirta administracinė nuobauda.
17. Ieškovas M. V. laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 9 d. iki 2021 m. gegužės 3 d., sūnaus M. V. slaugymui, buvo nedarbingas (išduoti 4 nedarbingumo pažymėjimai). Ieškovo teigimu, kadangi jis šiuo laikotarpiu, t. y. 17 darbo dienų, negalėjo dirbti, todėl negavo 5 380,32 Eur pajamų, kurias prašo priteisti iš atsakovo, kaip jo patirtos turtinės žalos atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
18. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas M. V. neįrodė, kad vaiko slaugymo (nedarbingumo) laikotarpiu neturėjo galimybės dirbti bei gauti pajamas, nepateikė duomenų apie vaiko mamos veiklą bei užimtumą, kuri rūpinosi vaiko sveikata po įvykio, be to ieškovas nesidrausdamas ligos socialiniu draudimu, prisiėmė su tuo susijusią riziką, todėl ieškovų reikalavimą dėl 5 380,32 Eur turtinės žalos (negautų pajamų) atlyginimo atmetė.
19. Apeliantas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus: ieškovui M. V., o ne vaiko motinai, buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas bei būtent jis rūpinosi vaiku bei pagal teisės aktų reikalavimus negalėjo dirbti bei gauti pajamų; ieškovas M. V. buvo draustas ligos draudimu, tačiau gauta išmoka nepadengė negautų pajamų, todėl šį skirtumą privalo atlyginti atsakovas. Taigi, apeliantas M. V. iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovams iš atsakovo 4630,03 Eur (5380,32 Eur – 750,29 Eur) negautų pajamų, kurias būtų gavęs, jeigu būtų vykdęs individualią veiklą (vertęsis advokato praktika). Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais iš dalies sutinka.
20. Sprendžiant klausimą dėl civilinės atsakomybės taikymo, būtina nustatyti, ar egzistuoja visos sąlygos, būtinos civilinei atsakomybei taikyti, t. y. būtina nustatyti neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltę (išskyrus atvejus, kai civilinė atsakomybė taikoma be kaltės). Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, iš esmės sprendė, jog nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
21. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu.
22. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje numatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Byloje nekilo ginčo, kad būtent atsakovo neteisėti veiksmai (padarytas administracinis nusižengimas) lėmė, kad eismo įvykio metu buvo sužalotas (nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas) ieškovo M. V. mažametis sūnus.
23. CK 6.247 straipsnyje pateikiama priežastinio ryšio samprata – atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado. Teismai vertina visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, kad nustatytų pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių ryšį. Priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos nustatymas kartu reiškia teismo diskreciją svarstyti apie civilinės atsakomybės ribas. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas priežastinį ryšį, turi neprotingai neišplėsti atsakomybės ribų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010).
24. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovo M. V. mėnesinis uždarbis vykdant individualią veiklą 2021 m. sausio – kovo mėn. buvo 8250 Eur (neatskaičius valstybei mokėtinų mokesčių), kas sudaro 392,86 Eur viena darbo diena (8250 Eur / 21 d. d.). Tokio pat dydžio mėnesines pajamas ieškovas M. V. tikėtina būtų gavęs ir laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 9 d. iki 2021 m. gegužės 3 d., ką patvirtina 2020 m. gruodžio 22 d. advokatų profesinės bendrijos „V. ir partneriai“ partnerių komiteto susirinkimo protokolas. Apelianto teigimu, kadangi dėl vaiko slaugymo jis negalėjo dirbti 17 d. d. jis negavo 5 380,32 Eur pajamų (6 678,57 Eur negautos pajamos (392,86 Eur/d. x 17 darbo dienų) – 526,78 Eur VSD įmokas, 537,72 Eur PSD įmokas, 233,75 Eur gyventojų pajamų mokesčio). Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad apeliantui už nedarbingumo laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 9 d. iki 2021 m. balandžio 22 d. buvo išmokėta 750,29 Eur ligos išmoka. Taigi, apelianto vertinimu, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis per laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 9 d. iki 2021 m. gegužės 3 d. patyrė 4630,03 Eur (5 380,32 Eur - 750,29 Eur) turtinę žalą (negautos pajamos).
25. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant, ar egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtos žalos (negautų pajamų), visų pirma įvertintina tai ar ieškovas negalėjo dirbti bei gauti pajamų būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, kurių pasekmė yra vaiko sužalojimas (vaiko plaukuotosios dalies sumušimas). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovo M. V. sūnus eismo įvykio metu patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, ieškovui 2021 m. balandžio 9 d. sūnaus slaugymui buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, nedarbingumo laikotarpis buvo tęsiamas iki 2021 m. gegužės 3 d. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovu, kad jis nedarbingumo dėl vaiko slaugymo metu negalėjo užsiimti profesine veikla bei gauti pajamų. Tą iš esmės patvirtina ir VSDFV 2022 m. liepos 1 d. sprendimai dėl ligos išmokos už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 9 d. iki 2021 m. gegužės 3 d. M. V. (ne)skyrimo. Sutiktina su apeliantu ir dėl to, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtos žalos (negautų pajamų), nepagrįstai vertino mažamečio vaiko motinos galimybes slaugyti vaiką, nes tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Todėl nagrinėjamu atveju nebuvo jokio pagrindo spręsti, kad ieškovui be pagrindo buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas vaikui slaugyti, iš esmės teismui darant niekuo nepagrįstą prielaidą, kad vaiku galėjo pasirūpinti ir jo motina.
26. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados (tyrimas pradėtas 2021 m. balandžio 29 d.) Nr. G 739/2021 (02) tiriamosios dalies matyti, kad M. V. konstatuota poodinė kraujosruva kaktoje, kuri per porą dienų išnyko, kitų objektyvių simptomų ir požymių, išskyrus susijusių su vaiko emocine būkle, nebuvo nustatyta. Nedarbingumo pažymėjimas ieškovui 2021 m. balandžio 9 d. buvo išduotas, o 2021 m. balandžio 12 d. tęsiamas remiantis 2021 m. balandžio 8 d. anamneze, surinkta iš vaiko motinos, po atliktų tyrimų gydytojui rekomenduojant šeimos gydytojo stebėjimą. Šeimos gydytojas 2021 m. balandžio 9 d. kaip pagrindinę diagnozę nurodė galvos plaukuotosios dalies paviršiaus sužalojimą/sumušimą, o šalutinę diagnozę – ūminę viršutinių kvėpavimo takų infekciją, rekomenduojant režimą: vaiko stebėjimą ir skysčių, lašų į nosį vartojimą, kt. 2021 m. balandžio 12 d. nedarbingumas ieškovui pratęstas dėl tų pačių aplinkybių, 2021 m. balandžio 19 d. – papildyta neurologo 2021 m. balandžio 13 d. diagnoze: kiti simptomai ir požymiai, susiję su emocine būkle, kuri diagnozuota pagal vaiko motinos nurodytus nusiskundimus dėl neramaus vaiko miego. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas į bylą medicininių dokumentų apie 2021 m. balandžio 26 d. nedarbingumo pratęsimo priežastis nepateikė.
27. Nagrinėjamos bylos atveju, teismui turint tikslą nustatyti ieškovo nedarbingumo laikotarpį dėl patirto sveikatos sužalojimo eismo įvykio metu, nėra pagrindo vadovautis vien tik asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduotais nedarbingumo pažymėjimais. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2013; kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Sveikatos apsaugos ministro, teisingumo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktą nežymus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai sužalojimas arba susargdinimas sveikatą sutrikdo ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui arba nukentėjusysis praranda 5 procentus profesinio arba bendro darbingumo. Kai medicinos dokumentuose nurodyta gydymo dėl sužalojimo arba susargdinimo trukmė neatitinka nustatyto kūno sužalojimo ar susargdinimo pobūdžio, sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas vadovaujantis turimais sužalojimo ar susargdinimo objektyviais duomenimis, neatsižvelgiant į medicinos dokumentuose nurodytą gydymosi trukmę (Taisyklių 12 punktas). Minėta, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialistui atlikus tyrimą, nustatyta, jog ieškovo vaikui eismo įvykio metu padaryta poodinė kraujosruva kaktoje, kas kvalifikuota kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje pateiktų medicininių dokumentų pagrindu, darytina išvada, kad ieškovo nedarbingumo pažymėjimai buvo tęsiami iš esmės apsiribojant vaiko tėvų subjektyviais nusiskundimais, be to vaikui sergant ūmine viršutinių kvėpavimo takų infekcija, dėl to spręsta, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 9 d. iki 2021 m. gegužės 3 d. nedarbingas buvo tik dėl eismo įvykio metu jo vaiko patirto nežymaus sveikatos sutrikdymo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą bei atsižvelgdamas į sveikatos sužalojimo laipsnį, patirtos traumos pobūdį, į tai, kad vaikui nebuvo reikalingas nei stacionarus, nei ambulatorinis gydymas, vaiką apžiūrėję gydytojai iš esmės rekomendavo tik stebėti tolimesnę vaiko būklę, slaugomo vaiko tėvų nusiskundimai buvo tik dėl jo emocinės būklės, sprendžia, kad dėl eismo įvykio metu ieškovo patirto nežymaus sveikatos sutrikdymo bei vaiko slaugymo ieškovas buvo nedarbingas ne daugiau kaip 10 dienų (nuo 2021 m. balandžio 9 d. iki 2021 m. balandžio 18 d.), iš kurių tik 6 dienos buvo darbo dienos. Taigi, ieškovo reikalavimas priteisti negautas pajamas laikytinas pagrįstu tik už 6 darbo dienas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
28. Įvertinusi ieškovo negautas 8250 Eur mėnesines pajamas, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę atsakovo neteisėtų veiksmų, bei ieškovo apskaičiuotą ir ieškiniu prašomą priteisti 5 380,32 Eur negautų pajamų sumą už 17 darbo dienų, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo negautas pajamas sudaro 1898,94 Eur (5 380,32 Eur / 17 d. d. x 6 d. d.) suma. Atsižvelgiant į tai, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos ligos atveju, yra įskaitomos į turtinės žalos, kurią dėl sveikatos sužalojimo patyrė nukentėjusio asmens šeimos nariai, dydį, dėl šios aplinkybės byloje ginčo nekilo, iš apelianto prarastų pajamų turi būti išskaičiuota jam išmokėta 450,17 Eur (750,29 Eur / 10 d. d. x 6 d. d.) ligos išmoka už 6 darbo dienas. Taigi, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų apeliantas laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 9 d. iki 2021 m. balandžio 18 d. patyrė 1448,77 Eur (1898,94 Eur - 450,17 Eur) turtinę žalą (negautos pajamos). Ši suma laikytina ieškovo nuostoliais, priteistinais iš atsakovo (CPK 178 straipsnis).
29. Apibendrinant visa tai, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas apelianto reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl apeliantui priteistinos žalos keistina, priteisiant 1448,77 Eur turtinę žalą (negautos pajamos). Nagrinėjamoje byloje atsakovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių šias ieškovo nurodytas ir apeliacinės instancijos teismo pripažintas įrodytomis aplinkybes, todėl nėra pagrindo spręsti, kad ieškovo reikalavimas priteisti negautas pajamas už 6 darbo dienas nėra susijęs su atsakovo neteisėtais veiksmais bei sietinas tik su vaikui diagnozuota viršutinių kvėpavimo takų infekcija (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis).
30. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl teismo sprendimo išdėstymo
31. Atsakovas apeliacinės instancijos teismo prašo, pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš atsakovo V. M. (M.) priteistos sumos mokėjimą dėl jo sunkios turtinės būklės išdėstyti dalimis ilgiausiam galimam laikotarpiui.
32. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Vis dėl to, šiuo atveju pažymėtina, jog atsakovas prašymą dėl procesinio sprendimo išdėstymo pareiškė tik atsiliepime į apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – tikrinti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnio 1 dalis), tai reiškia ir tai, kad apeliacinėje instancijoje negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Šiuo atveju atsakovas tokio prašymo pirmosios instancijos teisme nebuvo pateikęs bei teismas šio klausimo nėra sprendęs. Kita vertus, atsakovo prašymas nėra pakankamai aiškus, nes jame nėra nurodyta nei kokio dydžio žalą neturėtų galimybės iš karto atlyginti, nei nenurodytas laikotarpis per kurį galėtų sumokėti teismo sprendimu priteistą žalą, o apeliantas neturėjo galimybių atsikirsti į tokį atsakovo prašymą. Taigi, apeliacinės instancijos teismas atsakovo prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo palieka nenagrinėtą.
Dėl atskirosios nutarties priėmimo
33. Atsakovas taip pat prašo dėl ieškovo M. V., kuris yra advokatas, veiksmų (nurodant teismui melagingas aplinkybes ir tokiu būdu siekiant suklaidinti teismus bei nepagrįstai praturtėti) kreiptis į Lietuvos advokatų tarybą su prašymu iškelti drausmės bylą.
34. CPK 299 straipsnyje nustatyta, jog jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog aplinkybė, kad atsakovas nesutinka su ieškovo, ginančio tiek savo, tiek mažamečio vaiko teises bei teisėtus interesus, ieškiniu ar apeliaciniu skundu, nesudaro pagrindo priimti atskirąją nutartį dėl jo neva neteisėtų veiksmų – tokio pagrindo apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgiant į tai, atsakovo prašymas apie advokato M. V. veiksmus informuoti Lietuvos advokatų tarybą netenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
35. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).
36. Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys buvo patenkintas 28,5 proc., atitinkamai ieškovas turi teisę į 28,5 proc. bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.
37. Ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 1815 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti ir iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Valstybės išlaidos, susijusios su atsakovui teikta antrine teisine pagalba, sudaro 243,40 Eur. Taigi, proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovo ieškovui priteistina 517,28 Eur (1815 Eur x 28,5 proc.) bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovo valstybei – 174,03 Eur (243,40 Eur x 71,5 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas įstatymo nustatyta tvarka neskundė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje dėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei jų dydžio, todėl atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti argumentai šiuo klausimu nėra vertinami.
38. Apeliacinės instancijos teisme nei ieškovas, nei atsakovas nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šis klausimas nesprendžiamas.
39. Byloje pirmosios instancijos teismas patyrė 11,42 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Apeliacinės instancijos teisme tokių išlaidų patirta nebuvo. Kadangi tiek ieškovai, tiek atsakovas pagal įstatymą yra atliesti nuo šių bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo, šios išlaidos iš šalių nepriteistinos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis).
40. Apeliacinį skundą iš dalies tenkinus, ir atsakovui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikus duomenų, kad jam apeliacinės instancijos teisme būtų teikta valstybės garantuojama teisinė pagalba bei jis atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo, iš atsakovo valstybei priteistinas 43 Eur (1448,77 Eur x 3 proc.) žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo apeliantas yra atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriau teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsnio 3 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 4 d. sprendimo dalį dėl turtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti, ir visą šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo V. M. (buvęs M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui M. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), 300,00 Eur (trijų šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą.
Priteisti iš atsakovo V. M. (buvęs M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1448,77 Eur (tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų 77 ct) turtinės žalos atlyginimą, 517,28 (penkių šimtų septyniolikos eurų 28 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.
Priteisti valstybei iš ieškovo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 174,03 Eur (šimto septyniasdešimt keturių eurų 03 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – „įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“.“
Priteisti iš atsakovo V. M. (buvęs M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 43 Eur (keturiasdešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.